Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovui V. O., jo atstovui advokatui L. S. B., atsakovei D. O., jos atstovei advokatei A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. O. patikslintą ieškinį ir atsakovės D. O. priešieškinį, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko atsakovės pusėje akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui ir uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Luminor lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendro kilnojamo turo padalinimo, nekilnojamo turto dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymo, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

15. Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo, sutuoktinių kaltės ir atsakovės reikalavimo teisės į neturtinės žalos atlyginimą (ginčas – 1). Teismas byloje nustatė, jog šalys (sutuoktiniai) nebegyvena kartu santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio nuo 2018 m. vasario, t. y. jau beveik dveji metai, jų santykiai yra tapę priešiškais, abu taikytis pareiškė atsisakantys ir reikalaujantys santuoką nutraukti iškart, todėl sprendžia, jog šalių santuoka galutinai iširusi, santuokiniai ryšiai netrūkę negrįžtamai, juos atkurti galimybių nebėra, sutuoktinių taikinimas iš esmės prieštarautų jų abiejų valiai ir interesams, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina, neskiriant sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis, 3.64 straipsnio 3 dalis). Šalys savo priešiniais reikalavimais prašo jų santuoką nutraukti dėl atitinkamai kito sutuoktinio kaltės, pasireiškusios esminiais sutuoktinio pareigų pažeidimais, dėl kurių tolimesnis sutuoktinių bendras gyvenimas tapo nebegalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju šalys nesiremia aplinkybėmis, numatytomis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, kuomet įstatymo leidėjas kito (kaltojo) sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo preziumuoja, tokių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, pastaraisiais atvejais šeimos iširimą lėmusios priežastys paprastai būna visiškai arba beveik akivaizdžios. Nagrinėjamu byloje atveju šalys (sutuoktiniai) vienas kitą kaltina trunkamo pobūdžio pažeidinėjimu sutuoktiniams įstatymu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis) nustatytų lojalumo, pagarbos, moralinės paramos teikimo vienas kitam, visapusiško rūpinimosi šeima, jos gerove ir interesais pareigų. Nors bylos ieškovas procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teisme rėmėsi aplinkybe, jog atsakovė jam buvusi neištikima, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, išskyrus savo paties paaiškinimus ir nuomonę, nepateikė, ją paneigus atsakovei D. O. ir nepatvirtinus liudytojui K. K., nesant kitų faktinių duomenų, ši aplinkybė teismo nepripažįstama nustatyta, nes nebuvo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įrodyta byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 ir 179 straipsniai, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys).

16. Įvertindamas aukščiau aprašytus šios bylos faktinius duomenis visumoje, taip pat sugretindamas juos tarpusavyje, teismas sprendžia, jog bylos atsakovė iš dalies įrodė (savo paaiškinimais, liudytojų A. Z., E. Ž., K. K. parodymais, kurie kitais duomenimis, išskyrus paties atsakovo nesutikimą, byloje nėra paneigti), kad ieškovo elgesys, jiems susituokus, jos, kaip sutuoktinės, ir kartu su jais gyvenusios jos pilnametės dukters A. Z. (šeimos narės) atžvilgiu nevisiškai atitiko lojalaus ir pagarbaus sutuoktinio elgesio standartą, - ieškovas, nors ir vedamas gerų ketinimų, įgyvendindamas šeimos namų šeimininko ir savininko teises, kitų šeimos narių (atsakovės ir jos dukters) atžvilgiu neretai naudojo netinkamas strategijas ir priemones (punktas 4), taip sumenkindamas jas kaip asmenybes, o save atvirkščiai laikydamas aukštesniu ir reikšmingesniu visų šeimos bendrų reikalų tvarkyme, tai gniuždė atsakovę, ją žemino kaip asmenybę, kėlė įtampą tarp sutuoktinių, kuri vis dažniau išsirutuliodavo į atvirą konfliktą, barnius ir ilgainiui bendrą jų, kaip lygiateisių ir lygiaverčių partnerių (CK 3.28 straipsnis), gyvenimą padarė sunkiai pakeliamu ir tiesiogiai priežastingai nulėmė šios šeimos iširimą. Šių aplinkybių konstatavimas suponuoja teismo išvadą, jog dėl pastarosios šeimos iširimo yra ieškovo V. O. kaltės.

17. Kartu teismas sprendžia, jog ir atsakovės elgesys tam tikrais šalių bendro gyvenimo etapais ar momentais taip pat nevisiškai atitiko lojalaus ir pagarbaus sutuoktinio elgesio kito sutuoktinio (ieškovo) atžvilgiu standartui. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bendrą šeimos gyvenimą šalys išviso gyveno maždaug 6 metus, jų bendras gyvenimas ir ūkio tvarkymas iki santuokos sudarymo (nesusituokus) truko daugiau nei dukart ilgesnį laiką nei santuokoje (nuo 2012 m. sausio iki 2016 m. rugsėjo), kad šalys ir iki santuokos jų bendrą gyvenimą vertino šeimos gyvenimu, kuriame vienas kito elgesiui kėlė tokius pačius standartus kaip ir esant susituokusiems, kad santuokos sudarymas, jų pačių gi paaiškinimais, jokių esmingesnių pokyčių jų šeimos gyvenime neįnešė ir akivaizdu, jog jie neskirstė ir neskirsto jų šeimos gyvenimo iki santuokos sudarymo ir po jo, teismo vertinimu, būtų neteisinga atsakovės kaip sutuoktinio pareigų kitam sutuoktiniui vykdymą tirti ir vertinti išimtinai tik laikotarpiu po santuokos sudarymo, juolab, kad kaip rodo bylos duomenys, sutuoktinių elgesio paskatos, priežastys dažnai slypėjo būtent ir ankstesniame (ikisantuokiniame) jų santykių periode. Nors atsakovė atsikirtinėjo į visus ieškovo mestus byloje jai kaltinimus pažeidus sutuoktinės pareigas ir išreiškė poziciją, kad jie yra visiškai nepagrįsti, kad ji niekuomet jokių sutuoktinio pareigų nepažeidė, tačiau teismas sprendžia, jog nebuvo visiškai taip. Teismo vertinimu, byloje liko nepaneigti ieškovo teiginiai, kad atsakovė nebuvo jam pakankamai lojali (bendravo su svetimu, ieškovui nepažįstamu vyru), nors teismas konstatavo, jog šis elgesys neteikė pagrindo ieškovui kaltinti atsakovę neištikimybe, tačiau geros moralės požiūriu tai neatitiko lojalumo ir pagarbos antrajam sutuoktiniui principo, pati atsakovė nepaneigė, jog toks ieškovo teisme nurodytas bendravimo faktas (punktas 3) tikrovėje aplamai buvo, paaiškindama, jog bendravusi su buvusiu bendramoksliu ir šis bendravimas neperžengęs padorumo ribų, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra svarbiau ne tai, ką žinojo pati atsakovė, tačiau kaip tai atrodė kito sutuoktinio akimis, kaip šis tai suvokė ir priėmė, teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė jam nėra lojali ir pagarbi tiek, kiek to šiuo atveju reikalavo geros moralės principai. Antroji pažymėtina aplinkybė, nors ir atsiradusi iki santuokos sudarymo, bet visgi, teismo vertinimu, esanti reikšminga santuokos iširimo priežasčių nustatymui, yra atsakovės buto Vilkaviškio m. asmeninės nuosavybės teise įsigijimas. Teismas nustatė, kad tuo metu šalys jau gyveno kartu šeimos gyvenimą, vienas kito elgesiui kėlė tokius pačius reikalavimus kaip ir esant susituokusiems, todėl atsakovės veiksmai, slapčia nuo bendrą ūkį kartu tvarkiusio ieškovo ženklios banko (trečiojo asmens) paskolos su ilgalaikiais piniginiais įsipareigojimais paėmimas, šios paskolos lėšomis atskiro buto kitoje vietovėje įsigijimas asmeninės nuosavybės teise, teismo vertinimu, neatitiko lojalaus ir pagarbaus elgesio su partneriu (ieškovu) standarto, tam tikra dalimi lėmė ieškovo, reikia pripažinti, pagrįstus geros moralės požiūriu priekaištus ir tarpusavio santykių visumoje blogėjimą. Ieškovas, kaip rodo nagrinėjimo ginčo eiga, aptariamoms aplinkybėms teikė ir teikia nors ne išskirtinę, tačiau esminę reikšmę, todėl teismas neturi teisės tai ignoruoti, juolab, kai tas pats ieškovas su šiomis aplinkybėmis tam tikra dalimi sieja vėliau, jau sudarius santuoką, atsiradusias pasekmes – šeimos santykių iširimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dar viena, trečioji teismo nustatyta byloje reikšminga aplinkybė, yra tai, kad šalys (abu sutuoktiniai) teismui pripažino, jog antrojo sutuoktinio elgesys, jų vertinimu kaltai nulėmęs jų šeimos iširimą, neatsirado vien po jų santuokos sudarymo, nebuvo naujas, anksčiau neegzistavęs dalykas, jis tęsėsi dar iš šeimos gyvenimo nesusituokus ir santuokos sudarymas jam iš esmės jokių pokyčių nepadarė. Kitaip tariant, abu jau sulaukę brandaus amžiaus, kiekvienas nebe pirmąjį kartą sudarydami santuoką ir turėdami pakankamai gyvenimo šeimoje patirties, matydami ir žinodami vienas kito asmenybių ir charakterių trūkumus, ydas, nepriimtino elgesio epizodus ir pan., priimdami sprendimą tuoktis, tiek ieškovas, tiek atsakovė ir galėjo, ir privalėjo visa tai atsakingai ir rūpestingai pasverti, įvertinti ir priimti tik gerai apgalvotą ir socialiai atsakingą sprendimą, o tai nepadarę ar padarę nepakankamai, prisiėmė ir galimų kilti neigiamų padarinių (šeimos iširimo) padarinius, kadangi santuokos sudarymas taip pat yra, nors ir labai specifinė, tačiau sutartis, kurios nevykdymo (pažeidimo) atveju riziką prisiėmusi šalis neturi teisės reikalauti vien tik antrosios šalies atsakomybės, priklausomai nuo aplinkybių pripažįstama arba pati viena kalta dėl sutarties pažeidimo, ar kartu (mišriai) su antrąja šalimi (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys, 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismo vertinimu, būtent antrajam (kitam) sutuoktiniui dar iki santuokos sudarymo žinoti kiekvieno iš ginčo šalių asmenybių ypatumai, charakterio bruožai, kurie ne tik liudytojų (L. T., A. Z., E. Ž., K. K.) parodymais, tačiau ir teismo vertinimu, kuris remiasi byloje ištirtų duomenų visumos analize, buvo ir yra sunkiai suderinami, šių akivaizdžiai skirtingų tiek prigimtimi, tiek pažiūromis į pagrindinius bendro gyvenimo aspektus asmenybių darnus ir ilgalaikis šeimos gyvenimas jau santuokos sudarymo metu buvo labai mažai tikėtinas, brandus žmogus, jeigu jis būtų elgęsis reikiamai atsakingai ir rūpestingai, tokiomis kaip nustatyta aplinkybėmis šios santuokos nebūtų sudaręs. Akivaizdu, kad abiejų šalių dėti į santuokos sudarymą lūkesčiai neturėjo realaus materialaus pagrindo, todėl nagrinėjamoje situacijoje jie abu, tiek ieškovas, tiek atsakovė, turi prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes, tai yra jie abu pripažinti kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Todėl šioje dalyje ieškinys ir priešieškinis patenkintini dalinai.

18. Kadangi teismas kaltais dėl jų šeimos iširimo pripažįsta abu sutuoktinius, o CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo yra nustatyta, jog nė vienas iš buvusių sutuoktinių neturi teisės tokiu atveju reikalauti iš antrojo sutuoktinio žalos atlyginimo, įskaitant neturtinę žalą, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovo atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Dėl ginčo kilnojamo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo (ginčas – 2). Teismas byloje nustatė (punktai 13 ir 14), kad ginčo kilnojami daiktai abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų (ieškovo) vardu buvo įgyti santuokos metu, jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl atitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu įstatymų leidėjo įtvirtintą įstatyminę prezumpciją, pagal kurią laikytini bendra jungtine šių abiejų sutuoktinių nuosavybe. Nors ieškovas byloje tvirtino, jog kieto kuro katilą jis nupirko ne iš šeimos bendro biudžeto, tačiau iš jo motinos jam tam perduotų pinigų, tačiau daugiau jokių įrodymų šiam teiginiui patvirtinti nepateikė, nors teismo buvo siūlyta tai padaryti ir daromos tam bylos procese pertraukos, savo ruožtu atsakovė tvirtina, jog katilas kaip ir visi kiti ginčo kilnojami daiktai buvo nupirktas ne iš ieškovo motinos, tačiau iš paties ieškovo darbinių pajamų, daikto pirkimo-pardavimo dokumentas išrašytas būtent ieškovo, o ne jo motinos vardu, teismas, šių duomenų vertinimui taikydamas tikimybių pusiausvyros principą, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad katilas buvo nupirktas ne iš ieškovo motinos, tačiau iš jo paties darbinių pajamų, ieškovui nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 1 ir 3 punktų įstatyminių prezumpcijų, teismas sprendžia pripažinti visus penkis ginčo kilnojamus daiktus bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe ir, nutraukiant jų santuoką, juos padalinti (CK 3.59 straipsnis). Nagrinėjamą reikalavimą priešieškiniu pareiškusi atsakovė šį turtą prašo padalinti, natūra juos visus priteisiant ieškovui, kurio naudojime, valdyme ir žinioje jie liko šalims pradėjus gyventi skyriumi 2018 m. vasarį (CK 3.127 straipsnio 2 d.), atsakovas tokiam padalinimo būdui argumentuotų prieštaravimų nepareiškė, teismas savo ruožtu nenustatė kito būdo, kuris būtų racionalesnis ir teisingesnis nustatytoje situacijoje, todėl sprendžia taikyti atsakovės prašomą ginčo kilnojamo turto padalinimo būdą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Padalinant ginčo turtą atsakovė prašo taikyti įstatyminę sutuoktinių kaip bendraturčių lygių dalių šiame turte prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), ieškovas jos neginčija, teismas nukrypimui nuo jos pagrindo taip pat nenustatė, todėl sprendžia atsakovei priteistinos kompensacijos iš ieškovo dydį nustatyti lygia pusei likutinės jų gyvenimo skyriumi pradžios momentu rinkos vertės (CK 3.119 straipsnis). Pagal teismo nustatytus duomenis (punktai 13, 14) ginčo daiktai : šaldytuvas, baldai ir kilimas, buvo įgyti ir pradėti naudoti maždaug prieš 1-3 mėn. laiką iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios, o katilas – prieš maždaug 1 m. laiką, arba vidutiniškai 1 kūrenimo sezoną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažįstama, jog šaldytuvo, baldų ir kilimo nusidėvėjimas buvo beveik minimalus, o katilo – taip pat nedidelis, atsižvelgiant į jo pardavimo dokumente nurodytas garantijas ir pripažįstamus visuotinai žinomais tokių daiktų, juos tinkamai eksploatuojant pagal gamintojo rekomendacijas, vidutiniškus tarnavimo pagal paskirtį terminus (apie 10 sezonų) (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Katilo atveju faktinį nuvertėjimą atsakovė atėmusi dargi didesnį nei 1/10 vertės, todėl šio daikto likutinę vertę 800 Eur 2018 m. vasarį teismas laiko sąžininga ir teisinga, kaip ir vertes visų likusių kilnojamų daiktų, kokias procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, jos, teismo vertinimu, iš esmės atitinka pripažįstamas visuotinai žinomomis tokių charakteristikų ir kokybės daiktų rinkos kainas, atėmus minimalaus nusidėvėjimo vertę. Savo ruožtu ieškovas, pareiškęs, jog minėtos vertės nėra realios ir teisingos (turi būti mažesnės), savo prieštaravimams įrodymų nepateikė, nors teismo buvo siūlyta tai daryti ir daromos tam procese pertraukos. Tokiu būdu byloje nesant minėtas vertes, kaip iš esmės teisingas, paneigiančių kitų duomenų, jos teismo pripažįstamos byloje teisingai nustatytomis (CPK 178 ir 185 straipsniai). Tokiu būdu ginčo kilnojamų daikto bendra vertė teismo nustatoma 2700 Eur (šaldytuvo – 1300 Eure, odinio minkšto kampo baldų – 500 Eur, žurnalinio staliuko – 80 Eur, kilimo – 20 Eur, katilo – 800 Eur), o priteistina iš ieškovo kompensacija atsakovei – 1350 Eur, taigi šioje bylos dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimas patenkintinas visiškai.

20. Dėl ginčo nekilnojamo turto dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos jam taikymo (ginčas – 3). CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas yra garantavęs teisę kiekvienam iš sutuoktinių, kurių santuoka nutraukiama dėl jų abiejų (sutuoktinių) kaltės, reikalauti iš antrojo sutuoktinio grąžinti jo jam dovanotus nekilnojamus daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau nei 10 metų ir nekilnojami daiktai nėra perleisti tretiesiems asmenims. Byloje būtent tokį reikalavimą yra pareiškęs patikslintu ieškiniu ieškovas, prašydamas panaikinti dovanojimo sutartį ir taikyti dovanotam turtui restituciją, t. y. grąžinti jį atgal jam, nagrinėjamu atveju tai sudaro ½ dalį nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą normą bei suformuotą teismų praktiką tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje numatyta teise, turi egzistuoti visos šios sąlygos : pirma, dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu ir jos šalys turi būti sutuoktiniai; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tokiu atveju, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, galima reikalauti grąžinti tik padovanotus nekilnojamus daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo ir reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme neturi būti praėję daugiau nei dešimt metų laiko; penkta, dovanoto nekilnojamo turto dovana neturi būti perleista jokiems tretiesiems asmenims. Iš teismo aukščiau konstatuotų kaip nustatytų šioje byloje aplinkybių (punktai 10 ir 12) akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atitinka visas aukščiau minėtas sąlygas dovanojimo panaikinimui. Šių sąlygų egzistavimą, išskyrus abipusę kaltę dėl šeimos iširimo, byloje pripažino ir pati apdovanotoji atsakovė (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), o kadangi santuoka šiuo atveju nutraukiama ne dėl vieno ieškovo, tačiau dėl abiejų sutuoktinių (tiek ieškovo, tiek ir atsakovės) kaltės, teismas konstatuoja nustatęs visas penkias privalomąsias sąlygas ginčo nekilnojamo turto dovanojimui naikinti ir restitucijai taikyti. Nors nagrinėjamo ieškovo reikalavimo tenkinimui atsakovė siekė atsikirsti aplinkybėmis, jog dar šalims gyvenant šeimos gyvenimą ir vedant bendrą ūkį dar nesusituokusiems (jungtinės veiklos vykdymo metu), ji savo laiku, rūpesčiu ir idėjomis prisidėjo prie ginčo nekilnojamo turto rekonstrukcijos/sukūrimo planavimo ir organizavimo, o po santuokos sudarymo pati bei padedama dukters ir tėvo prisidėjo prie šio turto gerinimo ir priežiūros, tačiau pastarosios aplinkybės, kaip ir ginčo turto dovanojimo motyvai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi įstatymų leidėjas dovanojimo panaikinimo teisę sieja tik išimtinai su baigtiniu sąrašu CK 3.70 straipsnio 4 dalyje išdėstytų ir teismo aukščiau išvardintų aplinkybių visetu, todėl atsakovės prašymas atsižvelgti į faktinę sandorio sudarymo ir vykdymo pusę nėra pagrįstas, o jos akcentuotos aplinkybės – nėra juridiškai reikšmingos sprendžiant nagrinėjamą ieškovo reikalavimą. Be to, teismo vertinimu, yra visiškai įprasta ir priimtina tiek įstatymų, tiek geros moralės principų požiūriu tokia bendro ūkio vedimo praktika, kuomet tiek sugyventiniai (partneriai), tiek sutuoktiniai šeimos namais (būstu, jo aplinka) rūpinasi vienodai abu, nepriklausomai nuo to, ar šis nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso jiems abiem, ar tik vienam jų, kadangi šis turtas tarnauja vienodai jiems abiem, jiedu abu juo vienodai neatlygintinai naudojasi ir t. t. Todėl teismas konstatuoja, jog nėra nei faktinių, nei juridinių kliūčių patenkinti ieškovo, kaip dovanotojo, reikalavimą panaikinti ginčo nekilnojamo turto dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalies taisyklę. Dėl to nagrinėjamoje bylos dalyje ieškovo reikalavimas dėl dovanojimo panaikinimo visiškai patenkintinas.

21. Dėl kompensacijos už įgyjamą pagal lizingo sutartį automobilio vertę (sumokėtas lizingo įmokas) priteisimo (ginčas – 4). Atsakovė, reikšdama byloje pastarąjį reikalavimą, remiasi CK 3.127 straipsnio 3 dalies taisykle, teismo vertinimu, visiškai pagrįstai. Teismas nustatė, jog nuo santuokos sudarymo iki šalims pradedant gyventi skyriumi pagal automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį buvo sumokėta 5300,95 Eur įmokų (punktas 11), ieškovas nekelia ginčo dėl to, kad lėšos, kuriomis buvo atliktos šios įmokos, priskirtinos šalių bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir priklausė jiems abiem įstatymu preziumuojamomis lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje abi šalys yra pareiškę vienodus reikalavimus ir nekelia ginčo dėl to, kad automobilio naudojimo ir valdymo teisė, o baigus vykdyti lizingo gavėjo prievoles, ir disponavimo teisė po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, tai teismui patenkinant pastarąją su prievolių pagal lizingo sutartį vykdymo tvarkos nustatymu susijusią reikalavimų grupę, dėl kurios ginčo nėra, yra pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu nagrinėjamas atsakovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai iš ieškovo priteisimo, - ieškovas po santuokos nutraukimo ne tik įgyja asmeninės nuosavybės teise aukščiau minėtas turtines teises, tačiau ir tam tikrą automobilio vertę, kuri šiuo atveju yra lygi lizinguojamos jo naujo kainos ir likusių pagal sutartį mokėtinų įmokų sumos skirtumui, arba tiek, kiek jau buvo sumokėta pagal sutartį iki šalims pradedant gyventi skyriumi ir jam nebereikės to pakartotinai daryti (5300,95 Eur). Ši vertė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto įstatyminę šalių byloje neginčytą prezumpciją priskirtina bendrai jungtinei šalių sutuoktinių nuosavybei, tai yra, padalintinam nutraukiant jų santuoką turtui (CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalys), o kadangi šis turtas natūra atiteks ieškovui, šis turi prievolę pagal neginčijamą byloje bendraturčių lygių dalių prezumpciją kompensuoti pusę šio turto vertės pinigais atsakovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dėl to šioje bylos dalyje nagrinėjamas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo visiškai patenkintinas.

22. Dėl kitų sutampančių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, dėl kurių ginčo byloje nėra. Atsakovė byloje reikalauja nutraukiant santuoką jai palikti turimą (duomenys neskelbtini) pavardę, proceso pradžioje tam prieštaravęs ieškovas, parengiamajame posėdyje ir bylą nagrinėjant iš esmės šiam atsakovės reikalavimui jau neprieštaravo, todėl teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nepatenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl šalių pavardžių nutraukiant jų santuoką (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Abi ginčo šalys byloje vienodai reikalauja teismą pripažinti po santuokos nutraukimo skolines prievoles pagal kredito sutartį asmeninėmis vienos atsakovės prievolėmis, kadangi šias prievoles jis prisiėmė pati viena asmeniškai dar iki santuokos su ieškovu sudarymo, trečiasis asmuo, kreditorius pagal aptariamą kredito sutartį AB SEB bankas neprieštarauja tokiam prievolių pagal sutartį tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymui ir tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CPK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 6.116 straipsnio 1 dalis), taip pat atitinka teismo nustatytus faktinius bylos duomenimis (punktas 8) bei CK 3.110 straipsnio 1 dalies imperatyvą, todėl ir pastarieji sutampantys šalių reikalavimai visiškai patenkintini. Be aptartųjų, bylos šalys yra pareiškę ir grupę tarpusavyje sutampančių (vienodų) reikalavimų dėl lizinguojamo automobilio likimo bei prievolių pagal lizingo sutartį vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos. Šalys vienodai reikalauja automobilį, nutraukiant santuoką, perduoti (palikti) naudoti ir valdyti ieškovui, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo abiejų buvusių sutuoktinių skolinės prievolės pagal lizingo sutartį liks jų abiejų solidarios, įpareigoti ieškovą toliau mokėti įmokas pagal lizingo sutartį kreditoriui trečiajam asmeniui UAB „Luminor lizingas“ bei visiškai įvykdžius lizingo gavėjo prievoles pagal sutartį, perimti iš lizingo davėjo nuosavybės teisę į šį automobilį. Šalių kreditorius trečiasis asmuo UAB „Luminor lizingas“ neprieštarauja šių sutampančių šalių reikalavimų patenkinimui, tai neprieštarauja ir CK 6.116 straipsnio 1 dalies bei 3.109 straipsnio ir 3.127 straipsnio 3 dalies reguliavimui, atitinka sąžiningo, protingo ir teisingo padalinamo turto ir su juo susijusių prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo balanso sudarymo kriterijui (CK 1.5 straipsnis), todėl teismas nenustatė kliūčių būtent šalių prašomu būdu išspręsti lizinguojamo automobilio likimo bei su juo susijusių prievolių tolimesnio vykdymo klausimus. Tokiu būdu ir pastarieji tarpusavyje sutampantys ieškinio ir priešieškinio reikalavimai visiškai patenkintini.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

23. Bylos duomenimis, pagrįstais mokėjimų dokumentais, bylos šalys nagrinėjamos bylos procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : 1) ieškovas – 483 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 70 Eur vertimui iš lenkų į valstybinę kalbą, 930 Eur apmokėjimo advokatei G. S. pagal teisinių paslaugų sutartį už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme bei 300 Eur apmokėjimo advokatui L. S. B. pagal teisinių paslaugų sutartį už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme, viso – 1783 Eur (300 Eur mokėjimas už teisines paslaugas advokato padėjėjai R. J. bei 280 Eur mokėjimų už paslaugas dalis advokatei G. S., kurie buvo padaryti už teisines paslaugas ne šioje byloje, bet kitoje Marijampolės rūmuose anksčiau nagrinėtoje byloje, prie paskirstytinų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepriskiriamos); 2) atsakovė – 210 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį bei 1750 Eur apmokėjimo advokatei A. P. pagal teisinių paslaugų sutartį už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimus teisme, viso – 1960 Eur. Priimamu sprendimu teismas tenkina atitinkamai 92 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir 81,25 proc. priešieškinio reikalavimų. Kadangi ginčo šalių procesinis elgesys bylos procese esmingai nesiskyrė, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės, nustatytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 92 proc. jo faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, o atsakovei iš ieškovo – atitinkamai 81,25 proc. jos patirtų išlaidų atlyginimo, bei atliktinas vienarūšių piniginių prievolių užskaitymas. Tokiu būdu ieškovas turi teisę į 1640,36 Eur (1783 Eur x 0,92) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, o pastaroji – į 1592,50 Eur (1960 Eur x 0,8125) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, o vienarūšius piniginius reikalavimus sudengus, paskirstant aptariamas išlaidas, priteistina 47,86 Eur (1640,36 – 1592,50) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui iš atsakovės. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 13,83 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos). Kadangi santuoka tarp šalių nutraukiama dėl jų abiejų kaltės bei ir panašia dalimi tenkinami jų byloje buvę pareikšti priešiniai reikalavimai, šalių procesinis elgesys buvo panašus, todėl teismo vertinimu, bus teisinga ir sąžininga pastarąsias išlaidas tarp abiejų šalių paskirstyti po lygiai, t. y. iš kiekvieno priteisti po 6,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti 2016 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ir įregistruotą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) santuoką tarp ieškovo V. O., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. O., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. O. palikti santuokinę ir prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovei D. O. – santuokoje turimą pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas V. O. ir atsakovė D. O. išliks solidariais skolininkais kreditorei uždarai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“ pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 iki visiško prievolių pagal ją įvykdymo.

Pripažinti ieškovui V. O. po santuokos nutraukimo asmeninę teisę valdyti ir naudoti pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 išperkamą transporto priemonę - automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą V. O. toliau mokėti įmokas kreditorei uždarai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“ pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 bei pripažinti ieškovui V. O. asmeninę teisę, tinkamai įvykdžius lizingo gavėjo prisiimtas prievoles pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901, perimti automobilį asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti skolines prievoles kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2013 m. spalio 29 d. kredito sutartį Nr. 18A1318211416-B8 asmeninėmis atsakovės D. O. prievolėmis.

Panaikinti 2017 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1608, kuria ieškovas V. O. padovanojo atsakovei D. O. nekilnojamąjį turtą : (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – šį turtą ir nuosavybės teises į jį grąžinti ieškovui V. O. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalis).

Padalinti ieškovo V. O. ir atsakovės D. O. santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu : a) ieškovui V. O. priteisti natūra daiktus : 1300 Eur vertės šaldytuvą, 500 Eur vertės baldus – minkštą kampą, 80 Eur vertės žurnalinį staliuką, 20 Eur vertės kilimą, 800 Eur vertės kieto kuro katilą (viso 2700 Eur vertės turtą); b) priteisti atsakovei D. O. iš ieškovo V. O. pusės jam priteisiamo natūra kilnojamo turto vertės – vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų (1350 Eur), dydžio kompensaciją.

Priteisti atsakovei D. O. iš ieškovo V. O. pusės laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d. iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui V. O. ir atsakovei D. O. priklausiusių piniginių lėšų padarytų įmokų kreditorei uždarai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“ pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. automobilio išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201608901 sutartį – dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų 48 ct. (2650,48 Eur) dydžio kompensaciją.

Priteisti ieškovui V. O. iš atsakovės D. O. keturiasdešimt septynis eurus 86 ct. (47,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2018 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi šioje byloje paskirtą laikiną apsaugos priemonę – ½ dalies nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) areštą (turto arešto aktas įregistruotas registre 2018 m. gruodžio 20 d. identifikavimo kodu – 2018070893), palikti galioti, o sprendimui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti jo dalį dėl restitucijos šiam turtui taikymo, laikiną apsaugos priemonę panaikinti.

Priteisti iš ieškovo V. O. ir atsakovės D. O. po šešis eurus 91 ct. (6,91 Eur) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.