Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-3017-618/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: e2-3017-618/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01182-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Larisa Šimanskienė (pirm.)
Ieškovas: Ž. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2-3017-618/2020Proceso Nr. 2-06-3-01182-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19.; 2.5.6.; 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,dalyvaujant ieškovei Ž. K., jos atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1.1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą ieškovės kreditoriniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti, priteisti iš atsakovės 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius, 350,00 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Valstybei perėjusio R. J., turto tikrosios vertės, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-12-20 tarp ieškovės ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti R. J. 2 700,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti paskolą. Pagal Sutarties 1 punktą skolininkas suteiktą paskolą turėjo grąžinti iki 2019-06-20, tačiau savo prievolės neįvykdė. 2019-12-31 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 dėl skolos priteisimo iš skolininko R. J., tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtu ir teismas 2020-01-14 nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė, sužinojusi, jog R. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020-01-14 kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašydama Valstybės vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties ir grąžinti jai, kaip R. J. kreditorei, 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius už teisines paslaugas, bei pateikė pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo. VĮ „Turto bankas“ 2020-01-22 raštu nurodė, kad ieškovės prašymas nėra svarstytinas, kadangi ji praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti. VĮ „Turto bankas“ taip pat nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos m. 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir tik realizavus R. J. priklausiusį turtą būtų sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais. Ieškovė nurodo, kad praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi nežinojo, jog skolininkas R. J. yra miręs. Ieškovė susisiekti su skolininku bandė tik suėjus Sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, t.y. po 2019-06-20, tačiau skolininko jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), rasti nepavyko. Tik ieškovei kreipusis į teismą dėl minėtos skolos priteisimo jai tapo žinoma, kad skolininkas R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2018-04-28, tačiau ieškovė neturėjo pagrindo ieškoti skolininko dar nesuėjus Sutartyje numatytam skolos grąžinimo terminui. Be to, visuomenėje informacija apie asmens mirtį nėra skelbiama viešai, ieškovė nepalaikė artimų santykių su skolininku, todėl neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie jo mirtį. Ieškovė nurodo, kad ji buvo aktyvi, sužinojusi apie skolininko mirtį ir tai, kad skolininko įpėdiniai teisės aktų nustatyta dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ji pateikė prašymą VĮ „Turto bankas“ ir VMI dėl palikimo priėmimo Valstybės vardu, pateikė informaciją apie kreditorinio reikalavimo dydį. 2020-01-22 raštu VĮ „Turto bankas“ atsisakė grąžinti ieškovei skolą, todėl ji kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės teisė pareikšti ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo turi būti siejama su sužinojimo momentu, t.y. 2020-01-08. Tokiu būdu trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas ir turėtų būti atnaujintas. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė nėra praleidusi naikinamojo trejų metų ieškinio senaties termino.

1.2. Ieškovė nurodo, kad 2017-12-20 paskolos sutartimi ji suteikė R. J. 2 700,00 Eur paskolą, kuri priteistina iš atsakovės kaip skolininko paveldėtojos. Sutarties 3 punkte nustatyta skolininko pareiga mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 988,20 Eur delspinigiai už pastaruosius šešis mėnesius. Ieškovė taip pat patyrė 250,00 Eur nuostolius už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1463-512/2020, 100,00 Eur nuostolius už kreditorinio reikalavimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimą.

1.3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad ieškovę su R. J. supažindino ieškovės bendradarbis D. G.. Ieškovė jau anksčiau buvo skolinusi R. J. pinigines lėšas, jis suteiktą paskolą grąžino laiku ir tinkamai, todėl jam paprašius suteikti 2 700,00 Eur paskolą ieškovė sutiko. 2017-12-20 sutartį šalys sudarė ieškovės darbovietėje, pinigines lėšas ieškovė atsakovui perdavė sutarties sudarymo metu. Ieškovė nurodė, kad iš esmės analogišką paskolos sutartį 2017-12-20, t.y. tą pačią dieną, R. J. taip pat sudarė ir su ieškovės sutuoktiniu L. K.. Pažymėjo, kad R. J. neturėjo prievolės grąžinti ieškovei paskolos iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos, todėl ieškovė R. J. iki šio termino pabaigos neieškojo, raginimų grąžinti skolą nesiuntė. 2019-06-20 suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovė bandė susisiekti su R. J. telefonu, tačiau jo telefonas buvo atjungtas. Ieškovė nurodė, kad jai buvo žinoma, jog R. J. važinėja į užsienį, todėl ji manė, kad jis išvykęs. Vėliau ieškovė buvo nuvykusi R. J. gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Atsižvelgę į tai, kad jiems nepavyksta susisiekti su R. J. ir siekdami susigrąžinti suteiktas paskolas, ieškovė kartu su sutuoktiniu kreipėsi į advokatę, kuri parengė ieškinius dėl skolos priteisimo iš R. J.. Teismas atsisakė priimti jos sutuoktinio pateiktą ieškinį, nurodydamas, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Būtent tuomet ieškovei tapo žinoma apie R. J. mirtį. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, neturėdama informacijos apie R. J. įpėdinius, ji atsiėmė teismui pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad sužinojusi, jog R. J. įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji pateikė prašymus VĮ „Turto bankas“ ir VMI Valstybės vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, ir patenkinti jos kreditorinį reikalavimą, tačiau VĮ „Turto bankas“ ir VMI prašymo dėl kreditorinio reikalavimo įvykdymo netenkino.

Atsiliepimas

2. Atsakovė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl terminio kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, atmesti reikalavimą dėl 2 700,00 Eur skolos, 988,20 Eur delspinigių, taikant ieškinio senatį, atmesti reikalavimą dėl 350,00 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Taigi, ieškovei terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą R. J. įpėdiniams atsirado nuo pastarojo mirties datos - (duomenys neskelbtini), o ne 2020-01-08. Tokiu būdu trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti baigėsi 2018-04-27, tačiau ieškovė veiksmų ėmėsi tik po beveik dviejų metų nuo R. J. mirties. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė skolininkui nė vieno priminimo ar raginimo, kurie patvirtintų paskolos šalių bendradarbiavimą. Be to, nors ieškovė nurodo, kad ji apie R. J. mirtį sužinojo iš kito skolininko kreditoriaus - L. K., tačiau pastarasis yra jos sutuoktinis, su kuriuo R. J. 2017-12-20 taip pat sudarė paskolos sutartį 2 800,00 Eur sumai. Pažymi, kad aplinkybė, jog 2020-03-02 VMI apskaitė palikėjo vardu „Swedbank“, AB, registruotoje banko sąskaitoje esančią 9 619,35 Eur sumą, patvirtina, kad R. J. piniginių lėšų turėjo, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu sudarė paskolos sutartis su ieškove ir jos sutuoktiniu. Atsakovė nurodo, kad nepaisant to, jog ieškovė dvejus metus yra praleidusi terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tačiau prašo priteisti iš atsakovės 988,20 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki 2020-01-31. Vis dėlto, atsakovė, kaip R. J. paveldėtoja, ieškovės, kaip kreditorės, teisių nepažeidė, nesinaudojo, nedisponavo kreditorės lėšomis. Be to, šiuo atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigių dydį iki 0,05 proc. dydžio delspinigių taikymo, kas sudarytų 243,00 Eur. Nurodo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 350,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020, kurioje ieškovė reiškė ieškinį R. J.. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovė prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtu. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė taip pat nežinojo apie R. J. mirtį, tačiau būtent mirusiojo skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius. Įpėdiniams minėta pareiga nenustatyta. Teismo posėdžio metu atsakovės VMI atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3. Atsakovė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškovės reikalavimus dėl terminio kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, 2 700,00 Eur skolos, 988,20 Eur delspinigių priteisimo taikant ieškinio senatį, atmesti reikalavimą dėl 350,00 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto 15-asis notaro biuras 2020-02-19 išdavė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo R. J. palikimą. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti termino kreditoriams reikalavimams pareikšti. Nors ieškovė nurodo, kad ji neturėjo galimybės laiku sužinoti apie skolininko mirtį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nepasirūpino sutarties išviešinimu. Be to, ieškovė sužinojusi apie skolininko mirtį, įvykusią (duomenys neskelbtini), ir pasibaigus Sutartyje nustatytam skolos grąžinimo terminui, daugiau nei 7 mėnesius delsė teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti 2 700,00 Eur kreditorinį reikalavimą mirusiojo turto paveldėtojams. Nors ieškovė nurodo, kad ji negalėjo laiku pareikšti kreditorinio reikalavimo dėl 2 700,00 Eur skolos, kadangi 2017-12-20 paskolos sutarties grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs, o apie skolininko mirtį ieškovė nežinojo, tačiau Sutarties 5 punkte nustatyta, kad skolininkas turi teisę grąžinti, o kreditorius priimti grąžinamą skolą prieš nustatytą terminą, todėl akivaizdu, kad skolininko įsipareigojimas dėl skolos grąžinimo galėjo būti vykdomas ir iki Sutartyje nustatyto skolos grąžinimo termino pabaigos. Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl 988,20 Eur delspinigių priteisimo yra vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovė neperėmė Sutarties vykdymo po R. J. mirties. Be to, Sutarties 3 punkte numatytos netesybos - 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, yra aiškiai per didelės ir turėtų būti mažintinos. Ieškovė paskolos sutartį pasirašė su fiziniu asmeniu, kuris turėtų būti laikomas vartotoju, ir galimai neturėjo jokios patirties verslo ar derybų srityse, todėl negalėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių ir tinkamai pasirinkti sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad per vienerius metus delspinigiai sudarytų net 73 proc. paskolos sumos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai turėtų būti mažintini iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, kas sudaro 243,00 Eur. Nagrinėjamu atveju taip pat taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo, kuris suėjo 2019-12-20.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

4. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

5. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t.y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

6. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

8. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018, 28 punktas).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

10. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-20 tarp ieškovės ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti R. J. 2 700,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019-06-20 grąžinti ieškovei suteiktą paskolą. R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. 2020-01-14 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, bei sumokėti 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius, iš viso 4 038,20 Eur. 2020-01-14 ieškovė pateikė atsakovei pareiškimą dėl 4 038,20 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. VĮ „Turto bankas“ 2020-01-22 pranešimu informavo ieškovę, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, gavus minėtą liudijimą ir realizavus mirusiajam priklausiusį turtą, jei turtą paveldės valstybė, bus sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais).

12. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi, ieškovė kreditorinį reikalavimą R. J. įpėdiniams pareikšti turėjo iki 2018-04-27. Ieškovė į atsakovę su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2020-01-14, todėl darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti, nurodydama, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

13. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, kad 2017-12-20 paskolos Sutarties 1 punkte numatyta, jog R. J. suteiktą paskolą turi grąžinti iki 2019-06-20. Paskolos sutartyje nenumatytas paskolos grąžinimas dalimis, todėl ieškovė neturėjo pagrindo iki 2019-06-20 domėtis R. J. padėtimi ar raginti jį grąžinti skolą. Antra, nors VĮ „Turto bakas“ nurodo, jog Sutarties 5 punkte nustatyta, kad skolininkas turi teisę grąžinti, o kreditorius priimti grąžinamą skolą prieš nustatytą terminą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turėjo teisę reikalauti R. J. grąžinti paskolą nesuėjus Sutartyje nustatytam terminui. Minėta nuostata įtvirtinta R. J., kaip paskolos gavėjo, naudai, ir suteikia jam teisę grąžinti paskolą anksčiau nei numatyta Sutartyje. Vis dėlto, ieškovė, kaip paskolos davėja, neturi teisės remiantis šia nuostata reikalauti paskolos grąžinimo nesuėjus Sutartyje nustatytam terminui. Tokiu būdu, ieškovė neturėjo pagrindo iki 2019-06-20 kreiptis į R. J. su raginimu grąžinti skolą.

14. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atkreipti dėmesį, yra tai, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus mėnesiui nuo paskolos suteikimo ir atitinkamai likus vieneriems metams ir penkiems mėnesiams iki Sutartyje nustatyto termino grąžinti paskolą pabaigos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo pagrindo iki 2018-04-27 - CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, t.y. praėjus keliems mėnesiams po paskolos suteikimo, ieškoti R. J. ar siųsti jam raginimus dėl skolos grąžinimo.

15. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2019-06-20 suėjus Sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui, ji bandė susisiekti su R. J., tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovė nurodė, kad anksčiau suteiktas paskolas R. J. grąžino tinkamai, todėl neabejojo, kad ir šį kartą jis savo prievolę įvykdys, ir į teismą dėl skolos priteisimo iš karto nesikreipė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020-01-03 Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės Ž. K. ieškinys atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-1460-769/2020. Klaipėdos apylinkės teisme 2020-01-03 gautas L. K. ieškinys atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-1463-512/2020. Teismas 2020-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1463-512/2020 ieškovo L. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. 2020-01-13 teisme gautas ieškovės Ž. K. prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020, kadangi R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas 2020-01-14 ieškovės prašymą tenkinto. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog aplinkybė, kad R. J. mirė ieškovei tapo žinoma 2020 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad ieškovė sužinojusi apie R. J. mirtį nedelsiant kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ ir VMI su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo, o pastarosioms jo netenkinus, 2020-02-17 pateikė teismui ieškinį. Taigi, ieškovė sužinojusi apie skolininko R. J. mirtį buvo aktyvi, ėmėsi veiksmų informuoti įpėdinius apie savo kreditorinį reikalavimą.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė terminą kreditoriam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei atnaujintinas terminas kreditiniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

Dėl skolos priteisimo

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 700,00 Eur skolą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-20 tarp ieškovės ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti R. J. 2 700,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019-06-20 grąžinti ieškovei suteiktą paskolą. Aplinkybę, jog ieškovė suteikė R. J. 2 700,00 Eur paskolą patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G., kuris paaiškino, kad ieškovė ir R. J. 2017-12-20 paskolos sutartį sudarė jam priklausančios nekilnojamojo turto įmonės patalpose, sutarties sudarymo metu ieškovė perdavė R. J. pinigines lėšas. Taigi, tarp ieškovės ir R. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą, atsiradusį po R. J. mirties priėmė atsakovė. Taigi, atsakovei, kaip R. J. įpėdinei, tenka vykdyti pastarojo prievolę ieškovei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 700,00 Eur skola.

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 988,20 Eur delspinigius. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000, 2001 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-912/2000, 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001).

20. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 988,20 Eur delspinigius už paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovei skola nėra grąžinta, todėl delspinigiai už negrąžintą skolą, skaičiuojami už kiekvieną praleistą dieną, darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti.

21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). 2017-12-20 paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį skolininkas privalėtų mokėti kreditorei po 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skolininkas R. J. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki Sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2019-06-20). Tokiu būdu palikimo atsiradimo metu R. J. nebuvo praleidęs paskolos grąžinimo termino ir atitinkamai neturėjo prievolės sumokėti ieškovei delspinigių. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra laikytinas ne iki palikėjo mirties atsiradusia prievoles, o po palikėjo mirties atsiradusiu įsipareigojimu, susijusiu su paveldimu turtu.

22. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė po R. J. mirties, kaip jo įpėdinė, įgijo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyti R. J. prievoles kreditoriams. Vis dėlto, minėta pareiga atsakovei kyla tik tuo atveju, jeigu kreditoriai savo reikalavimus pareiškia teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėjamu atveju ieškovė į atsakovę su kreditoriniu reikalavimu kreipėsi 2020-01-14, t.y. praleidusi terminą kreditoriniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti. Minėtas terminas atnaujintas teismo sprendimu, todėl atsakovė, nurodytam terminui nesant atnaujintam, neturėjo prievolės grąžinti ieškovei 2 700,00 Eur skolos. Tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei delspinigius už prievolės grąžinti skolą praleidimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 350,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 250,00 Eur už ieškinio parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 ir 100,00 Eur už pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimą. Vertindamas ieškovės pateiktą reikalavimą teismas pažymi, kad minėtus nuostolius ieškovė patyrė po R. J. mirties, todėl šis reikalavimas nėra laikytinas iki palikėjo mirties atsiradusia prievole.

24. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

25. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).

26. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 250,00 Eur advokato išlaidų už ieškinio parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020. Kaip minėta Sprendimo 15 punkte, pareiškus nurodytą ieškinį, ieškovei tapo žinoma, jog R. J. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl 2020-01-13 ji pateikė teismui prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kurį teismas 2020-01-14 nutartimi tenkino. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės 250,00 Eur nuostolius patyrė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Priešingai, atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 nedalyvavo. Būtent ieškovei, kaip skolininko R. J. kreditorei teko pareiga būti aktyviai, domėtis skolininku, aiškintis priežastis, dėl kurių su skolininku nėra galimybės susisiekti, tikrinti duomenis apie skolininką, jo gyvenamąją vietą Gyventojų registro departamente. Jeigu ieškovės būtų atlikusi minėtus veiksmus, ji būtų sužinojusi apie R. J. mirtį iki kreipimosi į teismą ir tokiu būdu išvengusi papildomų išlaidų už ieškinio skolininkui parengimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 250,00 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020-01-14 pranešimu ieškovė kreipėsi į VMI ir VĮ „Turto bankas“ prašydama priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, bei sumokėti 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius, iš viso 4 038,20 Eur. 2020-01-14 ieškovė pateikė VMI, VĮ „Turto bankas“ ir Klaipėdos miesto antrajam notarų biurui pareiškimą dėl 4 038,20 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškovė patyrė 100,00 Eur advokato išlaidų už minėtų dokumentų parengimą. Vertindamas ieškovės pateiktą reikalavimą, teismas pažymi, kad minėtus dokumentus parengė ieškovės atstovė, todėl darytina išvada, jog 2020-01-14 pranešimo ir pareiškimo pateikimo metu ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma, kad ji yra praleidusi terminą kreditoriniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti, todėl siekdama, kad būtų patenkintas jos reikalavimas ieškovė, visų pirma, turi kreiptis į teismą dėl minėto termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia šalims spręsti kilusio ginčo neteismine tvarka, t.y. teisės aktai nenumato draudimo ieškovei praleidus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kreiptis į atsakovę dėl skolos grąžinimo neteismine tvarka ir bandyti šio klausimo išspręsti derybų būdu. Vis dėlto, šalių deryboms nepavykus, atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kadangi ieškovė nurodytus veiksmus atliko savo nuožiūra bei rizika. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovės kreditorinį reikalavimą atsisakė patenkinti, kadangi pastaroji buvo praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė teisės aktuose numatytus reikalavimus.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 350,00 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.4 punktą valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą – statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai – žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas; mokesčių inspekcija – turtą, kurio neadministruoja šių Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodytos institucijos; kita valstybės ar savivaldybės institucija – turtą, kuris pagal CK, šias Taisykles ar kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus traukiamas į kitų, nei nurodyta šių Taisyklių 2.1–2.3 papunkčiuose, valstybės ar savivaldybių institucijų apskaitą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog ieškinio pareiškimo metu valstybės paveldėtas turtas dar nebuvo realizuotas, nevaržo ieškovų teisės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu ginti savo privatų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016).

33. Teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus aspektu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Nustatant įpėdinio atsakomybės apribojimą cum viribus hereditatis, įpėdinio interesai užtikrinami suteikiant palikėjo kreditoriams teisę patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldimo turto, o įpėdinio turtą, turėtą iki palikimo priėmimo, paliekant atskirtą ir nepasiekiamą palikėjo kreditoriams. Apribojus įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas pro viribus hereditatis, įpėdinio atsakomybė taip pat yra ribota, tačiau jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

34. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pirmiau aptarto pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi siekiant apibrėžti valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribas, svarbu yra tinkamai nustatyti paveldėto turto tikrąją vertę.

35. Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo butą bei pinigines lėšas. Tai reiškia, kad paveldėtą turtą administruota centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ „Turto bankas“ ir VMI. Turto kainą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato mokesčių inspekcijos, kai valstybei perduotinas mokesčių inspekcijos administruojamas turtas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai valstybei perduotinas turtas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, kai valstybei perduotinas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas, atstovai, prireikus pasitelkę turto vertintojus. Kaina nustatoma atsižvelgiant į turto kokybę, prekinę išvaizdą, realizavimo terminus, prekės specifiką, rinką ir kitus požymius. Turtas įvertinamas rinkos kaina (Taisyklių 73, 74 punktai). Mokesčių inspekcijos administruojamo turto realizavimą šių Taisyklių nustatyta tvarka organizuoja mokesčių inspekcija. Mokesčių inspekcijos administruojamo turto pardavimo elektroniniame aukcione tvarką nustato mokesčių inspekcijos viršininkas. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas realizuojamas Žemės įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai valstybei, paveldėjusiai palikėjo turtą, tenka pareiga atsiskaityti su jo kreditoriais, pirmiausia atsiskaitoma iš mokesčių inspekcijos administruojamo parduoto turto, po to iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamo turto, po to iš Nacionalinės žemės tarnybos administruojamo turto.

36. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, arba testatoriui iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai. Kaip pažymėta pirmiau, šį turtą administruojančios institucijos gali skirtis priklausomai nuo turto pobūdžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas gali priteisti iš valstybės palikėjo skolą tik iš kiekvienos šį turtą administruojančios institucijos atskirai, neviršijant konkrečios institucijos administruojamo valstybės paveldėto turto vertės. Siekdamas palengvinti patį skolos išieškojimą ir atsižvelgdamas į tai, kad už palikėjo skolas yra atsakinga paveldėtą turtą priėmusi valstybė, o ne konkreti jai atstovaujanti institucija, valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribas apibrėžia viso paveldėto turto tikroji vertė, teismas gali priteisti iš valstybės palikėjo skolą, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, iš kelių šį turtą administruojančių institucijų solidariai.

37. Paveldėtą turtą administruojančių institucijų tarpusavio atsiskaitymas, kad būtų dengiamos turėtos išlaidos, viršijančios konkrečios valstybės institucijos administruojamo paveldėto turto tikrąją vertę, yra valstybės vidaus administravimo klausimas, neturintis reikšmės kreditoriaus teisių apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 329,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 129,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 84 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, t.y. patenkinus ieškinio reikalavimą dėl termino atnaujinimo ir 67 proc. turtinių ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 276,36 Eur (329,00 Eur x 84 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

39. Pagal 2011-07-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei Ž. K. kreditoriniam reikalavimui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, solidariai 2 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir 276,36 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei Ž. K..

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė