- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2T-52-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00028-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pripažinta ir leista vykdyti.
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pirm.), Marius Bajoras, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- SIA Aeronorte
- Suinteresuotas asmuo
- SIA Solid Coffee
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo SIA „Aeronorte“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą byloje Nr. 2020/331, suinteresuotas asmuo SIA „Solid Coffee“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjo SIA „Aeronorte“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo (toliau – ir Arbitražo teismas) 2020 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Nr. 2020/331. Minėtu arbitražo sprendimu pareiškėjo ieškinys suinteresuotam asmeniui SIA „Solid Coffee“ buvo tenkintas. Arbitražo teismas nutarė išieškoti iš suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“ pareiškėjui SIA „Aeronorte“ 53 150 Eur dydžio skolą, 5 315 Eur netesybas, 3 127,41 Eur arbitražo išlaidas, 3 957,07 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu SIA „Solid Coffee“ 2019 m. vasario 4 d. sudarė paskolos sutartį, kuri iš esmės sujungė tris skirtingas paskolos sutartis, sudarytas tarp pareiškėjo ir SIA „Solid Coffee“. Kadangi suinteresuotas asmuo laiku neatsiskaitė, pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad sutartyje numatyta arbitražinė išlyga, pateikė Latvijos prekybos ir pramonės arbitražo teismui ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo. Arbitražo teismas pareiškėjo ieškinį tenkino. Skolininkas, nepaisydamas įsiteisėjusio sprendimo, geranoriškai iki šios dienos nesumokėjo pareiškėjui priteistų sumų bei pradėjo slėpti buveinės vietą, turimą turtą, iš kurio būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą, t. y. per vienerius metus net 4 kartus pakeitė faktinę buveinės vietą bei perkėlė banko sąskaitą į Lietuvos Respublikoje veikiančią licencijuotą elektroninių pinigų įstaigą Paysera LT, UAB, todėl pareiškėjas, neturėdamas kitos išeities bei galimybių išieškoti sprendimu priteistas sumas iš skolininko Latvijos Respublikoje, teikia prašymą dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti sprendimą Lietuvos Respublikoje. Arbitražo teismas yra Latvijos Respublikoje, todėl sprendimas, kurį siekia pripažinti ir įvykdyti pareiškėjas, neabejotinai priimtas valstybėje, kuri yra 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir 1958 m. Niujorko konvencija) dalyvė. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė sutartį ir jos priedą, iš kurios matyti, kad tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų nepripažinti arbitražo sprendimo Lietuvos Respublikoje.
3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 6 d. buvo gautas suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“ nemokumo administratorės A. Ž. prašymas, kuriame nurodoma, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. C68412821 SIA „Solid Coffee“ buvo iškelta bankroto byla. Administratorė nurodė, kad pareiškėjas SIA „Solid Coffee“ bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą. Pareiškėjas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, ginčo dėl skolos dydžio nėra, todėl suinteresuoto asmens atstovės teigimu, nėra pagrindo toliau tęsti šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes kreditorių reikalavimai bus tenkinami Latvijos nemokumo įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat administratorė prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. C68412821 ir nemokumo administratorės sprendimą dėl SIA „Aeronorte“ finansinio reikalavimo pavirtinimo (latvių kalba).
4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 11 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nurodo, kad administratorės pateikto prašymo vertimas nėra oficialus ar patvirtintas vertėjo, o tiesiog atliktas naudojantis „Google“ vertėjo pagalba. Pareiškėjas nemano, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo negalės būti priverstinai vykdoma, tačiau pats faktas, jog sprendimas bus pripažintas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje niekaip nepažeidžia nei skolininko, nei kitų jo kreditorių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res iudicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
Dėl galimybės nagrinėti pareiškėjo prašymą
6. Suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“ nemokumo administratorė pateikė raštą, kuriame nurodo, kad nėra tikslinga tęsti bylos nagrinėjimą, nes suinteresuotam asmeniui yra iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad skolininkui – užsienio juridiniam asmeniui – užsienio valstybė pradėjo taikyti bankroto procedūras, dar nereiškia, kad kreditorius negali pasinaudoti teise ginti savo pažeistas teises kreipdamasis dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą nagrinėjimas nėra tapati procedūra turtinių ginčų nagrinėjimui ar bylų, kuriose skolininkui pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjimui, nes turtinis ginčas tarp kreditoriaus ir skolininko jau buvo išspręstas užsienio arbitražo teismo sprendimu iki bankroto bylos iškėlimo ir užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti nereiškia paties turtinio ginčo nagrinėjimo, o yra tik procedūra, kurios metu patikrinama, ar nėra užsienio arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje pagrindų.
8. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. C68412821 suinteresuotam asmeniui SIA „Solid Coffee“ iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo nei stabdyti nei nutraukti nagrinėjamą bylą dėl Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Dėl pripažinimo pagrindų
9. Byloje nustatyta, kad Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo ieškinys suinteresuotam asmeniui SIA „Solid Coffee“ buvo tenkintas. Arbitražo teismas nutarė išieškoti iš SIA „Solid Coffee“ bendrovei SIA „Aeronorte“ 53 150 Eur dydžio skolą, 5 315 Eur netesybas, 3 127,41 Eur arbitražo išlaidas, 3 957,07 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.
10. Užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo teismo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).
11. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).
13. Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl savo jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo teismo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).
14. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
15. Kaip minėta, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).
16. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“ nemokumo administratorė nurodė, kad reikalavimą pripažįsta, pareiškėjas yra įtrauktas į suinteresuoto asmens kreditorių sąrašą su reikalavimu, kylančiu iš šioje byloje prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja ir dėl jų atskirai nepasisako.
17. Kita vertus, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).
18. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
19. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėjas SIA „Aeronorte“ į Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismą kreipėsi dėl skolos, atsiradusios iš 2019 m. vasario 4 d. paskolos sutarties, priteisimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos priteisimas, kylantis iš verslo subjektus siejančių sutartinių santykių, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju nenustatyta, jog egzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.
20. Vertindama 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 2020/331 prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.
21. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 2020/331yra pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 2020/331 Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
23. Pareiškėjas prašo priteisti 2 483,22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą konsultuojant, rengiant prašymą dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (įskaitant žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjimą). Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų kopijas.
24. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos teisinėms paslaugoms neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), išlaidos laikomos pagrįstomis ir priteisiamos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjas sumokėjo 113,97 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo mokestį. Ši suma, kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taip pat priteisiama pareiškėjui iš suinteresuoto asmens.
25. Valstybė patyrė 142,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu į latvių kalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš suinteresuoto asmens (CPK 92, 93 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
26. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“ pinigines lėšos (65 549,48 Eur dydžio sumai), esančios licencijuotoje elektroninių pinigų įstaigoje Paysera LT, UAB turimose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens nemokumo administratorė nurodė, kad visi SIA „Solid Coffee“ kreditorių reikalavimai bus tenkinami Latvijos nemokumo įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti išnagrinėtoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, kai Latvijos Respublikoje yra iškelta asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nemokumo byla, tačiau situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos vis dar nagrinėjamoje (neišnagrinėtoje iš esmės) civilinėje byloje, nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuota nei įstatyme, nei teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2020). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-61-330/2021, taip pat buvo išaiškinta, kad teismas, pagal savo nacionalinę teisę pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali lengviau ir veiksmingiau išspręsti tokių priemonių panaikinimo klausimą, nei užsienio valstybės teismas, kuriam tektų spręsti dėl užsienio teisės taikymo (CPK 7 straipsnis).
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad suinteresuotam asmeniui SIA „Solid Coffee“ Latvijos Respublikoje yra iškelta bankroto byla, todėl pagal suinteresuoto asmens nurodytą reglamentavimą visi SIA „Solid Coffee“ kreditorių reikalavimai bus tenkinami Latvijos nemokumo įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje nėra tikslingas, todėl laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, panaikinamos (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 149 straipsnio 1 dalis, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, 813 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 2020/331, kuriuo arbitražo teismas nutarė išieškoti iš SIA „Solid Coffee“ bendrovei SIA „Aeronorte“ 53 150 Eur dydžio skolą, 5 315 Eur netesybas, 3 127,41 Eur arbitražo išlaidas, 3 957,07 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui SIA „Aeronorte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 597,19 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 19 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš suinteresuoto asmens SIA „Solid Coffee“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu į latvių kalbą, valstybei.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.