- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2-61-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“
- Atsakovas
- SIA „NTS Spedition“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovei SIA „NTS Spedition“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – AAS „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialas, Achmea Schadeverzekeringen N. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovių SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ solidariai priteisti 89 401,87 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovėms SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ priklausantis 58 376,45 Eur vertės turtas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi iki 85 251,79 Eur padidintas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.
4. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinė byla atsakovės SIA „IT Logistik“ atžvilgiu nutraukta.
5. 2020 m. rugsėjo 28 d. pirmosios instancijos teisme gautas pakartotinis atsakovės SIA „NTS Spedition“ prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovės SIA „NTS Spedition“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino.
7. Teismas nustatė, kad Latvijos Respublikos Kuržemės rajono teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimu atsakovei SIA „NTS Spedition“ iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirtas R. A..
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Latvijos Respublikos teisme pradėjus nemokumo bylą atsakovei SIA „NTS Spedition“, jos turtu turi teisę disponuoti tik nemokumo administratorius ir nustatyta tvarka bei sąlygomis atsiskaityti su nemokios įmonės kreditoriais. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei iškėlus nemokumo bylą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nebetikslingas, o nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Aplinkybė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė įgaliotas bankrutuojančios SIA „NTS Spedition“ atstovas, neturi teisinės reikšmės, esant specialiosioms Juridinių asmenų nemokumo įstatymo normoms, kurios prieštarauja bendrosioms normoms.
10.2. Sprendimo priverstinio vykdymo atveju vykdomasis dokumentas po teismo nutarties iškelti atsakovei nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos yra perduodamas jos nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui.
10.3. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis numato draudimą proceso šalims kreiptis su pakartotiniu prašymu dėl klausimo, kuris teismo sprendimu ar nutartimi jau yra išspręstas iš esmės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė SIA „NTS Spedition“ su ieškovės skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
12. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Analizuojamu atveju nėra jokios specialiųjų ir bendrųjų teisės normų konkurencijos.
Motyvuojamoji dalis
12.2. Pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymą vykdomoji byla dėl priverstinio pinigų išieškojimo nutraukiama pagal nemokumo administratoriaus pareiškimą, vykdomąją bylą nutraukti gali ir nemokumo bylą nagrinėjantis teismas.
12.3. Šiuo atveju dar nėra teismo nutarties ar sprendimo dėl ginčo esmės – byla vis dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.
12.4. Kadangi atsakovei SIA „NTS Spedition“ iškelta nemokumo byla, tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja šio instituto paskirčiai.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).
14. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas) reguliuoja valstybėse narėse inicijuoto bankroto proceso pasekmes. Latvijos Respublikos teisme atsakovei SIA „NTS Spedition“ iškelta bankroto byla. Latvijos Respublikoje nagrinėjama SIA „NTS Spedition“ bankroto byla Reglamento prasme yra pagrindinė nemokumo byla (Reglamento 3 str.). Reglamento 18 straipsnyje įtvirtinta, kad nemokumo bylos pasekmes nebaigtoms nagrinėti teismo arba nebaigtoms nagrinėti arbitražo byloms, susijusioms su turtu arba teisėmis, kurios sudaro nemokaus skolininko turto dalį, reglamentuoja tik tos valstybės narės, kurioje nagrinėjama ta teismo byla arba kurioje yra arbitražo teismo buveinė, teisė. Aiškindamas analogišką anksčiau galiojusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1346/2000 nuostatą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad tokia nuostata dėl nacionalinės teisės taikymo apima ieškinius dėl piniginių prievolių pripažinimo, kuriais prašoma tik nustatyti skolininko teises bei pareigas, bet ne priverstinio vykdymo procedūras (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-250/17 Virg?lio Tarragó da Silveira prieš Massa Insolvente da Esp?rito Santo Financial Group SA).
15. Analizuojamu atveju Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl piniginių prievolių (žalos atlyginimo priteisimo), kurioje dalyvauja Latvijos Respublikos bankrutuojantis juridinis asmuo, buvo iškelta iki šio asmens nemokumo bylos iškėlimo Latvijos Respublikoje. Vadinasi, pagal Reglamento nuostatas, sprendžiant Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjamoje byloje kylančius procesinius klausimus, taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
16. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnyje nustatytas reguliavimas, kad kai teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje jau yra priimta nutartis dėl bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, bankroto bylos iškėlimas byloje dalyvaujančiam asmeniui nekeičia bylos nagrinėjančio teismo – byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Visgi, JANĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas.
17. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje, CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti išnagrinėtoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, kai Latvijos Respublikoje yra iškelta asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nemokumo byla (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2020). Tačiau situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos vis dar nagrinėjamoje (neišnagrinėtoje iš esmės) civilinėje byloje, nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuota nei įstatyme, nei teismų praktikoje.
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors JANĮ 30 straipsnis numato (kaip minėta šios nutarties 16 punkte), kad su bankrutuojančio asmens turto areštu susijusius klausimus sprendžia bankroto bylą iškėlęs teismas, tačiau ši JANĮ norma nėra skirta reguliuoti tarptautinį elementą turinčius bankroto procesus. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principas, įpareigojantis teismą siekti procesinius sprendimus priimti nevilkinant ir kuo mažesnėmis teismo bei proceso dalyvių sąnaudomis. Nagrinėjamu atveju atsakovės SIA „NTS Spedition“ nemokumo administratorius prašymą dėl turto arešto panaikinimo pateikė laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusiam Lietuvos Respublikos teismui, o ne atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Latvijos Respublikos teismui. Nekyla abejonių, kad teismas, pagal savo nacionalinę teisę pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali lengviau ir veiksmingiau išspręsti tokių priemonių panaikinimo klausimą, nei užsienio valstybės teismas, kuriam tektų spręsti dėl užsienio teisės taikymo. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl jo paties taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
20. Atskirajame skunde ieškovė taip pat išreiškė poziciją, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi. Su tokia ieškovės nuomone nėra pagrindo sutikti. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Šiame kontekste akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra išnagrinėti ir išspręsti šalių ginčą. Priešingai – laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismui pareikšto reikalavimo išsprendimo. Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo metu aplinkybės, dėl kurių atsisakyta taikyti ar yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali keistis, todėl nei įstatyme, nei pagal teismų praktiką nėra draudžiama proceso dalyviams teikti pakartotinius prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
21. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.