- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- 2-4344-359/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00717-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- O. V., D. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Karolis Petronis
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – VTPSI) atstovei I. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. V. ir D. V. patikslintą ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai O. V. ir D. V. patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui D. V. 2024 m. lapkričio 26 d. surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovei O. V. 2024 m. lapkričio 26 d. surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Ieškovai O. V. ir D. V. bei jų atstovas palaiko patikslintą ieškinį prašo jį tenkinti. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovams priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Aptartas turtas įsigytas 2018 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovui priklauso 2/3 dalis žemės sklypo, namo ir aikštelės, ieškovei 1/3 dalis nurodytų objektų. Žemės sklypas ribojasi su kitu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. atliko žemės sklypo neplaninį patikrinimą vietoje bei nustatytų aplinkybių pagrindu surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte atsakovė nustatė, jog ieškovai žemės sklypą naudoja ne pagal 2004 m. birželio 18 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų iš pietinės pusės nuo (duomenys neskelbtini), aptvėrę ir naudoja (duomenys neskelbtini) kv.m. valstybinės žemės sklypo dalį, kuri naudojama kaip vientisas masyvas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Valstybinio žemės sklypo dalies užėmimas ir naudojimas pastebimas apie 2012 m. Patikrinimo akto pagrindu ieškovui buvo surašytas 2024 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti žemės valdymo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovai buvo įpareigoti ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 9 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą (duomenys neskelbtini) kv.m. žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės – pašalinti 27,96 m. ilgio segmentinę tvorą ir tujų gyvatvorę. Ieškovai nesutinka su privalomaisiais nurodymais, kadangi jie turi būti surašomi neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui, valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodyta ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Nurodymas turi būti surašomas griežtai pagal eiliškumą. Savininkui nurodymas gali būti surašomas tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo. Ieškovai valstybinės žemės sklypo aptvėrimo tvora/tujomis darbų niekada neatliko. Sklypą ieškovai įgijo 2018 m. gruodžio 19 d. Atsakovė nurodo, kad sklypo užėmimas pastebimas dar apie 2012 m. Remiantis internetinio puslapio www.geoportal.lt/map fotofiksacijas, kurios patvirtina ginčo objektus (tvorą, tujas) buvus dar anksčiau 2009-2010 m. Ieškovai nebūdami sklypo savininkais iki 2018 m. gruodžio 19 d. neturėjo poreikio užiminėti Valstybinės žemės sklypo dalį, ją aptverti tvora ir (ar) aklina tujų gyvatvore. Valstybinės žemės sklypas niekada nebuvo 2018 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) objektu, dėl ko ieškovai žemės sklypo įgijimo dieną neturėjo ir šiai dienai neturi jokios pareigos domėtis Valstybiniu žemės sklypu (jo dalimi) bei aplinkybėmis dėl jame (joje) esančių priklausinių rėžimo. Ieškovams nei tvora, nei tujų gyvatvorė nėra ir niekada nebuvo reikalingas, šie objektai nėra ieškovui nuosavybė, jie nebuvo įrengti ieškovų iniciatyva, o jų egzistavimas Valstybinio žemės sklypo dalyje nesukuria ieškovams jokių teisių ir (ar) pareigų. Nei prie patikrinimo akto, nei prie privalomųjų nurodymų nebuvo pateikta duomenų, kad žemės sklypą ieškovai naudoja ne jo ribose. Todėl ieškovai mano, kad atsakovė turėjo tikrinti ir tirti Valstybinio žemės sklypo (jo dalies) valdymo ir (ar) naudojimo pažeidimus. Atsakovo pateiktos nuotraukos nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovai valstybinės žemės sklypo dalies nėra užėmę, jo dalyje nėra jokių ieškovams priklausančių daiktų, statinių ir (ar) kitų priklausinių, priešingai, matyti, kad visi ieškovams priklausantys daiktai, nepatenka į Valstybinio žemės sklypo ribas. Tujų gyvatvorė yra neprižiūrėta, išsikerojusi. Ieškovai pažymi, kad niekada nesirūpino gyvatvorės priežiūra. Trečia atsakovė jokių pretenzijų dėl minėto sklypo niekam nereiškė daugiau nei 15 metų. Šioje apimtyje aktualu ir tai, kad Valstybinio žemės sklypo apsodinimas tujomis ir aptvėrimas tvora yra matomas ne tik toje Valstybinio žemės sklypo dalyje, kuri tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypu, tačiau ir kitose dalyse. Apibendrintai galima laikyti, kad ieškovai nepatenka į subjektų, kuriems pagal Lietuvos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą galėjo būti surašomi ginčijami atsakovės privalomieji nurodymai . Atsakovė nurodymus turėjo surašyti arba aiškiai nustatytam asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus arba Kauno miesto savivaldybei, kaip Valstybinio žemės sklypo patikėtiniui, kadangi Valstybinio žemės sklypo dalies valdytojai ir (ar) naudotojai nėra nustatyti. Ieškovai negali būti atsakingi už trečiųjų asmenų atliktus veiksmus. Taip pat privalomieji nurodymai neišlaiko viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Nurodymuose niekaip nėra pasisakyti, kokiu pagrindu remiantis atsakovė nustatė, kad būtent ieškovė aptvėrė ginčijamą Valstybinio žemės sklypo dalį ir (ar) ją naudoja savo poreikių patenkinimui. Atsakovė priimdama nurodymus, juose privalėjo aiškiai pagrįsti kokiu būdu buvo nustatyti (ar nustatinėjami) neteisėtus veiksmus atlikę subjektai. Ieškovai pažymi, jog nevykdo ir niekada nevykdė jokios veiklos Valstybiniame žemės sklype. Privalomieji nurodymai papildomai turi būti panaikinti dar ir kaip prieštaraujantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai priimtų tik pagrįstus ir teisėtus administracinius sprendimus.
Atsakovės VTPSI atstovė nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo jo netenkinti. Nesutikimas su patikslintu ieškiniu grindžiamas tuo, kad, inspekcijos nuomone, ieškovas yra praleidęs sutrumpintą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, todėl vien tuo pagrindu patikslinto ieškinio dalis, kuri susijusi su ieškovui inspekcijos pateiktu privalomuoju nurodymu, turėtų būti atmetama. Taip pat, nurodo, jog 2024 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas žemės sklypo žemės naudojimo neplaninis patikrinimas ir buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju inspekcija veikė ne, kaip statybos valstybinės priežiūros subjektas, o būtent kaip valstybinės žemės naudojimo priežiūros subjektas. Ieškovai ginčija ne savavališkos statybos aktą, o žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Ieškovai yra neteisėtus veiksmus atlikę asmenys (savavališkai besinaudojantys valstybine žeme). Inspekcija neteigia, jog ieškovai atliko tvoros statymo ar tujų aptvėrimo darbus, patikrinimo aktas patvirtina, kad žemės sklype fiksuotas žemės naudojimo pažeidimas yra susijęs su žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu, kuriame numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Privalomieji nurodymai ieškovams pateikti, kaip neteisėtai valstybine žeme besinaudojantiems asmenims. Fotonuotraukos akivaizdžiai rodo, kad valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, į šį valstybinės žemės plotą nebegali pateikti kiti asmenys bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo naudotojai ar savininkai, t. y. ieškovai. Ieškovai privalėjo žinoti, aplinkybę, kad ginčo tvora ir tujos patenka į valstybinę žemę. Ta aplinkybė, kad ieškovams įsigyjant žemės sklypą, tvora ir tujos galimai jau buvo pastatyti/pasodinti, nereiškia, kad ieškovai šią neteisėtą užimta valstybinės žemės dalį turi teisę naudoti. Ieškovai rūpinasi veja, kuri yra valstybinėje žemėje, lygiai taip pat, kaip savo žemės sklype esančia veja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas ribojasi su kitu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisė priklauso Kauno miesto savivaldybei.
Byloje pateiktas 2024 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkai D. V. ir O. V., savo žemės sklypą naudoja ne pagal 2004 m. birželio 18 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų iš pietinės pusės, nuo (duomenys neskelbtini), aptvėrę ir naudoja (duomenys neskelbtini) kv.m. Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Aptvertas valstybinio žemės sklypo plotas naudojamas, kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir taip apribojama teisė naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi. Valstybiniame žemės sklype įrengta 27,96 m ilgio segmentinė tvora, susodinta aklina tujų gyvatvorė. Vertinant ortografinę medžiagą valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas pastebimas – 2012 m.
2024 m. lapkričio 26 d. ieškovui D. V. ir ieškovei O. V. buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ieškovai įpareigojami atlaisvinti užimtą ir naudojamą (duomenys neskelbtini) kv. m. valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės – pašalinti 27,96 m. ilgio segmentinę tvorą ir tujų gyvatvorę. Iš byloje pateikto pašto kvito, matyti, kad ieškovui D. V. privalomasis nurodymas įteiktas 2024 m. lapkričio 28 d. Iš byloje pateikto pašto kvito ir Lietuvos pašto savitarnos sistemos duomenų matyti, kad O. V. privalomasis nurodymas įteiktas 2024 m. gruodžio 10 d.
Dėl termino privalomiesiems nurodymams apskųsti
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad privalomieji nurodymai abiems ieškovams buvo surašyti tą pačią dieną 2024 m. lapkričio 26 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui D. V. minėtas nurodymas įteiktas 2024 m. lapkričio 28 d., tuo tarpu ieškovei O. V. tik 2024 m. gruodžio 10 d. Ieškovas nurodo, jog faktiškai dokumentus jis atsiėmė tik 2024 m. gruodžio 10 d., kaip ir ieškovė O. V.. Pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiant abu privalomuosius nurodymus dėl to paties dalyko, egzistuojant aplinkybei, jog O. V. termino nepraleido, abu ieškovai siekia analogiškų teisinių pasekmių, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nurodo, minėtą nurodymą gavęs tą pačią dieną kaip ir ieškovė O. V., konstatuotina, jog nors byloje esantis pašto kvitas suponuoja, jog ieškovas terminą praleido, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tą pačią išduoto privalomojo nurodymo apskundimo termino ieškovė O. V. nepraleido, ieškovui D. V. minėtas privalomojo nurodymo apskundimo terminas atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės surašytų privalomųjų nurodymų panaikinimo
Kadangi nagrinėjamu atveju yra ginčijami atsakovės VTPSI surašyti privalomieji nurodymai, tai teismas turi patikrinti ar juos surašant VTPSI laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o jei nesilaikė – spręsti ar padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos panaikinti.
Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia nuginčyti (panaikinti) Privalomuosius nurodymus, kuriuo ieškovų reikalaujama pašalinti 27,96 m. ilgio segmentinę tvorą ir tujų gyvatvorę bei atlaisvinti valstybinės žemės dalį, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2025 m. kovo 9 d. Privalomasis nurodymas duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad žemės sklypo savininkai D. V. ir O. V., savo žemės sklypą naudoja ne pagal 2004 m. birželio 18 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų iš pietinės pusės, nuo (duomenys neskelbtini), aptvėrę ir naudoja (duomenys neskelbtini) kv.m. Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Aptvertas valstybinio žemės sklypo plotas naudojamas, kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir taip apribojama teisė naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi.
Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.
Kaip matyti iš Privalomųjų nurodymų turinio, Privalomieji nurodymai duoti ieškovams, konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką žemės, miško, vandens telkinių naudojimą. Nustatant tokį užėmimą, svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau, savavališką jo naudojimą, kai atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-75-495/2022; 2023 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023; 2023 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023 ir kt.).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
Byloje nustatyta, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus – kadastro duomenų nustatymo data – 2004 m. birželio 18 d. Ieškovai šį žemės sklypą valdo nuo 2018 m. gruodžio 19 d. Iš patikrinimo akte esančių nuotraukų, kitų byloje esančių nuotraukų ir Geoportal duomenų nustatyta, kad ginčo tvora ir tujos kerta valstybinės žemės plotą, taigi tokiu būdu aptvertas valstybinės žemės plotas ir ieškovų žemės sklypas neturi jokios ribos, atrodo kaip vientisas ieškovų žemės sklypas. Ieškovai ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovai niekada nesinaudojo minėta valstybinės žemės sklypo dalimi, joje nėra jokių jų daiktų, statinių ar augalų. Atsakovė neteigia, jog ieškovai atliko tvoros statymo ar tujų aptvėrimo darbus, patikrinimo aktas patvirtina, kad žemės sklype fiksuotas žemės naudojimo pažeidimas yra susijęs su žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu, kuriame numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Privalomieji nurodymai ieškovams pateikti, kaip neteisėtai valstybine žeme besinaudojantiems asmenims.
Kaip minėta, atsakovai akcentuoja, kad jie savavališkai valstybinės žemės neužėmė, ja nesinaudoja. Tiek tvora pastatyta, tiek tujos pasodintos, dar ankstesnių savininkų. Taigi akivaizdu, jog ieškovai savavališkai žemės neužėmė. Visgi privalomieji nurodymai šiuo atveju surašyti dėl valstybinės žemės naudojimo pažeidimų. Iš byloje esančių įrodymų visumos, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovai naudojasi neteisėtai apjuosta valstybinės žemės dalimi. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, apie aktyvius ieškovų veiksmus, naudojantis minėta valstybinės žemės sklypo dalimi, apie tai, kad ieškovai sąmoningai naudojasi ta teritorija kaip savo. Tais atvejais kai asmuo pats neužtvėrė valstybinės žemės sklypo ar jo neapsodino augalais (tai padarė kiti asmenys), tačiau naudojosi ja (pvz. traktuodamas aptvertą plotą kaip savo, net ir žinodamas, kad tai ne jo žemė, jį prižiūri ar kitaip puoselėja), tačiau tai visada apima aktyvų elgesį, rodantį žemės priskyrimą sau. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad minėtoje valstybinės žemės sklypo dalyje buvo nupjauta žolė, nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovai naudojasi minėta žemės sklypo dalimi. Kitų įrodymų visuma, leidžia teigti, jog labiau tikėtina, jog ieškovai nesinaudoja minėta žemės sklypo dalimi. Jokių kitų duomenų, kad ieškovai kaip nors naudojasi valstybei priklausančio sklypo dalimi atsakovas, kaip valstybės institucija, atsakinga už kiekvieno galimo tokio pažeidimo ištyrimą, nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų argumentai, kad atsakovė Privalomajame nurodyme nepagrįstai ir neteisėtai ieškovus įpareigojo pašalinti (nugriauti) svetimą inžinerinį statinį – tvorą ir tujas kurių, ieškovai nestatė ir neva užimta žemės sklypo dalimi nesinaudojo, yra pagrįsti todėl ieškinys tenkintinas.
Teismo vertinimu, atsakovei patikrinimo metu nustačius ieškovų naudojimąsi valstybine žeme, tačiau nepateikus jokių įrodymų pagrindžiančių, tą aplinkybę, jog būtent ieškovai naudojasi valstybinės žemės dalimi, ginčijami privalomieji nurodymai priimti nepagrįstai ir yra teisinis pagrindas juos panaikinti.
Ieškovai byloje patyrė 3 466,65 Eur atstovavimo išlaidų ir 220 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai minėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškovų O. V. ir D. V. ieškinį.
Atnaujinti ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės sklypo naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą.
Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytą 2024 m. lapkričio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytą 2024 m. lapkričio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) lygiomis dalimis ieškovams O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 686,65 Eur (tris tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant 1 843,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 33 ct), atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 1 843,32 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 32 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.