Kauno apygardos teismo nutartis

6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino dalinai.

Nutraukė (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ir įregistruotą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoką tarp ieškovo V. O. ir atsakovės D. O. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. O. paliko santuokinę ir prigimtinę pavardę „O.“, atsakovei D. O. – santuokoje turimą pavardę „O.“. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas V. O. ir atsakovė D. O. išliks solidariais skolininkais kreditorei uždarai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“ pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 iki visiško prievolių pagal ją įvykdymo.

Pripažino ieškovui V. O. po santuokos nutraukimo asmeninę teisę valdyti ir naudoti pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 išperkamą transporto priemonę - automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovą V. O. toliau mokėti įmokas kreditorei uždarai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“ pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 bei pripažino ieškovui V. O. asmeninę teisę, tinkamai įvykdžius lizingo gavėjo prisiimtas prievoles pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901, perimti automobilį asmeninės nuosavybės teise.

Pripažino skolines prievoles kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2013 m. spalio 29 d. kredito sutartį Nr. 18A1318211416-B8 asmeninėmis atsakovės D. O. prievolėmis.

Panaikino 2017 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1608, kuria ieškovas V. O. padovanojo atsakovei D. O. nekilnojamąjį turtą: a) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b) ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), c) ½ dalį pastato-pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), d) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), e) ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir taikė restituciją – šį turtą ir nuosavybės teises į jį grąžino ieškovui V. O. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalis).

Padalino ieškovo V. O. ir atsakovės D. O. santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu: a) ieškovui V. O. priteisė natūra daiktus: 1300 Eur vertės šaldytuvą, 500 Eur vertės baldus – minkštą kampą, 80 Eur vertės žurnalinį staliuką, 20 Eur vertės kilimą, 800 Eur vertės kieto kuro katilą (viso 2700 Eur vertės turtą); b) priteisė atsakovei D. O. iš ieškovo V. O. pusės jam priteisiamo natūra kilnojamo turto vertės – vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų (1350 Eur), dydžio kompensaciją.

Priteisė atsakovei D. O. iš ieškovo V. O. pusės laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d. iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui V. O. ir atsakovei D. O. priklausiusių piniginių lėšų padarytų įmokų kreditorei uždarai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“ pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 sutartį – dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų 48 ct. (2650,48 Eur) dydžio kompensaciją.

Priteisė ieškovui V. O. iš atsakovės D. O. keturiasdešimt septynis eurus 86 ct. (47,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisė iš ieškovo V. O. ir atsakovės D. O. po šešis eurus 91 ct. (6,91 Eur) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

7. Teismas nustatė, kad šalys po 1 m. pažinties, maždaug nuo 2012 m. sausio iki 2016 m. rugsėjo, t. y. daugiau nei 4 m. gyveno kartu kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį (vykdė jungtinę veiklą) ieškovo namuose (duomenys neskelbtini)., kartu gyveno atsakovės duktė A. Z., gim. (duomenys neskelbtini)

8. 2013 m. spalio 29 d., šalims gyvenant kartu sugyventiniais ir vedant bendrą ūkį, tačiau jiems dar nesant santuokoje, atsakovė su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarė kredito sutartį dėl 27700 litų (8022 Eur) paskolos 10 metų laikui butui su rūsiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti ir šios paskolos lėšomis minimą butą 2013 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6536, pagrindu įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn.

9. 2015 m. kovo 12 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VM-587, pagrindu ieškovas iš savo motinos asmeninės nuosavybės teise įgijo mėgėjų sodo žemės sklypą su senais statiniais (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. kovo 16 d. sklypas sujungimo būdu buvo išplėstas iki 0,1771 ha, 2016 m. balandžio 4 d. suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre kaip asmeninė ieškovo nuosavybė sklype buvę statiniai (ginčo nekilnojamas turtas), kurių statyba (rekonstrukcija) buvo baigta iki 2016 m. balandžio 14 d. (iki šalių santuokos sudarymo) : sodo pastatas, pastatas-pavėsinė, pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, šulinys, tvora ir lauko tualetas.

10. (duomenys neskelbtini) šalys Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įregistravo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoką (1 t., e. b. l. 79), vedybų (povedybinės) sutarties nesudarė. Po santuokos sudarymo šalys persikėlė nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą.

11. 2016 m. rugsėjo 28 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar trečiasis asmuo UAB „Luminor lizingas“) su atsakove sudarė lizingo sutartį, o su ieškovu – laidavimo sutartį Nr. 201608901, dėl automobilio „Toyota Auris“ pardavimo atsakovei už 22600 Eur kainą, taip pat nustatytos tokios finansavimo sąlygos : pradinis įnašas – 2260 Eur, lizingo laikotarpis – 60 mėn., 12 vnt. mokėjimų per metus (kas mėnesį), mėn. įmokos dydis – 248,35 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. automobilis buvo perduotas naudotis ir valdyti atsakovei, o nuo 2018 m. vasario pabaigos, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, - yra ieškovo žinioje, jo naudojamas ir valdomas. Nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. (santuokos sudarymo) iki 2018 m. kovo 8 d. (šalims pradedant gyventi skyriumi) vykdant šią sutartį buvo sumokėta įmokų – 5300,95 Eur.

12. 2017 m. birželio 1 d. ieškovas dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1608, padovanojo, o atsakovė priėmė dovanai nuosavybės teises į ½ dalį ginčo nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 12 d. sandoris įregistruotas (išviešintas) Nekilnojamo turto registre.

13. Šalims pradedant gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 2 dalis) 2018 m. vasarį, buvusiuose šeimos namuose (duomenys neskelbtini) natūroje buvo ir liko ieškovo žinioje (jam naudoti ir valdyti) ginčo kilnojamas turtas (daiktai) – dviejų durų šaldytuvas, minkšti baldai (kampas), žurnalinis staliukas, kilimas, kuriais buvo pakeisti seni 2017 m. lapkričio – 2018 m. vasario laikotarpiu, t. y. šalims dar gyvenant santuokoje kartu ir vedant bendrą ūkį.

14. 2017 m. vasario 8 d., šalims dar gyvenant santuokoje kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovas iš UAB „Internetinė prekyba“ nupirko už 965 Eur kieto kuro katilą „Kamen DREMAX PREMIUM 16 Kw“, kuris iki dabar yra jo naudojamas šildyti paminklų ir kt. jo individualios darbinės veiklos produktų ekspozicijos patalpai, esančiai nuosavybės teise jo motinai priklausančiame komercinės paskirties pastate.

15. Teismas nurodė, kad šalys (sutuoktiniai) nebegyvena kartu santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio nuo 2018 m. vasario. Ieškovas nepateikė atsakovės neištikimybę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė iš dalies įrodė (savo paaiškinimais, liudytojų A. Z., E. Ž., K. K. parodymais), kad ieškovo elgesys, jiems susituokus, jos, kaip sutuoktinės, ir kartu su jais gyvenusios jos pilnametės dukters A. Z. (šeimos narės) atžvilgiu nevisiškai atitiko lojalaus ir pagarbaus sutuoktinio elgesio standartą, - ieškovas, nors ir vedamas gerų ketinimų, įgyvendindamas šeimos namų šeimininko ir savininko teises, kitų šeimos narių (atsakovės ir jos dukters) atžvilgiu neretai naudojo netinkamas strategijas ir priemones (punktas 4), taip sumenkindamas jas kaip asmenybes, o save atvirkščiai laikydamas aukštesniu ir reikšmingesniu visų šeimos bendrų reikalų tvarkyme, tai gniuždė atsakovę, ją žemino kaip asmenybę, kėlė įtampą tarp sutuoktinių, kuri vis dažniau išsirutuliodavo į atvirą konfliktą, barnius ir ilgainiui bendrą jų, kaip lygiateisių ir lygiaverčių partnerių (CK 3.28 straipsnis), gyvenimą padarė sunkiai pakeliamu ir tiesiogiai priežastingai nulėmė šios šeimos iširimą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad dėl šeimos iširimo yra ieškovo V. O. kaltės. Teismas taip pat nurodė, kad ir atsakovės elgesys tam tikrais šalių bendro gyvenimo etapais ar momentais taip pat nevisiškai atitiko lojalaus ir pagarbaus sutuoktinio elgesio kito sutuoktinio (ieškovo) atžvilgiu standartui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių viso bendro gyvenimo vertinimą, atsakovės kaip sutuoktinio pareigų kitam sutuoktiniui vykdymą tyrė ir vertino viso laikotarpio šalims gyvenant kartu metu, t. y. ne tik po santuokos sudarymo, bet ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2016 m. rugsėjo. Teismo vertinimu, byloje liko nepaneigti ieškovo teiginiai, kad atsakovė nebuvo jam pakankamai lojali (bendravo su svetimu, ieškovui nepažįstamu vyru), nors teismas konstatavo, jog šis elgesys neteikė pagrindo ieškovui kaltinti atsakovę neištikimybe, tačiau geros moralės požiūriu tai neatitiko lojalumo ir pagarbos antrajam sutuoktiniui principo, pati atsakovė nepaneigė, jog toks ieškovo teisme nurodytas bendravimo faktas (punktas 3) tikrovėje aplamai buvo, paaiškindama, jog bendravusi su buvusiu bendramoksliu ir šis bendravimas neperžengęs padorumo ribų, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra svarbiau ne tai, ką žinojo pati atsakovė, o kaip tai atrodė kito sutuoktinio akimis, kaip šis tai suvokė ir priėmė. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė jam nėra lojali ir pagarbi tiek, kiek to šiuo atveju reikalavo geros moralės principai. Santuokos iširimo priežasčių nustatymui reikšminga aplinkybe teismas laikė atsakovės buto Vilkaviškio m. asmeninės nuosavybės teise įsigijimas, kuomet slapčia nuo bendrą ūkį kartu tvarkiusio ieškovo, paėmusi paskolą, paskolos lėšomis asmeninės nuosavybės teise atsakovė įsigijo atskirą butą kitoje vietovėje. Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl santuokos nutraukimo reikšminga aplinkybė, yra tai, kad šalys (abu sutuoktiniai) teismui pripažino, jog antrojo sutuoktinio elgesys, jų vertinimu kaltai nulėmęs jų šeimos iširimą, neatsirado vien po jų santuokos sudarymo, nebuvo naujas, anksčiau neegzistavęs dalykas, jis tęsėsi dar iš šeimos gyvenimo nesusituokus ir santuokos sudarymas jam iš esmės jokių pokyčių nepadarė. T. y. prieš priimdamos sprendimą tuoktis šalys turėjo įvertinti asmenybių ir charakterių trūkumus, ydas, nepriimtino elgesio epizodus ir pan. Kiekvieno iš ginčo šalių asmenybių ypatumai, charakterio bruožai buvo ir yra sunkiai suderinami, šių akivaizdžiai skirtingų tiek prigimtimi, tiek pažiūromis į pagrindinius bendro gyvenimo aspektus asmenybių darnus ir ilgalaikis šeimos gyvenimas jau santuokos sudarymo metu buvo labai mažai tikėtinas, brandus žmogus, jeigu jis būtų elgęsis reikiamai atsakingai ir rūpestingai, tokiomis kaip nustatyta aplinkybėmis šios santuokos nebūtų sudaręs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad abiejų šalių dėti į santuokos sudarymą lūkesčiai neturėjo realaus materialaus pagrindo, todėl nagrinėjamoje situacijoje abu, tiek ieškovas, tiek atsakovė, turi prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes, tai yra abu pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

16. Kaltais dėl šeimos iširimo pripažinus abu sutuoktinius, teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą iš ieškovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

17. Teismas byloje nustatė, kad ginčo kilnojami daiktai abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų (ieškovo) vardu buvo įgyti santuokos metu, jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl laikytini bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kieto kuro katilą jis nupirko ne iš šeimos bendro biudžeto, tačiau iš jo motinos jam tam perduotų pinigų. Daikto pirkimo-pardavimo dokumentas išrašytas ieškovo vardu, todėl labiau tikėtina, kad katilas buvo nupirktas ne iš ieškovo motinos, tačiau iš jo paties darbinių pajamų. Atsižvelgiant į tai teismas pripažino visus penkis ginčo kilnojamus daiktus bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Atsakovei priešieškiniu prašant šį turtą padalinti, natūra juos priteisti ieškovui, kurio naudojime, valdyme ir žinioje jie liko šalims pradėjus gyventi skyriumi 2018 m. vasarį (CK 3.127 straipsnio 2 d.), o atsakovas tokiam padalinimo būdui argumentuotų prieštaravimų nepareiškus, teismas nusprendė taikyti atsakovės prašomą ginčo kilnojamo turto padalinimo būdą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Atsakovei priteistinos kompensacijos iš ieškovo dydį nustatė lygia pusei likutinės jų gyvenimo skyriumi pradžios momentu rinkos vertės (CK 3.119 straipsnis). Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų vertės teismas pripažino, kad šaldytuvo, baldų ir kilimo nusidėvėjimas buvo beveik minimalus, o katilo – taip pat nedidelis. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės iš esmės atitinka pripažįstamas visuotinai žinomomis tokių charakteristikų ir kokybės daiktų rinkos kainas, atėmus minimalaus nusidėvėjimo vertę. Ieškovas, pareiškęs, jog minėtos vertės nėra realios ir teisingos (turi būti mažesnės), savo prieštaravimams įrodymų nepateikė. Teismas nustatė, kad ginčo kilnojamų daiktų bendra vertė yra 2700 Eur (šaldytuvo – 1300 Eure, odinio minkšto kampo baldų – 500 Eur, žurnalinio staliuko – 80 Eur, kilimo – 20 Eur, katilo – 800 Eur). Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1350 Eur kompensacija.

Žemesnės instancijos teismas

19. Spręsdamas dėl kompensacijos už įgyjamą pagal lizingo sutartį automobilio vertę (sumokėtas lizingo įmokas) priteisimo teismas nustatė, jog nuo santuokos sudarymo iki šalims pradedant gyventi skyriumi pagal automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį buvo sumokėta 5300,95 Eur įmokų, ieškovas nekelia ginčo dėl to, kad lėšos, kuriomis buvo atliktos šios įmokos, priskirtinos šalių bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir priklausė jiems abiem įstatymu preziumuojamomis lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje abi šalys yra pareiškę vienodus reikalavimus ir nekelia ginčo dėl to, kad automobilio naudojimo ir valdymo teisė, o baigus vykdyti lizingo gavėjo prievoles, ir disponavimo teisė po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, tai teismui patenkinant pastarąją su prievolių pagal lizingo sutartį vykdymo tvarkos nustatymu susijusią reikalavimų grupę, dėl kurios ginčo nėra, yra pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu nagrinėjamas atsakovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai iš ieškovo priteisimo, - ieškovas po santuokos nutraukimo ne tik įgyja asmeninės nuosavybės teise aukščiau minėtas turtines teises, tačiau ir tam tikrą automobilio vertę, kuri šiuo atveju yra lygi lizinguojamos jo naujo kainos ir likusių pagal sutartį mokėtinų įmokų sumos skirtumui, arba tiek, kiek jau buvo sumokėta pagal sutartį iki šalims pradedant gyventi skyriumi ir jam nebereikės to pakartotinai daryti (5300,95 Eur). Ši vertė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto įstatyminę šalių byloje neginčytą prezumpciją priskirtina bendrai jungtinei šalių sutuoktinių nuosavybei, tai yra, padalintinam nutraukiant jų santuoką turtui (CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalys), o kadangi šis turtas natūra atiteks ieškovui, šis turi prievolę pagal neginčijamą byloje bendraturčių lygių dalių prezumpciją kompensuoti pusę šio turto vertės pinigais atsakovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

20. Teismas tenkino šalių reikalavimus dėl pavardžių nutraukus santuoką.

21. Teismas nurodė, kad abi ginčo šalys byloje vienodai reikalauja teismą pripažinti po santuokos nutraukimo skolines prievoles pagal kredito sutartį asmeninėmis vienos atsakovės prievolėmis, kadangi šias prievoles jis prisiėmė pati viena asmeniškai dar iki santuokos su ieškovu sudarymo, trečiasis asmuo, kreditorius pagal aptariamą kredito sutartį AB SEB bankas neprieštarauja tokiam prievolių pagal sutartį tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymui ir tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CPK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 6.116 straipsnio 1 dalis), todėl sutampantys šalių reikalavimai tenkintini.

22. Spręsdamas dėl lizinguojamo automobilio likimo bei prievolių pagal lizingo sutartį vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos teismas nustatė, kad šalys vienodai reikalauja automobilį, nutraukiant santuoką, perduoti (palikti) naudoti ir valdyti ieškovui, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo abiejų buvusių sutuoktinių skolinės prievolės pagal lizingo sutartį liks jų abiejų solidarios, įpareigoti ieškovą toliau mokėti įmokas pagal lizingo sutartį kreditoriui trečiajam asmeniui UAB „Luminor lizingas“ bei visiškai įvykdžius lizingo gavėjo prievoles pagal sutartį, perimti iš lizingo davėjo nuosavybės teisę į šį automobilį. Šalių kreditorius trečiasis asmuo UAB „Luminor lizingas“ neprieštarauja šių sutampančių šalių reikalavimų patenkinimui, tai neprieštarauja ir CK 6.116 straipsnio 1 dalies bei 3.109 straipsnio ir 3.127 straipsnio 3 dalies reguliavimui, atitinka sąžiningo, protingo ir teisingo padalinamo turto ir su juo susijusių prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo balanso sudarymo kriterijui (CK 1.5 straipsnis), todėl teismas nenustatė kliūčių būtent šalių prašomu būdu išspręsti lizinguojamo automobilio likimo bei su juo susijusių prievolių tolimesnio vykdymo klausimus.

23. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1783 Eur bylinėjimosi išlaidų (483 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 70 Eur vertimui iš lenkų į valstybinę kalbą, 930 Eur advokato išlaidos advokatei G. S. bei 300 Eur išlaidos advokatui L. S. B.). Atsakovė patyrė 1960 Eur bylinėjimosi išlaidų (210 Eur žyminis mokestis už priešieškinį bei 1750 Eur advokato išlaidos). Nurodė, kad priimamu sprendimu teismas tenkina atitinkamai 92 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir 81,25 proc. priešieškinio reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 92 proc. jo faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, o atsakovei iš ieškovo – atitinkamai 81,25 proc. jos patirtų išlaidų atlyginimo, bei atliktinas vienarūšių piniginių prievolių užskaitymas. Tokiu būdu ieškovas turi teisę į 1640,36 Eur (1783 Eur x 0,92) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, o pastaroji – į 1592,50 Eur (1960 Eur x 0,8125) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, o vienarūšius piniginius reikalavimus sudengus, paskirstant aptariamas išlaidas, priteistina 47,86 Eur (1640,36 – 1592,50) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

23.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „byloje liko nepaneigti ieškovo teiginiai, kad atsakovė nebuvo jam pakankamai lojali (bendravo su svetimu, ieškovui nepažįstamu vyru), nors teismas konstatavo, jog šis elgesys neteikė pagrindo ieškovui kaltinti atsakovę neištikimybe, tačiau geros moralės požiūriu tai neatitiko lojalumo ir pagarbos antrajam sutuoktiniui principo, pati atsakovė nepaneigė, jog toks ieškovo teisme nurodytas bendravimo faktas tikrovėje aplamai buvo, paaiškindama, jog bendravusi su buvusiu bendramoksliu ir šis bendravimas neperžengęs padorumo ribų, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra svarbiau ne tai, ką žinojo pati atsakovė, tačiau kaip tai atrodė kito sutuoktinio akimis, kaip šis tai suvokė ir priėmė, teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė jam nėra lojali ir pagarbi tiek, kiek to šiuo atveju reikalavo geros moralės principai“. Tačiau atsakovė savo paaiškinimuose niekada nėra sakiusi, kad pripažįsta vienokį ar kitokį išskirtinį bendravimą su vienais ar kitais asmenimis. Atsakovė paaiškino, kad turi daug giminaičių, pažįstamų žmonių, bendramokslių, su kuriais, kaip ir daugelis žmonių, bendrauja socialiniuose tinkluose. Kaip pavyzdį ji buvo pateikusi situaciją, kuomet priėmė bendramokslį į FB draugus, o ieškovui paaiškino, jog tai yra bendramokslis, iš seno pažįstamas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

23.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimdami sprendimą tuoktis, tiek ieškovas, tiek atsakovė ir galėjo, ir privalėjo įvertinti asmenybių ir charakterių trūkumus, ydas, nepriimtino elgesio epizodus ir pan., visa tai atsakingai ir rūpestingai pasverti, įvertinti ir priimti tik gerai apgalvotą ir socialiai atsakingą sprendimą, o tai nepadarę ar padarę nepakankamai, prisiėmė ir galimų kilti neigiamų padarinių (šeimos iširimo) padarinius (LR CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d.). Vertinant tokią teismo poziciją, galima būtų suprasti, kad visos poros sudarydamos santuoką turėtų galvoti, jog santuoka neįtvirtins bendro gyvenimo pagrindų. Atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu tikėjo, kad santuokos sudarymas sutvirtins santykius su ieškovu, bus stiprus pamatas bendram gyvenimui, ieškovas jausis labiau įsipareigojęs. Tuo tarpu ieškovas tam didelės reikšmės nesuteikė. Be to, LR CK 6.253 str. 1,5 d. nuostatos normos galėtų būti taikomos tik sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, bet ne identifikuojant kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo įvardinamas rizikos prisiėmimas gali įtakoti tik priteistinos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatavimą, kad sudarius santuoką su asmeniu, su kuriuo iki jos sudarymo būdavo konfliktų, sutuoktinis ab initio laikomas kaltu dėl jos iširimo. Santuokos sudarymas pasekmes sukelia nuo jos sudarymo momento.

23.7. Ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodo atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, atsakovės paaiškinimai, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai. A. Z. liudijimas atskleidžia ieškovo grubų, vienvaldišką charakterį. Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. Ž., kuri yra psichologė, ir kurios su atsakove nesieja jokie giminystės ryšiai, nurodė, kad atsakovė pas ją kreipėsi dėl savo sveikatos būklės. Liudytoja teigė, kad atsakovės sveikatos sutrikimai galimai susiję su pastovia nervine įtampa ir nerviniais stresais, patirtais bendraujant ir gyvenant su ieškovu. Liudytoja taip pat paliudijo, kad atsakovė į ją, kaip specialistę, kreipėsi ir ieškodama būdų, kaip būtų galima artimiau bendrauti su ieškovo vaikais. Nurodė, kad atsakovė nėra toks žmogus, kuris turi prigimtinių emocinių ir psichologinių sutrikimų, todėl tai paneigia ieškovo mestus kaltinimus atsakovei, kad ji yra emociškai nestabili, nesitvardanti ir impulsyvi. Liudytoja D. A., kaip atsakovės darbdavė, paliudijo, kad atsakovė yra taktiška, atsakinga, pareiginga, gebanti racionaliai spręsti iškilusias problemas. Liudytojas K. K. papasakojo apie ieškovo charakterio bruožus, požiūrį į šeimos moralinius principus ir santuokos sudarymo su atsakove vertinimą tik kaip oficialumą. 2018 m. vasario 25 d. atsakovė išsikraustė iš šalių gyvenamosios vietos, nes gyvenimas kartu su ieškovu buvo pasidaręs sunkiai pakeliamu, nors iki to laiko atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas santuokai su ieškovu išsaugoti.