- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1196-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01102-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23-672/2015, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovo V. M. priteisti 37175,29 Lt (10766,71 Eur) žalą, 836 Lt (242,12 Eur) žyminį mokestį, 147,62 Lt (42,75 Eur) vertimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1–4 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2012-07-18 Didžiojoje Britanijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadinta transporto priemonė Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti G. M.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės. Transporto priemonė buvo naudojama šalyje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Transporto priemonės AUDI 80 valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – V. M.. Sudarydamas transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, V. M. nurodė, kad transporto priemonė nebus naudojama valstybėse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 37 175,29 Lt (10766,71 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.
Teismas nurodė, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, į teismo parengiamąjį posėdį ieškovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Jokių duomenų ir prašymų iš ieškovo negauta. Atsakovas į teismo į parengiamąjį posėdį taip pat neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Jokių duomenų apie neatvykimo priežastis nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, teismui nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ir dokumentų, nes bylą vedantis ieškovo atstovas negavo informacijos apie paskirtą posėdį. Šis nesusipratimas įvyko dėl techninės klaidos. Ieškovas buvo surinkęs papildomą informaciją, susijusią su Didžiosios Britanijos teise, bei ketino šią informaciją pateikti į bylą prieš teismo posėdį ar posėdžio metu.
2. Ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tuo atveju, kai yra duomenų, jog ieškovas yra pasyvus, galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovas nėra pasyvus ir nepiktnaudžiauja procesu, nes jau teikiant ieškinį ieškovas prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovo atstovui tuo atveju, jei ieškovas neatvyks į teismo posėdį.
3. Reikalaudamas užsienyje įvykusios avarijos metu padarytos žalos atlyginimo, kai žalos byla administruojama pagal tos valstybės teisę, ieškovas turi įrodyti šios teisės aktų turinį. Kartu su skundu ieškovas pateikia papildomus įrodymus – Bendruosius atlyginti žalą reguliavimo principus, prašo juos prijungti prie bylos. Minėtą dokumentą ieškovas gavo 2015 m. rugsėjo mėnesį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu bylą nagrinėjant parengiamąjame teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta (CPK 230, 296 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ieškiniu dėl 10766,71 Eur (37175,29 Lt) žalos priteisimo iš atsakovo V. M..
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė šalims teismo šaukimus, informuodamas apie 2015-09-15, 9 val. 30 min., vyksiantį parengiamąjį posėdį. Į vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei ieškovo AB „Lietuvos draudimas” atstovas, nei atsakovas V. M.. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 straipsniu, nes skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu parengiamąjame posėdyje, kurio eiga reglamentuojama specialiąja CPK norma – 230 straipsniu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1545-260/2014, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2406-221/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1947-781/2014 ir kt.
Parengiamojo teismo posėdžio eigą nustato CPK 230 straipsnis, kuriame nurodytos šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama parengiamąjame teismo posėdyje, todėl turi būti taikomos ne procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimo teismo posėdyje tvarką (CPK 246 str.), tačiau specialiosios teisės normos, reglamentuojančios parengiamojo posėdžio eigą. CPK 230 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą tuo atveju, jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog atsakovui V. M. šaukimas apie 2015-09-15 vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį 2015-09-16 grįžo neįteiktas. Kadangi į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko abi šalys, ir vienai iš šalių apie parengiamąjį teismo posėdį nepranešta, todėl, esant šioms aplinkybėms, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 230 str. 3 d.). Taigi, šiuo atveju CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės ieškovui negalėjo būti taikytinos jau vien dėl to, kad vyko ne teismo posėdis, o parengiamasis teismo posėdis, į kurį ieškovo neatvykimas nesukuria pirmosios instancijos teismo pritaikytų pasekmių ieškovui (palikimas ieškinio nenagrinėtu). Be to, įstatymo leidėjas CPK 230 straipsnyje apibrėždamas parengiamojo teismo posėdžio eigą, ieškinio palikimą nenagrinėtu įvardino ne kaip teismo pareigą, bet kaip teisę.
Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs susidariusią situaciją bei į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą 2014-11-05, 2014-12-04, 2014-12-30, 2015-01-29 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, prašydamas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, kad neatvyko į 2015-09-15 parengiamąjį teismo posėdį dėl paties ieškovo klaidos, nes dokumentas (suprastina šaukimas) nebuvo paskirtas įgaliotam asmeniui. Nors teismas ir pripažįsta, kad ieškovo neatvykimo priežastys į parengiamąjį teismo posėdį ir negali būti pripažintos svarbiomis, tačiau įvertinus ieškovo elgesį, teigti, kad jis buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą, nėra pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 str. 4 d., CPK 2, 7 str.), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu buvo nepagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-10-05 nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, konstatavo, kad iš ieškovo jokių duomenų ir prašymų negauta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Iš ieškinio turinio matyti, kad jau pateikdamas teismui ieškinį ieškovas prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant tuo atveju, jeigu ieškovo atstovas neatvyks į teismo posėdį (4 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo pareiškęs prašymą bylą nagrinėti neatvykus jo atstovui, o teismas nebuvo pripažinęs ieškovo (jo atstovo) dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.