- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- eA2-8616-980/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06260-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., K. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019, išnagrinėtoje pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys R. K., K. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019 pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys R. P. (K.), K. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, užbaigtoje Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi.
Prašyme nurodė, kad procesas minėtoje civilinėje byloje turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019, kuria antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkino bei skyrė suinteresuotam asmeniui skolininkei R. P. (K.) 3 Eur baudos už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos, išieškotojo K. S. naudai. Prašymas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus Teismo Nutartį dėl baudos skyrimo akivaizdu, jog Teismas skirdamas R. P. baudą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ir taip suteikdamas Antstolei diskreciją konstatuoti R. P. Sprendimo nevykdymą ateityje iki pat Sprendimo įvykdymo (iki Sūnui sueis 18 metų) iš esmės pažeidė CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisykles, CPK 284 straipsnio normas, bendruosius civilinės teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ko pasekoje Nutartis dėl baudos skyrimo yra neteisėta. CPK 771 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Pagal įstatyme nustatytą baudų už sprendimo nevykdymą tvarką teismas vertina kiekvieno antstolio surašyto sprendimo nevykdymo akto teisėtumą ir pagrįstumą ir tik teismas nusprendžia, ar yra pagrindas šiuo konkrečiu atveju skirti baudą, ar ne. Teismas Nutartimi dėl baudos skyrimo pažeidė šias proceso teisės normas: 1) CPK 771 straipsnio 6 dalis, pagal kurią teismas turi teisę skirti baudą tik išsamiai ištyręs ir išnagrinėjęs antstolio pateiktą sprendimo nevykdymo aktą bei įsitikinęs, kad sprendimas iš tiesų yra neįvykdytas; 2) CPK 771 straipsnio 6 dalis, Antstolei perkeldamas išimtinai teismui priskirtą kompetenciją spręsti, jog sprendimas/privalomas nurodymas yra neįvykdytas ir kodėl jis yra neįvykdytas; 3) CPK 284 straipsnio 1-2 dalys, pagal kurį Teismas turi teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tik pranešdamas apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas –yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Nutartį dėl baudos skyrimo. Nagrinėjamu atveju R. P. apie Nutarties dėl baudos skyrimo neteisėtumą sužinojo tik 2022-05-18 atstovui K. V. prisijungus prie civilinės bylos Nr. 2VP-9874-676/2019 bei visapusiškai įvertinus Nutartį dėl bylos skyrimo. Taigi, CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėn. terminas nėra praleistas. Norime pažymėti, jog R. P. anksčiau apie Nutarties dėl baudos skyrimo neteisėtumą sužinoti negalėjo, kadangi nebūdama profesionale teisininke negalėjo objektyviai įvertinti tiek Teismo, tiek Antstolės veiksmų neteisėtumo, todėl negalėjo žinoti, jog tokia Nutartis dėl baudos skyrimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kad apskritai buvo priimta neteisėtai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. S. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Klaipėdos apylinkės teismas 2018-12-19 sprendimu nustatyta K. S. bendravimo tvarka su vaiku. Pažymėjo, kad R. P. šioje byloje atstovavo aukštos kvalifikacijos teisininkė advokatė Gražina Mauručaitienė, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad R. P. nesuprato Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo. Kadangi R.P. geruoju nevykdė teismo sprendimo, todėl 2019-07- 25 buvo išduotas vykdomasis raštas ir 2019-08-01 pateiktas vykdymui antstolės V. Daugirdienės kontorai. 2019-08-07 14:53 val. antstolio kontora informavo R. K. (P.) apie užvesta vykdomąją bylą ir įspėjo apie galima baudų skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą. Tą pačią dieną, 2019-08-07 apie 16.38 val. K. S. ir antstolio padėjėjai Laimutei Alsienei atvykus į (duomenys neskelbtini), su tikslu pasimatyti su vaiku, buvo sumušti R.P. sugyventinio E. P. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-34048-19 ir E. Puidokas buvo nuteistas. 2019-08-26 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, susipažinęs su vykdomąją bylą Nr. 004/19/00888, patenkino antstolės prašymą dėl baudos skyrimo ir nutarė skirti baudą po 3 eurų už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo 2018-012-19 sprendimo nevykdymo diena. Nutarties nustatyta tvarka nebuvo apskusta. 2019-09-05 R. P. savarankiškai sumokėjo K. S. naudai 27 eurų paskirtyje nurodant: „Baudos apmokėjimas už 2019-08-26 2019-09-03 civ. byloje Nr. 2VP-9874- 676/2019 (civ. b. Nr. e2-8126-998/2018, vykdomoji byla Nr.0004/19/00888 ir el. paštu pranešė teismui ir antstoliui)“. Suinteresuotas asmuo praleido trijų mėnesių terminą, skaičiuojama nuo tos dienos, kuria ji sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nes 2019 rugsėjo 05 d. pirmą kartą sumokėjo skirtą jai baudą, bei po to vis tiek nematė pagrindo skustis, nes iš tikrųjų tinkamai nevykdė teismo sprendimo
Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019, antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkino; skyrė suinteresuotam asmeniui skolininkei R. P. (K.) 3 Eur baudos už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos, išieškotojo K. S. naudai. Teismo nutartis pareiškėjos (atsakovės) apeliacine tvarka apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.
Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Proceso atnaujinimo pagrindus nustato įstatymas CPK 366 straipsnis. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Iš šios įstatymo normos seka, kad proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais išsprendžiama byla iš esmės. Šiuo atveju vartojama sąvoka „užbaigtose“ reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės.
Tam, kad teismas atnaujintų procesą, nepakanka nustatyti, jog egzistuoja įstatyme įtvirtintos konkretų atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos prašomoje atnaujinti byloje apskritai galima ginti suinteresuotų asmenų galimai pažeistas subjektines teises bei teisėtus interesus taikant proceso atnaujinimo formą.
Pareiškėja R. P. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi jai paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiamas antstolio pareiškimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo vykdomoji byla neužbaigiama. Todėl, teismo vertinimu, įstatymas nesuteikia pagrindo, teismo procesiniu dokumentu išsprendus antstolės prašymo dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo pagrįstumo klausimą vykdymo procese, prilyginti tai bylos užbaigimui, t. y. bylos išnagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartis c. b. Nr. 2-855/2007, Šiaulių apygardos teismo 2013-10-21 nutartis c. b. Nr. 2S-668-267/2013, Panevėžio apygardos teismo 2008-02-13 nutartis c. b. Nr. 2-155-212/2008).
Teismas daro išvadą, kad antstolės prašymo dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo pagrįstumo klausimo išsprendimas yra ne bylos iš esmės išnagrinėjimas, todėl proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas (CPK365 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, negali būti nagrinėjamas teisme pagal CPK 365–374 straipsnių nuostatas, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia, 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai); teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti, inter alia, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. KT46-S43/2021 konstatavo, jog nors CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti, tačiau šioje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimą, jog tais atvejais, kai antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną tam asmeniui susikaupia itin didelė bendra baudos suma, skolininkas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl susikaupusios baudos (baudų) dydžio peržiūrėjimo (sumažinimo).
Iš pareiškėjos R. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad ji iš esmės kelia klausimą dėl susikaupusių bendrų baudų sumų dydžio. Vadinasi, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės gali būti vertinama ir kaip teismui adresuotas prašymas dėl laikui bėgant ir vykdant vykdomuosius dokumentus susikaupusių baudų peržiūrėjimo (sumažinimo). Šis susikaupusios bendros baudos sumos, proporcingumo klausimas, teismo vertinimu, teismuose iki šiol nebuvo spręstas. Juolab, kad tik Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. spendime buvo padarytos reikšmingos šiuo klausimu išvados. Teisės aktuose taip pat nėra konkrečiai sureglamentuota, kada ir kaip asmuo gali kreiptis į teismą dėl bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, peržiūros (sumažinimo). Todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime išdėstytais argumentais ir nurodytais civilinio proceso tikslais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę pateikti teismui prašymą dėl pareiškėjai susikaupusių bendrų baudų sumų sumažinimo ir, atitinkamai, spręsti, ar vadovaujantis proporcingumo principu, civilinio proceso tikslais ir principais nėra pagrindo mažinti susikaupusių baudų sumų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. P. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.