Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Hans Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hans Group“ ieškinį atsakovui I. S. dėl 2018-01-18 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. 10-97 panaikinimo ir pripažinimo, jog nėra pagrindo nutraukti nuotėkų valymo įrenginio pirkimo pardavimo sutartį, trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Ginčas byloje yra kilęs dėl gamintojo vartotojui parduoto daikto kokybės, jo daikto atitikimo tokio pobūdžio daiktas teisminio reguliavimo keliamų reikalavimų, dėl daikto teisėto išleidimo į rinką. Byloje, nėra ginčo dėl paties pirkimo – pardavimo fakto, Pirkimo pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, pardavimo kainos ir kad apeliantas (pardavėjas) ne tik pardavė bet ir sumontavo atsakovui ginčo įrenginį už 1 285,91 Eur, suteikdamas 10 metų garantiją.

37. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

38. Pagal imperatyvias CK 6.317 straipsnio 1.2 dalių nuostatas pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Pagal CK 6.333 straipsnio 1-6 dalių reikalavimus pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

39. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisė rinktis nurodant, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

40. Remiantis 6.228¹ straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo sutarties samprata vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Pagal 6.228¹³ straipsnio 1 dalies nustatančios prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nuostatas vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

41. Šiuo atveju atsakovas būdamas vartotoju, buitinio įrenginio pirkėju pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta savo teisių įgyvendinimo būdą ir pareikalavo nutraukti sutartį ir gražinti sumokėta kainą. Todėl byloje spręstinas klausimas ar įrenginio kokybės neatitikimas jo paskirčiai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Tai reiškia, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti, kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas, kaip galimumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

43. Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba du kartus tikrino ginčo įrenginį. 2017-10-10 Patikrinimo aktu Nr. RP-12 nustatė, jog 2017-09-06 patikrinimo metu įrenginys buvo naudojamas ir veikė, nemalonaus kvapo nebuvo. 2017-12-07 Ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akte Nr. 1RŠ-127 nurodė, jog nuotekų valymo talpoje pirmose valymo zonose matomas tamsiai rudai rausvos spalvos skystis, nuotekų valymo zona prie ištekėjimo angos padengta tamsiai rusvos spalvos plastiška mase bei išvadose pažymėjo, kad nuotekos, patenkančios į valymo įrenginį, nėra išvalomos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018-01-18 nutarimu Nr. 10-97 patenkino vartotojo atsakovo reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti ginčo įrenginio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už ginčo įrenginį sumokėtus pinigus (1 285,91 Eur). Apelianto prašomame panaikinti nutarime nustatyta, kad įrenginio elektrinė ir mechaninė dalis veikia, tačiau patenkančios į įrenginį nuotekos nėra išvalomos, kadangi pirmose valymo zonose matomas tamsiai rudai rausvos spalvos skystis, nuotekų valymo zona prie ištekėjimo angos padengta tamsiai rusvos spalvos plastiška mase. Taip pat pažymėta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2017-06-02 nutarime Nr. 12PS-17 konstatuota, jog pardavėjas gamina bei rinkai tiekia „BIOCLAR“ ženklo mažuosius nuotekų valymo įrenginius, neturėdamas galiojančio notifikuotosios bandymų laboratorijos išduoto sertifikato.

44. Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. reglamento Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas Nr. 305/2011), kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, 1 straipsnyje nurodyta, kad šiuo reglamentu, nustatant su statybos produktų esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių išreiškimo ir šių produktų ženklinimo CE ženklu suderintas taisykles, nustatomos statybos produktų pateikimo į rinką arba tiekimo rinkai sąlygos. Reglamento Nr. 305/2011 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, kai statybos produktui taikomas darnusis standartas arba kai jis atitinka Europos techninį įvertinimą, kuris jam buvo išduotas, gamintojas, pateikdamas tokį produktą į rinką, parengia jo eksploatacinių savybių deklaraciją. Remiantis Reglamentu Nr. 305/2011, eksploatacinių savybių deklaracija be kita ko, grindžiama notifikuotosios bandymų laboratorijos išduotu sertifikatu.

45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtinto Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 7 punkte nustatyta, kad tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai gali būti platinami (tiekiami), jeigu jų gamintojas (tiekėjas) turi dokumentus, patvirtinančius šių valymo įrenginių atitiktį nustatytai(-oms) techninei(-ėms) specifikacijai(-oms): 7.2. atitikties deklaraciją ir notifikuotos įstaigos išduotus bandymo protokolus, patvirtinančius tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 50 GE, atitikimą standarto LST EN 12566-3 „Mažieji iki 50 SGE nuotekų valymo įrenginiai. 3 daliai. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos“ reikalavimams (suteikia teisę ženklinti CE ženklu); 7.3. atitikties deklaraciją ir paskirtosios įstaigos išduotą atitikties sertifikatą, patvirtinantį tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas nuo 50 GE, atitikimą techninio liudijimo reikalavimams.

46. Atlikti tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių techninį įteisinimą (išduoti techninius liudijimus) ir atlikti jų atitikties techninėms specifikacijoms įvertinimą (išduoti atitikties sertifikatus ir bandymų protokolus) gali aplinkos ministro paskirtos ir/arba notifikuotos įstaigos (10 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui gaminant ir į rinką tiekiant ginčo nuotekų valymo įrenginį, ieškovas privalo turėti atitikties deklaraciją ir notifikuotos įstaigos išduotus bandymo protokolus arba atitikties deklaraciją ir paskirtosios įstaigos išduotą atitikties sertifikatą.

47. Apeliantas teigė, kad 2014-07-16 sutartimi įgijo visas teises į įrenginių gamybos technologiją, BIOCLAR, a. s. turėtą know-how, BIOCLAR prekės ženklą, patentus ir kitas susijusias teises, įskaitant teisę naudotis visais atliktų bandymų protokolais, sertifikatais ir kt.

48. Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-06-02 nutarimu Nr. 12PS-17 nutarė ieškovui „BIOCLAR“ prekės ženklo nuotekų valymo įrenginius laikinai drausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti, kol bus atlikti saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė. Nutarime nurodoma, kad Slovakijos Respublikoje veikiančiai įmonei „BIOCLAR“, a. s., išduotas 2012-07-27 mažųjų nuotekų valymo įrenginių atitikties sertifikatas Nr. 00032/TSUS/Y2012, 2015 m. kovo mėn. buvo panaikintas Slovakijos notifikuotos laboratorijos iniciatyva, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantas, kuris prieš tai parėmė „BIOCLAR“, a. s. teises, neturi galiojančio notifikuotos bandymų laboratorijos išduoto sertifikato, patvirtinančio įrenginių atitikti galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taip pat pagrįstai rėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta ekspertize dėl UAB „Hans Group“ pagaminto biologinio nuotekų valymo įrenginio BIOCLAR B6, kuri patvirtina, kad UAB „Hans Group“ gaminamas biologinio nuotekų valymo įrenginys BIOCLAR B6 negali išvalyti deklaruojamų nuotekų ir teršalų kiekio iki reikalaujamų aplinkosauginių reikalavimų, nes yra per mažas.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pardavėjui/gamintojui išlieka pareiga įrodyti parduoto gaminio atitiktį kokybės reikalavimams ir/ar įrodyti/pagrįsti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo civilinės atsakomybės prieš vartotoją. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad apelianto parduotas biologinis nuotekų valymo įrenginys yra tinkamos kokybės bei atitinkantis teisės aktų reikalavimus tokiems įrenginiams tiekti į rinką. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė įpareigojo apeliantą gražinti atsakovui už įrenginį sumokėtą 1285,91 Eur kainą.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

53. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

54. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

55. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, apeliacinėje instancijoje surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarančios 907,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Hans Group“, juridinio asmens kodas 301608880, atsakovui I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.