- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2-4783-566/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41519-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- UAB „Grifs AG“
- Atsakovas
- UAB „EV sprendimai“
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Nedas Valiulis
- Kategorijos
- 2.5.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Grifs AG“ ieškinį atsakovui UAB „EV sprendimai“ dėl netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog ieškovas ir atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos apsaugos paslaugos sutarties prieduose įvardytuose objektuose, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui šalių suderintą užmokestį, skaičiuojamą ir mokamą kas mėnesį. Šalys 2014 m. kovo 4 d. sudarė apsaugos sistemos montavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti apsaugos sistemos papildymo darbus. 2014 m. lapkričio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta objekto, esančio Mažeikių r., Reivyčių k., apsaugos sistemos montavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti perimetro signalizacijos rekonstrukcijos darbus. Ieškovas į saugomus objektus 2015 m. vasario–spalio mėn. vyko 613 kartų. Kadangi atsakovas iš dalies apmokėjo jam pateiktas PVM sąskaitų faktūras, todėl liko skolingas ieškovui 8 876,24 Eur sumą už suteiktas paslaugas bei už per ataskaitinį laikotarpį įvykusius klaidingus iškvietimus. Ieškovas UAB „Grifs AG“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „EV sprendimai“ 8876,24 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. (1 t., e. b. l. 1-7).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose jis nesutiko su preliminariu sprendimu, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne dėl skolos priteisimo, bet dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo ir ieškovas turi įrodyti visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti nustatytinas sąlygas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas atliko kokias nors klaidas naudodamasi signalizacijos sistema, nepagrindė iš atsakovo reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio. Pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra, nes byloje įrodymų, kad signalizacijos sistema ginčo objektuose būtų suveikusi dėl atsakovo kaltės, nėra. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog signalizacijos įrangą prižiūrėjo ieškovas, atsakovas laikėsi ieškovo rekomendacijų dėl siūlomų signalizacijos remonto darbų, su ieškovu už techninius darbus ginčo objektuose atsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, jog dalis signalizacijos suveikimų galėjo kilti dėl blogos įrangos. Prašė ieškinį atmesti. (1 t., e. b. l. 68-73).
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, jog įranga priklauso atsakovui. Taip pat nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra nepraleistas, tačiau jei teismas laikytu jį praleistu, prašė terminą atnaujinti. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nurodė, kad yra pateikti rašytiniai paaiškinimai bei prašė vadovautis jais. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų teikęs kokius nors patarimus, informaciją dėl tinkamo, kokybiško sutarties vykdymo ir dėl klientui keliamų nepatogumų, dėl nuolatinių klaidingų suveikimų. Pažymėjo, jog atsakovas 2015 m. gegužės 22 d. pateikė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuris reiškia, jog šalių sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovas ir toliau teikė paslaugas. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė už faktiškai suteiktas paslaugas. Atsakovo atstovė nurodė, jog senaties terminas baigėsi 2016 m. balandžio 3 d. Prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas A. B. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas paaiškino, jog dalis klaidingų iškvietimų galėjo būti dėl atsakovo kaltės, tačiau mano, jog dauguma klaidingų iškvietimų buvo dėl netinkamos įrangos priežiūros. Nurodė, kad įranga priklauso atsakovui, tačiau visada atsižvelgė ir vykdė ieškovo pasiūlymus dėl įrangos modernizavimo, už paslaugas apmokėdavo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. 2015 m. gegužės 22 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, tačiau ieškovas toliau teikė paslaugas. Šiuo metu objektą saugo kita saugos tarnyba, pasitaiko klaidingų iškvietimų, tačiau žymiai mažiau.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 21 d nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą bei perdavęs bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė, jog reikalavimas priteisti lėšas už ieškovo reagavimą į klaidingus iškvietimus laikytinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo esant atsakovo klaidai naudojantis signalizacijos sistema, todėl atsakovo atsakomybė gali kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo padarytas klaidas naudojantis signalizacijos sistema.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp šalių 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nuolat nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše (dviejose saulės kolektorių aikštelėse Palaižuvės k., Mažeikių r. ir Reivyčių k., Mažeikių r., ūkiniame pastate Palaižuvės k., Mažeikių r. ir parduotuvėje Taikos g. Mažeikių m.) nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti, o gavęs aliarminį signalizacijos signalą, reaguoti nusiųsdamas į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovas už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo mokėti ieškovui šalių suderintą užmokestį, skaičiuojamą ir mokamą kas mėnesį. (Sutarties 1 punktas). Šios Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad už kiekvieną klaidingą iškvietimą į Objektą užsakovas (atsakovas), vykdytojui (ieškovui) pareikalavus, įsipareigoja sumokėti 50 Lt (14,48 Eur) dydžio baudą; 6.8 punkto 2 papunktyje šalys susitarė, kad šioje sutartyje nustatyta sąvoka „klaidingas iškvietimas“ - tai visi šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose (objekte) įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių. Tokių klaidingų iškvietimų priežastis – užsakovo (atsakovo) klaidos naudojantis signalizacijos sistema: įjungiant, išjungiant, įdiegus automatinius nustatymus, gyvūnų (naminiai gyvūnai, pelės, vorai ant daviklių ir t. t.) buvimas patalpose esant įjungtai signalizacijos sistemai, neuždaryti saugomos patalpos (objekto) langai ir durys, palikti veikiantys įvairūs prietaisai, patalpų nesandarumas (ant judesio ar gaisro daviklio lašantis vanduo) ir pan. (1 t., e. b. l. 8-13). 2014 m. kovo 4 d. šalys sudarė apsaugos sistemos montavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Montavimo sutartis 1), dėl objekto, esančio Palaižupės k., Mažeikių r., pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti apsaugos sistemos papildymo darbus (1 t., e. b. l 74-76). Atsakovas ieškovui pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. raštą, kuriuo informavo ieškovą dėl apsaugos sistemų, esančių Mažeikių r. Palaižupės ir Reivyčių kaimuose, netinkamo funkcionavimo (1 t., e. b. l. 77). 2014 m. spalio 29 d. ieškovas el. laišku pasiūlė atsakovui, Reivyčių saulės kolektorių aikštelėje atlikti rekonstrukciją, t.y. pakeisti dažniausiai suveikinėjančius barjerus, į likusius sumontuoti šildymo elementus ir juos sustiprinti (1 t., e. b. l. 83-84). 2014 m. lapkričio 5 d. šalys sudarė apsaugos sistemos montavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio Reivyčių k., Mažeikių r., (toliau – Montavimo sutartis 2) pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti perimetro signalizacijos rekonstrukcijos darbus (1 t., e. b. l. 78-82). Byloje pateiktos ieškovo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūros bei atsiskaitymų žiniaraštis, pagal kurias atsakovo skola sudarė 8876,24 Eur (1 t., e. b. l. 48-58, 60-61). Taip pat pateiktos ataskaitos su signalizacijos suveikimų lentelėje nurodytais duomenimis: Ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), objektas Saulės kolektorių aikštelė Reivyčių k., Mažeikių r. (172 įrašai apie signalizacijos suveikimą), Ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) objektas Ūkinis pastatas Palaižupės k., Mažeikių r. (181 įrašas apie signalizacijos suveikimą), Ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), objektas aikštelė Palaižupės k., Mažeikių r. (52 įrašai apie signalizacijos suveikimą), Ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), objektas aikštelė Palaižupės k., Mažeikių r. (226 įrašai apie signalizacijos suveikimą) (2 t., e. b. l. 60-280). Byloje tai pateikta ieškovo 13 raštiškų pranešimų „Dėl klaidingų apsaugos sistemos suveikimų“ (2015 m. vasario 11 d., 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. kovo 31 d. (2 pranešimai), 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m.spalio 13 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 27 d., 2015 m. lapkričio 2 d.) (4 t., e. b. l. 3-25, 47-61), kuriuose atsakovas buvo informuojamas dėl klaidingų suveikimų objektuose ir jų galimų priežasčių. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 17 d. ieškovo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „GRIFS AG“ greitojo reagavimo automobilių eksploatacijos kaštų, kurioje nurodyta, jog vidutinė vieno pravažiuoto kilometro kaina sudaro 0,953 Eur/km. Bendra kaštų suma vykstant į atsakovo UAB „EV sprendimai“ pagal klaidingus sugeneruotus 613 suveikimus sudarė 19776,14 Eur. (4 t., e. b. l. 133-134). Byloje pateikta 2019 m. birželio 3 d. ieškovo pažyma dėl UAB „EV sprendimai“ saugomų objektų apsaugos sistemų Nr. 149, kurioje nurodyti skirtingų atsakovui priklausiusių ir ieškovo saugotų objektų sumontuotų apsaugos sistemų skirtumai, bei klaidingų suveikimų galimos priežastys (4 t., e. b. l. 126-127).
L. V. Jonikas teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba ieškovo įmonėje, direktoriaus pavaduotoju, atsako už pultų stebėjimą, stebėjimo paslaugų klientams teikimą. Su atsakovu buvo pasirašyta standartinė ieškovo paruošta sutartis. Nurodė, kad objektai stebimi 24 val. per parą, gavus signalą, aliarmas siunčiamas ekipažui ir į navigacijos įrenginį, privažiavus prie objekto, navigacija fiksuoja atvykimą, apie tai taip pat pranešama budinčiam darbuotojui. Greitojo reagavimo ekipažo judėjimas fiksuojamas automatiškai atskiroje programoje. Ataskaita, kuri sudaroma programos „Monas“ pagalba, yra pulto operatoriaus padarytas veiksmų, kurių turi imtis ieškovas aprašymas, sudaromas centrinio stebėjimo pulto operatoriaus, jis padaro programoje atitinkamus įrašus, esant galimybei - parenka šablonus. Nurodė, jog perimetru įrengta signalizacija gali suveikti dėl vėjo, nenupjautos žolės, žvėrių, pakeltų šiukšlių ir pan. Tai pat nurodė, jog atsakovas dėl papildomų darbų ar modernizacijos pats nesikreipė, įranga objektuose buvo sumontuota atsakovo.
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo ieškovo įmonėje prieš 5 ar 6 metus. Šiuo metu dirba kitoje apsaugos įmonėje. Turi apie 20 metų darbo patirties apsaugos įmonėse. Su atsakovu dirbo kitoje įmonėje UAB “Joringės sauga” bei tęsė darbus ieškovui perėmus UAB “Joringės sauga” klientus. Su atsakovu pasirašė standartinę ieškovo paruoštą stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį. Ieškovas saugojo 4 atsakovo objektus: 2 perimetro aikšteles, daržinę ir atsakovo ofisą. Objektuose buvo sumontuoti skirtingi davikliai, kurie turėjo būti sureguliuoti taip, kad nereaguotų į smulkius gyvūnus, vėją ar pan. Nurodė, jog klaidingi suveikimai galėjo būti dėl netinkamai sureguliuots įrangos, bei pavėluotos informacijos perdavimo meistrams. Ekipažo judėjimas buvo fiksuojamas atskiroje programoje, o operatorinės darbas kitoje programoje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-240/2013). Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 str.).
Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų ir tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Taigi dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).
Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta 2012 m. rugpjūčio 1 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis yra viena iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšių. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 37 punktas). Sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartimi ieškovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo nuolat nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti ir gavęs aliarminį signalizacijos signalą, reaguoti pasiųsdamas į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovas (paslaugos gavėjas) už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovui.
CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti, kaip turėtų būti apskaičiuojamas paslaugos teikėjo užmokestis už jo suteiktas paslaugas. Šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų, kurios būtų mokamos sutarties pažeidimo atveju. Pažymėtina, kad priklausomai nuo konkrečios sutarties turinio, paslaugos gavėjo piniginės prievolės už paslaugos teikėjo reagavimą į signalizacijų aliarminius signalus, kai nėra aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į objektą pėdsakų, atsiradimas gali būti siejamas su paslaugos gavėjo kalte arba ne. Tiek paslaugos teikėjas, tiek paslaugos gavėjas, spręsdami dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų (taip pat ir kainos), turi įvertinti saugomo objekto būklę, klaidingų iškvietimų riziką ir pagal tai turi galimybę tartis dėl galimų signalizacijos signalų suveikimo rizikos, dėl netikrų (neegzistuojančių) grėsmių pasidalijimo ir paslaugos teikėjo sąnaudų, patiriamų dėl reagavimo į tokius signalizacijos signalo suveikimus, paskirstymo.
Nagrinėjamu atveju stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties 3.1 punkto 3 papunktyje atsakovas, be kita ko, įsipareigojo įjungdamas apsaugos sistemą užtikrinti, kad Objekte neliktų žmonių, gyvūnų, kad būtų uždaryti langai ir orlaidės bei užrakintos išorinės durys, jei yra užrakintos grotuotos durys, langų ir kitos grotos, judesio jutikliai nebūtų uždengti, neliktų įjungtų nebūtinų elektros, dujų ir kitų prietaisų, kurie galėtų sukelti grėsmę Objekto saugumui ir klaidingus apsaugos sistemos suveikimus. Šios Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad už kiekvieną klaidingą iškvietimą į Objektą užsakovas (atsakovas), vykdytojui (ieškovui) pareikalavus, įsipareigojo sumokėti 50 Lt (14,48 Eur) dydžio baudą. 6.8 punkto 2 papunktyje šalys susitarė, kad šioje sutartyje klaidingas iškvietimas – tai visi šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose (objekte) įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių. Tokių klaidingų iškvietimų priežastis – užsakovo (atsakovo) klaidos naudojantis signalizacijos sistema: įjungiant, išjungiant, įdiegus automatinius nustatymus, gyvūnų (naminiai gyvūnai, pelės, vorai ant daviklių ir t. t.) buvimas patalpose esant įjungtai signalizacijos sistemai, neuždaryti saugomos patalpos (objekto) langai ir durys, palikti veikiantys įvairūs prietaisai, patalpų nesandarumas (ant judesio ar gaisro daviklio lašantis vanduo) ir pan. Pagal šalių sudarytą Sutartį klaidingo iškvietimo sąvoka yra susieta ne tik su objektyviais kriterijais (signalizacijų aliarminiais signalais, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas požymių), bet ir su atsakovo kaltais veiksmais – užsakovo klaidomis naudojantis signalizacijos sistema, kurie iš esmės reiškia Sutarties 3.1 punkto 3 papunktyje atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Taigi reikalavimas priteisti lėšas už paslaugos teikėjo (ieškovo) reagavimą į klaidingus iškvietimus laikytinas reikalavimu dėl netesybų priteisimo.
Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovo reikalavimas priteisti lėšas už jos reagavimą į klaidingus iškvietimus laikytinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo esant atsakovo klaidai naudojantis signalizacijos sistema, atsakovo atsakomybė gali kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Sprendžiant dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, būtina taikyti nuostolių numatymo kriterijų, įtvirtintą CK 6.258 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tai yra tam tikras verslininko, atsakančio be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), atsakomybės ribojimo būdas. Vertinant, ar verslininkas galėjo numatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą, taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas ir pagal jį sprendžiama, ar esant konkrečiai situacijai jis būtų numatęs tokių nuostolių atsiradimo galimybę.
Nagrinėjamu atveju netesybos (bauda), numatytos Sutarties 6.5 punkte yra sutartiniai nuostoliai, dėl kurių šalys susitarė, taigi ieškovas, nurodydamas, jog jis patyrė žalą, kurios dydis nustatytas sutartinėmis netesybomis (bauda), privalo įrodyti, jog ieškinyje nurodoma netesybų suma 613 („klaidingų iškvietimų“ skaičius) x 50 Lt (baudos dydis) apskaičiuota teisingai, t.y. ar kiekvienu konkrečiu atveju ieškovas turi teisę reikalauti 50 Lt (14,48 Eur) ir ar kiekvienu atveju nustatytas „klaidingas iškvietimas“, kaip jis yra apibrėžtas Sutartyje. Ieškovo pateikta į bylą ataskaita (2 t. e.b.l., 60-280) patvirtina, jog ieškovo centrinio stebėjimo pultas (CSP) gavo 613 aliarminių signalų iš saugomų atsakovo objektų. Vertinant bylos medžiagą nustatyta, jog iš 613 „klaidingų iškvietimų“ aliarmo priežastys nurodytos tik 36 įrašuose. Iš byloje pateiktos ataskaitos nustatytos šios „klaidingų iškvietimų“ priežastys: gyvūnai teritorijoje (2 t. e.b. l. 74, 80, 87, 93, 94, 123, 152, 172, 175, 197, 201, 202, 203, 214 ,226, 255), teritorijoje dirba žmogus arba technika (2 t. e.b. l. 100, 106, 117, 134, 151, 163, 200, 202, 212, 244), paliktos atidarytos durys ar netinkamai įjungta signalizacija (2 t. e.b. l. 131, 156, 183, 192, 255), aukšta žolė (2 t. e.b. l. 244, 245, 248, 249, 255). Vertinant Sutarties 6.8 punkto 2 papunktyje nustatytą klaidingo iškvietimo sąvoką ir sąlygas pateiktų įrodymų kontekste, konstatuotina, jog aukščiau paminėti iškvietimai vertintini, kaip klaidingi iškvietimai dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema. Atsakovo atstovai pripažino, kad klaidingų iškvietimų, dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema nurodytu laikotarpiu pasitaikydavo. Nurodytos siganalizacijos suveikimo priežastys įrodo, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, tam, kad užtikrintų Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymą bei būtų išvengta klaidingų iškvietimų. Teismas neturi pagrindo vertinti ieškovo pateiktus duomenis kaip nepatikimus, atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių ataskaitų pagrįstumą. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas įrodė 36 klaidingų iškvietimų faktą, dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema. (CK 6.72 straipsnis). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo priteistina bauda 521,28 Eur ((50 Lt /3,4528) 14,48 Eur x 36 klaidingi iškvietimai). Kitoje dalyje dėl 577 klaidingų iškvietimų ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas reikalavimams dėl netesybų atlyginimo pareikšti nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Minėta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalis), jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovas UAB „EV sprendimai“ prašo taikyti šioje byloje ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos CK bei kiti įstatymai (Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog skirtingai nei ieškinio senaties taikymo inicijavimo (kas yra atsakovo išimtinė teisė ir pareiga, Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 2 dalis) atveju, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (savo iniciatyva).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2017).
Juridinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga pagal bendrąją taisyklę prasideda nuo dienos, kai juridinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje šalys yra juridiniai asmenys. Ieškovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie savo teisės pažeidimus (t.y. apie „klaidingus iškvietimus“ ) sužinodavo iš karto po jų įvykimo, duomenis apie kiekvieną „klaidingą iškvietimą“ gaudavo iš karto po suveikimo, nedelsiant bei kiekvieną kartą siųsdavo savo greitojo reagavimo grupę (GRG) - ekipažą į suveikimo vietą. Tai reiškia, kad ieškovas iš karto sužinodavo apie įvykusį teisiškai reikšmingą faktą, kuris susijęs su ieškovo įrodinėjamu teisių pažeidimu ir yra svarbus ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti. Iš byloje pateiktos ataskaitos nustatyta, jog pirmo „klaidingo iškvietimo“ dėl teismo nustatytos atsakovo kaltės (2015 m. vasario 4 d.) (2 t. e.b.l. 212) sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 5 d., paskutiniojo „klaidingo iškvietimo“ dėl teismo nustatytos atsakovo kaltės (2015 m. spalio 11 d. ) (2 t. e.b.l. 123) sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2016 m. balandžio 12 d., ieškovas ieškinį teismui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. Darytina išvada, jog ieškovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, per kurį turėjo teisę kreiptis dėl pagrįstų netesybų (baudos) išieškojimo.
Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas turi būti atnaujinamas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2013 ir kt.). Ieškovas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui nenustatė. Todėl prašymas dėl senaties termino atnaujijimo atmestinas. Taikant sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovo reikalavimu, ieškinys atmestinas.
Pagal CPK 373 straipsnyje įtvirtintą sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, teismas vienos iš šalies prašymu įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios vykdydamos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovas vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį 2018 m. gegužės 28 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 9700,00 Eur sumą (4 t. e.b.l. 87), iš ieškovo atsakovoUAB „EV sprendimai“ naudai priteistina 9700,00 Eur suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 tr. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas sumokėjo 400,00 Eur žyminio mokesčio ir 4403,73 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso patyrė 4803,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui UAB „EV sprendimai“ priteistina 4803,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str.).
Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 10,88 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą panaikinti. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Grifs AG“, į. k. 111813091 atsakovo UAB „EV Sprendimai“, į.k. 302351128, naudai 9700,00 Eur ( devynis tūkstančius septynis šimtus eurų 00 ct) sumokėtus 2018 m. gegužės 28 d. mokėjimo pavedimu, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo UAB „Grifs AG“, į. k. 111813091, atsakovo UAB „EV Sprendimai“, į.k. 302351128, naudai 4803,73 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus tris eurus 73 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Grifs AG“, į. k. 111813091, valstybės naudai 10,88 Eur (dešimt eurų 88 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.