- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-83-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00654-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- UAB „K.“
- Atsakovas
- P. Z.
- Trečiasis asmuo
- UAB „R.“
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė, Tomas Bagdanskis, Raimondas Kivylius
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-83-730/2016
2016 m. balandžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, apeliacine žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovės UAB „K.“ atstovams A. M. ir advokatui Tomui Bagdanskiui, atsakovui P. Z., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, trečiojo asmens UAB „R.“ atstovui M. M., išnagrinėjusi ieškovės UAB „K.“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „K.“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl baudos už pažeistą nekonkuravimo susitarimą ir atsakovo P. Z. priešieškinį ieškovei UAB „K.“ dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „R.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 40057,03 Lt (11601,32 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-23 ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas pas ieškovę vadybininku technologu. 2006-06-27 ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutarties sąlygų papildymo ir pakeitimo susitarimą, kuris yra neatsiejama darbo sutarties dalis. Pagal šios sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo vykdydamas savo veiklą būti lojaliu ieškovei sutarties galiojimo metu ir 24 mėnesius po jos pasibaigimo. Atsakovas įsipareigojo neatskleisti jokių bendrovės gamybos, komercinių (verslo) paslapčių ar kitų aplinkybių, apie kurias jis sužinojo vykdydamas savo veiklą ar kurios jam buvo patikėtos bet kokiu būdu ir kurių konfidencialumu ieškovė yra teisėtai suinteresuota. Ieškovė teigė, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, nedelsdamas įsidarbino pas ieškovės konkurentę UAB „R.“, kuri užsiima tokia pat veikla kaip ir ieškovė. Atsakovas aktyviais veiksmais darė žalą ieškovei, nes važinėdamas pas ieškovės klientus kaip UAB „R.“ atstovas siūlo jiems prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis nei ieškovės. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo nutrauktos sutartys tarp ieškovės ir jos klientų, kurie nurodė, jog nutraukia sutartis, nes sudarė sutartis su įmone, kurioje dirba atsakovas. Taigi atsakovas pažeidė susitarimo 3.3 punktą, dėl to pagal sutartį jis privalo sumokėti baudą, lygią gautai kompensacijai.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus nuo jų pasirašymo dienos, t. y. 2006-06-27, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis susitarimas buvo sudarytas iš karto pasibaigus išbandymo laikotarpiui ir atsakovas, būdamas darbuotoju, silpnesne šalimi, buvo priverstas tai padaryti, nes ieškovė pasiūlė didesnį darbo užmokestį, o atsakovas buvo suinteresuotas išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, nes atsisakius pasirašyti tokį susitarimą, darbo sutartis būtų buvusi nutraukta. Šis susitarimas buvo parengtas ieškovės iš anksto pagal nustatytą formą, tačiau jame nebuvo numatytas kompensacijos mokėjimas nutraukus darbo sutartį. Susitarimu buvo numatyta 15 procentų dydžio kompensacija, kuri visiškai neproporcinga suvaržymams, nes realiai atsakovui buvo mokama mažiau nei 450 Lt (130,33 Eur) ir ši suma neužtikrino atsakovo ir jo šeimos minimalių poreikių tenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-09 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino visiškai. Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-01 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2013-12-09 sprendimą panaikino ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiais darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus nuo 2006-06-27. Priteisė iš ieškovės 8225,00 Lt (2382,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad informaciją apie ieškovės teikiamos produkcijos ar paslaugų kainas bei klientus trečiajam asmeniui perdavė būtent atsakovas ir šios informacijos trečiasis asmuo negalėjo sužinoti anksčiau ir iš kitų šaltinių. Atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, susijusių su informacijos apie ieškovės siūlomą produkciją ar jos kainas atskleidimu, nenustatyta. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas naudojosi ieškovės komercine informacija, turėdamas tikslą konkuruoti su ieškove. Pažymėjo, kad tam tikrų klientų perėjimas iš vienos analogiškas paslaugas teikiančios įmonės į kitą dėl to, kad joms pasiūlytos palankesnės sąlygos, negali būti vertinama kaip įstatymo draudžiamas veiksmas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, neturi nei teisės, nei galimybių užsiimti klientų paieška, konsultavimu, sutarčių sąlygų derinimu ar pan., minėtus veiksmus atlieka įmonės direktorius. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių sudarytą darbo sutartį ir jos papildymų ir pakeitimų susitarimą, konstatavo, jog juose už atsakovui nustatytus suvaržymus kompensacija, pasibaigus darbo sutarties galiojimui, nenumatyta. Tokiu būdu atsakovas 24 mėnesius po darbo sutarties pasibaigimo privalo laikytis nekonkuravimo įsipareigojimų, už tai negaudamas jokios kompensacijos, nors kompensacija turėtų būti mokama per visą nekonkuravimo laikotarpį, šiuo atveju ir po darbo sutarties pasibaigimo. Teismas taip pat konstatavo, kad minėtame susitarime nustatytos 15 procentų kompensacijos už nurodytų įsipareigojimų prisiėmimą ir laikymąsi dydis yra pernelyg mažas, todėl atsakovo turtiniai interesai yra pažeidžiami. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovo P. Z. priešieškinį tenkinti ir 2006-06-27 darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus pripažintini negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos, o ieškovės UAB „K.“ ieškinį atsakovui P. Z. atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas sudaryto nekonkuravimo susitarimo neginčijo, su juo sutiko, todėl laikytina, kad nekonkuravimo susitarimo sąlygos visiškai atitiko atsakovo valią ir jis tokio susitarimo siekė. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad nekonkuravimo susitarimas yra neteisėtas, prieštaraujantis CK 1.5 ir 1.80 straipsniams, nevertino išmokėtos kompensacijos dydžio nekonkuravimo laikotarpio kontekste. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylos esmės, ieškinio dalyko ir pagrindo, nes ieškovė prašė teismo skirti atsakovui baudą už nekonkuravimo susitarimo nesilaikymą, o ne atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl atsakovo veiksmų. Be to, teismas supainiojo kompensacijos už nekonkuravimą pagrįstumo klausimą ir netesybų klausimą, už darbuotojo padarytus pažeidimus ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nekonkuravimo susitarimas yra negaliojantis, privalėjo taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovą grąžinti tai, ką jis gavo pagal susitarimą.Pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalų užmokestį už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas, todėl minėtų išlaidų dydis mažintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2014-10-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Paaiškino, kad susitarimas dėl nekonkuravimo buvo sudarytas ieškovės iniciatyva, atsakovo teisė nepasirašyti minėto susitarimo buvo ribojama ieškovės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei, nes būtent turtinės žalos atlyginimo ieškovė savo ieškiniu ir reikalavo, todėl atsakovas nesutinka, jog teismas nukrypo nuo bylos esmės. Nurodė, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principų nepažeidė, pagrįstai nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai, susiję su atsakovo komercinės paslapties atskleidimu, kompromituoja atsakovą, todėl vertino kritiškai. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimu. Atsakovo vertinimu, susitarimo dėl nekonkuravimo užmokestis yra pernelyg mažas, dėl to pažeidžia jo interesus. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nurodė, kad jo atstovai turėjo teisę gauti už teisines paslaugas nuo 6000 Lt (1737,72 Eur) iki 6720 Lt (2739,73 Eur) vien už procesinių dokumentų parengimą, neįskaitant kelionės, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir konsultacijų išlaidų. Atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų ribas atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 7725 Lt (2237,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtintus dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-05 nutartimi iš dalies patenkino ieškovės UAB „K.“ apeliacinį skundą. Pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta iki 1303,29 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu nekonkuravimo susitarimą ab initio dėl to, kad atsakovui nebuvo tinkamai kompensuoti nekonkuravimo susitarimu nustatyti suvaržymai, atitinka kasacinio teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 40057,03 Lt (11601,32 Eur) (su mokesčiais) kompensacija atsakovui buvo išmokėta darbo santykių metu, o kompensacija už 24 mėn. konkuravimo apribojimą po darbo santykių pasibaigimo nesulygta ir atsakovui nebuvo mokama. Nagrinėjamu atveju tiek procentinė kompensacijos išraiška – 15 proc., tiek absoliutus jos dydis (mažesnis nei minimali mėnesinė alga) yra akivaizdžiai per maža, kad būtų galima kompensaciją laikyti sąžiningu ir teisingu atlyginimu už ginčo susitarime nustatyto masto ribojimą. Šis ginčo susitarimas naikintinas dėl to, kad atsakovui nebuvo tinkamai kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, t. y. susitarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.5 straipsnis, CK 2.164 straipsnio 8 dalis), įtvirtina esminę šalių nelygybę ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Nekonkuravimo susitarimą galima sudaryti tik su tokiais darbuotojais, kurie savo darbo funkcijų vykdymo metu įgyja specialių įgūdžių, buvo apmokyti vykdyti specifinę veiklą, o atsakovo darbo pobūdis buvo atlikti prekių pardavimą, tam nereikėjo specialių įgūdžių, darbdavės finansuojamų mokymų. Teismas nusprendė, kad pripažinus negaliojančiu susitarimą restitucija dėl atsakovui išmokėtos vykdant susitarimą 40057,03 Lt (11601,32 Eur) kompensacijos yra negalima, nes ši suma yra darbo užmokesčio dalis, apskaičiuota kartu su mokesčiais, ją apskaičiavo darbdavė ir ji nepakankamai kompensavo darbuotojui taikomus apribojimus. Apeliacinės instancijos teismas sumažino atsakovui priteistų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1303,29 Eur, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius priteistino užmokesčio už advokato pagalbą parengiant ieškinį, priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį dydžius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-13 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-05 nutartį bei bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas (CPK 183, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes priėmė procesinį sprendimą neišaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių; be to, išspręsdamas restitucijos klausimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą dėl kompensacijos už nekonkuravimo draudimą per 24 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos nebuvimo ir dėl to nekonkuravimo susitarimo negaliojimo visapusiškai neištyrę reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teismui reikia iš naujo atlikti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo veiksmus, išaiškinti nekonkuravimo susitarimo turinį, taip pat įvertinti atliktus ieškovės (darbdavės) mokėjimus darbuotojui, apimančius kompensaciją darbuotojui dėl teisės konkuruoti laisvai pasirenkant darbą suvaržymo už darbo santykių laikotarpį ir už 24 mėnesių laikotarpį po darbo santykių pasibaigimo, t. y. ar šie mokėjimai buvo pakankama kompensacija darbuotojui, adekvačiai kompensuojanti jam taikytus darbinės veiklos suvaržymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas, pereidamas dirbti į konkuruojančią įmonę, neatliko neteisėtų veiksmų, nepakankamai argumentuota, nes teismas nepakankamai tyrė bei vertino faktines aplinkybes dėl atsakovo veiksmų nutraukus su kasatore darbo sutartį. Darbo teisinius santykius reguliuojančios normos nekonkuravimo susitarimu sukuriamų teisinių santykių nereglamentuoja, todėl, sprendžiant ginčą dėl susitarimo teisėtumo, jo pripažinimo negaliojančiu, o tai reiškia – ir sprendžiant restitucijos klausimą, turėtų būti taikomos CK normos.
Teismo posėdžių metu apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovai palaikė apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė Darbo sutarties Nr. 10 papildymų ir susitarimų 3.3 punktą, kadangi įsidarbino pas trečiąjį asmenį ir naudodamasis ieškovės komercine paslaptimi perviliojo ieškovės klientus. Kadangi atsakovas atskleidė komercinę paslaptį, pažeidė minėto susitarimo 2.2 punktą bei jo papunkčius. Nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti gautą kompensaciją už nekonkuravimą, kaip numatyta susitarimo 4.2. punkte.
Teismo posėdžių metu apeliacinės instancijos teisme atsakovas, atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Papildomai nurodė, kad Darbo sutarties Nr. 10 pakeitimuose ir papildymuose nurodyta kompensacija nėra pakankamo dydžio, nėra aiškiai išreikšta ir atribota nuo atsakovo darbo užmokesčio, todėl susitarimas pripažintinas negaliojančiu. Neįrodyta, kad atsakovas siūlė ieškovės klientams nutraukti sutartis su ieškove, konsultavo trečiąjį asmenį dėl pasiūlymų kainų, jog atskleidė trečiajam asmeniui ieškovės komercinę paslaptį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2006-03-23 sudarė darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią atsakovas priimtas eiti ieškovės vadybininko-technologo pareigas, mokant 1100 Lt (318,58 Eur) darbo užmokestį. Šalys 2006-06-27 sudarė Darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus, kuriais ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinį atlyginimą ir priedus, iš kurių 15 procentų laikoma kompensacija darbuotojui už sutarties papildymų ir pakeitimų 2.1., 3.2., 3.3 punktuose nurodytų įsipareigojimų dėl nekonkuravimo prisiėmimą ir laikymąsi. Šalys 2013-03-15 nutraukė darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas 2013-04-02 įsidarbino UAB „R.“ sandėlininku.
Dėl 2006-06-27 darbo sutarties Nr. 10 papildymų ir pakeitimų teisėtumo.
Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovo Darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus nuo jų pasirašymo dienos, tai yra 2006-06-27. Atsakovo teigimu, Darbo sutarties Nr. 10 papildymais ir pakeitimais nustačius didelės apimties atsakovo teisių apribojimus, nebuvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų galiojimo sąlyga, todėl Darbo sutarties Nr. 10 papildymai ir susitarimai yra pažeidžiantys šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir todėl jie pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo reikalavimą ir pripažino negaliojančiu Darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir susitarimus negaliojančiais dėl to, kad jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.5, 1.80 straipsniai ir 2.164 straipsnio 8 dalis) ir negalioja dėl pernelyg mažos už nekonkuravimą per atsakovo ir ieškovės darbo santykių laikotarpį kompensacijos, o už nekonkuravimą per 24 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos apskritai darbuotojui nebuvo kompensuota.
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad nekonkuravimo susitarimas yra neteisėtas, prieštaraujantis CK 1.5 ir 1.80 straipsniams, nevertino išmokėtos kompensacijos dydžio nekonkuravimo laikotarpio kontekste, nesprendė ir nemotyvavo, kodėl kompensacija nėra adekvati, protinga ir teisinga. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Žemesnės instancijos teismas
Nekonkuravimo susitarimas kasacinio teismo praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis sudarytas darbo sutarties šalių ir inkorporuotas į šalių sudarytą darbo sutartį kaip jos papildymas, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, suteikiantį teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ir Civiliniame kodekse nenumatytas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nekonkuravimo susitarimo darbo teisiniuose santykiuose, yra konstatavęs, kad nagrinėjamam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Kadangi nekonkuravimo susitarimas savaime neprieštarauja įstatymams, tai jis, kaip sandoris, priskirtinas nuginčijamiems sandoriams. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį (priešieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012).
Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje dėl nekonkuravimo susitarimų yra nurodęs, kad tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Jei nekonkuravimo susitarime nenumatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, toks susitarimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.228 straipsniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012).
Iš byloje esančio 2006-06-27 Darbo sutarties Nr. 10 papildymų ir pakeitimų (toliau – Susitarimas) pirmojo punkto matyti, kad ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinį atlyginimą ir priedus. Penkiolika procentų iš priskaičiuoto atlyginimo su priedais dydžio suma laikoma kompensacija atsakovui už Susitarimo 2.1., 3.2., 3.3. punktuose nurodytų įsipareigojimų prisiėmimą ir laikymąsi. Iš šalių sudaryto Susitarimo 2.1., 3.2., 3.3. punktų turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo laikytis 2.1., 3.2., 3.3. punktuose numatytų įsipareigojimų ne tik darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir 24 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo. Todėl kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015 nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė įsipareigojo atsakovui mokėti 15 procentų dydžio kompensaciją už nekonkuravimą, apimančią ne tik darbo ieškovės įmonėje, bet ir po darbo sutarties nutraukimo 24 mėnesių laikotarpį. Taigi nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių Susitarime nenumatytas kompensacijos mokėjimas už 24 mėnesių laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo. Kaip konstatavo kasacinis teismas, kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti už tam tikrą laikotarpį po darbo santykių pasibaigimo išmokėjimas darbuotojui būtent pasibaigus darbo santykiams nėra būtina nekonkuravimo susitarimo galiojimo sąlyga, tokia kompensacija gali būti mokama ir darbo santykių metu, jeigu ji yra aiškiai išskirta ir atribota nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio, ir jei jos dydis yra pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas teigė, kad kompensacija už nekonkuravimą nebuvo aiškiai išskirta ir atribota nuo atsakovui mokamo darbo užmokesčio, atsakovas į banko sąskaitą gaudavo tik darbo užmokestį.
Darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atlyginimas už ką nors kitą nei darbuotojo darbas. Dėl to susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad kompensacija nebuvo aiškiai išskirta ir atribota nuo darbo užmokesčio, pirmiausia todėl, kad pačios šalys Susitarime susitarė, jog kompensacijos už nekonkuravimą dydis sudarys 15 procentų atsakovo atlyginimo. Be to, kasacinis teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktą 2013 m. gegužės 21 d. pažymą apie darbuotojo (atsakovo) pajamas (b. l. 22–24, I tomas) laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio, konstatavo, kad per beveik septynerius metus atsakovui išmokėta iš viso 40057,03 Lt (11601,32 Eur) kompensacija, tai sudaro vidutiniškai 378 Lt (109,48 Eur) per mėnesį. Nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, ieškovė papildomai pateikė į bylą detalią pažymą apie atsakovo darbo užmokestį už minėtą laikotarpį (b. l. 37–39, IV tomas), iš jos matyti, kad atsakovui darbo laikotarpiu buvo priskaičiuota 40057,03 Lt (11601,32 Eur) kompensacija, atskaičius privalomus mokesčius, išmokėta 29665,53 Lt (8591,73 Eur). Iš minėtos pažymos matyti, kad ieškovė atskirai apskaičiuodavo atsakovui tenkantį atlyginimą, kokią lėšų sumą sudaro 15 procentų kompensacija, kokią sumą sudaro atsakovo atlyginimas be kompensacijos. Minėtoje pažymoje nurodytos bendros, atskaičius mokesčius, atsakovui tenkančios pinigų sumos atitinka sumas, kurios pervestos į atsakovo banko sąskaitą. Atsakant į atsakovo argumentus, jog jam kas mėnesį buvo pervedamas tik darbo užmokestis ir jokių duomenų, kad į gaunamą atlyginimo sumą yra įskaičiuota ir kompensacija už nekonkuravimą, nebuvo nurodyta, pažymėtina, kad šalys savo Susitarime 1 punkte buvo susitarusios, kad 15 procentų priskaičiuoto atlyginimo su priedais dalis laikoma kompensacija, todėl atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio 15 procentų yra kompensacija už nekonkuravimą.
Kasacinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nurodė, jog būtina tirti, ar kompensacija už nekonkuravimą buvo pakankama kompensuoti darbuotojui dėl teisės konkuruoti laisvai pasirenkant darbą suvaržymo už darbo santykių laikotarpį ir už 24 mėnesių laikotarpį po darbo santykių pasibaigimo, t. y. ar šie mokėjimai buvo pakankama kompensacija darbuotojui, adekvačiai kompensuojanti jam taikytus darbinės veiklos suvaržymus. Sprendžiant klausimą dėl kompensavimo už nekonkuravimą pakankamumo, turi būti tiriamos ir vertinamos visos reikšmingos ginčo sprendimui faktinės aplinkybės, tarp jų ir dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo, darbo santykių trukmės, susitarimo šalių elgesio tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis nenustatytas, pagal bendrąsias normas jis neturi pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.
Iš byloje esančių įrodymų apie atsakovui apskaičiuotą darbo užmokestį bei kompensacijos dydį, kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovui kompensacija buvo mokama už 106 mėnesių laikotarpį, tai yra už darbo sutarties galiojimo ir 24 mėnesių po darbo santykių nutraukimo laikotarpį ir vidutiniškai kiekvieną mėnesį per visą nekonkuravimo laikotarpį kompensacijos dydis sudarė 378 Lt (109,48 Eur). Todėl laikytinas nepagrįstu ieškovės argumentas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jog kompensacija buvo mokama tik už nekonkuravimo laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas teigdamas, kad kompensacijos dydis nebuvo pakankamas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota 2013-06-28 nutartyje Nr. 3K-3-377/2013, kur kasacinis teismas pasisakė, kad Nekonkuravimo susitarime įtvirtinta 9 proc. mėnesinio atlyginimo vidurkio dydžio kompensacija sudarė apie 300 Lt, todėl tiek procentinė kompensacijos išraiška, tiek absoliutus jos dydis (mažesnis nei minimali mėnesinė alga) yra akivaizdžiai per maži, kad būtų galima kompensaciją laikyti sąžiningu ir teisingu atlyginimu už Nekonkuravimo susitarime nustatytos apimties ribojimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2015-11-03 nutartyje Nr. 3K-3-595-219/2015 nurodė, kad šios bylos aplinkybes teisiškai vertinti vienodai negalima, kadangi abiejų bylų aplinkybės yra faktiškai skirtingos, kadangi skiriasi kompensacijų už nekonkuravimą mokėjimo laikotarpiai, skirtingi kompensacijų dydžiai.
Kaip jau minėta anksčiau, Susitarimas sudarytas tarp šalių 2006-06-27, įrodymų, jog atsakovas buvo verčiamas, spaudžiamas, prieš jį buvo vartojama psichologinė prievarta sudaryti minėtą Susitarimą, byloje nėra. Įrodymų, jog Susitarimo pasirašymo metu nebuvo išreikšta tikroji atsakovo valia,96 taip pat nėra. Į bylą yra pateikti analogiški susitarimai su kitais ieškovės darbuotojais, todėl darytina išvada, kad atsakovui nebuvo pasiūlytos sudarytos išskirtinės susitarimo sąlygos. Atsakovas darbo laikotarpiu ieškovės įmonėje niekada neišreiškė pretenzijų dėl kompensacijos dydžio, nesikreipė į ieškovę dėl kompensacijos dydžio pakeitimo, todėl darytina išvada, kad atsakovą kompensacijos dydis tenkino. Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo beveik septynerius metus, jo atlyginimo dydis keitėsi (didėjo) ne vieną kartą, tačiau kiekvieną mėnesį jam buvo mokama sutarto dydžio kompensacija už nekonkuravimą. Be to, mėnesinė 378 Lt kompensacijos už nekonkuravimą suma, lyginant šį dydį su atsakovo vidutiniu darbo užmokesčiu visą darbo laikotarpį (neįskaitant kompensacijos), kuris vidutiniškai sudarė 2768,17 Lt (801,72 Eur), buvo protinga, teisinga ir sąžininga bei proporcinga.
Iš šalių Susitarimo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės įsipareigojo neatskleisti profesinių, gamybos, komercinių (verslo) paslapčių (3.1. punktas), neužsiimti jokia darbine ar verslo veikla už ieškovės ribų, neveikti kaip agentas ar konsultantas įmonėse, kurios konkuruoja su ieškove, be ieškovės leidimo (3.2. punktas), neįkurti bei neįgyti konkuruojančios įmonės akcijų, o po darbo sutarties nutraukimo 24 mėnesius neįsidarbinti bei neteikti konsultacinių paslaugų įmonėje, kuri veikia toje pačioje srityje kaip ieškovė, be ieškovės sutikimo (3.3. punktas). Vertinant prisiimtų įsipareigojimų apimtį, darytina išvada, kad nors įsipareigojimai ir yra pakankami varžantys atsakovo teises, tačiau bendra kompensacijos dydžio suma – 40057,03 Lt (11601,32 Eur), yra proporcinga įsipareigojimų apimčiai bei įvertinus, kad kompensacijos už nekonkuravimą bendra suma atitinka daugiau net 14 mėnesių atsakovo vidutinio atlyginimo dydį (neatskaičius mokesčių), pakankamas kompensuoti atsakovo suvaržymus dėl konkurencijos ribojimo.
Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2006-06-27 Darbo sutarties Nr. 10 papildymai ir pakeitimai neatitiko proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), jog nebuvo numatyta kompensacija už nekonkuravimą už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo, jog nebuvo tinkamai kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, todėl nepagrįstai pripažino juos negaliojančiais ab initio (CK 1.80 straipsnis).
Dėl 2006-06-27 Darbo sutarties Nr. 10 papildymų ir pakeitimų pažeidimo.
Darbdaviai suinteresuoti apsaugoti įmonės komercines ar technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją (know-how, klientų sąrašai, kainų politika, kitos žinios apie įmonės veiklą, kt.) nuo šių paslapčių panaudojimo konkurencijai su jais. Tokią galimybę turi buvę darbuotojai, todėl darbdaviai siekia su jais sudaryti nekonkuravimo susitarimus. Tokie susitarimai neišvengiamai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu.
Kaip jau minėta anksčiau, šalys 2006-06-27 Darbo sutarties Nr. 10 susitarimais ir papildymais susitarė, kad atsakovas įsipareigojo laikytis 2.1., 3.2., 3.3 punktuose nurodytų įsipareigojimų.
Vykdymas savo veiklą atsakovas privalo būti lojalus ieškovei. Sutarties galiojimo laikotarpiu ir 24 mėnesius po jos pasibaigimo atsakovas įsipareigojo neatskleisti jokių ieškovės ir įmonei priklausančių tai pačiai kaip ir ieškovė įmonių grupei profesinių, gamybos, komercinių paslapčių ar kitų aplinkybių, apie kurias jis sužinojo vykdydamas savo veiklą ar kurios jam buvo patikėtos bet kokiu kitu būdu ir kurių konfidencialumu ieškovė yra teisėtai suinteresuota, nebent atsakovas gaus ieškovės vadovo rašytinį leidimą arba jis privalės atskleisti tokią informaciją įstatymų pagrindu (2.1 punktas). Atskirai atsakovas privalo raštu informuoti ieškovės vadovą apie priklausymą bet kokio juridinio asmens vadovaujančiam organui, taip pat apie buvimą bet kokio kito juridinio asmens akcininku, nariu, dalininku ir pan., įsipareigoja neužsiimti jokia darbine ar verslo veikla už ieškovės ribų bei veikti kaip agentas (atstovas) ar kaip patarėjas ar konsultantas bet kokio asmens, kuris ruošiasi užsiimti veikla, kuri konkuruoja su ieškovės vykdoma veikla be išankstinio rašytinio ieškovės vadovo sutikimo (3.2. punktas). Atsakovas bent 24 mėnesius pasibaigus darbo sutarčiai nenaudos jokios savo darbo metu ieškovės sužinotos informacijos tam, kad konkuruotų su ieškove bei nekurs konkuruojančios įmonės bei neįgis konkuruojančios įmonės akcijų. 24 mėnesius po darbo sutarties pasibaigimo atsakovas neįsidarbins bei neteiks konsultacinių paslaugų įmonėje, kuri veikia toje pačioje veiklos srityje kaip ieškovė, be rašytinio ieškovės vadovo sutikimo (3.3.).
Atsakovas įsipareigojo pažeidęs Susitarimo 2.1., 3.1., 3.2., 3.3. punktuose nurodytus įsipareigojimus sumokėti ieškovei baudą, lygią kompensacijos, kurią atsakovas yra gavęs iš ieškovės pagal susitarimo 1 punktą, sumai už kiekvieną pažeidimo atvejį.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovai įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė Susitarimo 3.3 punktą, kadangi įsidarbino UAB „R.“, ir atskleisdamas UAB „R.“ ieškovės komercinę paslaptį, perviliojo ieškovės klientus. Tuo pačiu atsakovas atskleidė ieškovės komercinę paslaptį ir pažeidė Susitarimo 2.2.1., 2.2.2., 2.2.4., 2.2.5., 2.2.6., 2.2.7. punktus.
Ginčo tarp šalių, jog ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „R.“ yra konkuruojančios įmonės, nėra. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove 2013-03-15, su UAB „R.“ darbo sutartis sudaryta 2013-04-02, tai yra nesilaikė Susitarimo 3.3 punkte numatyto ribojimo 24 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo neįsidarbinti konkuruojančioje su ieškove įmonėje. Kaip nurodė kasacinis teismas 2015-11-03 nutartyje Nr. 3K-3-595-219/2015, atsakovo įsidarbinimas konkuruojančioje įmonėje neįrodo, jog atsakovas pažeidė Susitarimą, tačiau būtina tirti, ar atsakovas įsidarbindamas ir dirbdamas konkuruojančioje įmonėje, pažeidė susitarimo sąlygas. Taigi darytina išvada, jog būtina nustatyti ne tik įsidarbinimo faktą, bet ir išsiaiškinti, kokias faktiškai funkcijas atsakovas atliko UAB „R.“, siekiant išsiaiškinti, ar įsidarbindamas šioje įmonė galėjo pažeisti Susitarimą.
Kaip buvo minėta anksčiau, atsakovas ieškovės įmonėje dirbo vadybininku-technologu, UAB „R.“ atsakovas įdarbintas sandėlininku. Ieškovės atstovai teigė, kad nors atsakovo pareigos yra sandėlininko, tačiau faktiškai jis atlieka vadybininko funkcijas. Iš pateiktos į bylą ieškovo vadybininko-technologo pareiginės instrukcijos nustatyta, kad, be kitų funkcijų, asmuo, einantis tokias pareigas, užmezga kontaktus su verslo partneriais, renka reikalingą informaciją ryšiams plėstis ir keistis patirtimi (4 punktas), užtikrina reikiamą komercinei veiklai vykdyti bei vystyti prekių likutį ir asortimentą sandėlyje (8 punktas). Trečiojo asmens UAB „R.“ sandėlininko pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad viena iš sandėlininko pareigų yra nuvežti, iškrauti bei paruošti naudojimui įmonės materialines vertybes įmonės klientams pagal sąskaitas faktūras (15 punktas), nuolat tikrinti materialinių vertybių, esančių sandėlyje, likučius (16 punktas). Šios nurodytos vadybininko-technologo ir sandėlininko funkcijos yra panašios, kadangi tiek dirbdamas vadybininku, tiek sandėlininku atsakovas bendrauja su klientais, pristatinėja prekes, paruošia jas naudoti, atsako už prekių kiekį ir asortimentą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas Susitarimo 3.3 punktas, tačiau įvertinus kitus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė 3.3 punkto sąlygą. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
Ieškovės atstovai tvirtino, jog atsakovas dirbdamas ieškovės įmonėje žinojo klientų sąrašus aptarnaujamame Klaipėdos regione, jų kontaktus, prekių asortimentą ir kainodarą, tai yra ieškovės komercinę paslaptį, todėl ją išduodamas trečiajam asmeniui, nuviliojo ieškovės klientus.
Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, siekiant šią informaciją išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
Pagal Susitarimo 2.2. punktą šalys susitarė, kad gamybine ir komercine paslaptimi bus laikoma bendrovės sudarytų ir ketinamų sudaryti sutarčių šalys, turinys, sąlygos, informacija apie klientus, bendrovės finansinė padėtis, verslo planai, informacija apie bendrovės gaminamus produktus bei jų kainodara, bendrovės vystymosi planai, planuojami sandoriai, siūlomos kainos ir kt. Ieškovės atstovai tvirtino, kad ne kiekvienam klientui yra pateikiami vienodi pasiūlymai, prekių kainos, su kiekvienu klientu yra atskirai tariamasi tiek dėl prekių asortimento, tiek dėl kainos, šie duomenys nėra viešai prieinami, tačiau šiuos duomenis apie kiekvieno kliento sutartį, kainodarą atsakovas žinojo. Be to, pats atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad kiekvienas klientas turi savo individualią kainodarą, kuri viešai nėra skelbiama. Sprendžiant iš byloje esančios vadybininko pareiginės instrukcijos matyti, kad viena iš atsakovo pareigų buvo kontroliuoti verslo planų, komercinių sąlygų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertinti galimą riziką.
Esat šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktinius asmenis, sudaromų sutarčių sąlygas, siūlomų prekių kainą laikytina ieškovės komercine paslaptimi, kuri atsakovui buvo žinoma dėl jo užimamų pareigų ir atliekamų funkcijų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui buvo skirtas telefonas darbo reikalams tvarkyti, bendrauti su klientais, jame atsakovas beveik septynerius metus kaupė visus duomenis apie ieškovės klientus. Nutraukęs darbo sutartį su ieškove, atsakovas persikėlė visą telefone buvusią informaciją su visais klientų kontaktais į savo asmeninį telefoną ir ieškovei grąžino telefoną su tuščia SIM kortele. Teismo posėdžio metu paaiškinti, kokiam tikslui atsakovui buvo reikalingi klientų kontaktai, atsakovas negalėjo. Be to, atsakovas visiems klientams išsiuntė trumpąsias žinutes, nutraukęs darbo sutartį su ieškove, tai patvirtina į bylą pateikta atsakovo naudoto telefono išklotinė.
Ieškovė į bylą pateikė Įrangos panaudos sutarčių nutraukimo protokolus, sudarytus 2015-05-27 su Poilsio ir reabilitacijos centru „Pušynas“, UAB „Šventoji“, UAB „Erneda“, R. V. įmone, UAB „Laukinių vakarų salūnas“, UAB „Raneda“, UAB „Dvi šalys“ bei tiekimo sutarčių nutraukimo aktus su K. komercijos firma „Serpens“, UAB „Raneda“, UAB „Gabrielita“, UAB „Palangos linas“. Ieškovės teigimu, minėtos įmonės nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, atsakovui išėjus dirbti į UAB „R.“, nes su šiomis įmonėmis atsakovas nuolatos dirbo. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžių metu apklausti liudytojai įmonių, atsisakiusių ieškovės paslaugų, direktoriai (12 liudytojų iš 17) parodė, kad pagrindinė ieškovės paslaugų atsisakymo priežastis buvo trečiojo asmens UAB „R.“ pateikti pasiūlymai su mažesnėmis nei ieškovės kainomis, o ne atsakovo asmenybė, tai yra faktas, kad atsakovas įsidarbino kitoje įmonėje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau nurodytos aplinkybės, jog atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, žinojo sudaromų sandorių su klientais sąlygas, kainodarą, tai laikytina komercine paslaptimi, išsaugojo aptarnaujamų klientų kontaktus, įsidarbino su ieškove konkuruojančioje įmonėje sandėlininku, nors iš atliekamų funkcijų matyti, jog iš esmės atlieka tą patį darbą, tai yra vyksta pas klientus, pristato prekes, bei ta aplinkybė, jog atsakovui įsidarbinus UAB „Rakšluostukas“ ieškovės buvusiems klientams buvo pateikti UAB „Rakšluostukas“ pasiūlymai su mažesnėmis nei ieškovės prekių kainomis, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui ieškovės komercinę paslaptį, konsultavo dėl ieškovės teikiamų kainų bei pasiūlymų sąlygų ieškovėms klientams, dėl to trečiojo asmens pasiūlymai buvo pranašesni nei ieškovės.
Teismo posėdžio metu apklausti N. D. (UAB „Romdera“) ir T. D. (UAB „Palangos Tauras“), UAB „Tavo laisvalaikis“ direktorius V. K., R. A. (UAB „Žemsodis“), R. L. (R. L. įmonė), A. M. (A. M. įmonė) parodė, kad atsakovas siūlė pakeisti tiekėją iš UAB „K.“ į UAB „R.“. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys UAB „Tavo laisvalaikis“, UAB „Medūza“, UAB „Palangos versmė“ atstovų paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad atsakovas, dirbdamas UAB „R.“ teikė komercinius pasiūlymus, konsultavo chemijos ir kitų švaros produktų tiekimo, naudojimo klausimais. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „R.“ pardavimų vadovu dirbantis L. K. parodė, jog kainodarą ir pasiūlymus ruošia pats, bet buvo prašęs atsakovą nuvežti pasiūlymą UAB „Medūza“, neįrodo, jog atsakovas nesiūlė įmonėms pakeisti tiekėją. Pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu apklausta R. L. (R. L. įmonė) parodė būtent tai, kad tiekėją pakeitė dėl to, jog atsakovas įsidarbino pas trečiąjį asmenį. Tokį jos apsisprendimą lėmė tai, kad UAB „R.“ vadybininkas buvo atsakovas.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas, nors ir buvo įdarbintas sandėlininku, iš esmės atlieka tas pačias funkcijas kaip ir dirbdamas ieškovės įmonėje, bendrauja su ieškovės buvusiais klientais, siūlė pakeisti priemones bei paslaugas teikiančią ieškovę į trečiąjį asmenį bei teikė konsultacijas (atskleidė komercinę paslaptį) trečiajam asmeniui, dėl to darytina išvada, jog savo veiksmais pažeidė Susitarimo 3.3. punktą bei 2.2. punktą. Pažeidus minėtus Susitarimo punktus, atsakovui taikytina sankcija, numatyta Susitarimo 4.2. punkte.
Susitarimo 4.2. punkte nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo pažeidęs Susitarimo 2.1., 3.1., 3.2., 3.3. punktuose nurodytus įsipareigojimus, sumokėti ieškovei baudą, lygią kompensacijos, kurią atsakovas yra gavęs iš ieškovės pagal susitarimo 1 punktą, sumai. Pagal į bylą pateiktą pažymą apie atsakovo darbo užmokestį matyti, jog atsakovui už nekonkuravimą priskaičiuota 40057,03 Lt (11601,32 Eur) kompensacija, tačiau atskaičius mokesčius atsakovui išmokėta 29665,53 Lt (8591,73 Eur). Kadangi 4.2. punkte nurodyta, jog baudos dydis yra lygus kompensacijos, kurią yra gavęs atsakovas, dydžiui, bei įvertinus tai, kad įrodymų, jog atsakovas būtų pažeidęs Susitarimo sąlygas darbo ieškovės įmonėje laikotarpiu, nėra, iš atsakovo priteistina bauda, kuri lygi faktiškai gautos kompensacijos dydžiui už 24 mėnesių nekonkuravimo laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo – 1945,30 Eur (8591,73 Eur/106 mėnesių x 24 mėnesiai).
Ieškovė ieškiniu pareiškė prašymą skaičiuoti ir priteisti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Šis ieškovės reikalavimas atitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 1.5 straipsnis, 1.80 straipsnis, 2.164 straipsnio 8 dalis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai pripažino darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus negaliojančiais, netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas (CPK 183, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes padarė nepagrįstą išvadą dėl darbo sutarties Nr. 10 papildymų ir pakeitimų pažeidimo neišsiaiškinęs reikšmingų aplinkybių, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1202,00 Lt (348,12 Eur) žyminis mokestis (b. l. 5, I tomas), 3170,74 Lt (918,31 Eur) už teisines konsultacijas, ieškinio parengimą (b. l. 195, I tomas).
Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2650,00 Lt (767,49 Eur) už susipažinimą su ieškiniu, konsultacijas bei atsiliepimo į ieškinį parengimą (b. l. 112, I tomas, A. Zaburienė), 500,00 Lt (144,81 Eur) žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 128, I tomas), 1200,00 Lt (347,54 Eur) už priešieškinio parengimą (b. l. 129, I tomas, A. Zaburienė), 1150,00 Lt (333,06 Eur) už atstovavimą teismo posėdžiuose (2013-09-13, 2013-10-15) ir kelionės laiką (b. l. 160, I tomas, A. Zaburienė), 700,00 Lt (202,73 Eur) už atstovavimą 2013-11-20 teismo posėdyje (b. l. 200, I tomas, A. Zaburienė), 225,00 Lt (65,16 Eur) už atstovavimą 2014-08-26 teismo posėdyje (b. l. 101, II tomas, A. Zaburienė).
Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 17 procentų, iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų dalis – 59,18 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo nepriteistinos ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos už ieškinio parengimą, kadangi ieškinį rengė UAB „Verslo sprendimų sistema“. Kasacinis teismas išaiškino, kad civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos, todėl asmenims negali būti priteistas išlaidų, kurias jie patyrė dėl teisinių paslaugų įmonės jiems teiktų paslaugų, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Kadangi atsakovo priešieškinis atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio, parengimą bei žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistini (CPK 93 straipsnis). Atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, atsakymo į pretenziją parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis, atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytais dydžiais, kadangi teisinės paslaugos suteiktos iki 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymo dėl maksimalių advokato ir advokato padėjėjo užmokesčio dydžių priėmimo. Kaip matyti, teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme teikė advokato padėjėja Aušrinė Zaburienė, todėl vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Vadovaujantis nurodytų Rekomendacijų nuostatomis, vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovo atstovės atlyginimas galėtų siekti 2400,00 Lt (Rekomendacijų 5., 8.2 punktai), kadangi iš pateiktų byloje įrodymų matyti, jog 2650,00 Lt (767,49 Eur) suma sumokėta ne tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bet ir už atsakymo į pretenziją paregimą, susipažinimą su ieškiniu, susitikimą su atsakovu ir konsultacijas, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma laikytina pagrįsta. Už atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme atsakovas prašo priteisti 2075,00 Lt (600,96 Eur). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendra teismo posėdžių trukmė pirmosios instancijos teisme sudarė 5 val. Iš pateiktų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad į atstovavimo išlaidų sumą įtrauktos ir išlaidos už atstovės sugaištą laiką kelionei į teismą. Kadangi Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad priteisiamos išlaidos tik už atstovo atstovavimo teisme laiką, atsakovo atstovės maksimalų atlyginimą galėtų sudaryti 720,00 Lt (208,53 Eur) (1000 Lt x 0,15 x 6 val.) (Rekomendacijų 5., 8.18 punktai). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo atstovavimo teisme išlaidos mažintinos iki 208,53 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog minėtų Rekomendacijų 3 punkte numatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, bei nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas kelionės išlaidas bei išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo, kelionės išlaidos į teismo posėdžius laikytinos nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.
Kadangi atmesta 83 procentai ieškinio reikalavimo, proporcingai atlygintina atsakovo patirtų išlaidų dalis už atstovavimą teismo posėdžiuose ir atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2797,10 Lt (810,10 Eur). Atlikus įskaitymą iš ieškovės priteistina atsakovui 750,92 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 1202,00 Lt (348,12 Eur) žyminis mokestis (b. l. 18, II tomas), 1209,99 Lt (350,44 Eur) už susipažinimą su teismo sprendimu, apeliacinio skundo koregavimą (b. l. 129, II tomas), 2645,01 Lt (766,05 Eur) už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 131, II tomas), 369,00 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą (b. l. 9, III tomas), 695,75 Eur už kasacinio skundo parengimą (b. l. 11, III tomas), 526,35 Eur už pasirengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 76, III tomas), 605,00 Eur už atstovavimą 2016-02-24 teismo posėdyje (b. l. 12, IV tomas), 423,50 Eur už atstovavimą 2016-03-10 teismo posėdyje (b. l. 50, IV tomas).
Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1800,00 Lt (521,32 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 27, II tomas, A. Zaburienė), 1500,00 Lt (434,43 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 151, II tomas, A. Zaburienė), 695,12 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą paregimą (b. l. 19, III tomas, A. Zaburienė), 630,82 Eur už paaiškinimų parengimą apeliacinės instancijos teismui (b. l. 70, III tomas, Kivylius), 1750,79 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui apeliacinės instancijos teisme, konsultacijas, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 183, III tomas, Kivylius), 689,70 Eur už atstovavimą 2016-02-24 teismo posėdyje, konsultacijas (b. l. 46, IV tomas, Kivylius).
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė ieškinį patenkinti (ieškinys patenkintas 17 procentų), priešieškinį atmesti (patenkinta 100 procentų), taigi, patenkinta 59 procentai ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai priteistina patenkintai apeliacinio skundo daliai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei apeliacinį skundą rengė teisines paslaugas teikianti įmonė UAB „Verslo sprendimų sistema“, todėl, kaip jau buvo minėta anksčiau, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šios išlaidos nepriteistinos. Už apeliacinį skundo parengimą bei koregavimą ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių (8.9 punktas, maksimali suma 900,00 Eur). Išlaidos patirtos už kasacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, vertintinos vadovaujantis 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakyme Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytais dydžiais, kadangi teisinės paslaugos suteiktos po 2015-03-20. Už kasacinio skundo parengimą ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, kadangi maksimalią sumą galėtų sudaryti 2090,10 Eur (Rekomendacijų 8.12 punktas). Už pasirengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo priteisti iš viso 1554,85 Eur. Teismo posėdžiai apeliacinės instancijos teisme iš viso truko 9 val., taigi maksimalią atstovavimo posėdžiuose atlyginimo sumą galėtų sudaryti - 661,59 Eur (9 val. x 0.1 x 735,1 koef.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės atstovas dalyvavo 2016-01-04, 2016-02-24, 2016-03-10 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 7 val., atstovas pasiruošimui teismo posėdžiams sugaišo 6 val., todėl atstovavimą maksimalią sumą sudaro - 955,63 Eur (13 val. x 0,1 x 735,1 koef.), todėl atstovavimo teisme išlaidų suma mažintina iki 955,63 Eur. Taigi, bendra atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 2001,82 Eur.
Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistina 1181,07 Eur atstovavimo išlaidų, bei 423,10 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovo išlaidos už atsiliepimo į 2014-01-06 apeliacinį skundą parengimą mažintinos iki 1200,00 Lt (347,54 Eur) (2004-04-02 Rekomendacijų 5., 8.11 punktai), už atsiliepimo į 2014-11-13 apeliacinį skundą užmokestis mažintinos iki 360,00 Eur (2004-04-02 Rekomendacijų 5., 8.11 punktai), už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už dalyvavimą teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, pasiruošimą jiems, konsultacijų teikimą, minėti posėdžiai truko 9 val., pasirengimas bei atsakovo konsultavimas, susitikimai truko dar papildomai 22 val., todėl maksimalią atlyginimo už atstovavimą sumą sudaro - 2278,81 Eur (31 val. x 0,1 x 735,1 koef.) (2015-03-19 Rekomendacijų 8.19 punktas), todėl priteistina suma mažintina iki 2278,81 Eur. Už paaiškinimų parengimą apeliacinės instancijos teismui maksimalią sumą galėtų sudaryti - 285,56 Eur (1 x 0,4 x 713,9 koef), todėl mažintina priteistina suma už šio veiksmo atlikimą.
Atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės atstovui priteistina – 1626,48 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės priteistina atsakovui 22,31 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą sudaro - 7,10 Eur procesinių dokumentų įteikimas kasacinio proceso metu, 17,49 Eur už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 10,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 14,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartimi, pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-02 nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
n usprendžia:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. Z. 1945,30 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1945,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „K.“.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „K.“ 750,92 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui P. Z., patirtas pirmosios instancijos teisme.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartimi, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-02 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės UAB „K.“ 22,31 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. Z., patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „K.“ 10,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo P. Z. 14,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.