Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-01-05 · Byla Nr. e2T-18-516/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2T-18-516/2021
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00089-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Latakko“
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „TM prekyba“, T. R.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2T-18-516/2021Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00089-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Latakko“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje Nr. 186/2-2019, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „TM prekyba“ ir T. R..

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos UAB „Latakko“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje Nr. 186/2-2019, kuriuo pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų UAB „TM prekyba“ ir T. R. solidariai priteista 5 465,58 Eur pagrindinės skolos, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir 908,02 Eur teismo išlaidų, iš viso – 7 123,60 Eur.

2. Nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Latakko“ ir skolininko UAB „TM prekyba“ bei laiduotojo T. R. 2019 m. liepos 30 d. buvo sudaryta Taikos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai – skolininkas UAB „TM Prekyba“ ir laiduotojas T. R. – visiškai pripažino kreditoriaus (UAB „Latakko“) solidarų reikalavimą skolininkui ir laiduotojui 6 322,01 Eur sumai, susidariusiai dėl Taikos sutarties preambulėje nurodytų nepadengtų skolinių įsipareigojimų. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad nepavykus išspręsti ginčo derybų būdu, ginčas bus perduodamas spręsti Latvijos Respublikos galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo pasirinkimu arba į Rygos miesto arbitražo (trečiųjų) teismą arba Rygos nepriklausomą arbitražo teismą pagal atitinkamo arbitražo teismo reglamentą; teismo sudėtis: vienas arbitras, teismo posėdžio (proceso) kalba: rusų kalba. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal Taikos sutartį ieškovas ieškiniu kreipėsi į Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų teismą dėl skolos išieškojimo solidariai iš skolininko UAB „TM prekyba“ ir laiduotojo T. R.. Nors atsakovai nedalyvavo nagrinėjant bylą Rygos trečiųjų teisme, tačiau jiems apie iškeltą bylą, arbitro paskyrimą ir bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, jo datą ir laiką buvo tinkamai pranešta (šaukimais ir pranešimais), ką patvirtina pridedami dokumentai.

3. Suinteresuotiems asmenims UAB „TM prekyba“ ir T. R. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, pareiškėjo UAB „Latakko“ prašymas ir priedai, pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei siūlymas iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikti atsiliepimus į pareiškėjo prašymą buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 11 d. ir įteikti 2020 m. gruodžio 15 d.

4. Suinteresuoti asmenys UAB „TM prekyba“ ir T. R. iki nustatyto termino atsiliepimų į pareiškėjos UAB „Latakko“ prašymą nepateikė.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu byloje Nr. 186/2-2019 nusprendė išieškoti solidariai iš UAB „TM prekyba“ ir T. R. pareiškėjui UAB „Latakko“ 5 465,58 Eur pagrindinės skolos, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir 908,02 Eur teismo išlaidų, iš viso – 7 123,60 Eur.

6. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

7. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.

8. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

9. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys UAB „TM prekyba“ ir T. R. atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja, dėl jų nepasisako ir tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Latakko“ į Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismą kreipėsi dėl skolos priteisimo, suinteresuotiems asmenims nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2019 m. liepos 30 d. Taikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai – skolininkas UAB „TM Prekyba“ ir laiduotojas T. R. – visiškai pripažino solidarų kreditoriaus UAB „Latakko“ reikalavimą skolininkui ir laiduotojui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos priteisimas, kylantis iš verslininkus siejančių sutartinių teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

11. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.

13. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje Nr. 186/2-2019 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

14. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo sprendimą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjas patyrė 222 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Šios dokumentų vertimo išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš suinteresuotų asmenų UAB „TM prekyba“ ir T. R..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, 813 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje Nr. 186/2-2019, kuriuo pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Latakko“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „TM prekyba“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai priteista 5 465,58 Eur pagrindinės skolos, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir 908,02 Eur teismo išlaidų, iš viso – 7 123,60 Eur.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Latakko“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „TM prekyba“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 222 Eur (du šimtus dvidešimt su eurus) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 111 Eur (šimtą vienuolika eurų).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėAldona Tilindienė