- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1081-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00775-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- Z. V.-D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens Z. V.-D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė plikimą, pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. V.-D. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad gyvendama santuokoje su V. V. įsigijo butą su rūsiu, kuriame gyveno iki pat vyro mirties. Po vyro mirties ji ir toliau gyveno tame bute, mokėjo mokesčius. Šiuo metu ji yra ištekėjusi ir gyvena Klaipėdoje. Šiame bute gyvena jos sūnus iš pirmos santuokos A. Š.. Kai mirė jos vyras, kaimynų ir giminių paraginta ji pranešė V. V. apie tėvo mirtį. Jis buvo atvažiavęs į laidotuves, tačiau prie laidotuvių neprisidėjo. Ji viena palaidojo vyrą, tvarko kapus, pastatė paminklą. Nurodė, kad ji suremontavo butą, pakeitė langus, prisidėjo prie stogo keitimo. Minėtiems buto pagerinimo darbams ji panaudojo jos brolio atsiųstus pinigus. Pareiškėjas nepadėjo išlaikyti šio turto, jis neturi teisės paveldėti tėvo turto, nes jis veda netinkamą gyvenimo būdą, praeityje buvo nuteistas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad ši civilinė byla susijusi su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl VĮ Turto bankas turi būti šaukiamas suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įrodė, jog per 3 mėnesius po tėvo mirties priėmė tėvui priklausantį laikrodį, meškerę, benzininį pjūklą, jais naudojasi, disponuoja iki šiol, tai yra įrodė, kad priėmė palikimą, nes pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Tai įrodyta jo paties raštišku paaiškinimu, suinteresuoto asmens Z. V. D., liudytojų A. Š., R. Z. parodymais, rašytiniais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Z. V.-D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - netenkinti V. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
1. Teismas priėmė neteisėtą sprendimą šioje byloje, nes priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.
2. Neneigia, kad po vyro laidotuvių atidavė pareiškėjui V. V. jo tėvo turėtą laikrodį, dėl meškerės, kurią V. V. teigė priėmęs ir valdęs kaip tėvo palikimą, tiksliai negalėjo patvirtinti, ar jis ją pasiėmė. Vienas iš didesnės vertės daiktų - benzininis pjūklas- buvo ne mirusiojo V. V., bet Z. V.-D. sūnaus iš pirmosios santuokos A. S. nuosavybė. Po laidotuvių V. V. jos sūnus perdavė savo turėtą pjūklą. Kad tai jo pjūklas patvirtino ir pridėti šio pjūklo įsigijimo išsimokėtinai dokumentai.
3. V. V. jokių trukdymų faktiškai valdyti palikimą nesudarė. Jis iki tol, kol nebuvo įtrauktas į procesą suinteresuotu asmeniu jos užvestoje byloje, nesidomėjo nei palikimu, nei tėvo kapo priežiūra ar tėvo metinių paminėjimu. Ji palaidojo savo sutuoktinį, pastatė paminklą, prižiūrėjo ir tebeprižiūri jo kapą, kas metai pamini katalikiškomis apeigomis jo mirties dieną. V. V. niekada nėra jos klausęs apie kokius nors kitus tėvo daiktus, santaupas taip pat nesidomėjo, ar tėvas neliko kam skolingas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. V. pateiktu atsiliepimu prašo apeliantės Z. V.-D. apeliacinį skundą atmesti o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
1. V. V. pats sprendė, kaip valdyti ir disponuoti jam atitekusį turtą, todėl ir sutiko, kad vietoj tėvo V. V. priklausančio benzininio pjūklo, jam būtų atiduotas kitas. Šiuo atveju V. V. save laikė turto savininku ir elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog valią mainyti benzininį pjūklą galėjo pareikšti tik pats mirusysis V. V..
2. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei kitus paminėtus duomenis matyti, jog V. V. po tėvo mirties iš karto atliko aktyvius veiksmus, išreškiančius jo valią ir siekį įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jį pradėjo valdyti kaip savo. Paminėti palikto turto priėmimo valdyti savo žinioje veiksmai buvo atlikti nepraleidžiant įstatymu nustatytų terminų, t. y. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
3. Aplinkybę, kad tėvui priklauso butas su rūsiu 7,56 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), V. V. sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Iš karto po tėvo mirties, kai V. V. paėmė tėvo daiktus, apeliantė teigė, kad butas, kurio dokumentus ji jau senokai sutvarkiusi seniūnijoje, yra tik jos. Pati apeliantė teisme patvirtino, kad ji nieko nesakė V. V., kad tėvui priklauso dalis buto, teigdama, kad jis neturi teises paveldėti tėvo turto dėl netinkamo gyvenimo būdo. Be to, šiame bute gyvena jos sūnus A. S., kuris yra liudytojas šioje byloje. A. S. patvirtino, kad jis apsigyveno šiame bute neužilgo po patėvio V. V. mirties, jame gyvena ir dabar, todėl V. V. nekilo jokių abejonių dėl išsakytų apeliantės teiginių, kad butas yra tik jos.
Šalies argumentai
4. Apeliantė teigia, kad jai buvo žinoma, jog tėvas V. V. turi sūnų ir apie tėvo mirtį bei laidotuves ji telefonu informavo V. V.. Tokiu būdu, jai, žinant pareiškėjo telefono numerį, kuris iki šiol nepasikeitė, galima buvo su juo susisiekti ir sužinoti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą. Niekas netrukdė jai arba jos atstovei advokatei, kreiptis į Gyventojų registro tarnybą dėl nurodytos informacijos pateikimo. Toks apeliantės elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir piktybiškas trukdymas teisėtiems palikimo įgijėjams sužinoti apie palikimą ir jį priimti arba priėmimo atsisakyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiškėjo V. V. pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal dabar galiojančią CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). Pagal CK 5.50 straipsnį, nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą (jo dalį) ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).
CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinio teismo praktika aiškinant šias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006).
Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. įsiteisėjusio sprendimo matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė Z. V.-D..
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas V. V. faktą, kad jo tėvui priklauso butas su rūsiu 7,56 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), V. V. sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Ši aplinkybė laikytina įrodyta, kadangi pareiškėjui po tėvo mirties paėmus tėvo daiktus, Z. V.-D. nesakė V. V., kad jo tėvui priklauso dalis buto. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui pagrįstai nekilo abejonių dėl apeliantės žodžių teisingumo, kadangi, kaip nurodo pats pareiškėjas, bute gyvena apeliantės sūnus A. S.. Suinteresuoto asmens Z. V. D., liudytojų A. Š., R. Z. bei parodymais nustatyta, kad pareiškėjas per 3 mėnesius po tėvo mirties priėmė tėvui priklausantį laikrodį, meškerę, benzininį pjūklą, jais naudojasi, disponuoja iki šiol, kas įrodo, kad jis priėmė palikimą, nes pradėjo valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu. Aplinkybė, kad pareiškėjas iškeitė tėvui priklausiusį pjūklą į kitą, neturi įtakos sprendžiama klausimui, kadangi jau pats pjūklo iškeitimo faktas reiškia disponavimą daiktu, t. y. pareiškėjas V. V. save laikė turto savininku ir savo nuožiūra disponavo turtu. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas V. V. po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, susijusias su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu, nenukrypo nuo teismų praktikos, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.