- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1145-265/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01182-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ir atsakovės valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. patikslintą ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą ieškovės kreditiniam reikalavimui R. J., mirusio Duomenys neskelbtini, įpėdiniams pareikšti, priteisti iš atsakovės 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius, 350,00 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Valstybei perėjusio R. J. turto tikrosios vertės, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti R. J. 2 700,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ją grąžinti. Pagal Sutarties 1 punktą skolininkas suteiktą paskolą turėjo grąžinti iki 2019 m. birželio 20 d., tačiau savo prievolės neįvykdė. 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 dėl skolos priteisimo iš skolininko R. J., tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad R. J. Duomenys neskelbtini mirė. Dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą ir teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė, sužinojusi, jog R. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis Duomenys neskelbtini, 2020 m. sausio 14 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Turto banką ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašydama valstybės vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, ir grąžinti jai, kaip R. J. kreditorei, 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius už teisines paslaugas, pateikė pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo. VĮ Turto bankas 2020 m. sausio 22 d. raštu nurodė, kad ieškovės prašymas nėra svarstytinas, kadangi ji praleido trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pateikti. VĮ Turto bankas taip pat nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos m. 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, ir tik realizavus R. J. priklausiusį turtą būtų sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais. Ieškovė nurodė, kad praleido terminą kreditiniam reikalavimui pateikti, kadangi nežinojo, jog skolininkas R. J. yra miręs. Ieškovė susisiekti su skolininku bandė tik suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, t. y. po 2019 m. birželio 20 d., tačiau skolininko jo gyvenamosios vietos adresu Duomenys neskelbtini, rasti nepavyko. Tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl minėtos skolos priteisimo, jai tapo žinoma, kad skolininkas R. J. Duomenys neskelbtini mirė. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti baigėsi Duomenys neskelbtini., tačiau ieškovė neturėjo pagrindo ieškoti skolininko dar nesuėjus sutartyje numatytam skolos grąžinimo terminui. Nurodė, kad ji buvo aktyvi, sužinojusi apie skolininko mirtį ir tai, kad skolininko įpėdiniai teisės aktų nustatyta dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ji pateikė prašymą VĮ Turto bankui ir VMI dėl palikimo priėmimo valstybės vardu, pateikė informaciją apie kreditinio reikalavimo dydį. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jos teisė pareikšti ieškinį dėl kreditinio reikalavimo turi būti siejama su sužinojimo momentu, t. y. 2020 m. sausio 8 d.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi ji suteikė R. J. 2 700,00 Eur paskolą, kuri priteistina iš atsakovės kaip skolininko paveldėtojos. Sutarties 3 punkte nustatyta skolininko pareiga mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 988,20 Eur delspinigiai už pastaruosius šešis mėnesius. Ieškovė taip pat patyrė 250,00 Eur nuostolius už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1463-512/2020, 100,00 Eur nuostolius už kreditinio reikalavimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Atnaujino ieškovei terminą kreditiniam reikalavimui R. J., mirusio Duomenys neskelbtini, įpėdiniams pareikšti. Priteisė iš atsakovės valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, solidariai 2 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir 276,36 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl termino atnaujinimo. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti R. J. 2 700,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti ieškovei suteiktą paskolą. R. J. Duomenys neskelbtini. mirė. 2020 m. sausio 14 d. pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, ir sumokėti 2 700,00 Eur skolą, 988,20 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius, iš viso 4 038,20 Eur. 2020 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei pareiškimą dėl 4 038,20 Eur kreditinio reikalavimo patvirtinimo.
Šalies argumentai
5. Nurodė, kad ieškovė kreditinį reikalavimą R. J. įpėdiniams pareikšti turėjo iki Duomenys neskelbtini. Nustatęs, kad ieškovė į atsakovę su pareiškimu dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2020 m. sausio 14 d., padarė išvadą, kad ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos Sutarties 1 punkte numatyta, jog R. J. suteiktą paskolą turi grąžinti iki 2019 m. birželio 20 d. Paskolos sutartyje nenumatytas paskolos grąžinimas dalimis, todėl ieškovė neturėjo pagrindo iki 2019 m. birželio 20 d. domėtis R. J. padėtimi ar raginti jį grąžinti skolą. Tai, jog Sutarties 5 punkte nustatyta, kad skolininkas turi teisę grąžinti, o kreditorius priimti grąžinamą skolą prieš nustatytą terminą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turėjo teisę reikalauti iš R. J. grąžinti paskolą nesuėjus Sutartyje nustatytam terminui.
7. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad tai, jog R. J. mirė, ieškovei tapo žinoma 2020 m. sausio mėn. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovės reikalavimą tenkino – atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti.
8. Dėl skolos. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė suteikė R. J. 2 700,00 Eur paskolą, patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. G.. Taigi, teismo vertinimu, tarp ieškovės ir R. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi R. J. Duomenys neskelbtini. mirė ir palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, priėmė atsakovė, jai, kaip R. J. įpėdinei, tenka vykdyti pastarojo prievolę ieškovei. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 700,00 Eur skolą.
Šalies argumentai
9. Dėl delspinigių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 988,20 Eur delspinigius už paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei skola nėra grąžinta, todėl delspinigiai už negrąžintą skolą skaičiuojami už kiekvieną praleistą dieną, padarė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Vis dėlto nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad skolininkas R. J. mirė Duomenys neskelbtini., t. y. iki Sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2019-06-20). Taigi palikimo atsiradimo metu R. J. nebuvo praleidęs paskolos grąžinimo termino ir atitinkamai neturėjo prievolės sumokėti ieškovei delspinigių. Todėl ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikė ne iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, o po palikėjo mirties atsiradusiu įsipareigojimu, susijusiu su paveldimu turtu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė po R. J. mirties, kaip jo įpėdinė, įgijo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyti R. J. prievoles kreditoriams. Vis dėlto minėta pareiga atsakovei kyla tik tuo atveju, jeigu kreditoriai savo reikalavimus pareiškia teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėjamu atveju ieškovė į atsakovę su kreditiniu reikalavimu kreipėsi 2020 m. sausio 14 d., t. y. praleidusi terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti. Minėtas terminas atnaujintas teismo sprendimu, todėl atsakovė, nurodytam terminui nesant atnaujintam, neturėjo prievolės grąžinti ieškovei 2 700,00 Eur skolos. Teismo nuomone, tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei delspinigius už prievolės grąžinti skolą praleidimą. Todėl ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
10. Dėl nuostolių. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 350,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 250,00 Eur už ieškinio parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 ir 100,00 Eur už pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimą. Vertindamas ieškovės pateiktą reikalavimą priteisti iš atsakovės 100 Eur dydžio nuostolius teismas pažymėjo, kad minėtus nuostolius ieškovė patyrė po R. J. mirties, todėl šis reikalavimas nėra laikytinas iki palikėjo mirties atsiradusia prievole. Todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Taip pat nenustatė, kad ieškovė 250,00 Eur nuostolius patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Priešingai, atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 nedalyvavo. Būtent ieškovei, kaip skolininko R. J. kreditorei, teko pareiga būti aktyviai, domėtis skolininku, aiškintis priežastis, dėl kurių su skolininku nėra galimybės susisiekti, tikrinti duomenis apie skolininką, jo gyvenamąją vietą Gyventojų registro departamente. Jeigu ieškovė būtų atlikusi minėtus veiksmus, ji būtų sužinojusi apie R. J. mirtį iki kreipimosi į teismą ir tokiu būdu išvengusi papildomų išlaidų už ieškinio skolininkui parengimą. Todėl atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl 250,00 Eur nuostolių priteisimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kurią atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. 250 Eur išlaidos ieškovei buvo būtinos, nes ji, skolininkui R. J. negrąžinus skolos ir nerasdama skolininko šio paskolos sutartyje nurodytu adresu, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo argumentas, kad ieškovė turėjo prieš kreipdamasi į teismą patikrinti Gyventojų registro duomenis, nepagrįstas, kadangi tokio reikalavimo teisės aktuose numatyta nėra. Ieškinį pateiktoje civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 ieškovė buvo priversta prašyti teismo palikti nenagrinėtą, nes tuo metu valstybės vardu skolininko palikimo jokia valstybei atstovaujanti institucija nebuvo priėmusi.
11.2. Taip pat buvo būtinos 100,00 Eur išlaidos, susijusios už pareiškimo dėl kreditinio reikalavimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimu. Ieškovė, sužinojusi, jog mirusio skolininko R. J. palikimo joks asmuo nėra priėmęs ir kad mirusio skolininko turtą turi paveldėti valstybė, su prašymu kreipėsi į VMI ir VĮ Turto banką, prašydama priimti skolininko R. J. palikimą ir ikiteismine tvarka atlyginti jai skolą ir nuostolius. Taip pat ieškovė pateikė Klaipėdos m. 2-ojo notaro biurui, VMI ir VĮ Turto bankui pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo, t. y. atliko veiksmus, privalomus pagal CK 5.63 straipsnį, kad palikimo priėmėjai sužinotų, jog R. J. palikimą sudaro ne tik aktyvas (turtas), bet ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai). Kadangi šių dokumentų ieškovė pati parengti negalėjo, dokumentus parengė advokatė, su kuria už paslaugų atlikimą reikėjo atsiskaityti, todėl ieškovės patirtos 100,00 Eur (50,00 Eur + 50,00Eur) išlaidos buvo būtinos ir yra susijusios su skolos išieškojimu.
11.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovių 988,20 Eur delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti už pastaruosius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo. Ieškovės su skolininku sudaryta paskolos sutartis nebuvo atlygintinė, nes už pinigų paskolinimą joje nenumatytos palūkanos, todėl ieškovė, neatgavusi laiku skolos, sutartyje numatė 0,2 proc. delspinigius, kurie laikomi nuostoliais už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Šiuo atveju, teismui nepriteisus delspinigių, liko pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, nes ieškovė, laiku neatgavusi skolos, neturėjo galimybės ir disponuoti savo pinigais. Be to, valstybė paveldi visas mirusiojo teises ir pareigas pagal mirusiojo sudarytas sutartis, todėl atsakovė turi paveldėti visas pareigas pagal ieškovės su R. J. sudarytą paskolos sutartį, tai reiškia, kad paveldi ne tik pareigą atlyginti skolą, bet ir pareigą atlyginti delspinigius. Nesutiktina su teismo argumentu, kad atsakovei prievolė dengti skolą atsirado tik priėmus teismo sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Civilinė byla Nr. e2-1463-512/2020 buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises. Todėl apeliantės reikalavimas, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3017-618/2020 dėl jos patirtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1463-512/2020, kurioje VĮ Turto bankas nedalyvavo, kurios įvardytos kaip nuostoliai, turėjo būtų atmestas. Minėtas išlaidas ieškovė patyrė po R. J. mirties, todėl šis reikalavimas nėra laikytinas iki palikėjo mirties atsiradusia prievole, kuri turėtų būti priskirta prie pareikšto kreditinio reikalavimo apimties.
12.2. Valstybė, paveldėjusi mirusiojo palikimą, neturėjo teisinio pagrindo vykdyti ar perimti pagal minėtą sutartį privataus fizinio asmens skolinio įsipareigojimo, kurio įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, ir pačios prievolės esmė reikalavo, kad ją įvykdytų privatus fizinis asmuo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės skundo argumentais, kad valstybė turėjo paveldėti visas pareigas pagal jos su R. J. sudarytą paskolos sutartį ir sumokėti jos apskaičiuotus delspinigius.
13. Atsakovė valstybė, atstovaujama VMI prie FM, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Pažymėtina, kad apeliantei terminas pareikšti reikalavimą R. J. įpėdiniams baigėsi Duomenys neskelbtini., o ieškovė aktyvių veiksmų, siekdama susigrąžinti skolą, ėmėsi tik beveik po dvejų metų nuo R. J. mirties.
13.2. Ieškovė su sutuoktiniu ne kartą už „simbolinį mokestį“ skolino lėšas, todėl, turėdama tokios veiklos patirties, galėjo ir turėjo būti apdairi, t. y. daryti viską, kad nebūtų nuostolių, jei skola būtų nesugrąžinta ar grąžinta pavėluotai. Nors skunde ieškovė pripažįsta, kad sutartyje palūkanų nenumatė, tačiau ir toliau reikalauja iš valstybės atlyginti nuostolius.
13.3. Apeliantei, šiuo atveju santykinai verslininkei, pačiai savo valia nustačiusiai sandorio sąlygas, turėtų būti taikomi aukštesni vertinimo standartai nei atsakovėms. Teismas neįžvelgė atsakovių neteisėtų veiksmų ar kaltės, kad skola nebuvo grąžinta laiku, todėl pagrįstai atsisakė priteisti delspinigius.
13.4. Visiškai pritartina teismo argumentams, kuriais atmesti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių ir nuostolių priteisimo.
14. Atsakovė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės patikslintą ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė ne pirmą kartą sudarė paskolos sutartį ir veikė savo rizika. Pastebėtina ir tai, kad pagal ieškovės su R. J. sudarytos paskolos sutarties 5 punktą skolininkas turėjo teisę grąžinti paskolą ir anksčiau, negu sueis šios sutarties 1 punkte nurodytas terminas. Nuo sutarties sudarymo pradžios ieškovei nebuvo suvaržyta teisė domėtis ankstesnėmis paskolos grąžinimo galimybėmis. Taigi ieškovė turėjo teisę kontroliuoti ir pasidomėti, ar minėtas asmuo jai įvykdys savo paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus anksčiau, nes, vykdydamos sutartį, jos šalys privalėjo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kadangi ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų ir nevykdė kooperavimosi pareigos, pagrindo atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti nebuvo.
14.2. Teismas nepagrįstai priteisė 2700 Eur skolą, kadangi sutarties šalys buvo Ž. K. ir R. J.. Valstybė, paveldėjusi mirusiojo palikimą, neturėjo teisinio pagrindo vykdyti ar perimti pagal minėtą sutartį privataus fizinio asmens skolinio įsipareigojimo, kurio įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, ir pačios prievolės esmė reikalavo, kad ją įvykdytų tokį įsipareigojimą prisiėmęs asmuo.
14.3. Valstybė, paveldėjusi palikėjo R. J. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įgyvendindama civilines teises ir pareigas ieškovė privalėjo elgtis pakankamai apdairiai, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių. Nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra atmestinas. Kitaip būtų paneigtas palūkanų tikslas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, pabloginta valstybės kaip paveldėtojos turtinė padėtis.
14.4. Teismas nepagrįstai iš atsakovių priteisė bylinėjimosi išlaidas. Byla buvo inicijuota ne dėl valstybės ar jos institucijų kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą prašo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Tai, jog ieškovė antrą kartą paskolino skolininkui R. J. pinigų, neparodo, jog ieškovė veikė kaip verslininkė. Ieškovės su skolininku R. J. sudarytoje paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos (procentai už pinigų paskolinimą), tai parodo, jog versliškumo ieškovės veiksmuose nebuvo. Tai, kad ieškovė dirbo nekilnojamojo turto agentūroje darbuotoja, neparodo jos versliškumo, veikimo verslo tikslais.
15.2. Ieškovės su skolininku R. J. sudarytoje paskolos sutartyje nebuvo numatyta pareiga domėtis skolininku nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, todėl ieškovė iki sutarties termino pabaigos neturėjo pareigos ieškoti skolininko ir reikalauti grąžinti skolą. Todėl ieškovė terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl objektyvios priežasties – nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie skolininko mirtį.
Šalies argumentai
15.3. Apeliantė klaidingai teigia, jog valstybė privalo priimti mirusių asmenų palikimus (aktyvą), tačiau neprivalo atsakyti už mirusio asmens, kurio palikimą priėmė, skolinius įsipareigojimus (pasyvą). Šiuo atveju skola ieškovei pagal paskolos sutartį nėra laikoma skoliniu įsipareigojimu, neatsiejamai susijusiu su skolininko asmeniu, todėl minėtas apeliantės motyvas parodo siekį nesąžiningai gauti naudą ir išvengti prievolių.
15.4. Teismas priėmė teisingą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes ieškovė patikslintu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
15.5. Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio dalį. Kodekse nėra įtvirtintų normų, kuriomis remiantis valstybė galėtų būtų atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nesutiktina su teiginiais, jog byla buvo inicijuota ne dėl apeliantės kaltų veiksmų. Byloje ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog kreipėsi į apeliantę ikiteismine tvarka, prašydama ginčą išspręsti taikiai, tačiau apeliantė atsisakė spręsti ginčą, nurodydama, jog praleistas terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti.
Atsiliepimas
16. Atsakovė valstybė, atstovaujama VMI prie FM, prašo atsakovės valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis ne kartą R. J. bei kitiems asmenims teikė paskolas „už simbolinį“ mokestį. Tai ieškovę leidžia laikyti verslininke, ir teismas, analizuodamas jos nerūpestingą elgesį, gerokai praleidus įstatymo nustatytą terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, privalėjo tai įvertinti. Nesutiktina su teismo nuostata, kad pagal paskolos sutartį įsipareigojimų įvykdymo terminas R. J. (Duomenys neskelbtini) mirties momentu nebuvo pasibaigęs.
16.2. Sutiktina su VĮ Turto banko nuomone, kad vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi valstybė, paveldėjusi R. J. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Paskolos sutartyje šalių nustatyta, kad palūkanos pagal šią sutartį nemokamos.
16.3. Kadangi byla inicijuota ne dėl kaltų ar neatsargių valstybės, jos institucijų veiksmų (teismas paveldėtojų veiksmuose nenustatė pagrindo civilinei atsakomybei kilti), nebuvo pagrindo iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
17. Atsakovė valstybė, atstovaujama VMI prie FM, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Teismas paviršutiniškai vertino byloje duotus liudytojo parodymus, nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, kad iš esmės tą pačią dieną R. J. sudarė paskolos sutartį ne tik su ieškove, bet ir su jos sutuoktiniu, kad dar vienas svarbus bylos liudytojas, galėjęs paaiškinti paskolos suteikimo aplinkybes, yra miręs. Dėl atsakovių ribotos galimybės gauti informaciją apie tikruosius sandorio šalių ketinimus manytina, jog teismas nepagrįstai iš atsakovių ieškovės naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas.
17.2. Teismas ieškovės naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas, nors sandorio šalys paskolos sutartyje nustatė, kad palūkanos pagal šią sutartį nemokamos. Taigi sandorio šalys nusprendė, kad palūkanos pagal paskolos sutartį nemokamos, taip pat valstybė, paveldėjusi R. J. priklausiusias pinigines lėšas, jomis nedisponavo, t. y. jokios naudos dėl Ž. K. paskolintų pinigų paveldėtoja neturėjo, todėl pagrindo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nagrinėjamu atveju nebuvo.
17.3. Pastebėtina, kad ieškovei terminas pareikšti reikalavimą R. J. įpėdiniams baigėsi Duomenys neskelbtini. Ieškovė nepateikė nė vieno priminimo, raginimo, siųsto skolininkui ar pan., leidžiančio teigti apie paskolos šalių bendradarbiavimą.
18. Ieškovė prašo atsakovės valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė painioja mokėjimo ir procesinių palūkanų sąvokas. Teismas, pagrįstai vadovaudamasis teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
19. Atsakovė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimo į valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
22. Nagrinėjamu atveju byloje gauti trys apeliaciniai skundai, kuriais iš esmės ginčijamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas: ieškovė nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl delspinigių bei nuostolių priteisimo; atsakovė, atstovaujama VMI, ginčija teismo sprendimo dalį, kuria priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos; atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, nesutinka su sprendimo dalimi, kuria tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai. Todėl, kolegijos nuomone, toliau pasisakytina dėl visų patikslintu ieškiniu reikštų reikalavimų pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais šie reikalavimai (ne) tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
23. Atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, kadangi netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Apeliantės teigimu, pagal ieškovės su R. J. sudarytos paskolos sutarties 5 punktą skolininkas turėjo teisę grąžinti paskolą ir anksčiau, negu sueis šios sutarties 1 punkte nurodytas terminas, todėl ieškovė turėjo teisę kontroliuoti ir pasidomėti, ar minėtas asmuo jai įvykdys savo paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus anksčiau, nes vykdydamos sutartį jos šalys privalėjo bendradarbiauti ir kooperuotis. Apeliantės teigimu, ieškovės nurodytas termino kreditiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis teismas nepagrįstai vertino kaip svarbias. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.
24. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti / atnaujinti terminą.
25. Iš bylos duomenų nustatyta ir šioje nutartyje jau minėta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti R. J. 2 700,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti ieškovei suteiktą paskolą. R. J. Duomenys neskelbtini.
26. Įvertinus tai, jog skolininkas R. J. mirė Duomenys neskelbtini., ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu analizuotinos aplinkybės, sudariusios kliūtis ieškovei pareikšti kreditinį reikalavimą per tris mėnesius nuo skolininko mirties datos, t. y. nuo Duomenys neskelbtini. iki Duomenys neskelbtini. Kaip jau minėta, paskolos grąžinimo terminas minėtu laikotarpiu nebuvo suėjęs – paskola turėjo būti grąžinta 2019 m. birželio 20 d. Taigi įvertinus, jog paskola skolininkui buvo suteikta 2017 m. gruodžio 20 d., jos įvykdymo terminas numatytas tik po pusantrų metų, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė turėjo pareigą domėtis skolos grąžinimo galimybėmis praėjus vos keletui mėnesių po paskolos sudarymo. Kolegija sutinka su apeliantės pastebėjimu, jog šalių sudarytoje paskolos sutartyje yra numatyta skolininko teisė grąžinti paskolą ir anksčiau, negu sueis šioje sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė turėjo pareigą domėtis ir (ar) reikalauti, jog paskola būtų grąžinta anksčiau sutartyje nurodyto termino. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog minėta sutarties nuostata įtvirtinta R. J., kaip paskolos gavėjo, naudai, ir suteikia jam teisę grąžinti paskolą anksčiau nei numatyta sutartyje, o ieškovė, kaip paskolos davėja, neturi teisės remdamasi šia nuostata reikalauti paskolos grąžinimo nesuėjus sutartyje nustatytam terminui. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyti nesutikimo su šia teismo išvada motyvai, kolegija plačiau dėl šio VĮ Turto banko argumento nepasisako.
27. Iš VĮ Turto banko apeliacinio skundo turinio matyti, jog ieškovės rūpestingumo bei kooperavimosi pareigos pažeidimas, kas, pasak atsakovės, lėmė termino pareikšti kreditinį reikalavimą praleidimą, įrodinėjamas argumentais, jog ieškovė ne pirmą kartą sudarė paskolos sutartį ir veikė savo rizika, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir ieškovei taikyti griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės komercinės, individualios veiklos sąvokos. Taip pat yra pažymėjęs, kad vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis).
29. Iš bylos duomenų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė skolininkui R. J. pinigus skolino antrą kartą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, jog ieškovės veikla atitinka tęstinumo sąlygą. Taip pat argumentus apie ieškovės versliškumą paneigia ir sutarties sąlygos – paskolos sutartyje nebuvo numatytos mokėjimo palūkanos, t. y. sutarties sąlygos nesuponuoja išvados, kad ieškovė, paskolindama R. J. pinigus, siekė ekonominės naudos.
30. Taigi, kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovės veiksmuose, t. y. sudarant antrą paskolos sutartį, yra akivaizdžių versliškumo požymių. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovei negali būti taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo.
31. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog šiuo atveju ieškovė, gavusi informaciją apie skolininko R. J. mirtį, buvo aktyvi ir kreipėsi į valstybei atstovaujančias institucijas, prašydama priimti valstybės vardu mirusio skolininko palikimą, ir į teismą, prašydama atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pateikti.
32. Taigi įvertinus tai, jog skolininkas mirė praėjus mėnesiui po paskolos, kurios grąžinimo terminas buvo numatytas po pusantrų metų, sutarties sudarymo, o ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie skolininko mirtį, nes neturėjo pareigos skolininko ieškoti ar juo domėtis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino ieškovės nurodytas termino pareikšti kreditinį reikalavimą priežastis kaip svarbias ir todėl teisėtai bei pagrįstai atnaujino praleistą terminą.
Dėl skolos priteisimo
33. VĮ Turto bankas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista 2700 Eur skola. VĮ Turto banko teigimu, sutarties šalys buvo Ž. K. ir R. J., todėl valstybė, paveldėjusi mirusiojo palikimą, neturėjo teisinio pagrindo vykdyti ar perimti pagal minėtą sutartį privataus fizinio asmens skolinio įsipareigojimo, kurio įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, ir pačios prievolės esmė reikalavo, kad ją įvykdytų tokį įsipareigojimą prisiėmęs asmuo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
35. Palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-304-686/2017). CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
36. Be palikėjo teisių (reikalavimų), taip pat yra paveldimos ir palikėjo prievolės (pareigos), tačiau ne visos, o tik tos, kurios nėra neatsiejamai susijusios su palikėjo asmeniu. Tačiau nors net ir išlaikymo pareiga ir yra asmeninio pobūdžio, tačiau siejama su paveldimu turtu ir todėl pereina palikėjo įpėdiniams, bet tik tiek, kiek leidžia paveldimas turtas (CK 3.194 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankas teigia, jog palikėjo R. J. prievolė pagal sudarytą paskolos sutartį yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, todėl valstybė nepaveldėjo minėtos prievolės, tačiau nepateikia jokių šį motyvą pagrindžiančių argumentų, tai yra iš VĮ Turto banko apeliacinio skundo nėra galimybės nustatyti, kuo remdamasi apeliantė teigia, jog minėta prievolė yra neatsiejamai susijusi su palikėjo asmeniu.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paskolos sutartyje prievolė grąžinti paskolą nustatyta palikėjui, tačiau ši prievolė nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
38. Taigi tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybė, priėmusi palikimą, paveldėjo net tik palikėjo turtines teises, tačiau ir palikėjo pareigas (prievoles), konkrečiu atveju – palikėjo prievolę grąžinti jam suteiktą paskolą.
39. Todėl įvertinus, jog R. J. Duomenys neskelbtini. mirė, o palikimą, atsiradusį po jo mirties, priėmė atsakovė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei, R. J. įpėdinei, tenka pareiga vykdyti pastarojo prievolę ieškovei, t. y. sumokėti 2 700 Eur skolą.
Dėl delspinigių priteisimo
40. Ieškovė nesutikimą su teismo sprendimu nepriteisti ieškovės prašomų 988,20 Eur delspinigių motyvuoja argumentais, jog 2017 m. gruodžio 20 d. sudaryta paskolos sutartis nebuvo atlygintinė, todėl, teismui nepriteisus delspinigių, liko pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, nes ieškovė, laiku neatgavusi skolos, neturėjo galimybės disponuoti savo pinigais. Taip pat akcentuoja, jog delspinigių skaičiavimas buvo numatytas paskolos sutartyje, todėl nėra teisinga į valstybės pareigą dengti ar nedengti delspinigius žiūrėti kaip į jai atstovaujančių institucijų prievolės atsiradimo momentą ir kaip naujo subjekto kaltę. Kolegija su šiais argumentais sutinka.
41. Šiuo atveju nėra ginčo, jog paskola, suėjus jos grąžinimo terminui (2019 m. birželio 20 d.), ieškovei nebuvo grąžinta, taip pat nenustatyta, jog delspinigiai būtų priskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėn. terminą (ieškovė prašė priteisti 988,20 Eur delspinigius už paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos).
42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties 3 punkte numatyta, jog už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį skolininkas privalo mokėti kreditorei 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Skolininkas R. J. mirė Duomenys neskelbtini., t. y. iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2019 m. birželio 20 d.). Šios faktinės bylos aplinkybės neleidžia nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog palikimo atsiradimo metu R. J. nebuvo praleidęs paskolos grąžinimo termino ir atitinkamai neturėjo prievolės sumokėti ieškovei delspinigių, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra laikytinas ne iki palikėjo mirties atsiradusia prievole, o po palikėjo mirties atsiradusiu įsipareigojimu, susijusiu su paveldimu turtu. Taigi sutiktina, jog palikimo priėmimo metu paskolos grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs ir prievolės mokėti delspinigius nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog atsakovei nekilo pareiga mokėti delspinigius ir pasibaigus paskolos grąžinimo terminui (2019 m. birželio 20 d.), kelia pagrįstų abejonių.
43. Kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo motyvus, jog atnaujinus terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti atsakovei nekyla pareiga vykdyti 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau šioje nutartyje minėtas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog valstybė, priimdama palikimą, paveldėjo visas palikėjo teises ir pareigas pagal palikėjo sudarytas sutartis, t. y. atsakovė paveldėjo visas pareigas pagal ieškovės su R. J. 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytą paskolos sutartį – pareigą grąžinti skolą ir pareigą mokėti delspinigius. Kolegija daro išvadą, kad valstybė paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditorei tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarasis, įskaitant ir pareigą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį mokėti kreditorei 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.
44. Taigi konstatavus, jog terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujintas teisėtai bei pagrįstai, taip pat nenustačius aplinkybių, leidžiančių paneigti valstybės pareigą vykdyti prievoles, numatytas palikėjo ir ieškovės sudarytoje sutartyje, sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti delspinigius, naikintina ir priimtas naujas sprendimas – minėtas reikalavimas tenkintinas.
Dėl nuostolių priteisimo
45. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 350,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 250,00 Eur už ieškinio parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020 ir 100,00 Eur už pareiškimo dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimą. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais vadovaujantis buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, vertina juos kaip teisėtus ir pagrįstus.
46. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
47. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turėjo 250,00 Eur advokato išlaidų už ieškinio parengimą civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog šios išlaidos buvo būtinos, tačiau kritiškai vertina teiginius, jog šios išlaidos susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių duomenų, leidžiančių atsakovės veiksmus vertinti kaip neteisėtus, byloje nėra. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1460-769/2020 atsakovė nedalyvavo, apie procesą nebuvo informuota.
49. Taigi nors ir sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, kadangi netikrino duomenų apie skolininką, jo gyvenamąją vietą Gyventojų registro departamente, kelia abejonių, tačiau tai nepaneigia anksčiau padarytos išvados dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo.
50. Dėl 100,00 Eur išlaidų būtinumo taip pat kolegijai nekyla abejonių, tačiau ir šiuo atveju byloje pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
51. Visų pirma pastebėtina, jog ieškovė, 2020 m. sausio 14 d. pateikdama pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, jau žinojo, kad skolininkas R. J. mirė Duomenys neskelbtini, t. y. pareiškimo pateikimo metu ieškovė žinojo, jog yra praleidusi terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė, siekdama, kad būtų patenkintas jos reikalavimas, visų pirma turėjo kreiptis į teismą dėl minėto termino atnaujinimo. Taip pat visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nors teisės aktai nedraudžia šalims spręsti kilusio ginčo neteismine tvarka, tačiau šalių deryboms nepavykus atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kadangi ieškovė nurodytus veiksmus atliko savo nuožiūra bei rizika.
52. Iš bylos duomenų matyti, kad institucijos, atstovaujančios valstybei, ieškovės kreditinį reikalavimą atsisakė patenkinti, kadangi pastaroji buvo praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi pagrindo išvadai, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė teisės aktuose numatytus reikalavimus, nėra.
53. Apeliacinio skundo argumentas, jog šios išlaidos susidarė dėl institucijų kaltų veiksmų, t. y. nevykdant pareigos – nepriimant valstybės vardu mirusio asmens palikimo, vertintinas kaip nepagrįstas. Argumentas, jog valstybei atstovaujančios institucijos delsė atlikti palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, nepaneigia anksčiau minėtos aplinkybės – ieškovės pareiškimo dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo metu tiek ieškovei, tiek valstybei atstovaujančioms institucijoms buvo žinoma, jog yra praleistas terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti.
54. Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą negali būti vertinamas kaip pagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
55. Ir VĮ Turto bankas, ir VMI nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad valstybė, paveldėjusi palikėjo R. J. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teigiama, kad sandorio šalys nusprendė, jog palūkanos pagal paskolos sutartį nemokamos, taip pat atsakovės veiksmuose teismas nenustatė kaltės dėl laiku negrąžintos paskolos.
56. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas nelaiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).
58. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui.
59. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla iškelta 2020 m. gegužės 13 d. ir ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos abi būtinosios procesinių palūkanų priteisimo sąlygos.
60. Šioje nutartyje jau minėta, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovės) kaltę, byloje nėra.
61. Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, jog ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovės interesų pažeidimą.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės apeliacinių skundų motyvais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, tačiau konstatavus, jog teismas netinkamai vertino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, sprendimo dalis keistina – ieškovės reikalavimas priteisti 988,20 Eur delspinigius tenkintinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
63. VĮ Turto bankas teigia, jog šioje byloje priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų ieškovei nebuvo pagrindo, kadangi civilinė byla inicijuota ne dėl valstybės ar jai atstovaujančių institucijų kaltų veiksmų. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
64. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
65. Ginčo, jog ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, byloje nėra.
66. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
67. Kadangi šiuo atveju apeliantė kelia klausimą tik dėl vienos būtinosios bylinėjimosi išlaidų sąlygos – būtinumo – egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo nepasisako.
68. Vertindama, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidų buvo būtinos, kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo asmenims naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
69. Bylos duomenys, kurių neneigia ir apeliantė, patvirtina, kad ieškovė siekė ginčą išspręsti ikiteismine tvarka – pateikė pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Apeliantei atsisakius tenkinti ieškovės pareiškimą ieškovė, siekdama apginti savo pažeistus interesus, kreipėsi į advokatę dėl ieškinio parengimo ir pateikė ieškinį teismui. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos įsitikinti, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
70. Tačiau pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
71. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 329,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 129,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 91,33 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 300,47 Eur (329,00 Eur x 91,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
73. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 300,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo rengimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.
74. Atsižvelgiant į patenkintų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų proporciją (73,85 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 243,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
75. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į VĮ Turto banko ir VMI apeliacinius skundus parengimu. Įvertinus tai, jog atsakovei atstovaujančių institucijų apeliaciniai skundai atmesti, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
76. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 643,71 Eur (243,71 Eur + 400,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškovei Ž. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, solidariai priteisti 988,20 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimti aštuonis eurus 20 ct) delspinigių.
Padidinti Ž. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 150,23 Eur.
Padidinti Ž. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 150,24 Eur.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 321,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.