- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- TS-13-805/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00058-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-238 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas: Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė bausmė 5 metų laisvės atėmimą bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 8 d. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: automobilis „Š. O.“, valstybinio numeris ženklas (duomenys neskelbtini) su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktu bei mobiliojo ryšio telefonai BlackBerry 9320 curve su SIM kortele, BlackBerry 9300 curve su SIM kortele.
Lietuvos Apeliacinio teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeitė, pašalino iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytą pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, kad A. K. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 7 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes: 7 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 24 390,00 Eur, 4 000 pakelių cigarečių „M. C.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 13 937,00 Eur, ir 500 pakelių cigarečių „M. C. MS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1 742,00 Eur, tai yra įgijo 11 500 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 40 069 Eur ir viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą.
Nuteistojo A. K. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. spalio 31 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. spalio 29 d. (užskaitytos 2 dienos). Į Alytaus kalėjimą atvyko 2022 m. lapkričio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2026 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-238 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – išskirti aktualius dinaminius kriminogeninius veiksnius, nustatyti priemones juos vykdyti. Komisija taip pat rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti darbinę veiklą; 2) savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus; 3) laikytis vidaus tvarkos taisyklių; 4) siekti atitikti sąlygas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis; 5) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2026 m. spalio 20 d.
Komisija nutarime nurodė, kad nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas atlikus puse paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. balandžio 28 d. Nuteistasis Komisijai pristatomas pakartotinai. A. K. demonstruoja teigiamą resocializacijos progresą, geba reflektuoti savo elgesį, turi realias socialinės integracijos galimybes, dalyvavo užsiėmimuose „Nesmurtinė komunikacija“, gavo savanorių įteiktus padėkos pažymėjimus, taip pat dalyvavo meninėje veikloje (rankdarbiai), koncertuose, spektakliuose, bet to, nuo 2025 m. gruodžio 18 d. dalyvavo šešiose konsultacijose skirtose „Nuostatų“ ir „Mąstymas ir elgesys“ sritims konsultuoti. Tačiau asmeniui nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis yra teistas penkis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nuteistasis turi susiformavusias nusikalstamo elgesio kaip gyvenimo būdo nuostatas. Jo pasiryžimas keistis ir motyvacija darbinei veiklai abejotini, nuteistasis vykdo ribotos vertės jo resocializacijai ir socialinei integracijai individualią veiklą – bižuteriją. 2025 metais per trumpą laikotarpį atviro režimo sąlygomis padarė tris drausminius pažeidimus bei buvo gražintas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro režimo bausmės atlikimo vietą. Du kartus nukrypo nuo maršruto, kuomet buvo išleistas į pokalbį dėl darbo ir vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus. Nuteistasis padarytos nusikalstamo veikos nesureikšmina, racionalizuoja. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, juos dengia, skolos siekia 37477,46 Eur, 144,60 Eur, 137,37 Eur, sumokėjo 360,00 Eur savanoriškai. Nors yra pristatęs pažymą apie įsidarbinimo galimybę laisvėje, tačiau nuteistasis laisvėje nėra linkęs išlaikyti nuoseklius darbinius, lėšos ir pajamos yra tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu. Išliek nesuvaldytų dinaminių veiksnių.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2026 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-238 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – skundas), prašydamas skundą tenkinti, kadangi yra pasitaisęs ir elgiasi nepriekaištingai.
Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisijos nutarime nėra informacijos, jog teismo sprendimu yra panaikintas jam ieškinys. Prašo teismo atsižvelgti, kad 2026 m. kovo 12 d. vertinimo metu Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis yra įvykdęs resocializacijos plane numatytas priemones, kurios jį teigiamai paveikė. Išėjęs iš kalėjimo jis turi galimybę įsidarbinti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvėje jo laukia artimieji, žmona ir sūnus. Bausmės atlikimo metu jis įgijo 4 profesijas. Įgytas žinias panaudos laisvėje. Buvo įsidarbinęs UAB ,,A.“. Siekė įsidarbinti Alytaus kalėjime veikiančioje įmonėje, kurioje gaminami langai, tačiau nebuvo įdarbintas dėl vietų trūkumo. Šiuo metu vykdo individualią veiklą ,,B.“. Papildomai dirbo gerbūvio darbus. Šiuo metu už nepriekaištingą elgesį yra perkeltas bausmę atlikti lengvoje grupėje, 2026 m. balandžio mėn. buvo išleistas 3 paroms į laisvę trumpalaikiai išvykai pas artimuosius.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo A. K. skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis, kuris komisijai pristatomas pakartotinai, yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dal, gali būti lygtinai paleistas anksčiau. A. K. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą 1/2 dalį bausmės atliko 2025 m. balandžio 28 d., tai atitinka formalųjį kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo A. K. atžvilgiu 2025 m. kovo 12 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas dėl lygtinio paleidimo taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuteistajam A. K. taip pat nusikalstamo elgesio rizika vertinta taikant OASys metodiką: 2022 m. gruodžio 17 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. spalio 11 d. Taigi, visais keturiais atvejais A. K. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors 2025 m. kovo 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ,,nustatyta teigiama nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika, tačiau, teismo vertimu, ji per pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau kaip trejus metus) esmingai nepasikeitė, iš vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos netapo žema, kas rodo, kad nors ir stebima pažanga, vis tik, nuteistojo elgsena išimtinai teigiama linkme nepagerėjo. Teismo manymu, tai nėra pakankamas veiksnys vertinti asmenybę, padariusią itin reikšmingą pažangą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: 1) kriminalinė istorija, 5 teistumai, dabartinis teistumas teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelio dalis (kriminogeniniai statiniai veiksniai); 2) gyvenimo stilius ir draugai, užsiima veikla, kuri skatina nusikalsti, mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, kai pirmenybę teikia pirma veiksmui, o ne planavimui, pasekmių suvokimas, problemų atpažinimas), nuostatos (nusikaltimų minimalizavimas –racionalizavimas, nuostatos į priežiūrą – apribojimus (nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo metu, pažeistos probacijos sąlygos) (kriminogeniniai dinaminiai veiksniai); 3) gyvenamoji vieta (po paleidimo turės kur gyventi), gyvenimo sąlygos nesusijusios su nusikalstamu elgesiu, ryšiai (palaikomi ryšiai su artimaisiais, santuoka) (kriminogeniniai apsauginiai veiksniai).
Komisijos nutarime pabrėžiama, kad šiuo metu aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai daugiau susiję su nuteistojo elgesiu, nuteistojo A. K. nusikalstamas elgesys yra modelis, t. y. asmuo turi susiformavusias nusikalstamo elgesio kaip gyvenimo būdo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. praeityje teistas penkis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismo nuomone, nuteistajam reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti. Pažymėtina, kad, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra dar pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2027 m. spalio 29 d.). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos savo elgesio korekcijoje, mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas neišvengiamai aktualu nuteistajam būnant laisvėje.
Komisijos nutarime nurodyta, kad 2025 metais per trumpą laikotarpį atviro režimo sąlygomis padarė tris drausminius pažeidimus bei buvo gražintas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro režimo bausmės atlikimo vietą, du kartus nukrypo nuo maršruto, kuomet buvo išleistas į pokalbį dėl darbo ir vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys, kad būtent bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. 2025 m. vasario 11 d., 2025 m. vasario 12 d ir 2025 m. kovo 4 d., baustas drausmine tvarka, tačiau anksčiau paskirtos nuobaudos laikomos negaliojančiomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis, kaip jau minėta, šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau, bylos duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistais atlieka bausmę kalėjime nuo 2022 m. lapkričio 17 d., tačiau per pakankamai ilgą laikotarpį yra skatintas tik vieną kartą – 2023 m. spalio 7 d., rodo, jog siekiamybės daryti akivaizdžią pažangą jis nepakankamai turi. Teismo vertinimu, galiojančių nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys pripažinti normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra besąlyginis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją bei išimtinai jo teigiamą charakteristiką.
Nuteistasis savo skunde akcentuoja, kad šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuo 2023 m. lapkričio 15 d. perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, 2024 m. gegužės 13 d. perkeltas bausmę atlikti į atvirus namus atviro tipo sąlygomis, o dėl vykdytų drausmės pažeidimų 2025 m. kovo 5 d. perkeltas bausmę atlikti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimas lengvojoje grupėje ar atviro/pusiau atviro tipo sąlygomis, pirmiau paminėtų duomenų kontekste, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Nuteistasis skunde pabrėžė, jog visas jam taikytas resocializacijos priemones jis yra įvykdęs, t. y. dalyvavo programoje ,,raktas“, „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas (EPP)“, socialinių įgūdžių programoje, pykčio valdymo programoje, ,,Nuostatos“ ir ,,Subkultūra“ programose bei kt., užsiima įvairia pozityvia veikla įkalinimo įstaigoje, dirbo, vykdo individualią veiklą – bižuterijos gamybą. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nuo 2025 m. gruodžio 18 d. dalyvavo šešiose konsultacijose skirtose ,,Nuostatų“ ir ,,Mąstymas ir elgesys“ sritims konsultuoti, taip pat aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, domėjosi, bendradarbiavo. Nors A. K. skunde teigia, kad komisija, priimdama nutarimą, ne viską išsamiai įvertino, jog resocializacijos tikslai, nuteistojo manymu, jau iš esmės pasiekti, tačiau, kokią apčiuopiamą naudą gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, kaip tai įtakojo jo elgseną ne tik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą, išskyrus tai, kad, jo teigimu, jis geba įvertinti kriminogeninius veiksnius ir pripažinti, jog gyvenime klydo, daugiau klaidų nedarys, jis savo skunde nenurodė ir tokių aplinkybių išsamiai nepagrindė. Teismo vertinimu, nuteistojo lankytos aukščiau nurodytos programos, dalyvavimas konsultacijose bei įvairiuose renginiuose svarbios tik tiek, kiek jos įtakojo teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, o ne reikšmingos lankytų programų ar užsiėmimų skaičiumi bei jų įvairove.
Nuteistasis teigia, kad šiuo metu dirba bižuterijos srityje, kuri prilyginta dabinei veiklai (individuali veikla). Komisija, vertindama nuteistojo motyvaciją dirbti ir jo požiūrį į darbą, nutarime pažymėjo, jog A. K. vykdoma ribotos vertės jo resocializacijai ir socialinei integracijai individuali veikla (bižuterija), kuria jis užsiima apie 5 mėnesius, nuteistojo pasiryžimas keistis ir motyvacija darbinei veiklai abejotini. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis atlikdamas bausmę kalėjime dirbo UAB ,,A.“, tačiau, kaip minėta, dėl vykdytų drausmės pažeidimų 2025 m. kovo 5 d., jis iš atvirojo tipo bausmės atlikimo vietos buvo perkeltas į pusiau atvirto tipo bausmės atlikimo vietą, todėl neteko darbo UAB ,,Alvima“ ir kurį laiką nedirbo. Be to, jis kalėjime dirbo ir tvarkinio darbus 0,25 etato, tačiau nuteistasis raštu prašė atleisti jį nuo darbo dėl sveikatos būklės. Iš turimų duomenų nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis yra itin aktyvus ir iniciatyvus siūlant neatlygintinas paslaugas bei noriai atlieka neatlygintinus darbus arba reguliariai ir ženkliai prie jų prisideda, kas leistų manyti, jog nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu yra ypač pozityvios. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog, nors pokalbio metu nuteistasis deklaruoja teigiamą nuostatą į darbą, vykdo individualią darbinę veiklą, tačiau jo ankstesnė darbinė veikla nėra stabili. Vadovaujantis VSDFV duomenimis, nuteistasis iki sulaikymo dirbo UAB ,,E.“ vairuotoju. Tai yra darbovietė, kurioje jis dirbo ilgiausiai – su pertraukomis apie 3 metus. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, pagal jo pateiktą pažymą jis galimai bus įdarbintas UAB ,,E.“ vairuotoju, kas pripažįstama atsakingu veiksniu, tačiau kelia abejonių ar A. K. motyvacija dirbti yra pakankama, juolab, kad tvarkinio darbas jam buvo per sunkus dėl sveikatos problemų, kas rodo savęs pateisinimą, nesant tam objektyvių priežasčių bei pateiktų tuo pagrindu įrodymų. Šie duomenys nuteistojo A. K. necharakterizuoja išimtinai teigiamai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. K. iš viso yra teistas 5 kaltus, paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas paleistas lygtinai, neatlikęs likusios 3 metų 1 mėnesio 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti/ neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Kaltu dėl paskutinio nusikaltimo neprisipažino. Vertinimo metu neneigė, kad žinojo apie neteisėtą veiklą, dalyvavo tame procese, tačiau savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo minimalizuoja. Paskutiniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Jis yra pažeidęs probacijos sąlygas. Ankstesni jo padaryti nusikaltimai – sukčiavimas, kontrabanda, neteisėtas disponavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, siekiant finansinės naudos – praturtėti neteisėtais būdais. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą.
Analizuojant nuteistojo teistumus, darytina išvada, kad jo ilgalaikė veikla siejasi su kriminaliniais ryšiais, siekiant greitos finansinės naudos, matyti, kad nuteistasis turi tam tikras nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas, jo mąstymui ir elgesiui yra būdingas galimų pasekmių neįvertinimas, tų pačių klaidų kartojimas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims.
Todėl sutiktina su Komisijos nuomone, jog dalyvavimas konsultacijose dėl tam tikrų aspektų nėra vertintina kaip reikšminga pažanga. Nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Pažymėtina ir tai, kad už sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nebalsavo nei vienas Komisijos narys. Iš Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmė vienbalsiai visi dešimt Komisijos narių. Šiuo atveju, Komisijos narių kompetencija ir jų priimto nutarimo pagrįstumu nuteistojo atžvilgiu teismui nėra pagrindo abejoti.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o jo skunde nurodyti motyvai labiau paremti deklaratyviais teiginiais, o ne juos pagrindžiančiais duomenimis. Nors yra fiksuota apsauginių veiksnių: po paleidimo turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: užsiima veikla, kuri skatina nusikalsti, impulsyvumas, kai pirmenybę teikia pirma veiksmui, o ne planavimui, pasekmių suvokimas, problemų atpažinimas, nusikaltimų minimalizavimas, nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo metu, pažeistos probacijos sąlygos.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas rizikas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos 2026 m. balandžio 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. K. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. K. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.