- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-136-873/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- J. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-33 netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir jam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2011 m. balandžio 18 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d., 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliks 2020 m. rugpjūčio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – 5 metai ir 30 dienų.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-33 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-33 netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, problemų sprendimo įgūdžių stoką, darbinės patirties stygių, agresyvumą, kriminalinės subkultūros laikymąsi, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, į likusią didelę neatliktos bausmės dalį, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis J. A. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-33; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį; taikyti jam bausmės atlikimo režimo pakeitimą – patvirtinti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, skiriant BK 75 straipsnyje, probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus, pareigas arba įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją iš naujo nagrinėti nuteistojo J. A. lygtinio paleidimo prašymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nes priimta iš esmės atsisakant atsakyti į esminius skundo argumentus. Pasak nuteistojo, teismas nepateikė įrodymų, kodėl nuteistasis neatitinka kriterijų. Nuteistasis nurodo ir tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškių, argumentuotų įrodymų, kad jis galimai neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, nurodytų BVK 157 straipsnio 2 dalyje.
4.2. Teigia, jog Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojai ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistai, buvę kaip vienas iš duomenų šaltinių formuojant skundžiamą nutartį, savo formuojamais argumentais ir prielaidomis negalėjo būti pagrindu motyvuojant skundžiamą teismo nutartį.
4.3. Nuteistojo manymu, skundžiama nutartimi ir skundžiamu nutarimu tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. Pasak nuteistojo, Komisijos nutarimais buvo taikytas lygtinis paleidimas asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo kelis kartus didesni ir kurių rizikos vertinimo pokytis buvo ženkliai mažesnis.
4.4. Teigia, kad tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie nuteistojo asmenį, kurie nėra vertinamieji kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje neigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2264, kuriuo įstatymų leidėjas deklaravo bausmių vykdymo politikos kryptingumą per bausmių vykdymo teisės įstatymus. Pasak nuteistojo, teismo įgaliojimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį yra teisingumo vykdymas, o ne įstatymų leidėjo valios kritika. Nuteistasis nurodo ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje kritikuojamas aukštesnės instancijos teismo suformuluotas teisės aiškinimas.
4.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad didžiąją dalį skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties užima teismo svarstymai apie jo praeitį ir jo biografijos nagrinėjimas, t. y. faktai, kurie net ir pilnai atlikus bausmę nepasikeis. Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.7. Nuteistojo manymu, lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas traktavo esant subjektine teise, kurią galima įgyvendinti arba neįgyvendinti savo nuožiūra, neatsižvelgiant į akivaizdžiai pažeidžiamas piliečio teises ir ignoruojant privalomas rekomendacijas, kas nesuderinama su aukščiau minėta oficialia konstitucine doktrina.
4.8. Pažymima, kad skundžiama nutartis naikintina dėl atviros diskriminacijos atžvilgiu asmenų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas, dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotų oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų nepaisymo bei dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinto aukštesnės instancijos teismo precedentų privalomumo nepaisymo.
4.9. Skunde nurodoma ir tai, kad nutartis naikintina dėl jos priešingumo aukštesnės instancijos teismo suformuotiems precedentams (Nr. 1S-202-337/2018; Nr. lS-845-593/2018; Nr. lS-1-873/2019; Nr. lS-11-337/2019).
5. Atsiliepimo į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti konstatuota, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga ją mažinant yra akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7. Skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvus, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, taip pat į teismų praktiką, kitas įstatymų nuostatas. Pritartina skundžiamos nutarties išvadoms, kad teisės aktai ar rekomendacijos besąlygiškai neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadą, Komisijos nutarime nurodytus argumentus bei padarė teisingą išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
8. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės sueis 2020 m. rugpjūčio 18 d. Lygtinio paleidimo komisijai J. A. teikiamas pirmą kartą. Vertinimo OASys sistema patvirtina, jog 2020 m. kovo 5 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą nuteistasis priklauso ne žemai, kaip tą numato BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei – 82 taškai (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 42), tokiu būdu, nagrinėjant nuteistojo skundą vertintina, ar J. A. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitus duomenis, padedančius įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
9. Priešingai, nei teigiama skunde, vienas iš šaltinių, vertinant nuteistojo asmenybės pokyčius, bausmės atlikimo poveikį, yra resocializacijos specialistų socialinio tyrimo išvada. Kaip matyti iš nuteisto asmens bylos, Socialinio tyrimo 2020 m. kovo 16 d. išvadoje nustatyti su jo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai. Statiniai: ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė probacijos sąlygas padarydamas naują nusikaltimą; nusikalstamame elgesyje, išskyrus vagystes, vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis; sunkėjanti nusikalstamo elgesio dinamika. Dinaminiai: darbinės patirties stygius; gyvenimo stiliaus ypatumai: nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, priimtinais būdais siekti savo tikslų; socialinio atsakingumo stoka, netinkamas bendravimo rato pasirinkimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; nepakankamai objektyvus ir realus savivaizdis; kontroliuojančio elgesio apraiškos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas spręsti problemas socialiai priimtinais bei konstruktyviais būdais; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos (asmens bylos t. 1, l. 84). Kaip matyti, dinaminių taškų dalis vertinime yra ganėtinai didelė – 42 iš 82, pažymėtina, kad nuteistasis juos turi galimybę mažinti bausmės atlikimo metu. Be to, 2020 m. kovo 5 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR – 20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, J. A. pakartotinio smurto elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant su juo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas (asmens bylos t. 1, l. 83-84).
10. Vertinant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad J. A. anksčiau teistas 4 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Nusikalstamame elgesyje, išskyrus vagystes, vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis, nusikaltimai sunkėja – chuliganizmas, išžaginimas, bejėgiškos būklės itin žiaurus žmogaus nužudymas. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Atsižvelgtina ir į tai, kad ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikaltimą, bausmės atlikimo metu buvo baustas už dienotvarkės pažeidimą. Duomenys apie ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų veiksmingo poveikio nebuvimą rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, jį charakterizuoja neigiamai.
11. Bylos duomenimis, nuteistasis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra įgijęs specialybes, pagal pateiktą pažymą esant teigiamam sprendimui dėl lygtinio paleidimo būtų įdarbintas UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau laisvės atėmimo vietoje nuteistasis J. A. nedirba ir nemėgino įsidarbinti dėl mažo atlyginimo. Pažymėtina, kad žema nuteistojo darbinė motyvacija bei galimas finansinis nestabilumas kelia abejonių tinkamu J. A. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Bylos duomenimis, šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 8 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje orientuojasi į savęs realizavimą pozityvaus užimtumo veiklose, mokymąsi, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, įgijo avalynės gamintojo, suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacijas, apdailininko profesiją, šiuo metu mokosi staliaus specialybės, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, lygtinio paleidimo metu būtų įdarbintas. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Nors nuteistasis nurodo, kad jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kuriems taikytas lygtinis paleidimas ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo kelis kartus didesni, o rizikos vertinimo pokytis buvo ženkliai mažesnis, atžvilgiu, tačiau aukštesnės instancijos teismas diskriminacijos požymių nenustatė. Pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmenybė, pasirengimas gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis vertinami individualiai, lygtinį paleidimą lemia ne vien įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Skunde nurodoma ir tai, kad nutartis naikintina dėl jos priešingumo įstatymų leidėjo valiai, aukštesnės instancijos teismo suformuotiems precedentams. Kaip jau minėta, kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai priima sprendimus, remdamiesi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma. Prieštaravimo įstatymų leidėjo valiai, teismų praktikai šiuo aspektu nenustatyta.
14. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, J. A. neatliktos bausmės dalis (2020 m. kovo 19 d. – 5 metai, 30 dienų) yra pakankamai didelė, jau aukščiau aptartų aplinkybių kontekste neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
15. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip minėta, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, problemų sprendimo įgūdžių stoką, darbinės patirties stygių, agresyvumą, kriminalinės subkultūros laikymąsi, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, į likusią didelę neatliktos bausmės dalį, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
16. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog šiuo metu J. A. paleidus lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo, teisingumo principai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją iš naujo nagrinėti nuteistojo J. A. lygtinio paleidimo prašymą. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vyks 2020 m. rugsėjo mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.