- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2-337-470/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02805-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Atsakovas
- T. N.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu bei ieškinio patikslinimu prašo priteisti iš atsakovo T. N. 3974,14 Eur skolą, 435,29 Eur sutartines/pelno palūkanas, 2764,81 Eur palūkanas/negautas pajamas, 53,55 Eur administravimo mokestį, 516,00 Eur negautą administracinį mokestį, 6,37 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Credit service“ ir atsakovas T. N. 2019-01-10 ir 2019-01-17 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003 (toliau – Sutartis ), pagal kurią UAB „Credit service“ atsakovui suteikė bendrą 4000,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „Credit service“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, todėl UAB „Credit service“ 2019-06-03 pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2018-10-05 UAB „Credit service“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-50-07, pagal kurią 2019-06-25 UAB „Credit service“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nėra įvykdęs iki šiol.
Ieškovė papildomai nurodė, kad reikalavimas dėl negautų mokėjimo/pelno palūkanų ir negauto administracinio mokesčio priteisimo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003 iš atsakovo yra pagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika, skolininkui netinkamai vykdžius Sutartį ir ją nutraukus prieš terminą, skolininkui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, kreditorius gali reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taip pat, apie tai, kad ieškovė UAB „Gelvora“ patyrė nuostolius dėl netinkamo Vartojimo kredito sutarties Nr. CS9949915003 vykdymo, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais kriterijais, rodo šios aplinkybės: pajamos buvo numatytos gauti iš anksto pagal Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą Vartojimo kredito gražinimo grafiką, pagrįstai tikėtasi jas gauti, jei atsakovas tinkamai būtų įvykdęs Sutartį, t. y. atlikęs įmokas grafike numatyta tvarka bei pajamos negautos dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Šiuo atveju, negautų pajamų ir negauto administracinio mokesčio suma buvo pagrįstai paskaičiuota pagal Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą kredito grąžinimo grafiką, skaičiuojant negautas įmokas po sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, kurias ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas T. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su pagrindinės skolos reikalavimu, sutartinėmis palūkanomis, paskaičiuotomis iki sutarties nutraukimo ir administravimo mokesčiu, paskaičiuotu iki sutarties nutraukimo, tačiau nesutinka su reikalavimais dėl negautų pajamų ir negauto administravimo mokesčio. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių vartojimo kredito santykiai yra pasibaigę, sutartis buvo nutraukta 2019-06-03. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju vartojimo kredito sutartis yra nutrūkusi, todėl teismas nepagrįstai atsakovui stengiasi užkrauti papildomą finansinę naštą. Minėtos praktikos, jog pelno palūkanos negali būti priteistos, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11787-886/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-375-275/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-560/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021). Analogiškai teismų praktikoje pasisakoma ir dėl priteisto administravimo mokesčio kasmėnesinėmis įmokomis. Pažymėtina, kad administravimo mokestis turi būti paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. kuomet faktiškai buvo atliekami sutarties administravimo veiksmai, šalių santykiams nutrūkus, jokie administravimo veiksmai ieškovės faktiškai nebuvo atliekami, tačiau iki šios dienos atsakovas yra įpareigotas mokėti už tariamus administravimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 nurodė, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. <...> Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (kasacinio teismo nutarties 52 punktas). Minėti kasacinio teismo išaiškinimai dėl paskolos davėjo lūkesčio intereso tik patvirtina išvadą, kad mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos pasibaigus kredito grąžinimo terminui. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą.
Teismo posėdžio metu atsakovas T. N. nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškiniu. Sutinka dėl skolos, sutartinių/pelno palūkanų ir administravimo mokesčio. Nesutinka dėl kitų likusių reikalavimų – negauto administravimo mokesčio, palūkanų/negautų pajamų, skolos išieškojimo išlaidų. Nurodė, jog išanalizavęs teismų praktiką, konsultavosi su teisininkais ir vertina, kad atsiliepime nurodyti motyvai yra teisingi, pilnai juos palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit service“ ir atsakovo T. N. 2019-01-10 ir 2019-01-17 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. CS9949915003, pagal kurią UAB „Credit service“ atsakovui suteikė 4000,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje numatytas sumas pradinio kreditoriaus naudai. Atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, todėl UAB „Credit service“ 2019-06-06 pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
Pradinis kreditorius UAB „Credit service“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ 2018-10-05 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-50-07, pagal kurią 2019-06-25 perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimo sutartį ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.
Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 ir 6.886 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis ir 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Tarp šalių nėra ginčo ir atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimais dėl pagrindinės skolos, sutartinių palūkanų ir administravimo mokesčio pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003. Todėl teismas, vadovaudamasis įstatyminiu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 3974,14 Eur skolą, 435,29 Eur sutartines/pelno palūkanas ir 53,55 Eur administravimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003 pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, ir 6.886 straipsnis, CPK 178 ir 185 straipsniai).
Dėl negauto administravimo mokesčio.
Antrąją bendros vartojimo kredito kainos dalį, po sutartinių palūkanų, kurią Sutartimi įsipareigojo mokėti atsakovas, sudaro administravimo mokestis. Sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui.
Kredito sutartyje nurodytas Sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole.
Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta Sutarties administravimo mokesčio suma – 0,01 procento bendros vartojimo kredito sumos, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio administravimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat tokio dydžio administravimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, reikalavimas sumokėti Sutarties negautą administravimo mokestį – 516,00 Eur, kurio mokėjimas buvo aiškiai nurodytas kredito sutarčių specialiosiose sąlygose, tenkintinas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1822-638/2020).
Dėl negautų pajamų.
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2764,81 Eur palūkanas/negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-07-10 iki 2023-01-10 pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9949915003.
Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį atsakovui buvo suteiktas bendras 4000,00 Eur kreditas, kurį atsakovas privalėjo grąžinti pradiniam kreditoriui iki 2023-01-10 bei sumokėti 3200,01 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 33,82 proc.) Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis nutraukta 2019-06-03 atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus.
Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 ir 6.222 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, gali tikėtis gauti 33,82 procentus metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė pagrįstai gali tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2764,81 Eur negautos pajamos.
Teismas pažymi, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų.
Dėl skolos išieškojimo išlaidų.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6,37 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė šias išlaidas patyrė siųsdama atsakovui pranešimus apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Dėl procesinių palūkanų.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį pilnai patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 174,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3974,14 Eur skolą, 435,29 Eur sutartines/pelno palūkanas, 2764,81 Eur negautas pajamas, 53,55 Eur administravimo mokestį, 516,00 negautą administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7743,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 6,37 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 174,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.