Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
1S-314-988/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
J. A.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-314-988/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-238/2012, be kita ko, J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, ir skirta bausmė laisvės atėmimas 14 metų. Laisvės atėmimo bausmę nuspręsta skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012 m. liepos 5 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. liepos 5 d. Priteista iš J. A. ir R. S. solidariai nukentėjusiajai I. V. 3 146 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš R. S., J. A., Š. P. po 300 litų iš kiekvieno proceso išlaidas valstybei. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26/2014 atmesti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų R. S., J. A. apeliaciniai skundai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-746/2015 atmestas nuteistojo R. S. gynėjo D. S. kasacinis skundas.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės suėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 24 d. yra 4 metai 6 mėnesiai 25 dienos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-27-1035/2020) atmestas nuteistojo J. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi byloje Nr. 1S-136-873/2020 nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad pasikartojantys nuteistojo įvykdyti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikrą kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo J. A. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 82 taškai (statinių – 40, dinaminių – 42), jis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Nors J. A. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo ne vieną profesinę kvalifikaciją, tačiau dirbti pataisos įstaigoje nėra motyvuotas. Praeityje buvo pažeidęs probacijos sąlygas, jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, menki savianalizės įgūdžiai.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi (skundo Nr. TS-80-957/2020) atmestas nuteistojo J. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau vertino, kad jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

5.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, 82 taškai (statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai 42 balus), o pažangos ją mažinant teismas iš esmės neįžvelgė. Po paskutinio J. A. vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito.

5.3. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo nusikalstamame elgesyje vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis – chuliganizmas (įvykusios muštynės), išžaginimas bei bejėgiškos būklės itin žiaurus žmogaus nužudymas, finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, žemesnysis teismas vertino, jog nusikaltimai sunkėja.

5.4. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis nėra linkęs laisvėje laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Tai tik patvirtina, kad nuteistojo J. A. gyvenimo stiliaus ypatumai yra aktuali kriminogeninė sritis, kas ir buvo konstatuota socialinio tyrimo išvadoje, kadangi tuometinės jo vertybinės nuostatos, sąmoningai vykdyti nusikaltimai, taikytų poveikio priemonių ignoravimas skatino J. A. nusikalstamo elgesio raišką. Teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu, nusikalstamų veikų sunkėjantis pobūdis neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

5.5. Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Tai, kad išėjęs į laisvę galimai bus įdarbintas šaltkalviu-elektriku, teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu manyti, jog J. A. išreiškia teigiamas nuostatas darbinėje veikloje laisvėje. J. A. šiuo metu yra įgijęs 4 specialybes ir dar mokosi vienos, tačiau pataisos įstaigoje nedirba, o tai rodo, jog jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, o jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose kartu verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje.

5.6. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo, pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra reikšmingi kriminogeniniai poreikiai, į kuriuos tikslinga nukreipti resocializacijos priemones siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

5.7. Žemesniojo teismo teigimu, nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad svarstant J. A. pateiktą prašymą perkelti į Vilniaus pusiaukelės namus pastarasis buvo netenkintas.

5.8. Teismas sprendė, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.9. Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis J. A. priklauso vidutinės rizikos grupei, darė išvadą, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, J. A. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi teismas manė, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad J. A. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, taikyti J. A. lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6.1. Nuteistasis pažymi, jog skundžiama nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į faktines aplinkybes. Nutartis išdėstyta prieštaraujančiais motyvais, todėl keistina. Skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas.

6.2. J. A. pastebi, kad apylinkės teismas neįvertino jo reabilitacijos pažangos ir jo elgesio, taip pat jo charakterio bruožų.

6.3. Pareiškėjo nuomone, nusikaltimo pobūdis ir jo pavojingumo laipsnis nėra numatyti BVK 7 straipsnyje. Nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas jam skiriant bausmę. Bausmės vykdymo metu priimti sprendimai negali paneigti prieš daugiau nei 8 metus teismo sprendimu realizuotą bausmės tikslą. J. A. atikus bausmės dalį nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo ir nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

6.4. J. A. pažymėjo, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, be to, turi aiškius tikslus. Nuteistasis nurodė, kad skundžiama nutartis grindžiama ne teisiniais, o psichologiniais argumentais, prielaidomis.

6.5. J. A. atkreipė dėmesį į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios, o ne paprastosios grupės sąlygomis, iki bausmės atlikimo dirbo. Pažymėjo, kad neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokius veiksmus turi atlikti (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo) tam, kad jam galėtų būti pritaikytas lygtinis paleidimas.

6.6. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pakartojo Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, tačiau jų neįvertino. Jis atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, neturi galiojančių nuobaudų.

6.7. Nuteistasis savo skunde nurodo ne vieną teismo nutartį kaip pavyzdį, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13, 24 nutartis, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-610-870/2016.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. A. skundas atmetamas

8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas J. A. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad J. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o po paskutinio J. A. vertinimo 2020 m. kovo 16 d. jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose, yra daug kartų skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, duomenų apie vykdomuosius dokumentus nėra, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą, visi jo ateities planai nukreipti į šeimą, jos gerovės kūrimą, nusikaltimų nedarymą, bausmės atlikimo metu įgijo keturias specialybes, šiuo metu mokosi dar vienos, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį J. A. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. J. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio, labai sunkaus, visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą itin žiauriai). J. A.padaryta nusikalstama veika, už kurią jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinama kaip itin pavojinga. Tokio pobūdžio nusikaltimas ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog J. A. atžvilgiu dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. J. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, savo kaltės dėl nužudymo nagrinėjant baudžiamąją bylą nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo nuteistasis pateikia tam tikrus paaiškinimus: norą išsiaiškinti draugo dingimo priežastis, paveikti nukentėjusįjį ir pan. Nuteistasis tam tikru būdu stengiasi paaiškinti savo nusikalstamo elgesio pasireiškimo priežastis, tačiau išlieka siekiantis sumažinti savo atsakomybių ribas. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad neabejotinai yra svarbi aplinkybė, jog J. A. kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėjo, kad ankstesniu metu J. A. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, tačiau jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, pagrįstai darė išvadą, kad rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

12. Socialinio tyrimo išvadoje vienais iš J. A. dinaminių kriminogeninių veiksnių laikomi nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, gebėjimas spręsti problemas socialiai priimtinais būdais, gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, būdingos tam tikrą kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, be kita ko, kad J. A. negeba savyje identifikuoti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų asmeninių savybių ar trūkumų; nuteistojo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas psichokorekcijos procesą; jam yra būdingas impulsyvumas, tolesnių savo elgesio pasekmių neįvertinimas; nuteistojo smurtinis elgesys yra labiau siejamas su polinkiu naudojant agresiją siekti asmeninių tikslų; nepakankamas gebėjimas identifikuoti sunkumus apsunkina J. A. galimybes ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo variantų; jis yra labiau orientuotas į savo asmeninę poziciją, poreikių patenkinimą, nevengia pasitikėti bei įrodinėti savo teisumo, o tai gali sąlygoti jo mąstymo lankstumo stoką. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip itin reikšmingas charakterizuojant nuteistojo asmenybę, jos teisiškai reikšmingos, kadangi jos sudaro pagrindą šias nuteistojo savybes laikyti kriminogeniniu veiksniu.

13. Vertinant nuteistojo argumentus, susijusius su J. A. įsidarbinimu (skunde jis nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis nedirbo, be to, Vilniaus pataisos namų administracijai ir Komisijai jis pateikė rašytinį darbdavio patvirtinimą, kad jam yra saugoma darbo vieta galimo lygtinio paleidimo atveju), atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas aptarė, jog „J. A. iki nuteisimo nedirbo. Suėjus 20 metų, pradėjo gyventi atskirai nuo tėvų ir per pirmą pusmetį niekur neįsidarbino. Vėliau, dėl padaryto nusikaltimo 5 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse, laisvės atėmimo vietoje nedirbo. Po išėjimo iš įkalinimo įstaigos pradėjo gyventi Kaune ir apie 2 metus niekur nedirbo, po vedybų įsidarbino UAB „T.“ ir ten dirbo apie 4 metus. Iš darbo išėjo savo noru dėl mažo atlyginimo ir pradėjo verstis automobilių perpardavinėjimo veikla. Tuo užsiėmė iki pat dabartinės bausmės atlikimo pradžios, laisvės atėmimo vietose nedirba, o ir Vilniaus pataisos namuose įsidarbinti nemėgino. Tai, kad išėjęs į laisvę galimai bus įdarbintas šaltkalviu-elektriku, teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu manyti, jog J. A. išreiškia teigiamas nuostatas darbinėje veikloje laisvėje.“; „pataisos įstaigoje nedirba, o tai rodo, jog jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, o jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose kartu verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje“. Taigi apylinkės teismas paminėjo, jog J. A. iki nuteisimo nedirbo anksčiau, o ne iki šios laisvės bausmės atlikimo, be to, pagrįstai vertino, kad jo įsidarbinimo perspektyvos jam nedirbant pataisos namuose nerodo, kad yra didelė tikimybė, kad jo darbiniai santykiai tęsis ilgą laiką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad vienu iš dinaminių kriminogeninių veiksnių yra J. A. darbinės patirties stygius. Pabrėžiama, kad rekomenduojama nuteistajam, be kita ko, pradėjus dirbti išlaikyti darbą.

14. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismų praktikoje esama pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su minėtų nutarčių (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 28 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-610-870/2016, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-806-175/2012, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-796-658/2012) turiniu, pažymi, kad visais šiais atvejais teismai nustatė nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o nagrinėjamu atveju teismas tokios J. A. pažangos nenustatė.

15. Nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui nurodė, kad neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokius veiksmus turi atlikti (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo) tam, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutartyje nuteistajam yra išaiškintos visos galimos lygtinio paleidimo sąlygos. Šioje nutartyje visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kokias elgesio pataisos priemones rekomendavo Komisija, o būtent: „Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. rugsėjo 24 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, <...> 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) <...> rekomendavo nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5).“. Apylinkės teismas ne kartą apibendrintai pabrėžė, kad „Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme.“; „Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.“; „Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti.“. Taigi matyti, kad nuteistasis turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis J. A. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas J. A. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. A. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka