Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti A. N. testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2012-11-27, negaliojančiu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas A. N., gyvenęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Po velionio mirties liko paveldimas turtas – 8,800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovai yra palikėjo pirmos eilės įpėdiniai ir sutinkamai su CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pagal turto apyrašą priėmė palikimą. Nurodė, kad kitų pirmos eilės įpėdinių ar, išskyrus atsakovą, testamentinių įpėdinių nėra. Palikimo priėmimo procedūros metu sužinojo, kad yra A. N. 2012-11-27 sudarytas testamentas, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovui, A. N. broliui, paliekamas 8,800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad testamentas surašytas tuo metu, kai mirusysis A. N. sunkiai sirgo, tame tarpe ir paranoidine šizofrenija, vartojo stiprius vaistus, kurie turėjo įtakos jo nuovokai ir valiai, dėl ko jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Tuo pasinaudodamas atsakovas pasiekė sau naudingo testamento sudarymo. Be to, nurodė, kad testatorius buvo senyvo amžiaus, iki testamento sudarymo gydytas ligoninės stacionare. Ieškovai prašė testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str., 1.89 str. pagrindu, nes A. N., testamento surašymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, testamentas, kaip neturintis testatoriaus valios išraiškos yra pripažintinas negaliojančiu. Taip pat ieškovai prašė skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai S. T. ir A. N. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiu testatoriaus A. N. 2012-11-27 testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtiną Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. J.. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat kiekvienam po 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, bei 1158,48 Eur (4000 Lt) už teismui pateikiamos konsultacinės išvados atlikimą. Be to, ieškovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti ir jame apklausti D. M. V., J. E., B. G. ir Z. J., kuriuos apklausti pirmosios instancijos teismas atsisakė, ištirti rašytinį įrodymą - 2014-12-22 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos-psichiatrijos specialistų konsultacinę išvadą Nr. A-KI-247-01, šį įrodymą priimti, pridėti prie bylos ir įvertinti, spręsti klausimą dėl pakartotinės Teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo, siekiant išaiškinti šiame Teismo psichiatrijos ekspertizių aktuose bei Teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacinės išvadoje esančius prieštaravimus bei neatitikimus bei sudarant apeliantams galimybę užduoti ekspertams jų 2014-06-18 prašyme nurodytus klausimus.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė CPK XIII skyriaus nuostatas, nes neanalizavo liudytojų parodymų, atmetė visų liudytojų parodymus, motyvuodamas tik tuo, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, nurodydamas, kad sprendimą priima vadovaudamasis tik ekspertizės aktais, kurių išvadų įvertinimo, apeliantai teigia, teismas neatliko. Apeliantai pažymi, kad medicininėse istorijose esantys medicininiai įrašai yra laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie turi būti ištirti CPK nustatyta tvarka. Šie rašytiniai įrodymai tiriami ir jais vadovaujamasi pagal CPK 200 str. taisykles, tačiau teismas, prieštaringus ekspertizės aktus vertindamas kaip oficialųjį ir iš esmės vienintelį teismo vertintą įrodymą, netinkamai taikė šią proceso teisės normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos pagal kurią ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios,ji nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantai pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų ir teigia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu neturėjo įstatymo galimybės laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, kadangi teismas nepagrįstai jų prašymus dėl testatorių gydžiusių gydytojų – D. M. V., J. E., B. G., Z. J. apklausos teisme, kad būtų galima jų parodymais vadovautis Teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo metu bei įvertinti šių liudytojų parodymus su skirtingais ekspertizės aktais. Be to, apeliantai nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 213 str. taisykles, 2014-06-25 nutartimi skiriant pakartotinę Teismo psichiatrijos pomirtinę ekspertizę, nepagrįstai atmetė beveik visus jų užduotus klausimus, kuriuose keliamų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas yra reikšmingas bylos ginčo dalyko nustatymui, teigia, tai patvirtina 2014-12-22 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos-psichiatrijos specialistų konsultacinės išvados Nr. A-KI-247-01.Apeliantai teigia, kad vertinant 2014-02-03 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, kad testatorius testamento sudarymo metu sirgo paranoidine šizofrenija, tačiau tuo metu jam buvo medikamentinė remisija (pagerėjimas), bei ekspertės V. M. 2014-10-23 teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog testatoriaus vartoti vaistai (psichotropiniai, nuskausminantieji ir raminantys) turėjo pagerinti testatoriaus sveikatos būklę ir sumažinti neigiamą paranoidinės šizofrenijos poveikį, turėjo būti pateikti įrodymai, kad testamento sudarymo metu ar nedaug laiko iki tol testatorius vartojo tuos vaistus ir tik tada spręsti ar testatoriui buvo medikamentinė paranoidinės šizofrenijos remisija.Apeliantai pažymi, kad ekspertizėse nurodytų ligos istorijų įrašų aprašymuose matyti, kad tokių duomenų pateikta nėra, o A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos-psichiatrijos specialistų konsultacinės išvados 3 punkte nurodyta, kad visiems šiems vaistams įsigyti yra būtini gydytojo receptai, o Klozapinas (Leponex) išduodamas tik su specialiuoju gydytojo antspaudu, įrodančiu, kad gydytojas yra susipažinęs su vaisto monitoringo sistema ir tada kartą per savaitę būtinas bendras paciento kraujo tyrimas. Apeliantai pažymi, kad nurodytuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tokių kassavaitinių tyrimų atlikimą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad tokio vaisto tuo metu testatorius nenaudojo ir patvirtina, kad vertinimas apie medikamentinę remisiją yra nepagrįstas ir neteisingas. Teigia, jog pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusiems ekspertams uždavus jų prašytus užduoti klausimus, būtų galima spręsti dėl medikamentinės remisijos buvimo ir medikamentų poveikio testatoriaus gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Teigia, jog teismas nevertino abiejų Teismo psichiatrijos ekspertizių aktų išvadų pagrįstumo kiekvienos šios išvados atžvilgiu atskirai bei šių abiejų išvadų prieštaringumo viena kitai iš esmės, kaip ir šio aktų duomenų atitikimo ar prieštaravimo kitiems bylos įrodymams. Apeliantai pažymi, kad pirmoje, 2014-02-03 atliktos ekspertizės akto išvadoje nurodyta tik viena diagnozė - paranoidinė šizofrenija, kuri, šių ekspertų vertinimu, buvo medikamentinės remisijos stadijoje, tačiau visiškai netirti ir nevertinti minėtu aktualiu bylos ginčui išspręsti atžvilgiu kiti testatoriaus sveikatos sutrikimai, ligos, diagnozės, onkologinis susirgimas, jo spindulinis gydymas, ko pasėkoje atsirado ir gilaus laipsnio dešiniųjų galūnių bei lengvo laipsnio kairiųjų galūnių paralyžius, dėl ko, nurodo, testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento, bei jų įtakos testatoriaus galimybei suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pažymi, kad nuo 2014-07-07 iki 28 d. atliktos eskpertizės akto išvadoje nurodyti kiti testatoriaus sveikatos sutrikimai, kurie, ekspertų vertinimu, galėjo turėti esminę ir lemiamą įtaką, kad testatorius testamento pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Iš šio ekspertizės akto ir ekspertės V. M. paaiškinimų teisme, matyti, kad testatoriui dėl onkologinio susirgimo bei spindulinio gydymo pasireiškė organinio pobūdžio laikini epizodiniai orientacijos sutrikimai, kurie pažymėti ir artimu testamento sudarymui laiku - 2012-11-27, t.y. jam epizodiškai pasireiškė nepatikslintas organinis psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.9). Pastarajame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad mokslinėje literatūroje nurodyta, kad smegenų kamieno navikams yra būdingi įvairūs kintantys sindromai, kad navikui augant, atsiranda paralyžiai, ataksija, dizartrija ir disfagija (sutrinka kalba ir rijimas), taip pat pasireiškia bendrieji smegenų vėžio simptomai - galvos skausmai ir kintanti psichikos būsena, kuriai būdinga pakitusi dėmesio koncentracija, jo išdraikymas, atminties, budrumo sutrikimai, dominuojant vangumui ir apatijai bei elgesio, orientacijos sutrikimai.

Apeliantai pažymi, kad pagal medicininius dokumentus įvertinus dažną A. N. būklės kitimą, stebėtus laikinus, epizodinius sąmoningumo ir orientacijos sutrikimus, tačiau neturint jokių medicininių faktinių duomenų apie jo psichikos būseną ir sąmoningumo bei orientacijos lygį, testamento sudarymo dienai nėra galimybės duoti kategoriškos ekspertinės išvados apie tą dieną buvusią A. N. psichikos būseną, o ekspertė V. M., paaiškino, kad tikimybė, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra 50 procentų, yra svarbūs su testatoriumi bendravusių liudytojų, tame tarpe ir jį iki testamento sudarymo ir netrukus po to gydžiusių gydytojų parodymai. Apeliantai pažymi, jog paprastai asmens fizinė-mentalinė būklė, kai asmuo praranda gebėjimą suprasti savo veiksmus, yra pastebima aplinkinių, su tokiu asmeniu bendraujančių asmenų (LAT 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012), nesureikšminant tos aplinkybės, kad tie asmenys neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, o asmenį gydžiusių gydytojų turimos medicinos žinios tik galėtų padėti jiems pastebėti reikšmingą testatoriaus fizinės-mentalinės būklės ypatumus, pakitimus. Testatorių gydžiusių gydytojų parodymų objektyvumu, teigia, nebūtų pagrindo abejoti, nes jie neturi jokio teisinio ar kitokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodo, kad teismui neatlikus liudytojų parodymų analizės, teismas nepagrįstai neįvertino, jog didžioji dalis patvirtino testatorių buvus tokios fizinės-mentalinės būklę, kuri patvirtina jį negalėjus suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Liudytojas E. C. nurodė, kad pažinojo A. N., jį dažnai matydavo prieš mirtį, A. N. sveikatos būklė buvo sunki, sunkus bendravimas, jam susidarė įspūdis, kad jis nesuprato, nesiorientavo, kalba buvo labai sunki, tai buvo gal 2012 m. spalio pabaigoje - lapkričio viduryje. Liudytoja A. S., buvusi A. N. sutuoktinė, nurodė, kad rugsėjo mėnesį dar susikalbėdavo, po švitinimo, rugsėjo mėnesį jam labai pablogėjo, jos nebeatpažino, sakydavo, kad eina vaikų parsivesti, buvo neramus, blaškydavosi, lapkričio viduryje iš viso nebemiegojo, tada jį prižiūrėjo pusseserė A., kiekvieną dieną ėjo silpnyn, jam buvo reikalinga priežiūra, griūdavo iš lovos. Liudytoja R. T. nurodė, kad bendravo su velioniu , jam grįžus iš Kauno jos nebeatpažindavo, nesiorientavo laike, kalbėjo apie mirusį švogerį, kad šis prižiūri jo vaikus, kad reikia eiti į darželį parsivesti vaikus. Liudytoja Ž. S. nurodė, kad bendravo su velioniu.Ji dirba parduotuvėje, velionis užeidavo pas ją į darbą, iki 2012 metų vasaros velionis ją atpažindavo, tačiau po 2012 m. vasaros nebeatpažindavo. Liudytojas J. N., kuris yra testatoriaus ir atsakovo brolis, nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. viduryje darė velionio lovoje užtvarą, kad šis iš jos nebeiškristų. Nurodo, kad tuo tarpu atsakovo prašymu apklaustų liudytojų Z. N.,G. N.,V. M.,V. M. parodymai arba prieštarauja bylos objektyviems duomenims, arba neapibūdina artimu testamento sudarymui metu testatoriaus fizinės-mentalinės būsenos, jo gebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti kontekste.

Apeliantai nurodo, kad iš medicininių dokumentų bei antros ekspertizės akto matyti, kad nepatikslintas organinis psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos, somatinės ligos bei pravesto spindulinio gydymo intensyviausiai pradėjo vystytis būtent po 2012-10-19 A. N. grįžimo iš Kauno klinikų Galvos smegenų chirurginio skyriaus, po ko 2012-10-22 psichiatro yra padarytas įrašas, kad testatorius psichikos būklė pablogėjo, kad jis neorientuotas laike ir vietoje , po ko jį gydant 2012-10-25 iki 11-06 Kauno klinikų Onkologijos skyriuje irgi buvo fiksuoti protarpiniai orientacijos sutrikimai, lėtokas ir neproduktyvus mastymas, paranoidinė šizofrenija, kalbos sutrikimas, nesugebėjimas ko nori pasakyti, nerimas, po ko 2012-11-12 Panevėžio miesto poliklinikos šeimos gydytojos pažymėta, kad testatoriaus būklė labai pablogėjusi, 2012-11-14 testatorių konsultavusi neurologe konstatavo ir aprašė pakitusią jo būklę, kad jis vangus, dezorientuotas laike ir savyje.

Apeliantai teigia, kad liudytojo A. I. parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja bylos faktiniams duomenims, todėl jais remtis teismui nėra pagrindo. Antrąją teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios ekspertės nurodė, kad šio liudytojo teiginiai, jog A. N. šnekėjo, normaliai, rišliai, prieštarauja medicininių dokumentų duomenims, nes A. N. jau buvo nustatytas kalbos sutrikimas.

Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino testamento pasirašyme dalyvavusios liudytojos A. M. parodymų, iš kurių, teigia, matyti, jog testatorius norėjo tik, kad atsakovas tvarkytų mišką, ką pats testatorius iki tol darė, tačiau neišreiškė noro perleisti šią nuosavybę broliui. Tvirtina, kad ši aplinkybė, įvertinus testatoriaus sveikatos būklę, patvirtina testamento nuginčijimo pagrįstumą.Atsakovo prašymu apklausti liudytojai V. M. ir V. M., apeliantai teigia, taip pat patvirtino blogą testatoriaus sveikatos būklę, o įvertinus bylos faktinius duomenis- medicininius dokumentus, darytina išvada, kad sportuojantį testatorių liudytojas V. M. galėjo matyti tik iki 2012 m. rudenio, kai testatoriaus sveikatos blogėjimas nebuvo toks intensyvus ir žymus.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas ekspertizės aktus, kitus įrodymus, visiškai neanalizuodamas bei nevertindamas kiekvieno atskirai ir po to visos bylos įrodymų kontekste liudytojų parodymų,o juos atmesdamas, nukrypo nuo LAT 2010-11-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, suformuotos įrodymų rinkimo, vertinimo analogiškose civilinėse bylose praktikos. Teigia, kad visų apklaustų liudytojų parodymų nevertinimas bei atėmimas galimybės teisme apklausti testatorių artimu terminu iki testamento sudarymo ir po jo gydžiusius gydytojus, yra akivaizdus procesinis pažeidimas, lėmęs neteisingą skundžiamą teismo sprendimo priėmimą.

Apeliantai nurodo, kad dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-20/2007).

Nurodo, kad siekiant nustatyti, ar testatorius testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo atliktos dvi pomirtinės psichiatrinės ekspertizės. Pažymėtina, kad ekspertai pirmoje ekspertizės akto išvadoje pateikė kategorišką išvadą, kurią iš esmės paneigė antra, pakartotinės ekspertizės išvada, kuri pateikė prielaidinę išvadą. Pastarųjų ekspertų išvados dėl testamento sudarymo metu testatoriaus galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra prieštaringos. Todėl. esant tokiai dviprasmiškai situacijai, yra būtina atsižvelgti į įrodymų visetą, t. y. įvertinti ne tik ekspertizių rezultatus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, medicininius dokumentus, liudytojų parodymus. Pažymi, kad byloje liudytojai, nurodę pastebėję akivaizdžius testatoriaus fizinės-mentalinės būklės pakitimus, t.y. jo psichikos sutrikimą - keistą, neadekvatų elgesį, orientacijos, aplinkos suvokimo sutrikimus. Be to, siekiant nustatyti, ar testamentą sudaręs asmuo jo sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina ne tik įvertinti testatoriaus asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes), bet ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita), nes, vertinant testamentą, kaip vienašalį sandorį, svarbu ir išsiaiškinti testatoriaus tokio elgesio motyvą, valią - ar buvo pakankamas pagrindas testamentu palikti vertingą turtą ne vieninteliams vaikams, o atsakovui, ar tam buvo objektyvios ir subjektyvios sąlygos. Apeliantai nurodo, kad yra testatoriaus vaikai, su juo labai artimai bendravo, daugelį metų juo rūpinosi, jų santykiai buvo labai geri, prisidėjo prie jo slaugymo, tvarkė testatoriaus buitinius reikalus. Todėl, teigia, kad testatorius sprendimas atimti iš jų vertingą palikimą ir tuo materialiai nubausti, paliekant savo turtą ne vaikams, o atsakovui, yra visiškai nelogiškas, neracionalus, jam nenaudingas, nepagrįstas bei neprotingas, toks testatoriaus elgesys neatitinka socialiai orientuoto ir socialiai atsakingo asmens elgesio standartų, protingai mąstančio, adekvačiai reaguojančio ir tinkamai vertinančio situaciją asmens elgesio mato.