Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Sotero LT“, akcinės bendrovės „Mano bankas“, uždarosios akcinės bendrovės “Credit Service“ atstovams posėdyje nedalyvaujant (pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo atsakovui M. K., tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“, akcinė bendrovė „Mano bankas“, uždaroji akcinė bendrovė “Credit Service“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. kovo 29 d. priimtas nagrinėti ieškovės K. K. (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovui M. K. (toliau – ir atsakovas). Ieškiniu bei posėdžio metu patikslintu prašymu dėl ieškinio 34.4 reikalavimo ieškovė teismo prašė nutraukti ieškovės, (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ukrainos piliečio, (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles, kylančias iš 2018-03-09 Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 2483 dėl automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2002-07-01, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Polenera“, įmonės kodas 303431973, vykdys ieškovė, kartu pripažįstant, kad prievolė prieš kreditorių išlieka solidari, taip pat ieškovei atitenka visos teisės, kylančios iš aukščiau nurodytos sutarties; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms ir vertimo išlaidas). Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2019 m. kovo 29 d. teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos atsakovui M. K. uždrausta bendrauti, artintis prie ieškovės K. K., nurodyta nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad manė, jog kyla reali grėsmė ieškovės ir jos artimųjų saugumui ir sveikatai, esant neprognozuojamam atsakovo elgesiui. Net buvus paskirtai kardomajai priemonei baudžiamojoje byloje – įpareigojimui gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos artimųjų ir nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu – atsakovas yra bandęs jos nevykdyti.

Patikslintas ieškinys su vertimu į rusų kalbą atsakovui įteiktas 2019 m. gegužės 25 d. per darbovietę UAB „Bendras servisas“ (el. bylos priedas, b. l. 12). Atsakovas per teismo pranešime nustatytą 20 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Tokiu pačiu būdu atsakovui įteiktas šaukimas į teismo posėdį (el. bylos priedas, b. l. 13). Atsakovas į posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė.

Byloje gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo susipažino su 2019 m. kovo 7 d. patikslintu ieškiniu „Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo“ ir jam neprieštarauja. VMI prie FM sutinka, jog K. K. ir M. K. įsiskolinimas valstybės biudžetui bei iš M. K. antstolių vykdomas išieškojimas valstybės naudai yra jų asmeninė skolos valstybei, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš K. K. ir M. K. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą (el. b. T. I, psl. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietė K. K. (pavardė iki santuokos – (duomenys neskelbtini)) ir Ukrainos pilietis M. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 4773 (el. bylos priedas, b. l. 2; el. b. T. I, psl. 83-84).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Remiantis bylos medžiaga (el. b. T. I, psl. 61-66) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2298-858/2018, kurioje priimtas įsiteisėjęs 2018 m. birželio 22 d. nuosprendis, buvo konstatuotos šios aplinkybės: M. K. 2018 m. birželio 8 d. apie 23:00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis sudavė savo sutuoktinei K. K. į veidą ir kitas kūno dalis – vieną kartą ranka į dešinį petį ir iki 10 kartų abiejų rankų delnais per veidą, taip K. K. padarė kraujosruvas odoje kaklo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose. M. K. suvokė, kad mušė K. K., kuri yra jo sutuoktinė, numatė, kad jos sveikata dėl to bus nežymiai sutrikdyta, ir norėjo taip veikti, todėl yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Liudytojos R. Č. (ieškovės mama) ir L. N. (ieškovės močiutė) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-08 apie 23:00 val. į jos namo dalį atbėgo jos dukra K. K., kraujuotu veidu, suplėšytais marškinėliais. Teismas, atsižvelgęs į M. K. nusikaltimo smurtinį pobūdį, pasireiškusį artimoje aplinkoje, kurią sudaro ne tik K. K., bet ir jos mažametė dukra A. Č., motina R. Č., močiutė L. N., kadangi jie kartu gyvena tame pačiame dvibutyje name, susiję artimais ryšiais, be to, R. Č. ir L. N. iš karto po nusikaltimo padarymo matė sužalotą K. K., todėl netiesiogiai patyrė smurto artimoje aplinkoje padarinius, o mažametė A. Č. gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, todėl laikytina smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1, 6 dalys), įvertinant M. K. elgesį po nusikaltimo padarymo, o būtent, grasinimus padegti šį gyvenamąjį namą, kad jie sudegtų gyvi, kad susidoros, sprendė, kad M. K. bausmės paskirtį padės įgyvendinti šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo K. K., A. Č., R. Č., L. N. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu, draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su jais, lankytis jų gyvenamojoje, darbo vietose, mažametės A. Č. lankomame vaikų darželyje; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 1, 3 dalys, 721, 722 straipsniai). Tuo pačiu pagrindu M. K. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu gyventi skyrium nuo K. K., A. Č., R. Č., L. N., ir nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu, draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su jais, lankytis jų gyvenamojoje, darbo vietose, mažametės A. Č. lankomame vaikų darželyje.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad tarp šalių vyko konfliktas ir 2018 m. rugpjūčio 26 d. vakare, kuomet ieškovė nuvyko į skyrium gyvenančio sutuoktinio gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), norėdama jam perduoti jo daiktus (el. b. T. I, psl. 56-58). Ieškovės iniciatyva buvo iškviesta policija, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta nenustačius pakankamai duomenų ir įrodymų. Atsakovas tuomet policijos pareigūnams nurodė, kad sutuoktinei atvažiavus paėmė jos automobilio užvedimo raktus, nes nenorėjo, kad ji išvažiuotų, skirtis nenori, žmoną myli. Nurodė, kad buvo išgėręs, detalių neatsimena. 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas galiojant kardomajai priemonei nesiartinti prie ieškovės, buvo atvykęs į ieškovės namus, esančius Paplaujos g. 20, Vilniuje, laukė, kol ji grįš iš darbo, smurtinių veiksmų neatliko, tačiau atsisakė išvykti, todėl ieškovė iškvietė policijos pareigūnus. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio taip pat nepradėtas nenustačius atsakovo veiksmuose pavojingumo (el. b. T. I, psl. 49-51).

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, ieškovė yra su ja bendravusi telefonu. Nurodė, kad atsakovas būdamas neblaivus yra švaistęsis peiliu, po konflikto 2018 m. birželio 8 d. grasino sudeginti namą, kuriame gyvena ieškovė ir artimieji. Ieškovės mažametė dukra atsakovą vadina pabaisa. Pasak ieškovės, kaimynai jai yra sakę, kad paryčiais matydavo sutuoktinį, kuriam uždrausta artintis prie ieškovės, vaikštant apie namą. Dėl to ieškovė jaučia baimę.

Šios aplinkybės, pirmiausia atsakovo M. K. nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą sutuoktinės atžvilgiu, bei atsakovo neištikimybė, sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra įrodytos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, todėl laikytina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 2 000 Eur.

Ieškovės paaiškinimai, o būtent tai, kad ieškovė nurodė tikėjusis gražaus gyvenimo, tačiau atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, būnant neblaiviam smurtauti prieš ją fiziškai ir psichologiškai, ieškovė dėl susiklosčiusios padėties tapo nervinga, jautėsi prislėgta, sugniuždyta, emociškai sukrėsta, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kartu su baudžiamosios bylos Nr. 1-2298-858/2018 duomenimis, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią įrodytu nežymiu sveikatos sutrikdymu bei emociniais sunkumais. Ieškovė baudžiamojoje byloje neteikė ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio ir tikėtinos neištikimybės, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus neilgą santuokos trukmę (šalys iki 2018 m. birželio 8 d. konflikto santuokoje buvo pragyvenusios 8,5 mėnesio), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-986-619/2017; 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-13-619/2018; kt.), ieškovei priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo neištikimybės pažymėtina ir tai, kad ieškovės iniciatyva atsakovo atžvilgiu po 2018 m. birželio 8 d. konflikto buvo taikomas įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės (kardomoji priemonė baudžiamojoje byloje, laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje), ieškovė nurodė atsakovui, kad siekia skyrybų, todėl neištikimybės faktas šiuo konkrečiu atveju pats savaime nelaikytinas savarankišku pagrindu, dėl kurio ieškovė būtų patyrusi sunkių psichologinių išgyvenimų.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovei prašant, nutraukus santuoką ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė.

Į bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, trečiaisiais asmenimis turi teisę įstoti vieno ar abiejų kreditoriai, pasisakyti dėl prievolių ir turto pasidalijimo (CK 3.126 straipsnis).

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais 2019 m. kovo 12 d. duomenimis K. K. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 120,00 EUR bauda, o M. K. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 511,00 EUR bauda už administracinius nusižengimus (toliau - AN) bei 16,00 EUR bauda, kuriai dar nebuvo suėjęs mokėjimo terminas. Visos neįvykdytos AN baudos per integracines sąsajas perduotos vykdyti antstolių kontoroms. Iš M. K. 2018 m. kovo 19 d. gauta 90,00 EUR suma įmokos kodu 1001 su nurodytu registro objekto identifikaciniu kodu (toliau – ROIK) 17075262943. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. tiesiogiai pateikė vykdymui antstolio Gintauto Puodžiuko kontorai Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-1132-276/2018 dėl piniginės sumos išieškojimo valstybei iš M. K., 2018 m. rugpjūčio 14 d. antstolis Gintautas Puodžiukas išieškojo iš M. K. ir pervedė 51,68 EUR sumą įmokos kodu 6801 į VMI prie FM sąskaitą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-1132-276/2018. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 3 vykdomosios bylos, kuriomis iš M. K. antstoliai atlieka išieškojimo veiksmus.

Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens poziciją, ieškovės ir atsakovo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai laikytinos asmeninėmis prievolėmis, todėl nutraukiant santuoką nedalintinos. Taip pat nedalintini iki santuokos sudarymo įgyti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams AB „Mano bankas” (buvusi kredito unija „Mano unija“) ir UAB „Credit Service” (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

Santuokos metu ieškovės vardu prisiimti įsipareigojimai pagal 2018 m. kovo 9 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 2483 dėl automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2002-07-01, su UAB „Polenera“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Sotero LT“), įmonės kodas 303431973 (toliau – lizingo sutartis), nemodifikuotini ir paliktini solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsniai), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju šalių atsakomybė pagal lizingo sutartį yra solidari, todėl nesant UAB „Sotero LT“, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal lizingo sutartį negali būti modifikuojamos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vienasmeniškai vykdė ir numato vykdyti visas prievoles pagal lizingo sutartį, o atsakovas nepateikė prieštaravimo, teismas vertina, kad yra pagrindas visas iš lizingo sutarties kylančias teises po santuokos nutraukimo palikti ieškovei.

Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad registruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, valdomo bendros sutuoktinių nuosavybės teise, šalys neturi, dėl kito (neregistruotino) turto ar namų apyvokos daiktų byloje ginčo nebuvo, todėl nutraukiant santuoką turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

4. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo

Remiantis bylos dokumentais, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 136 Eur (el. b. T. I, psl. 136), 630 Eur (el. b. T. III, psl. 20-23; el. b. priedas, b. l. 16-18), 62,84 Eur (el. b. T. III, psl. 24-27), iš viso 828,84 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintas (1/3 reikalavimų), į tai, kad yra tenkinti ieškovės reikalavimai dėl turtinių teisių ir pareigų po santuokos nutraukimo (1/3 reikalavimų), į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos (1/3 reikalavimų) tenkintas iš dalies, remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteistina 5/6 patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 690,70 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 13,11 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis), t. y. iš atsakovo priteistina 10,93 Eur. Iš ieškovės priteistina suma sudaro mažiau kaip 3 Eur, todėl nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., g(duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 4773, dėl atsakovo M. K., (duomenys neskelbtini), kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo M. K., (duomenys neskelbtini), ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles, kylančias iš 2018 m. kovo 9 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 2483, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Polenera“ (UAB „Sotero LT“), įmonės kodas 303431973, vykdys ieškovė K. K., prievolei prieš nurodytą kreditorių išliekant solidariai ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. 1983 m. rugpjūčio 7 d., prievolei. Pripažinti, kad ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka visos teisės, kylančios iš 2018 m. kovo 9 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 2483 dėl automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2002-07-01.

Panaikinti teismo šioje byloje 2019 m. vasario 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., (duomenys neskelbtini), 690,70 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 70 cnt) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. K., gim. 1983 m. rugpjūčio 7 d., 10,93 Eur (dešimt eurų 93 cnt) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.