Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo R. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-47-328/2021 jai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, panaikinti jos nepilnamečiam sūnui A. K. nustatytą laikiną globą ir priteistą išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, nustatyti jos nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su ja, jo mama A. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos.

21. Pareiškėja A. K. turi penkis nepilnamečius vaikus: M. V., gim. (duomenys neskelbtini), l. K., gim. 2008 m. liepos 1 d., K. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių augina tik vieną E. S.. M. V. gyvena socialinių paslaugų centre „Danė“, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-611-838/2018 neterminuotai apribota pareiškėjos motinos valdžia į sūnų M. V.. Vaikai l. K. ir K. K. gyvena su tėvu A. K..

22. 2018 m. balandžio 6 d. nepilnametis pareiškėjos sūnus A. K. buvo rastas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas apleistas, netvarkingas, jame nebuvo elektros, sklido nemalonus kvapas. A. K. prižiūrėjo dvi moterys, kurios socialinių darbuotojų į butą neįsileido ir duris atvėrė tik iškvietus policijos pareigūnus. Viena iš moterų, šalia esant nepilnamečiam A. K. maskatavo virtuviniu peiliu. Vaikas A. K. paimtas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir laikinai apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centre.

23. 2018 m. balandžio 6 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro direktoriaus įsakymu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. A. K. skirta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga.

24. 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, vaiko globos vieta nustatyta budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje.

25. 2021 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu laikinai apribojo A. K. motinos valdžią į nepilnametį vaiką A. K., priteisė iš A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K. po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skyrė laikiną globėją R. R. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26. 2021 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutartimi nustatė A. K. nuolatinę globą ir paskyrė R. R. nuolatine vaiko globėja. Nustatė nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su nuolatine globėja R. R. jos gyvenamojoje vietoje. Paskyrė R. R. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

27. 2021 m. lapkričio 20 d. pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo sūnaus A. K. atžvilgiu.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių – žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti auklėjamam bei aprūpinam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt., užtikrinimą. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimo biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ir neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaiku, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

29. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina), pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Todėl pasikeitus situacijai ir pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (pareiškėjas turi susirasti darbą; padėti išlaikyti vaikus (teikti išlaikymą); pradėti realiai bendrauti su vaikais, savo doru elgesiu siekti vaikų palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaikus ir pan.), t. y. išnykus apribojimo pagrindams, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl apribojimo panaikinimo.

30. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

31. Pareiškėja poziciją dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo vaiko A. K. atžvilgiu grindžia tuo, kad yra pasikeitusi jos šeimyninė ir finansinė padėtis. Ji gyvena su sūnaus E. S. tėvu M. S. jam nuosavybės teise priklausančiame bute, M. S. turi nuolatinį darbą, gauna pakankamas šeimos pragyvenimui pajamas ir sutinka, kad sūnus A. K. gyventų su jais. Pareiškėja teigia, kad šiuo metu gali savarankiškai tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi A. K. bei užtikrinti tinkamą jo sveikatos priežiūrą.

32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. A. K. dalyvavo 11 savaičių trukusioje tėvų edukacinėje programoje „Laiptai. Kartu gali būti lengva“ Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Taip pat 2021 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė informaciją, kad, įvertinus A. K. ir jo biologinės mamos A. K. gyvų ir nuotolinių susitikimų stebėjimo melu fiksuotą informaciją, kad A. K., pasitelkdama specialistų pagalbą ir vykdydama rekomendacijas, geba pozityviais metodais megzti ir išlaikyti pozityvų emocinį ryšį ir bendravimą su sūnumi. 2023 m. kovo 1 d. Tarnyba surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šeimos (pareiškėjos, M. S. ir jų vaiko E.) pajamos per mėnesį sudaro 1 580 Eur (pareiškėjos ir sugyventinio darbo užmokestis, vaiko pinigai). Būstas, kuriame gyvena pareiškėja, nuosavybės teise priklauso pareiškėjos A. K. sugyventiniui M. S.. Bute yra du kambariai, virtuvė, vonios-tualeto kambarys. Būsto plotas sudaro apytiksliai 51 m². Visi patogumai. Bute yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Butas tvarkingas, švarus. Vienas kambarys skirtas vaikams. Vaikų kambaryje yra viengulė lova, vaikiška lova, spinta, komoda, televizorius. Kambarys tvarkingas, suremontuotas. Namuose yra visi apyvokos daiktai, reikalingi vaikams. Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. (socialinė darbuotoja) patvirtino, kad šeimai sekasi gerai, pakeitė būstą, susirado darbą.

33. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos elgesys iš dalies pasikeitė, ji įgijo daugiau socialinių įgūdžių, dėjo pastangas susigrąžinti vaiką, tačiau vien ta aplinkybė, jog pareiškėja ėmėsi veiksmų, kad vaikas grįžtų į šeimą, vertinant visos bylos kontekste, nėra absoliutus pagrindas motinos valdžios apribojimo panaikinimui.

34. Kaip nurodo teisinis reglamentavimas, tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas ne tik esant tėvų elgesio pasikeitimui, tačiau taip pat jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

35. Bylos duomenimis, 2021 m. kovo 23 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro išvadoje nurodyta, kad A. K. turi sveikatos sutrikimų, jam reikalinga ilgalaikė intensyvi specialistų priežiūra ir pagalba, vaiko ir motinos socialinį ryšį kurti ir palaikyti sunkina vaiko sulėtėjusi raida, pastebima, jog atsakovė vykdo tik kai kurias specialistų rekomendacijas; jei bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą, rekomenduojama atsižvelgti į esamą situaciją ir organizuoti pereinamąjį pasirengimą palaipsniui vaikui grįžti į biologinę šeimą, motinai rekomenduojama tėvystės įgūdžių grupė. 2021 m. kovo 8 d. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo duomenimis, A. K. nustatytas vidutinis kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos ir suvokimo sutrikimas) ir dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. 2021 m. balandžio 26 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimu A. K. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Teismo posėdžio metu V. U. (gydytoja) patvirtino, kad vaikas A. K. turi raidos sutrikimų, gydymo įstaigoje lankosi nuo 2,5 metų amžiaus, šiuo metu yra matoma labai ženkli pažanga.

36. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad vaikas turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuotas raidos atsilikimas, turi problemų su klausa. Dėl sveikatos sutrikimų jam yra reikalinga ypatinga, daug laiko ir investicijų reikalaujanti priežiūra, darbas, lankymasis pas specialistus. Vaikas jau 4 metus gyvena pas globėją R. R., kuri dėjo dideles pastangas vaiko raidos vystymo ir klausos atstatymui. Tą posėdžio metu patvirtino ne tik pati globėja R. R., tačiau taip pat ir gydytoja V. U.. Globėja nurodė, kad vaiką veža pas gydytojus specialistus į Kauną ir Vilnių, kelis kartus per savaitę jam trunka 1,5 val. užsiėmimai dėl raidos sutrikimo ir pan. Taigi akivaizdu, kad vaiko sveikatos būklę prižiūrėti ir ją gerinti reikia ne tik daug laiko ir pastangų, tačiau taip pat finansinių galimybių. A. K. posėdžio metu tvirtino, kad taip pat gali pasirūpinti sūnumi A., vežti pas gydytojus į Kauną ir į Vilnių, eiti į reabilitacijas ir pan., tačiau teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai ir laiko deklaratyviais. Bylos duomenimis nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2022 m. sausio 22 d. (22 mėnesiai) M. S. už pareiškėją A. K. į A. K. atidarytą banko sąskaitą pervedė tik 700 Eur, nors sprendimu iš pareiškėjos yra priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas per mėn. Posėdžio metu pareiškėja pati tiksliai negalėjo pasakyti, kiek pinigų yra pervedusi sūnui jo išlaikymui, teigė, jog kėlėsi į naują būstą, turėjo sveikatos problemų. Teismo vertinimu, visa tai parodo pareiškėjos šeimos nestabilią finansinę padėtį ir kelią pagristų abejonių dėl jos finansinių galimybių vežti sūnų A. pas specialistus į Vilnių ar Kauną. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja posėdžio metu teigė, jog veš sūnų į Vilnių ar Kauną, nereiškia, jog esant pinigų stygiui ji tikrai užtikrins reikalingų specialistų pagalbą vaikui. Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja posėdžio metu konkrečiai negalėjo pasakyti, kokiomis ligomis serga vaikas, teigė, jog su vaiko sveikatos būkle nėra išsamiai susipažinusi, nes informacijos jai niekas neteikia. Teismas iš dalies sutinka, kad išsami informacija apie vaiko sveikatos būklę pareiškėjai nėra lengvai prieinama, tačiau kiekvienu atveju pareiškėja gali kreiptis į globėją R. R., kuri neabejotinai suteiktų visus duomenis apie vaiko sveikatos būklę. Vien pareiškėjos pasiteisinimai, kad jai nėra galimybės gauti informacijos, juolab, kad ji nė vieno karto nėra lankiusis su vaiku gydymo įstaigoje (tą posėdžio metu patvirtino gydytoja V. U.), nėra pateisinama priežastis dėl nežinojimo apie konkrečią vaiko sveikatos būklę ir ligas. Taigi, akivaizdu, kad ne tik finansinė padėtis pareiškėjai trukdytų tinkamai rūpintis vaiko sveikata, tačiau taip pat žinių stoka dėl vaiko ligų ir raidos sutrikimo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog pareiškėja turi mažametį vaiką E., kurį augina pati. Posėdžio metu iš šalių paaiškinimų paaiškėjo, jog pareiškėja su vaiku A. nebendravo nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio. Pareiškėja teisinosi, jog visa šeima sirgo ir pan. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kvestionuotinas ir pareiškėjos galėjimas tinkamai rūpintis vaiko sveikata laiko stokos atžvilgiu, juolab, kad pareiškėja net neturėjo laiko per tris mėnesius susiekti su sūnumi A. Apibendrinat, darytina išvada, jog pareiškėja neturi nei finansinių galimybių, nei žinių ir laiko tinkamai rūpintis neįgalaus sūnaus A. sveikata, kas akivaizdžiai prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

37. Teismas iš dalies sutinka, kad pareiškėjos elgesys pasikeitė, ji įgijo daugiau socialinių įgūdžių, dėjo pastangas susigrąžinti vaiką, tačiau vertinant, ar išnyko motinos valdžios apribojimo pagrindai, būtina išsamiau analizuoti pareiškėjos gyvenimo būdo bei elgesio pasikeitimus (turi susirasti darbą, teikti išlaikymą, pradėti realiai bendrauti su vaiku, doru elgesiu siekti vaiko palankumo, priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaikus ir pan.).

38. Byloje pateikti pareiškėjos sugyventinio M. S. turto duomenys, iš kurių matyti, kad jo darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 1 200 Eur, jam nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), 17,85 kv. m, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)s. Taip pat M. S. įsigijo naują būstą, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį yra mokama paskola. Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos sugyventinis M. S. šiuo metu pakeitė darbą, koks tiksliai bus atlyginimas negali pasakyti, kadangi darbo pobūdis bus susijęs su komandiruotėmis ir nuo to priklausys atlyginimo dydis. Taigi šiai dienai nėra žinomos, kokios yra tikslios M. S. pajamos. Be to, pastebėtina, kad teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog M. S. darbo reikalais nuolat vyks į komandiruotes, kelia pagrįstų abejonių, jog pareiškėja turės pakankamai laiko rūpintis mažamečius sūnumi E. bei vykti su A. į gydymo įstaigas. Vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad jai tuo metu padės giminaičiai, nevertinantys kaip objektyvūs duomenys, sudarantys prielaidą, kad pareiškėja turės ir galės skirti pakankamai laiko A. sveikatos priežiūrai.

39. Pažymėtina, jog pati pareiškėja jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, santuokos su M. S. nėra sudariusi, duomenų, kad turi lėšų, būtų prisidėjusi prie būsto, kuriame šiuo metu gyvena, įsigijimo, nėra. Bylos duomenimis, pareiškėjos skolų suma viršija net 20 000 Eur. Ji taip pat neteikia jokio reguliaraus išlaikymo sūnui A. Teismo posėdžio metu pareiškėja negalėjo net tiksliai įvardyti, kada teikė išlaikymą sūnui, kokią sumą, koks šiai dienai yra įsiskolinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teiraujantis, kodėl neskiriamas sūnui išlaikymas, pareiškėja iš esmės tik teisinosi netinkamais darbais, nepakankamu atlyginimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėja keičia darbus, vienoje vietoje ilgai neišdirba teisindamasi tuo, kad netinkamas darbo grafikas ar kitos sąlygos. Tokios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjos gebėjimais susirasti nuolatinį darbą bei gauti stabilias pajamas. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad nuo 2023 m. vasario mėn. pradėjo dirbti kurjere, kur jos darbo užmokestis sudarys apie 300 Eur, tačiau tuo pačiu nurodė, kad už vasario mėn. gavo 75 Eur atlyginimą. Tokiu būdu lieka neaišku, kokios yra pačios pareiškėjos nuolatinės pajamos, gaunamos iš darbinių pajamų. Juo labiau, kad pareiškėja nurodė, kad toks darbo pobūdis yra pagal individualią veiklą, bet tiksliai negalėjo paaiškinti, kokius ji pati mokesčius dar papildomai mokės iš gaunamų pajamų. Taigi pareiškėja savo stabilią finansinę padėtį grindžia vien tik sugyventinio M. S. pajamomis ir turtu, o ne savo pagerėjusia bei stabilia finansine padėtimi. Tokios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos finansinės padėtis bus ribota skirti papildomų išlaidų sūnaus A. sveikatos priežiūrai.

40. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu analizuoti, kokias pastangas pareiškėja deda siekdama palaikyti, atkurti socialinį, emocinį ryšį su sūnumi. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. (globėja) teigė, kad nuo gruodžio mėn. mama beveik neskambino vaikui ir nesusitiko. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Tarnybos, atstovė posėdžio metu tvirtino, jog vaiko ir mamos susitikimai yra epizodiški, susitikimai neįvyksta dėl mamos kaltės. Liudytoja D. B. (socialinė darbuotoja) posėdžio metu nurodė, kad paskutinį kartą pareiškėja su vaiku matėsi gruodžio mėn. ir šį paskutinį sekmadienį (2023 m. kovo 26 d.), šeima labai sirgo. Pati pareiškėja teismo posėdžiu metu neneigė, kad nuo gruodžio mėn. vaiko nematė, kiek kartų bandė bendrauti telefonu nurodyti negalėjo. Aplinkybes, kodėl tiek laiko nesimatė ir nebendravo su sūnumi vėl gi grindė įvairiais pasiteisinimais, t. y. kad ir ji tam tikru laiku sirgo ir kiti šeimos nariai sirgo, tačiau negalėjo pasakyti, kodėl sergant jos sutuoktiniui ar kitam vaikui, ji negalėjo atskirai susitikti su A. Atsakydama į teismo užduotus klausimus, ar sveikino vaiką su šventėmis (Šv. Kalėdos, Nauji Metai), ar pirko dovaną, ar domėjosi vaiko darželio spektakliu, jo šventiniu kostiumu, pareiškėja net negalėjo prisiminti tokių aplinkybių. Vėliau nurodė, kad R. R. siuntė vaiko šventės nuotrauką, tačiau paklausus pareiškėjos, ar kalbėjo su vaiku, ar pasidžiaugė jo kostiumu, pareiškėja nurodė, kad ne. Atsakydama į suinteresuoto asmens R. R. klausimą, kodėl sutartu laiku buvo atsisakyta paimti vaiką, pareiškėja teigė, kad tą dieną jai buvo didelis spaudimas, tačiau kodėl tuo metu A. negalėjo svečiuotis būnant namie kitiems šeimos nariams, paaiškinti negalėjo. Taigi šiuo atveju analizuojat posėdžio metu išklausytus paaiškinimas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pastangos pradėti realiai bendrauti su vaiku yra nepakankamos. Vien tik pareiškėjos pasiteisinimai, jog visa šeima sirgo ir dėl to negalėjo susitikti ar paskambinti vaikui, domėtis juo ir jo veikla, pasveikinti su šventėmis, laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atsainūs vaiko A. atžvilgiu. Rūpestingas ir ryšį su vaiku siekiantis atkurti tėvas turėtų visapusiškai domėtis vaiku, stengtis dalyvauti jo veikloje, gebėti prižiūrėti vaikus, atpažinti jų poreikius ir lūkesčius, o esant ligai (kaip šiuo atveju teigia pareiškėja), nors palaikyti kontaktą su vaiku telefono skambučiais, vaizdo skambučiais ar pan. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pareiškėja neatitinka rūpestingo ir bendrauti su vaiku siekiančio tėvo kriterijų.

41. Teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi vaiko A. K. psichologinei ir psichinei būsenai nustatyti skyrė psichologinę–psichiatrinę ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. – rugsėjo 15 d. ekspertizės aktą Nr. 103MS-174/2022, kuriuo pateikė išvadą, kad vaiko perkėlimas į biologinės motinos šeimą neatitinka vaiko interesų ir jo poreikių. Geriausiai vaiko poreikius atitinka gyvenimas kartu su globėjais R. R. ir V. R. bei reguliarus bendravimas su biologinės motinos šeima. Akte taip pat pateikta išvada, kad vaikas A. K. nesuvokia, jog jis ruošiamas perkelti iš globėjų šeimos į biologinės motinos šeimą. Tarp A. K. ir jo biologinės mamos yra susiformavę paviršutiniški, nepastovūs socialiniai ir emociniai ryšiai, vaikas ją pažįsta, pamiršta jos vardą, nepasiilgsta, suvokia ją daugiau kaip žaidimų partnerę, o ne globos ir rūpinimosi šaltinį; vaiko prieraišumas prie jo biologinės motinos nėra susiformavęs, motinos vadovavimo vaikui stilius vertintinas kaip nenuoseklus ir greičiau netinkamas, neatitinkantis vaiko individualių ypatumų bei poreikių. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja nesutiko su ekspertų pateiktomis išvadomis, teigdama, kad ekspertų susitikimai su vaiku vyko tik porą kartų, todėl vaiko ryšys su biologine motina nebuvo atskleistas, tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad ekspertizę atliko profesionalios teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės, kurios turi aukštuosius išsilavinimus ir ne vienerių metų darbo ekspertu stažus. Todėl šiuo atveju teismui nekyla abejonių dvejoti ir kvestionuoti pateikto ekspertizės akto, juolab, kad pati pareiškėja objektyvių duomenų dėl ekspertizės akto netikslumo nepateikė, o tik deklaratyviai teigė, jog jis neatskleidė tikrojo jos ir vaiko ryšio.

42. Vertinant pareiškėjos pastangas priimti tarnybų teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į liudytojų, Tarnybos atstovės bei globėjos teiktus paaiškinimus. Posėdžio metu D. B. (socialinė darbuotoja) nurodė, kad pareiškėja ne visada atsižvelgia į specialistų pasiūlymus. Tarnybos atstovė teigė, jog ekspertizės išvadoje parašyta, kad galimai įtariami raidos sutrikimai ir mažajam vaikui (E.), tačiau mama šią informaciją ignoruoja ir į specialistų nuomonę nekreipia dėmesio. Byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. 103MS-174/2022 nurodyta „<...> itin aktyvus, pagal stebėjimą galimai hiperaktyvus ir raidos etapo neatitinkantis mažojo E. elgesys (berniukas net atrodo smulkesnis nei pusantrų metų vaikas, jo kalba neišsivysčiusi, veikla chaotiška, atsitiktinė) <...>“. Posėdžio metu pareiškėja neigė mažojo sūnaus sutrikimus ir teigė, jog šeimos gydytojas bei mažojo vaiko auklėtojos nepastebi jokių sutrikimų E., todėl ji nesikreipia į specialistus. Teismas pastebi, kad nors šios bylos ginčas yra dėl vaiko A. grąžinimo į biologinę šeimą ir nesusijęs su vaiku E., tačiau šiuo atveju yra būtina analizuoti motinos požiūrį į specialistų teikiamus pasiūlymus bei pagalbą. Taigi matyti, kad pareiškėja ignoruoja specialistų pastebėjimus, kas pagrįstai kelia abejonių, ar pareiškėja priims rekomendacijas dėl tolimesnio A. gydymo, ar dėl tokio pareiškėjos požiūrio neregresuos šiuo metu pasiektas A. sveikatos būklės, raidos pagerėjimas.

43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra realių pareiškėjos galimybių pasirūpinti vaiku A., užtikrinti jo poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Teismas pastebi, kad sukurti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas yra vienas iš faktorių siekiant, kad būtų panaikintas tėvo valdžios apribojimas, be to, svarbiausias elementas – tinkamo ryšio su vaikais atkūrimas, siekis tapti tėvu vykdančiu tėvo pareigas (rūpestis jų ugdymu ir sveikata, gebėjimas prižiūrėti vaikus, atpažinti jų poreikius ir lūkesčius, tinkamos psichosocialinės aplinkos sukūrimas, materialinis išlaikymas ir kt.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų valdžios apribojimui panaikinti reikia visų šio apribojimo pagrindų išnykimo, t. y. tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimu, bendravimą su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Vertinant

44. aplinkybių visumą, t. y. tai, jog pareiškėjos finansinė padėtis nėra stabili, asmeninio turto ji neturi, yra priklausoma nuo sugyventinio pajamų, tai, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos gebėjimo pasirūpinti vaiko sveikata dėl jam nustatyto neįgalumo ir tolimesnio gydymo, tai, kad pareiškėja tik epizodiškai bendrauja su vaiku, tai, kad vangiai atsižvelgia į institucijų teikiamą pagalbą bei rekomendacijas, taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktą ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad vaiko grįžimas į biologinę šeimą prieštarautų jo geriausiems interesams, o taip pat vaikui žalos gali padaryti specialiųjų ir ugdymo(si) poreikių netenkinimas, nuoseklus specialistų rekomendacijų namuose nevykdymas, darytina išvada, jog motinos valdžios apribojimo panaikinimas esant dabartinei situacijai, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Nors bylos nagrinėjimo metu ir nustatyti minimalūs teigiami pareiškėjos elgesio pokyčiai, siekis susigrąžinti vaiką, tačiau jie yra nepakankami bei nesudarantys pagrindo nagrinėjamos bylos apimtyje spręsti, jog nustatytos ir egzistuoja įstatymo numatytos sąlygos paskirto apribojimo panaikinimui ar pakeitimui. Teismo vertinimu, visos bylos kontekste negalima daryti kategoriškos išvados, jog A. K. elgesys, suvokimas apie vaiko sveikatą, tolimesnį gydymą, jo priežiūrą ir asmeninė finansinė padėtis yra negrįžtamai pasikeitę ir ji tinkamai gali / galės rūpintis vaiku.

45. Be kita ko, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad paskirta globėja vaiku rūpinasi tinkamai, kad vaikas gauna visą reikalingą pagalbą, rūpinimąsi jo visaapimančiu vystymusi, lavinimu, auklėjimu, sveikatos būkle. Bylos ir liudytojų duomenis, vien tik globėjos dėka vaiko raidos atsilikimas yra sumažėjęs, jo sveikata geresnė. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. K. interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos R. R. šeimoje, todėl, nesant CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų tėvo valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, šiuo metu motinos valdžios apribojimas prieštarautų vaiko interesams, ir todėl pareiškėjos pareiškimo tenkinti nėra pagrindo (CK 3.181 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

46. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti pareiškimo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 408 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. K. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.