- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2-1110-998/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11160-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- N. R., J. R.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams N. R. ir J. R. dėl skolos pripažinimo solidariąja, tretieji asmenys V. R., antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo prievolę pagal J. R. 2008-01-01 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14481,00 Eur sumai pripažinti solidariąja sutuoktinių J. R. ir N. R., priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2006-01-06 J. R. pagal paskolos raštelį pasiskolino 34754,40 Eur (120000,00 Lt), iš kurių 5792,40 Eur (20000,00 Lt) paėmė grynais ir 28962,00 Eur (100000,00 Lt) tą pačią dieną mokėjimo pavedimu buvo pervesta į J. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale. Paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2007-01-07. Tą pačią dieną J. R. pasirašė paskolos raštelį 34754,40 Eur (120000,00 Lt) sumai.
Ieškovo teigimu, paskola buvo prašoma dukros V. R. buto pirkimui Vilniuje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dukros vardu 2006-03-29 buvo nupirktas už 57924,00 Eur (200000,00 Lt), sumokant pardavėjui grynus pinigus.
Ieškovas nurodo, kad iki 2008 m. J. R. grąžino 20273,40 Eur (70000,00 Lt), o dėl negrąžintos 14481,00 Eur (50000,00 Lt) sumos 2008-01-01 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-01-01. Atsakovui laiku neatsiskaičius, 2009-02-02 Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14481,00 Eur (50000,00 Lt) skolos išieškojimo iš atsakovo J. R. vekselio turėtojo A. P. (ieškovo) naudai ir 66,61 Eur (230,00 Lt) išieškojimo už notaro paslaugas (viso 14547,61 Eur). Pagal 2009-02-02 notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14547,61 Eur (50230,00 Lt) išieškojimo iš J. R. antstolė B. T. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui išieškotina suma sudaro 13837,88 Eur. Ieškovo teigimu, ši prievolė dėl 14481,00 Eur išieškojimo vykdomajame procese turėtų būti pripažinta abiejų sutuoktinių solidariąja.
Ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendroje su kitais asmenimis nuosavybe. 2011-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14545-794/2011 jo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine N. R. nuosavybe, nustatymo atmetė ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta, prievolė atsirado pagal J. R. išduotą 2008-01-01 paprastąjį vekselį, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, laikytina, kad atsiradusi prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių prievolė, todėl yra vykdytina iš sutuoktinių J. R. ir N. R. bendro turto.
Ieškovas nurodo, kad J. R. ir N. R. apskundus pirmos instancijos teismo nutartį, 2012-02-09 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-380-513/2012 panaikino pirmos instancijos teismo 2011-10-13 nutartį ir jo (A. P.) pareiškimą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad J. R. ir N. R. iš esmės nutarties neskundė, tik prašė iš nutarties pašalinti konstatavimą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendra sutuoktinių nuosavybė ir kad iš šio turto gali būti vykdoma prievolė pagal 2008-01-01 paprastąjį vekselį. Ieškovas pažymi, kad ši aplinkybė vertintina kaip N. R. sutikimas, jog prievolė pagal išduotą vekselį yra sutuoktinių bendra.
Ieškovas taip pat nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-02-10 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė B. T. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2013-08-21 sprendimu Nr. 2-71-613/2012 pripažino N. R. asmeninę nuosavybę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant sumokėti J. R. piniginę kompensaciją – 15103,68 Eur (52150,00 Lt) į antstolio, vykdančio išieškojimą iš J. R., sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovė N. R. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai aiškina, jog tam, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, tuo suinteresuotas asmuo turi procesinę pareigą įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas ir iš paskolos gauti pinigai panaudoti būtent šeimos interesais. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog minėta paskola buvo paimta ir panaudota J. R. šeimos poreikiams tenkinti, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad J. R. prisiimti įsipareigojimai buvo ne jo asmeniniai, o jų (su atsakove) neva solidarūs. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog atsakovo paimta paskola bent buvo susijusi su jo namų ūkio išlaikymu ar vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimu. Atsakovė pažymi, kad net pagal paties ieškovo neįrodytą poziciją atsakovas ėmė iš jo paskolą neva tam, kad pirkti būtą savo dukteriai Vilniuje, nes ji ten mokosi. Tokiu būdu jau vien dėl jo nurodytų, bet neįrodytų faktinių aplinkybių, ieškovas neturėtų vadovautis CK 3.109 straipsnio nuostatomis ir prašyti taikyti sutuoktinių prievolių solidarumo prezumpciją. Atsakovė vertina, jog pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį buto pirkimo sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į CK 3.109 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nurodoma, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolų ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl, atsakovės nuomone, CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata tiksliausiai atitinka santykius, susiklosčius tarp ieškovo ir atsakovų.
Atsakovė nurodo, kad jeigu jos ir atsakovo pilnametė dukra nusipirko butą Vilniuje po to, kai atsakovas pasiskolino iš ieškovo pinigus, tai dar nereiškia, jog butas buvo pirktas už ieškovo pinigus. Be to, kaip nurodo ir pats ieškovas, iš jo buvo pasiskolinta 34754,40 Eur (120000,00 Lt), o jo minėtas butas kainavo 57924,00 Eur (200000,00 Lt), kas reiškia, jog butas negalėjo būti pirktas už ieškovo pinigus, nes jų paprasčiausiai neužtektų.
Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodo, jog atsakovo J. R. įsipareigojimas pagal vekselį atsiranda iš 34754,40 Eur (120000,00 Lt) paskolos sutarties. Tai gali būti ir visiškai kitas atsakovo įsipareigojimas ieškovui, kurį tas bando panaudoti kaip reikalavimo pagrindą savo ieškinyje vien dėl to, jog ieškinio senaties terminas dėl neva pradinio atsakovo įsipareigojimo, kurį, ieškovo nuomone, yra galimybė paversti solidariąja prievole, yra senai pasibaigęs. Atsakovės teigimu, pagal vekselį gautus pinigus atsakovas panaudojo neaiškiems asmeniniams tikslams, ji šio vekselio neišrašė. Atsakovė mano, jog kadangi J. R. šiuo momentu turi finansinių sunkumų, tai ieškovas bando susieti šį vekselį su kitu, jau neaktualiu dėl senaties termino suėjimo atsakovo įsipareigojimu, kuris pagal ieškovo klaidingą CK 3.92, 3.109 straipsnių nuostatų interpretavimą leistų jam įvykdyti išieškojimą ne tik iš atsakovo, bet ir iš jos (atsakovės) turto.
Atsakovė atsiliepime pažymi, jog nei 2006-01-06 paskolos raštelyje, nei 2008-01-01 paprastajame neprotestuotiname vekselyje ji nebuvo nurodoma kaip atsakovo bendraskolė, niekur nėra jos parašų ar sutikimų, dėl tokių prievolių prisiėmimo, niekur nėra nurodyta, kad šie pinigai būtų skirti šeimos poreikiams tenkinti ar vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Kaip vienintelis pinigų gavėjas ir vienintelis skolininkas yra nurodomas atsakovas, todėl pagal turėtus susitarimus ieškovas savo skolininku turėtų laikyti vien tik atsakovą.
Be to, atsakovė nurodo, kad visi pinigai buvo gaunami ne į jos ar bendrą sutuoktinių sąskaitą, o vien į atsakovo J. R. asmeninę sąskaitą. O pinigų dalis, kuri buvo perduota grynais, vėlgi buvo perduota asmeniškai atsakovui. Pažymi, jog ieškovas neįrodė, kad ji gavo nors dalį tų pinigų ar kad nors dalis tų pinigų buvo panaudota būtinoms ar bent bendroms šeimos reikmėms.
Atsakovės teigimu, ieškovas klaidingai aiškina Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Tokiu aiškinimu negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir jos finansinių įsipareigojimų solidarumo, nes jų (jos ir atsakovo) įsipareigojimo solidarumo klausimas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalyku, o kadangi šis klausimas nebuvo nagrinėjimas iš esmės, tai nei atsakovas, nei ji (atsakovė) neturėjo pagrindo ir neturėjo galimybės išdėstyti šiuo klausimu savo pozicijos ar pateikti teismui savo argumentus. Tokiu būdu minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo paaiškinimas net negalėjo nustatyti jų įsipareigojimų solidarumo, buvo tik bendro pobūdžio paaiškinimas, nurodantis ieškovui, jog jis turi teisę kreiptis į teismą ginti savo teisėtus interesus, jeigu jis mano, kad jie yra pažeisti, ir jeigu galės tą pažeidimą įrodyti teismui nagrinėjant atitinkamą bylą. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovo reikalavimas dėl prievolės pripažinimo sutuoktinių solidariąja turėtų būti automatiškai tenkinamas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nutartis, kuria ieškovas grindžia savo poziciją, buvo visiškai panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 nutartimi. Panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nutartį, Klaipėdos apygardos teismas išaiškino ieškovui, jog: „Teismo nuomone, antstolė visiškai be pagrindo 2011-08-23 siūlė išieškotojui A. P. kreiptis į teismų dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, o teismas be pagrindo priėmė tokį prašymų nagrinėti, nes teisme nagrinėjamas skolininko ir jo sutuoktinės ginčas dėl nuosavybės teisių į turtų ir analogiškas kito išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Paaiškėjus šioms aplinkybėms apeliacinėje instancijoje skundžiama nutartis naikintina ir A. P. pareiškimas paliktinas nenagrinėtas, išaiškinus išieškotojui A. P. teisę dalyvauti Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. 2-71-613/2012 trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str., 296 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).“. Atsakovė pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo minėta byla pasibaigė tuo, kad turtas, iš kurio dalies ieškovas norėjo vykdyti išieškojimą, buvo pripažintas jos asmeniniu turtu.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovas savo ieškinyje ištraukęs Klaipėdos apygardos teismo žodžius iš vykusios tuo metu bylos konteksto ir interpretuojant juos savaip, iš esmės klysta dėl faktinių bylos aplinkybių, nes jokio panašaus sutikimo ji byloje nebuvo išreiškusi, o ieškovas tiesiog nepagrįstai bando šią aplinkybę preziumuoti savo naudai. Tas faktas, kad ji (atsakovė) neskundė minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties iš esmės, kaip tik įrodo, jog ji visiškai nesutiko ir nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovo prievolė pagal išduotą vekselį yra jos su atsakovu bendra kaip sutuoktinių prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovas J. R. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, o jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė N. R. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovas J. R. laikotarpiu nuo 1992-04-07 iki 2009-03-04 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Taip pat atsakovas J. R. buvo vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta ūkinė-komercinė veikla buvo susijusi su žvejyba, naudojant žvejybai specializuotus žvejybos laivus. Atsakovės teigimu, J. R. 2006-01-06 skolinosi iš ieškovo A. P. pinigus visai ne buto pirkimui Vilniuje dukrai V. R., o žvejybinio laivo pirkimui, kuris buvo reikalingas atsakovui J. R. tam, kad vykdyti ir plėtoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-komercinę veiklą. Pažymi, kad atsakovas J. R. 2006-01-06 skolinosi iš ieškovo pinigus visai ne šeimos poreikiams tenkinti, o savo verslo veiklai vykdyti. Atsakovės teigimu, ji nedalyvavo jokiose santykiuose su ieškovu, nebuvo jokiu būdu išreiškusi savo valios ar savo sutikimo, kad J. R. skolintųsi iš ieškovo pinigus 2006-01-06, nieko nežinojo apie šį sandorį ir negalėjo daryti bei nedarė jokios įtakos šio sandorio sudarymui.
Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-01-06 J. R. pasirašė paskolos raštelį ir patvirtino, kad iš A. P. gavo 34754,40 Eur (120000,00 Lt). Pinigus grąžinti įsipareigojo iki 2007-01-07 arba prieš nustatytą terminą per 1 mėn. po paskolos davėjo raštiško pareikalavimo. 2006-01-06 į J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. pervedė 28962,00 Eur (100000,00 Lt).
2008-01-01 J. R. pasirašė paprastąjį vekselį ir patvirtino, kad iš A. P. gavo 14481,00 Eur (50000,00 Lt). Pinigus grąžinti įsipareigojo iki 2009-01-01.
2009-02-02 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14481,00 Eur (50000,00 Lt) skolos ir 66,61 Eur (230,00 Lt) notaro išlaidų (iš viso 14547,61 Eur (50230,00 Lt)) išieškojimo iš J. R. vekselio turėtojo A. P. naudai. Šio įrašo pagrindu antstolė B. T. pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14547,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojo A. P. naudai.
Ieškovas pagal J. R. 2008-01-01 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14481,00 Eur sumai prašo pripažinti solidariąja sutuoktinių J. R. ir N. R. prievole.
CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalims tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑221‑611/2017). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog jo suteiktas kreditas buvo panaudotas šeimos interesais.
Teismas pažymi, jog Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Ieškovas, teigdamas, kad jo suteikta paskola buvo panaudota atsakovų šeimos interesais, nurodė, jog gauti pinigai buvo panaudoti šalių dukros buto pirkimui.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo V. R. yra atsakovų J. R. ir N. R. dukra. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-03-29 K. S., A. A. ir V. R. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. R. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. R. už butą sumokėjo 57924,00 Eur (200000,00 Lt), K. S. ir A. S. patvirtino, kad pinigus gavo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną.
Iš byloje pateiktos atsakovo J. R. banko sąskaitos nustatyta, kad 2006-03-24 J. R. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė K. S. 57924,00 Eur (200000,00 Lt) už buto pirkimą, t. y. visą trečiojo asmens įsigyto buto kainą. Teismo posėdžio metu atsakovai iš esmės neneigė, kad dukros butas buvo pirktas iš jų lėšų. Nors atsakovė N. R. nurodė, kad V. R. turėjo ir savo santaupų, tačiau tokių duomenų byloje nėra, pats trečiasis asmuo V. R. byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių aplinkybių, susijusių su buto pirkimu nenurodė, t. y. elgėsi pasyviai. Atsakovė N. R. paaiškino, jog dukra buvo išvažiavusi studijuoti į Vilnių. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji turėjo sveikatos problemų, tada pagalvojo, kad reikia padėti dukrai ir jie su vyru nusprendė nupirkti dukrai Vilniuje butą. Iš atsakovų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog jie tarėsi ir priėmė bendrą sprendimą dėl buto pirkimo dukrai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Remiantis byloje pateikta atsakovo J. R. banko sąskaita nustatyta, kad ieškovas A. P. 2006-01-06 pagal sutartį pervedė atsakovui J. R. 28962,00 Eur (100000,00 Lt), kuris tą pačią dieną pinigus pervedė į indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-01-31 gavo 159,72 Eur palūkanų išmokėjimo, 2006-02-05 – 31,95 Eur palūkanų išmokėjimo. 2006-02-06 indėlis buvo grąžintas į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną vėl pervestas į indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-02-28 atsakovui išmokėtos 152,78 Eur palūkanos, 2006-03-05 išmokėtos 30,55 Eur palūkanos. 2006-03-06 indėlis grąžintas į atsakovo sąskaitą ir vėl pervestas į indėlio sąskaitą. Analizuojant atsakovo banko sąskaitos išrašą, matyti, kad atsakovas iš iš ieškovo gautų lėšų per indelio sąskaitą siekė gauti ir gavo pelno, t. y. palūkanų, o 2006-03-24 indėlis buvo grąžintas į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-03-24 į atsakovo sąskaitą taip pat pagal kasos pajamų orderį įnešta 100000,00 Lt (28962,00 Eur). 2006-03-24, t. y. tą pačią dieną, kai atsakovui grąžintas indėlis bei įnešti grynieji pinigai, iš atsakovo sąskaitos pervesta trečiojo asmens buto pardavėjams 200000 Lt (57924,00 Eur) už buto pirkimą. Atsižvelgiant į tokius atsakovo J. R. pateiktus banko sąskaitos išrašo duomenis, darytina išvada, kad atsakovai ne tik, kad sumokėjo už dukros butą, bet ir kad buto pirkimui buvo panaudoti pagal paskolos sutartį iš ieškovo gauti pinigai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė N. R. viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie paskolą ieškovui nieko nežinojo, o buto pirkimui jie turėjo savų santaupų, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius atsakovės teiginius, byloje nėra. Iš minėtos atsakovo J. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad į atsakovo sąskaitą 2006-03-24 buvo įnešti grynieji pinigai, t. y. 100000 Lt (28962,00 Eur), kurie tą pačią dieną buvo pervesti buto pardavėjui. Iš to seka, jog atsakovai savų santaupų buto pirkimui įnešė 100000 Lt (28962,00 Eur), duomenų, kad likusią 100000 Lt (28962,00 Eur) buto pirkimo kainą jie taip pat dengė iš savų santaupų, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsakovas J. R. byloje taip pat kėlė versiją, jog iš ieškovo gautą paskolą panaudojo laivo pirkimui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-04-07 įregistruota įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovu nuo 1992-04-07 iki 2009-03-10 buvo atsakovas J. R.. Nuo 2009-03-10 įmonei iškelta bankroto byla, likviduota 2015-11-27. Iš žvejybos laivo patikrinimo akto matyti, jog laivo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsakovas nurodė, kad laivas buvo pirktas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje jokių duomenų, pagrindžiančių laivo pirkimą, nepateikta. Pats atsakovas nurodė prieštaringas aplinkybes, t. y. nurodė, kad pirko laivą, tačiau vėliau paaiškino, jog iki galo sutartis dėl laivo pirkimo nebuvo sudaryta. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas jau teigė, kad žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, atsakovo teigimu, laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi, nelogiški, nepagrįsti jokiais duomenis ir teismo vertintini kritiškai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė, jog laivą pirko 2008 m., kai tuo tarpu paskola iš ieškovo buvo gauta 2006-01-06.
Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovas įrodė 100000 Lt (28962,00 Eur) paskolos panaudojimą atsakovų dukros buto pirkimui (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kaip minėta, procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, šiuo atveju – ieškovui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad buto pirkimas atsakovų dukrai atitinka šeimos interesų tenkinimą, tuo tarpu atsakovai teigė, kad butas dukrai Vilniuje niekaip nėra susietas su vaiko auklėjimu bei šveitimu, nėra būtinas tam, kad studijuoti Vilniuje, be to, dukra turėjo galimybę gyventi pas jos draugės močiutę Vilniuje.
Bylos duomenimis, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovų dukra buvo pilnametė, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad butą dukrai atsakovai pirko bendru sutarimu. Teismo vertinimu, toks atsakovų įnašas į dukros gyvenimo sąlygų gerinimą, noras padėti dukrai, nepaisant to, kad ji buvo pilnametė, atitinka šeimos interesų tenkinimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo J. R. prievolę ieškovui dėl 100000 Lt (28962,00 Eur) paskolos pripažinti bendra abiejų sutuoktinių prievole (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kaip minėta, 2006-01-06 paskolos rašteliu ieškovas atsakovui J. R. paskolino 120000,00 Lt (34754,40 Eur), iš kurių 20000 Lt (5792,40 Eur) perdavė grynais. Ieškovas jokių duomenų, kad 20000 Lt (5792,40 Eur) atsakovo J. R. buvo gauti su atsakovės N. R. sutikimu ar panaudoti šeimos poreikiams nepateikė, todėl laikytina, kad šios sumos nėra pagrindo pripažinti solidariąją sutuoktinių prievole (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ginčo byloje, jog atsakovas J. R. gavo iš ieškovo paskolą nėra, byloje taip pat nėra ginčo, kad paskola šiai dienai nėra grąžinta. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolą ieškovui grąžino iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-01 J. R. pasirašė paprastąjį vekselį ir patvirtino, kad iš A. P. gavo 14481,00 Eur (50000,00 Lt). Atsakovas neginčija, kad vekselis buvo išrašytas negrąžintos paskolos sutarties pagrindu. Byloje taip pat nėra ginčo ir jokių duomenų, kad minimo vekselio pagrindu atsakovas J. R. būtų gavęs kitą paskolą. Iš paminėtų duomenų seka, jog paskolos šalys vekseliu modifikavo paskolos santykius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartimi prisiimta prievolė buvo panaudota šeimos interesais, atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog šeimos interesais panaudota paskola būtų visiškai grąžinta, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad vekseliu buvo suteikta nauja paskola, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas prievolę pagal J. R. 2008-01-01 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti solidariąja sutuoktinių J. R. ir N. R. prievole, nustatant, kad solidari prievolė pagal vekselį yra 8688,60 Eur sumai, t. y. iš bendros 14481,00 Eur vekselio sumos minusuojant 5792,40 Eur (20000 Lt), kurių panaudojimo šeimos poreikiams nepagrindė ieškovas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 513,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113,00 Eur žyminis mokestis bei 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atsakovė N. R. – 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Iš dalies (60 proc.) tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistina po 153,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei N. R. iš ieškovo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti prievolę 8688,60 Eur sumai solidariąja sutuoktinių J. R. ir N. R. prievole pagal J. R. 2008 m. sausio 1 d. išduotą paprastąjį vekselį (14481,00 Eur sumai) A. P..
Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovų J. R. ir N. R. po 153,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei N. R. ir ieškovo A. P. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.