- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-202-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03327-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „CG Greetings Lietuva“, A. B.
- Atsakovas
- A. B., UAB „CG Greetings Lietuva“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės UAB „CG Greetings Lietuva“ ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7974-776/2018 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „CG Greetings Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. teismo prašė iš atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ priteisti 3 924,87 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2016 m. balandžio 4 d. su ja sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) dalies nuomos sutartį, nes pasibaigus nuomos sutarties terminui nustatyti patalpų defektai, kurių atsakovė savo lėšomis nepašalino, raktų neperdavė ir nepasirašė patalpų perdavimo-priėmimo akto. Teigė, kad patirti nuostoliai susideda iš 1 200,00 Eur negaunamo nuomos mokesčio už patalpas, 127,70 Eur atsakovės neapmokėtų komunalinių mokesčių, 100,00 Eur naujos spynos sumontavimo išlaidų, 121,00 Eur dujinio katilo remonto išlaidų, 2 154,54 Eur numatomų išlaidų sugadintų patalpų remontui pagal sudarytą lokalinę sąmatą, 460,53 Eur išlaidų naujoms vidaus durims ir žaliuzėms įsigyti bei 60,50 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš šios sumos atimant 300,00 Eur atsakovės sumokėto depozito.
2. Atsakovė UAB „CG Greetings Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki 2018 m. vasario 1 d., nuo kurios ieškovas pageidavo nutraukti sutartį, atlaisvino nuomojamas patalpas ir paruošė jas perdavimui tokias, kokas jas gavo, tačiau ieškovas, iš pradžių sutikęs perimti patalpas, vėliau atsisakė jas perimti ir pareiškė pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad išsinuomotas patalpas naudojo daugiausiai daiktų laikymui, įmonės darbuotojai jose lankydavosi ne kasdien, taigi patalpos nebuvo aktyviai eksploatuojamos, kas būtų galėję lemti reikšmingą jų būklės pasikeitimą. Atsakovės nuomone, net ir tuo atveju, jei būtų prielaidos teigti, kad atsakovė paliko netvarkingas patalpas, tai neeliminuoja ieškovo pareigos įrodyti, kad būtent dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl situacijos nuomos rinkoje, mažos šių patalpų paklausos ar kitų priežasčių, jis negavo nurodytų pajamų už patalpų nuomą. Teigė, kad patalpų nebesinuomoja nuo 2018 m. vasario 1 d., todėl neturi pareigos mokėti 127,70 Eur už komunalinius patarnavimus už 2018 m. vasario mėn. Nors formaliai ieškovas pateikė dokumentą apie patirtas 100,00 Eur išlaidas spynos remontui ir keitimui, tačiau neįrodinėjo ir neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų bei žalos, todėl atsakomybė atsakovės atžvilgiu šioje dalyje negali būti taikoma. Katilas remontuotas praėjus apie dviem su puse mėnesio po patalpų perdavimo ieškovui ir per tą laiką buvo/turėjo būti naudojamas ir galėjo atsirasti kokių nors gedimų, tačiau ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sąlygoti dujinio katilo gedimų atsiradimą. Nesutikdama su reikalavimu priteisti 2 154,54 Eur išlaidas sugadintų patalpų remontui pagal sudarytą lokalinę sąmatą ir 460,53 Eur išlaidas naujoms vidaus durims ir žaliuzėms, pabrėžė, kad, lyginant patalpų būklę nuomos pradžioje ir perduodant patalpas, jokių reikšmingų patalpų būklės pasikeitimų nebuvo, jos normaliai nusidėvėjo, todėl, mano, jog ieškovas nesąžiningai siekia atsakovės sąskaita naujai susiremontuoti savo senas patalpas. Taip pat neturėtų būti priteistos ir 60,50 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, nors jos pagrįstos dokumentais, tačiau jos neatitinka būtinumo kriterijaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas, turėdamas patalpų raktus, į jas pateko dar 2018 m. vasario 1 d. ir toliau jam nebuvo kliudoma patalpas valdyti ir jomis naudotis. Teismas nustatė, kad realus patalpų perdavimas įvyko, atsakovė perdavė patalpas ir jomis fiziškai po 2018 m. vasario 1 d. nesinaudojo, todėl pripažino, jog atsakovė, kaip nuomininkė, tinkamai įvykdė pareigą laiku grąžinti ieškovui ginčo negyvenamąsias patalpas ir dėl šios priežasties, ieškovo reikalavimą dėl 1200 Eur žalos atlyginimo (kaip nuomos mokestį už pavėluotas grąžinti patalpas), atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl 127,70 Eur skolos už komunalinius mokesčius, nes sprendė, kad atsakovei nebesinaudojant ginčo patalpomis nuo 2018 m. vasario 1 d., jai nekilo pareigos apmokėti už 2018 m. vasario mėn. ginčo patalpoms teiktas komunalines paslaugas.
5. Pasisakydamas dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą, teismas pažymėjo, kad ginčo patalpų trūkumai, išskyrus skyles sienose, pašalintas grindjuostes ir grindlentes, nėra esminiai ir juos laikė kaip atsiradusius dėl normalaus patalpų, atsižvelgdamas į paties ieškovo nurodytas aplinkybes, neremontuotų iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, naudojimo. Tačiau skyles sienose, grindjuosčių ir laminuotų grindlenčių nuėmimą, teismas vertino kaip ginčo patalpų mechaninius pažeidimus, kuriuos atsakovė, pagal pateiktą ieškovo darbų lokalinę sąmatą (2 154,54 Eur), atėmus 300 Eur (viso 1854,54 Eur), turi atlyginti, nes konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog minėtoje lokalinėje sąmatoje numatyta darbų apimtis, kaina ir jos apskaičiavimas yra nepagrįsti, bei neteikė įrodymų dėl kitokios darbų vertės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) UAB „CG Greetings Lietuva“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti toje dalyje, kurioje patenkintas ieškovo ieškinys ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Vertinant, ar požymiai, kuriuos kaip defektus įvardija ieškovas ir teismas (dvi ~10 cm skersmens skylės sienose, viena išimta grindlentė, grindjuostės), apskritai gali būti įvardijami kaip (akivaizdūs) trūkumai. Skylės sienose, kurių padarymų atsakovas yra kaltinamas visiškai nepagrįstai, nelaikytinos daikto pabloginimu pagal CK 6.500 str., nes patalpų vertė nesumažėja, patalpų pritaikymas prie nuomininko veiklos nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami. Patalpų pakitimai, kurie pašalinami einamojo remonto darbais, priskirtini prie natūralaus patalpų nusidėvėjimo. Pagal natūralų nusidėvėjimą nereikalaujama, kad nuomininkas perklijuotų naujas plyteles, grindis padengtų nauja danga ir pan., tačiau perduodamos patalpos turi būti tvarkingos.
6.2.Žalą ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Vien tai, kad ieškovas pateikia į bylą sąmatą, kurios teismas neanalizavo, nereiškia, jog teismas, atsakovui nepateikus alternatyvios sąmatos, aklai, vadovaujasi ieškovo sąmata ir jos pagrindu priteisia bet kokias joje įvardintas sumas. Iš sąmatoje nurodytų darbų kiekio, akivaizdu, kad ji parengta (jei apkritai rengta ginčo patalpoms) ne tariamai atsakovo padarytų pažeidimų sutvarkymui, o visapusiško kosmetinio remonto dviejose patalpose atlikimui. Teismas neanalizavo sąmatos ir net nevertino turto nusidėvėjimo, nors turtas, jei jis iš tiesų būtų atsakovo sugadintas, turi būti atkurtas iki to lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne iki to lygio, koks buvo naujas, kas reiškia, kad teismas byloje neatliko tinkamo įrodymų tyrimo. Be to, teismas nepagrįstai priteisė 60,50 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ apeliacinį skundą, ieškovas A. B. prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1.Atsakovei nuomos teise buvo perduota ne viena, o kelios patalpos naudotis, ir ieškovas neprašo atlyginti nuostolių už visų patalpų remontą, o tik už tose patalpose, kuriose buvo padaryti akivaizdūs pažeidimai: išmuštos skylės sienose, nuplėšytos grindlentės ir grindjuostės ir pan.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovė kritikuoja sąmata ir teigia, kad padarytus akivaizdžius patalpų mechaninius pažeidimus galima sutvarkyti pigiau, tvarkant tik pažeistas vietas, o ne visą patalpą, tačiau atsakovės teiginiai yra visiškai nelogiški. Ieškovas atsakovei ne kartą siūlė sutvarkyti patalpas pačiai, bet atsakovė to nepadarė ir juo labiau, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įmanoma remontą atlikti pigiau, o ieškovo pateikta sąmata yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundžia grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1.Teismo motyvai yra prieštaringi. Nors teismas nurodo, kad atsakovė vienašališkai pasirašė patalpų perdavimo - priėmimo aktą, nurodydama, kad perduoda patalpas be akivaizdžių trūkumų, tačiau tuo pačiu, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovui nuostolius dėl patalpų remonto, patvirtina, kad patalpos buvo su akivaizdžiais trūkumais. Tik dėl atsakovės kaltės ieškovas negalėjo išnuomoti patalpų ir gauti nuomos mokesčio, nes vis tikėjosi, kad atsakovė patalpas tvarkys, nes tarp šalių vyko susirašinėjimas ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Vis dėlto, šalims nesusitarus, 2018 m. gegužės mėnesį ginčas buvo perduotas spręsti teismui, o ieškovas iš atsakovės pagrįstai paprašė priteisti negautą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., t. y., už 3 mėnesius, viso 1200,00 Eur, ir ši suma ieškovui turėjo būti priteista. Taip pat turėjo būti priteista ir 127,70 Eur suma už komunalines paslaugas, kuri atsiranda nepriklausomai nuo to ar atsakovė patalpomis naudojosi ar ne.
8.2. Teismas turėjo priteisti nuostolius dėl dujinio katilo, sugadintos durų spynos ir žaliuzių. Nors šalių pasirašytoje sutartyje nei akte nėra nurodyta, kad atsakovė turi apmokėti už katilo priežiūrą, tačiau perdavimo - priėmimo akte buvo aiškiai numatyta, kad ji turi sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius katilus. Pirmus metus po nuomos sutarties sudarymo, atsakovė sumokėjo už katilo priežiūrą, ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, taigi jai buvo žinoma apie tokį mokėjimą, todėl 121 Eur suma turėjo būti priteista iš atsakovės ieškovei. Kadangi 2018 m. vasario 1 d. atsakovė neperdavė patalpų raktų ieškovui, durys užsidarė sunkiai, spyna buvo sulaužyta, spynos pakeitimo 100 Eur išlaidos yra logiškos ir pagrįstos, todėl turėjo būti priteistos kaip ir turėjo būti priteistos žaliuzių tvarkymo išlaidos, nes žaliuzių juostelių nuplėšimas negali būti laikytinas „natūraliu nusidėvėjimu“. Atsakovė pati mažesnėmis sąnaudomis nei durų, nei žaliuzių nesutvarkė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovo A. B. apeliacinį skundą, atsakovė UAB „CG Greetings Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos tesimo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1.Vien faktas, jog atsakovas nesutiko sudaryti ir pasirašyti nuomojamų patalpų priėmimo perdavimo akto negali būti laikoma, kad patalpos nebuvo faktiškai perduotos. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad 2018-02-01 dieną, kuomet abi šalys, dalyvaujant liudytojui, susitiko patalpų apžiūrai, šios jau buvo atlaisvintos, jose nebuvo jokiu atsakovui priklausančiu daiktu ir jos buvo tinkamos perduoti ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas jam priteisti papildomai už 3 mėnesius 1200 Eur nuomos mokestį, kaip ir reikalavimas dėl 127,70 Eur už komunalinius patarnavimus už vasario mėn., t. y. kuomet patalpomis nuomininkas jau nebesinaudojo yra nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad grąžinamų išnuomotų patalpų trūkumai, nors yra šalių nesutarimas dėl trūkumų apimties, nėra kliūtis atitinkamą turtą grąžinti.
9.2. Atsakovė neturi pareigos apmokėti išrašytos sąskaitą už suteiktą paslaugą „Dujinio katilo remontas", nes nei sutartyje, nei akte nenurodyta pareiga atsakovei kasmet naudotis katilus prižiūrinčios įmonės paslaugomis, nenumatyta jokių sankcijų už akte nurodytos sutarties nesudarymą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo už laukinių, vidinių durų spynų ir žaliuzių keitimą Apelianto argumentas, kad spyną reikėjo keisti dėl kitų nuomininkų saugumo, visiškai nepagrįstas. Po 2018-02-01 atsakovas patalpomis nesinaudojo ir nė karto jose nesilankė, nes neturėjo raktų, todėl spynos sugadinti negalėjo. Ieškovas patalpas įsigijo apie 2013 m., jos nebuvo naujai remontuotos ir jis pats jų neremontavo, iki ginčo nuomos sutarties, jas buvo išnuomojęs ir kitiems asmenims. Išnuomojant patalpas atsakovei, žaliuzių būklė sutartyje neaprašyta, patalpose buvusios žaliuzės nebuvo naujos, turėjo trūkumų. Bet kokiu atveju, atsakovė negali būti laikomas atsakinga už trūkumus, kurie jau egzistavo, t. y. atsirado ne dėl jos neteisėtų veiksmų. Ieškovas dažnai lankydavosi ginčo patalpose, tačiau nė karto nėra išreiškęs jokių pretenzijų dėl žaliuzių, durų ar kokių kitų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų (atsakovės) UAB „CG Greetings Lietuva“ ir (ieškovo) A. B. apeliaciniai skundai netenkintini.
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
11. Byloje pateikti du apeliaciniai skundai. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su jai priteista 1854,54 Eur suma už nuomojamo daikto pabloginimą. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl papildomų sumų – už 3 mėnesių nuomą (neperdavus patalpų laiku), už komunalinius mokesčius, už katilo aptarnavimą, laukinių, vidinių durų bei žaliuzių sugadinimą priteisimo. Dėl šalių reiškiamų reikalavimų apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. B. (nuomotojas) ir atsakovė UAB „CG Greetings Lietuva“ (nuomininkė) 2016 m. balandžio 4 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų (paskirtis – gamybos, pramonės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas sąlygas. Šalys 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos, taip pat kad priimamas dujinis šildymo katilas ir kad atsakovė įsipareigoja sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius šildymo katilus. Atsakovė 2017 m. spalio 13 d. raštu paprašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. gruodžio 15 d., į kurį ieškovas atsakė, kad neįspėjus prieš 3 mėnesius, kaip numato nuomos sutartis, sutartis nustos galioti nuo 2018 m. vasario 1 d. Pagal nuomos sutarties 2.4. punktą, kuriame nustatyta, kad pasibaigus patalpų nuomai surašomas patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos grąžinamos tokios pačios būklės, kaip užfiksuota jų perdavimo metu (2018 m. balandžio 29 d.), šalys 2018 m. vasario 1 d. susitiko ginčo patalpose dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, tačiau perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Ieškovas 2018 m. vasario 1 d. raštu atsakovei nurodė, kad patalpų priimti negali, nes patalpos šiuo metu yra netvarkingos, nes nėra raktelio nuo sieninės spintelės, netvarkingos laukinės durys, spyna, pritraukėjas, nuplėšytos žaliuzės, sugadintos sienos, grindys, dujiniam katilui neatlikta kasmetinė priežiūra-diagnostika, ir pateikė patalpų nuotraukas, kuriose užfiksuoti patalpų defektai. Ieškovas 2018 m. vasario 8 d. atsakovei atsiuntė jo parengtą patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad 300,00 Eur depozitas, kaip kompensacija už patalpų ir įrangos sugadinimą, lieka ieškovui, atsakovė taip pat apmoka UAB „Asnara“ 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą už komunalinius mokesčius ir UAB „Dairūnas ir kompanija“ sąskaitą 70,00 Eur plius PVM už dujinio katilo kasmetinę priežiūrą. Atsakovė 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, kad laiko, jog patalpas ieškovui perdavė 2018 m. vasario 1 d., paprašė grąžinti 300,00 Eur depozitą ir už ieškovą sumokėtą 56,00 Eur gyventojų pajamų mokestį, bei pateikė 2018 m. vasario 1 d. vienašališkai pasirašytą patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos ir visiškai atlaisvintos, o faktą, kad ieškovas apžiūrėjo ginčo patalpas ir jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, akte savo parašu patvirtino patalpų perdavime dalyvavęs T. D. Ieškovas 2018 m. vasario 19 d. raštu informavo, kad perdavimo-priėmimo aktą pasirašys tik tuomet, kai patalpos bus sutvarkytos arba bus sumokėta kompensacija, o jei tai nebus atlikta, pats pateks į patalpas, jas suremontuos ir visas patirtas išlaidas pareikalaus sumokėti atsakovės.
Dėl atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ apeliacinio skundo argumentų.
13. Atsakovė teigia, kad tam tikri nuomojamo daikto trūkumai, kurių padarymų atsakovas yra kaltinamas visiškai nepagrįstai, nelaikytinos daikto pabloginimu pagal CK 6.500 str., nes patalpų vertė nesumažėja, patalpų pritaikymas prie nuomininko veiklos nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami. Be to, atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė patirtos žalos, sąmatoje nurodytų darbų kiekio, o teismas neanalizavo sąmatos ir net nevertino turto nusidėvėjimo, kas reiškia, kad teismas byloje neatliko tinkamo įrodymų tyrimo. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovės 60,50 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.
14. Atsakant į šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Iš tarp šalių sudarytos sutarties matyti, jog atsakovė įsipareigojo pasibaigus patalpų nuomai, grąžinti ieškovei patalpas tokiame pat stovyje, kaip užfiksuota perdavimo metu (2016-04-29 d.) (sutarties 2.4 p.). Palaikyti tvarkingas patalpas, jų negriauti, laiku atlikti einamuosius reikalingus remontus savo sąskaita, nedaryti nuomojamųjų patalpų perplanavimų ar kapitalinio remonto be raštiško suderinimo (sutarties 3.2.4. punktas). Grąžinti patalpas, surašant perdavimo-priėmimo aktą, tvarkingas (t. y. ne blogesniame stovyje, kaip užfiksuota perdavimo – priėmimo akte pasirašant nuomos sutartį), nuomininkui sugadinus ar sulaužius nuomojamose patalpose atskiras patalpų dalis ar patalpų įrangą, nuomininkas privalo savo lėšomis suremontuoti ar pakeisti sugadintas ar sulaužytas patalpų dalis ar įrangą naujomis (sutarties 3.2.5 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal tarp šalių sudarytą 2016-04-04 nuomos sutartį, aiškinant sistemiškai sutarties nuostatas, atsakovė UAB „CG Greetings Lietuva“ materialiai atsako už patalpų sugadinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, padengiant turto atkūrimo kaštus, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala. Civilinės teisės doktrinoje nereikalaujama, kad asmens, dėl kurio veiksmų atsirado nuostoliai, veiksmai būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad asmens elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. 2016 m. balandžio 29 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos, taip pat kad priimamas dujinis šildymo katilas ir kad atsakovė įsipareigoja sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius šildymo katilus. Nutraukiant nuomos sutartį, nuomojamų patalpų trūkumus konstatavo ieškovas A. B. 2018 m. vasario 1 d. raštu (8, 10 b. l.) bei antstolis A. B. 2018 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodytais trūkumais laikė, jog patalpos ieškovui perduotos tokios, kokios buvo priimtos (9 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtame patalpų perdavimo-priėmimo akte užfiksuota, jog patalpos perduotos geros būklės, nustatyta, kad atsakovė nutraukus nuomos sutartį perdavė patalpas netinkamos būklės, su trūkumais, dalis kurių buvo sienose padaryti mechaniniai pažeidimai (skylės), nuplėšyti tapetai, apsitrynusi grindų danga, vietomis nėra grindjuosčių, vietomis ant lubų dėmės, atšokusios kai kurios lubų ir sienų juostos (20-32 b. l.). Tokie mechaniniai pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nepripažinti natūraliu patalpų nusidėvėjimu, nenukrypstant nuo teismų praktikos (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015) ir atsakovės teiginiai, jog patalpų pritaikymas prie nuomininko veiklos nelaikomas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, pagrįstai teismo atmesti. Kadangi nuomos sutarties 3.2.4. punkte šalys susitarė, kad nuomojamose patalpose privalo būti laiku atliktas einamasis reikalingas remontas, šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra tiesioginis, nes iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad žala patalpoms buvo padaryta ir tokia žala negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, o atitinkamai atsakovės veiksmai ir yra atsiradusios žalos priežastis.
16. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, jog atsakovei išsikėlus, patalpų funkcinė paskirtis nepasikeitė ir ieškovė iš esmės galėjo naudoti patalpas pagal paskirtį ir tai, kad liudytojas T. D. nurodė, kad tiek nuomos laikotarpiu, tiek ir patalpų perdavimo metu 2018-02-01, jų būklė iš esmės nepasikeitė, o liudytoja D. K. teigė, jog nuomojantis patalpas sienose skylių nebuvo padaryta, grindjuosčių ir grindlenčių nenuiminėjo, vertina kritiškai. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ieškovo pateikti dokumentai įrodo priešingai, kadangi patalpoms buvo būtini atkūrimo darbai ir jų naudojimas pagal paskirtį nebuvo galimas, neatlikus remonto darbų. Atsakovė nuomos laikotarpiu nuo 2016-04-29 iki 2018-02-01 nebuvo atlikusi patalpų einamojo remonto, nors nuomos sutartimi, atsakovė savo kaštais įsipareigojo vykdyti visų jai nuomojamų patalpų einamąjį vidaus remontą. Be to, nors atsakovės atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patalpų trūkumai, kurie nurodomi ieškovo, jau buvo jų priėmimo metu, tačiau tokie trūkumai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turėjo būti užfiksuoti 2016 m. balandžio 29 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte. Nesant patalpų perdavimo akte užfiksuotų patalpų trūkumų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė perdavė ieškovui patalpas ne tokios pat būklės, kokios jos buvo priimtos, t. y. su trūkumais – mechaniniais pažeidimais ir privalo ieškovui atlyginti atsiradusią žalą, vadovaujantis CK 6.500 straipsnio norma.
17. Atsakovė kritikuoja ieškovo pateiktą ieškinio reikalavimams dėl nuostolių, padarytų mechaniniais pažeidimais, atlyginimo pagrįsti darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2017 m. kovo mėn. kainas, kurioje už būtinus atlikti darbus (parketinių grindų išardymas, gipso ir šlakbetonių plokščių pertvarų išardymas, anksčiau dažytų sienų nuvalymas, tapetų nuplėšimas, sienų gruntavimas, sienų glaistymas ir šlifavimas, sienų apdaila gipso kartono plokštėmis, sienų dažymas, laminuotų grindlenčių danga, patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes) apskaičiuota 2 154,54 Eur suma. Apeliaciniame skunde nurodo, kad patalpų trūkumus galima atlikti pigiau, neremontuojant nuomotų patalpų, o tiesiog kosmetiškai „pataisant“ vietas, kuriose padaryti pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas siūlė atsakovei ištaisyti padarytus pažeidimus, tačiau pati atsakovė jokių priemonių nesiėmė ir padarytų pažeidimų galimomis pigesnėmis sąnaudomis, kaip pati teigia, neištaisė ir tuo pačiu nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumus galima ištaisyti pigiau. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje numatyta darbų apimtis, kaina ir jos apskaičiavimas yra neteisingas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti lokalinėje sąmatoje nurodytu ginčo patalpų trūkumų šalinimo darbų kainos skaičiavimu ir pagrįstai, atskaičiavęs 300 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovui 1854,54 Eur sumą padarytai žalai atlyginti.
18. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nevertino turto nusidėvėjimo, nes pasak atsakovės, turtas, jei jis iš tiesų būtų atsakovo sugadintas, turi būti atkurtas iki to lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne iki to lygio, kai buvo naujas. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką).
19. Įvertinus civilinio proceso kodekso normas bei įrodymų vertinimo klausimais išplėtotą kasacinio teismo praktiką bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėdama pareigą laikytis rungimosi principo, jokių įrodymų į bylą nei dėl mažesnės padarytos ieškovo turtui žalos dydžio, nei dėl ieškovo turto galimo nusidėvėjimo neteikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs tikrąjį žalos dydį pagal ieškovo pateiktus įrodymus (kurių atsakovė nepaneigė) teisingai išsprendė šalių ginčą išsamiai ir tinkamai vertindamas tuos įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą ir priėmė byloje sprendimą nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
20. Atsakovė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 60,50 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, kurias priskyrė prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pasak apeliantės, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ir sprendime nenurodė jokių motyvų, dėl ko aplamai, šioje dalyje teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliantė laikosi nuomonės, kad antstolio paslaugos nebuvo būtinos, nes ieškovas dar 2018-02-01 buvo nufotografavęs patalpas, todėl minėtos išlaidos neturėjo būti priteistos.
21. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų susijusių su antstolio veiksmais, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra rašytinis objektyvus, (ne subjektyvus, pačios šalies atliktas (pateiktas) įrodymas), kad aplinkybės konstatuotos būtent ieškovui priklausančiuose, kuriomis pagal nuomos sutartį, naudojosi atsakovė, patalpose. Rašytiniai įrodymai pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį skirstomi į oficialius ir privačius. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taigi, iš to kas nurodyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas siekdamas pagrįsti savo ieškinį pateikė leistiną, būtiną, objektyvų, didesnės įrodomosios galios įrodymą – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, dėl ko patyrė išlaidas ir jos pirmosios instancijos teismo priteistos pagrįstai.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
22. Ieškovas apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl papildomų sumų – už 3 mėnesių nuomą (neperdavus patalpų laiku), už komunalinius mokesčius, už katilo aptarnavimą, laukinių, vidinių durų bei žaliuzių sugadinimą priteisimo. Ieškovo nuomone, nors teismas ir nurodo, kad atsakovė vienašališkai pasirašė patalpų perdavimo - priėmimo aktą, nurodydama, kad perduoda patalpas be akivaizdžių trūkumų, tačiau tuo pačiu, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovui nuostolius dėl patalpų remonto, patvirtina, kad patalpos buvo su akivaizdžiais trūkumais dėl ieškovas negalėjo išnuomoti patalpų ir gauti nuomos mokesčio ir taip patyrė nuostolių. Pasak ieškovo nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., t. y., už 3 mėnesius, viso 1200,00 Eur jam turėjo būti priteistas, kaip priteista ir 127,70 Eur suma už komunalines paslaugas, kuri atsiranda nepriklausomai nuo to ar atsakovė patalpomis naudojosi ar ne.
23. Atsakant į šį ieškovo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, nustatomas daikto grąžinimo nuomotojui momentą; be to, nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).
24. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendime nustatė, kad nuomojamos patalpos faktiškai ir juridiškai buvo perduotos 2018 m. vasario 1 d., atsakovei faktiškai perdavus daiktą. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiančiais teismo motyvais, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė (nuomininkė) UAB „CG Greetings Lietuva“ 2018 m. vasario 1 d. vienašališkai pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos ir visiškai atlaisvintos, o patalpų raktai perduoti ieškovo sekretorei. Liudytojas T. D., raštu paaiškino, kad ieškovas apžiūrėjo ginčo patalpas ir jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Dėl aplinkybės, kad 2018 m. vasario 1 d. ginčo patalpos buvo tuščios, t. y. kad jose nebebuvo jokių atsakovės daiktų, abi šalys sutiko. Nuomos sutarties 6.2. punkte numatyta sankcija už uždelstą laiką atlaisvinti patalpas ir ši sankcija taikoma ne daugiau nei vieną mėnesį, nes po vieno mėnesio patalpos vienašališkai gali būti atlaisvinamos nuomotojo. Ieškovas, turėdamas patalpų raktus, į jas pateko dar 2018 m. vasario 1 d. ir toliau jam nebuvo kliudoma patalpas valdyti ir jomis naudotis, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuomojamos patalpos buvo perduotos 2018 m. vasario 1 d., ir pagrįstai atsakovei UAB „CG Greetings Lietuva“ netaikė CK 6.499 str. 3 dalies nuostatų, nepripažindamas ieškovo teisės į nuomos mokestį ir išlaidų už komunalines paslaugas atlyginimą, nes nenustatė, jog pažeista pareiga laiku ir tinkamai grąžinti nuomojamą daiktą.
25. Ieškovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovui nuostolius dėl patalpų remonto, patvirtina, jog patalpos buvo su akivaizdžiais trūkumais dėl ko ieškovas negalėjo išnuomoti patalpų ir gauti nuomos mokesčio ir taip patyrė nuostolių. Tokius ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. bandė patalpas išnuomoti, skelbėsi dėl patalpų nuomos viešai, turėjo galimybę patalpas išnuomoti, tačiau dėl netinkamos patalpų būklės, galimi nuomotojai atsisakė. Šiame kontekste akcentuotina, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2015 m. birželio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 1 200,00 Eur nuomos mokestis negali būti laikomas realiomis ieškovo negautomis pajamomis, kurių ieškovas negavo dėl atsakovės kaltės.
26. Ieškovas teigia, kad teismas turėjo priteisti nuostolius dėl dujinio katilo, sugadintos durų spynos ir žaliuzių. Pabrėžia, kad patalpų perdavimo - priėmimo akte buvo aiškiai numatyta, kad atsakovė turi sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius katilus, juo labiau, pirmus metus po nuomos sutarties sudarymo, atsakovė sumokėjo už katilo priežiūrą, ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, kas reiškia, jog atsakovei buvo žinoma apie tokį mokėjimą ir 121 Eur suma turėjo būti priteista iš atsakovės ieškovei. Taip pat ieškovui turėjo būti priteisti nuostoliai dėl laukinių ir vidinių durų bei žaliuzių sugadinimo, ko atsakovė pati mažesnėmis sąnaudomis nesutvarkė.
27. Šioje ieškovo apeliacinio skundo dalyje, pasisakydama dėl ieškovo prašomos priteisti sumos už katilo priežiūrą, dėl teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovės pozicijai, kad nors 2016 m. balandžio 29 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius šildymo katilus, tačiau nei ginčo sutartyje, nei akte nėra atsakovės įsipareigojimo mokėti už dujinio katilo kasmetinę priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad iki pat 2018-02-01 kuomet patalpos buvo grąžintos nuomotojui, jokių dujinio katilo gedimų nebuvo, jis veikė gerai, atsakovei poreikio kreiptis į specialistus nebuvo, todėl sutiktina, kad 2018 m. balandžio 17 d. išrašytos sąskaitos, t. y. praėjus apie 2,5 mėn. po patalpų perdavimo ieškovui, atsakovei nekyla pareigos jos apmokėti. Kitus ieškovo reikalavimus – atlyginti nuostolius dėl lauko ir vidinių durų spynų bei žaliuzių sugadinimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei liudytojų paaiškinimus pagrįstai atmetė kaip neįrodytus.
Dėl procesinės bylos baigties.
28. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tarp šalių nepaskirstomos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.