- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- TS-80-957/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- J. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-188 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-238/2012 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte – 14 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės, suėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 24 d. yra 4 metai 6 mėnesiai 25 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. rugsėjo 24 d. protokolu Nr. 58-41 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-188 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis J. A. Komisijai pristatomas 2 kartą. Jis anksčiau Lietuvoje teistas 4 kartus, 3 kartus užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą. Ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikaltimą ir tokiu būdu pažeidė probacijos sąlygas. Nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių nusikaltimų pobūdis, nusikaltimai sunkėja. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu 1 kartą baustas ir 8 kartus skatintas. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijęs vidurinį išsilavinimą, avalynės gamintojo, suvirintojo elektra rankiniu būdu, staliaus, apdailininko profesines kvalifikacijas. Anksčiau iki nuteisimo nedirbo, jo nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje nėra neigiamos, bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau sutiktų dirbti pagal įgytą specialybę. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė bendrovės direktorės išduotą pažymą, kurioje nurodoma, kad J. A. bus įdarbintas šaltkalviu-elektriku. Be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį iš nuteistojo ir jo bendrininkų solidariai priteista nukentėjusiajai 3 146 Lt (911 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt (14 881 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis tvirtina, kad priteistas sumas sumokėjo jo tėvai, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Nuteistasis prisitaiko prie aplinkos be išskirtinių sunkumų ir perima tam tikras vyraujančias nuostatas, nesistengia priešintis nustatytai pataisos įstaigos vidaus tvarkai. Per sąlyginai ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminą buvo kartą baustas, tačiau praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pakartotinai nusikaltęs. Vertybinės nuostatos nėra išskirtinai orientuotos į asocialumą, savęs realizavimą kriminalinėje veikloje, tačiau pasikartojantys nuteistojo įvykdyti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikrą kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo J. A. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 82 taškai (statinių – 40, dinaminių – 42), jis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Nors J. A., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo ne vieną profesinę kvalifikaciją, tačiau dirbti pataisos įstaigoje nėra motyvuotas. Praeityje buvo pažeidęs probacijos sąlygas, jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, menki savianalizės įgūdžiai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, nuteistasis J. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skunde nurodoma, kad Komisija rėmėsi tuo, jog jis teistas 4 kartus, bausmes yra atlikęs, tačiau nuteistojo teigimu, užsienyje teistas niekada nebuvo. Skunde nurodoma ir tai, kad lygtinio paleidimo priemonė suteikia nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę, formuoja socialinės atsakomybės jausmą, tačiau bausmė niekur nedings, keičiasi jos atlikimo sąlygos. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nevartojo narkotinių medžiagų, supranta jų daromą žalą, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, tačiau nebuvo kilusių jokių problemų dėl jo vartojimo. Be to, nuteistojo teigimu, jis nepriklauso jokiai grupuotei, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos. Taip pat nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti santykius, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, aiškiai deklaruoja gyvenimo siekius ir planus, sietinus su darbine veikla. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo dabar visiškai prisiima, labai gailisi ir išgyvena. Pasak nuteistojo, jis yra baustas viena drausmine nuobauda, 8 kartus skatintas, o tai rodo, kad lygtinio paleidimo sąlygų nepažeis ir yra linkęs laikytis įstatymų. Be to, pataisos įstaigoje jis teigia įgijęs 4 profesijas ir dabar mokosi siuvėjo, todėl darbą laisvėje turės iš ko rinktis, juolab, šiuo metu turi ir darbą laisvėje. Tuo tarpu jokių finansinių išieškojimų, įsiskolinimų neturi, priteistos sumos išmokėtos. Skunde nuteistasis remiasi teismų praktikos pavyzdžiais, kai buvo patenkinti skundai dėl lygtinio paleidimo ir nurodo, kad šie precedentai yra galiojantys ir privalomi. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, kurios nuostatomis, kaip teigia nuteistasis, Komisija nesirėmė. Pagal minėtas rekomendacijas, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi (b. l. 1-7).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. A. skundas netenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo J. A. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant J. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Vis tik pastebėtina, kad nors nuteistasis J. A. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė 82 taškai (statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai 42 balus), o pažangos ją mažinant teismas iš esmės neįžvelgia.
Iš nuteistojo asmens bylos ir 2020 m. rugsėjo 18 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-159 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo 42 akademinių valandų „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“, 2015 m. įgijo avalynės gamintojo kvalifikaciją, 2016 m. suvirintojo elektra rankiniu būdu ir 2020 m. staliaus profesines kvalifikacijas, 2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo apdailininko profesiją. 2019 m. gruodžio 10 d. nuteistasis savanoriškai sutiko dalyvauti jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje, dailės terapijos programoje, 2020 m. vasario 18 d. dalyvavo paskaitoje „Streso įveika“, 2020 kovo mėn. – psichokorekcijos užsiėmime apie pyktį ir jo valdymą, 2020 m. kovo 12 d. – paskaitoje „Konfliktų valdymas“. 2020 m. rugsėjo 15 d. gauta pažyma, kad nuteistasis 2020 m. lankė paskaitas pagal programą „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“, 2020 m. rugpjūčio 19 d. J. A. įteiktas pažymėjimas už užsiėmimų ciklo „12 žingsnių programa“ išklausymą. Nuteistasis taip pat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse: įteikti pažymėjimai už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Sveiko gyvenimo būdas“. J. A. taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose sportinėse veiklose, varžybose bei įstaigose organizuojamuose renginiuose. Vertinimo metu nuteistasis bendravo nepriešiškai, noriai, tačiau buvo stebimas jo polinkis pateikti socialiai pageidaujamą savęs vaizdą. Taip pat J. A. formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos, palaiko socialinius ryšius su žmona, tėvais, sūnumi. Nuteistasis yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais, jų puoselėjimą. Tai, kad J. A. ir stokoja darbinės patirties, nes jo darbinę veiklą sudaro apie 4 metus legalaus darbo, tačiau išreiškia teigiamas nuostatas savęs realizavimo darbinėje veikloje laisvėje, pateikė dokumentus, patvirtinančius jo galimą įdarbinimą po paleidimo.
Teismas pirmiau minėtas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos, priešingai nei teigia J. A., nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Kaip jau buvo minėta, nuteistasis J. A. Komisijai pristatomas 2 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 82 taškai: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 40, dinaminiai veiksniai – 42). Šiame kontekste pažymėtina, jog po paskutinio J. A. vertinimo, jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito.
Visų pirma pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje vienu iš kriminogeninių veiksnių laikytinas didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog J. A. pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 16 metų amžiaus ir buvo nuteistas už įvykdytą vagystę, dėl tuometinių teisės aktų pakeitimų nuo tolesnės bausmės atlikimo buvo atleistas ir baudžiamoji byla buvo nutraukta. Pakartotinai buvo teisiamas, sulaukus 20 metų amžiaus. Asmuo anksčiau teistas 4 kartus už įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, iš jų ir už nusikalstamą veiką nuosavybei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. J. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, savo kaltės dėl nužudymo nepripažino. Interviu metu neneigia tam tikrų smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nemano, kad jo veiksmai sąlygojo nusikaltimo, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasekmes. Analizuojant J. A. kriminalinę istoriją, pastebima, kad jo nusikalstamame elgesyje vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis – chuliganizmas (įvykusios muštynės), išžaginimas bei bejėgiškos būklės itin žiaurus žmogaus nužudymas, finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Taigi matyti, jog nusikaltimai sunkėja.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbi aplinkybė, jog J. A. kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad ankstesniu metu J. A. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, tačiau jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Be kita ko, priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie asmens duomenis išrašo matyti, kad išties, J. A. tris kartus teistas užsienio valstybėse už disponavimą įranga valiutai arba valstybiniams fiduciariniams dokumentams klastoti ir padirbti bei suklastotos arba padirbtos valiutos, negrynųjų mokėjimo priemonių arba valstybinių fiduciarinių dokumentų išleidimą į apyvartą ir (arba) naudojimą bei už privataus asmens įvykdytą valstybės dokumento arba administracinio dokumento suklastojimą, vagystes po neteisėto patekimo į privačią valdą. Taigi jis yra padaręs nusikalstamas veikas užsienio valstybėse, palaikęs santykius su asmenimis, su kuriais anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę bei pakartotinai Lietuvoje įvykdęs nusikaltimą – nužudymą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laisvėje laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Tai tik patvirtina, kad nuteistojo J. A. gyvenimo stiliaus ypatumai yra aktuali kriminogeninė sritis, kas ir buvo konstatuota socialinio tyrimo išvadoje, kadangi tuometinės jo vertybinės nuostatos, sąmoningai vykdyti nusikaltimai, taikytų poveikio priemonių ignoravimas, skatino J. A. nusikalstamo elgesio raišką. Teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu, nusikalstamų veikų sunkėjantis pobūdis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodomu teiginiu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą, išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei neleidžia daryti išvados, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir Nutarime nurodytos aplinkybės.
Antra, vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir darbinės patirties stygius. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog pataisos įstaigoje įgijo 4 profesijas ir dabar mokosi siuvėjo, todėl darbą laisvėje turės iš ko rinktis, juolab, šiuo metu turi ir darbą laisvėje. Šiame kontekste pastebėtina, jog nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. J. A. iki nuteisimo nedirbo. Suėjus 20 metų, pradėjo gyventi atskirai nuo tėvų ir per pirmą pusmetį niekur neįsidarbino. Vėliau, dėl padaryto nusikaltimo 5 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse, laisvės atėmimo vietoje nedirbo. Po išėjimo iš įkalinimo įstaigos pradėjo gyventi Kaune ir apie 2 metus niekur nedirbo, po vedybų įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten dirbo apie 4 metus. Iš darbo išėjo savo noru dėl mažo atlyginimo ir pradėjo verstis automobilių perpardavinėjimo veikla. Tuo užsiėmė iki pat dabartinės bausmės atlikimo pradžios, laisvės atėmimo vietose nedirba, o ir Vilniaus pataisos namuose įsidarbinti nemėgino. Tai, kad išėjęs į laisvę galimai bus įdarbintas šaltkalviu-elektriku, teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu manyti, jog J. A. išreiškia teigiamas nuostatas darbinėje veikloje laisvėje. J. A. šiuo metu yra įgijęs 4 specialybes ir dar mokosi vienos, tačiau pataisos įstaigoje nedirba, o tai rodo, jog jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, o jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose kartu verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje. Kaip teisingai pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, darbas gali padėti palaikyti darbinius įgūdžius, užsidirbti pragyvenimui, didinti jo užimtumą bei padėti lengviau integruotis į visuomenę.
Maža to, vienais iš kriminogeninių veiksnių laikytini nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, gebėjimas spręsti problemas socialiai priimtinais būdais, gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad J. A. yra būdingas nepasitikėjimas savimi, tačiau jis linkęs save vertinti teigiamai bei negeba savyje identifikuoti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų asmeninių savybių ar trūkumų. Iš dalies supranta bei pripažįsta savo netinkamo elgesio niuansus, tačiau išlieka palankus savo paties atžvilgiu, o tai apsunkina resocializacijos proceso sėkmės prielaidas. Taigi nuteistojo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas psichokorekcijos procesą. Be kita ko, analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, kad jam yra būdingas impulsyvumas, tolesnių savo elgesio pasekmių neįvertinimas, nepasimokymas iš ankstesnės savo kriminalinės veiklos. Nuteistojo smurtinis elgesys yra labiau siejamas su polinkiu naudojant agresiją siekti asmeninių tikslų. Nepakankamas gebėjimas identifikuoti sunkumus apsunkina J. A. galimybes ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo variantų. Šie aspektai gali būti įžvelgiami ir jo įvykdytų nusikaltimų aplinkybėse, kuomet jis pasirinkdavo netinkamas strategijas savo tikslų siekimui, dėl ko pakartotinai vykdė naujus nusikaltimus. Nuteistojo įsitikinimu, jis jau yra pasikeitęs į teigiamą pusę, pakeitęs savo mąstymo ypatumus, tačiau konkrečių pavyzdžių, ką pakeitė bei kokiu būdu, neįvardina. Nors J. A. ateičiai deklaruoja socialiai priimtinus tikslus rūpintis šeima, dirbti ir pan., tačiau pastebima, kad jis yra labiau orientuotas į savo asmeninę poziciją, poreikių patenkinimą, nevengia pasitikėti bei įrodinėti savo teisumo, o tai gali sąlygoti jo mąstymo lankstumo stoką. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo, pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra reikšmingi kriminogeniniai poreikiai, į kuriuos tikslinga nukreipti resocializacijos priemones, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.
Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad svarstant J. A. pateiktą prašymą perkelti į Vilniaus pusiaukelės namus, pastarasis buvo netinkintas, motyvuojant tuo, kad kriminogeniniai poreikiai turėję įtakos nusikalstamam elgesiui, išlieka aktualūs, dabartinis perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką ne tik neigiamai veiktų esminį nusikalstamo elgesio valdymą mąstymo, elgesio bei nuostatų srityse, tačiau galimai įgautų neigiamą dinamiką, susidūrus su destabilizuojančios ir mažiau varžančios aplinkos poveikiu. Be kita ko, nurodoma, jog būdingas smurtinis elgesys, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, savivokos stoka, problemų identifikavimo ir gebėjimo konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais spręsti jas, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas bei kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, yra nesuderinami su intensyviu paruošimu lygtiniam paleidimui bei perkėlimui į mažiau struktūruotą aplinką.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis J. A. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, J. A. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad J. A. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-188 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-188 netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.