- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-15-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01233-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos „Žydrūno projektų sprendimai“, atstovaujamos nemokumo administratorės Ž. J., ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama MB „Žydrūno projektų sprendimai“, atstovaujama nemokumo administratorės Ž. J., ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 55 780,93 Eur nuostolius bei procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinys patenkintas, iš atsakovo Ž. Š. ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos „Žydrūno projektų sprendimai“, atstovaujamos nemokumo administratorės Ž. J., naudai priteista 55 780,93 Eur žala ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (55 780,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1264-894/2023 MB „Žydrūno projektų sprendimai“ iškelta bankroto byla. Nuo 2020 m. spalio 21 d. MB „Žydrūno projektų sprendimai“ vadovu buvo Ž. Š. Ilgalaikio turto sąraše nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė: Helic (Bobcat) 4625 – 13 200,32 Eur; mini krautuvas JCB – 3 800,44 Eur; telefonas Apple iPhone 11128GB – 302,67 Eur; vandens šildytuvas – 368,70 Eur; benzininė vibroplokštė BRICH 5.5AG – 219,33 Eur; pjaustytuvas TS 420 STHIL – 321,44 Eur. 2023 m. spalio 24 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi 20 900 Eur vertės ilgalaikio turto ir 108 864 Eur vertės trumpalaikio turto. 2023 m. spalio 25 d. įsakymais nemokumo administratorė įpareigojo atsakovą pateikti įmonės dokumentus ir turtą. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. patvirtino bankrutuojančios MB „Žydrūno projektų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nemokumo administratorė 2024 m. vasario 20 d. pretenzija ir 2024 m. kovo 14 d. pakartotine pretenzija atsakovui nurodė atlyginti nuostolius.
4. Teismas nustatė, kad I. I. 2024 m. gegužės 22 d. į MB „Žydrūno projektų sprendimai“ sąskaitą pervedė 390 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už vandens šildytuvą“. Atsakovas 2024 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad ši suma pervesta jo prašymu už neperduotą 368,70 Eur vertės ilgalaikį turtą – vandens šildytuvą. Dėl to ieškovė, pareiškusi pradinį reikalavimą dėl 56 149,63 Eur nuostolių priteisimo, jį sumažino iki 55 780,93 Eur.
5. 2025 m. sausio 17 d. patikslinti finansinės apskaitos dokumentai: 2022 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią 2022 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas buvo 14 974 Eur, pelnas 16 242,51 Eur, sąnaudos 126 402,35 Eur, bei 2023 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią 2023 m. spalio 24 d. (bankroto dieną) grynasis pelnas buvo 37 386 Eur. 2021 m. priskaičiuota 129 436,63 Eur pajamų, 104 809,45 Eur sąnaudos, 24 627,18 Eur pelnas, 2020 m. priskaičiuota 18 620,00 Eur pajamų, 8 127,39 Eur sąnaudos, 10 492,61 Eur pelnas. Atsakovas 2025 m. sausio 17 d. per EDS sistemą pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m., deklaravo 2022 m. gavęs 76 375,00 Eur pajamų, priskaičiuota 7 226,25 Eur dydžio pajamų mokesčio suma.
6. Teismas nurodė, jog CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui. Kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė, kuriai kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.
7. Teismas nurodė, kad mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais (3 straipsnio 1 dalis). Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (3 straipsnio 3 dalis). Apskaitos dokumentas turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus.
8. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas kaip mažosios bendrijos vadovas, atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, kad ji būtų tvarkoma pagal įstatymus, pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas iš įmonės avansu paėmė 55 780,93 Eur sumą kaip pelną bei netinkamai pagrindė dvi finansines operacijas. Teismas pažymėjo, kad Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos imperatyvios sąlygos, iš kurių esant bent vienai negali būti paskirstomas mažosios bendrijos pelnas, t. y. 1) nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) nėra atliktas auditas, kai jis privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą; 2) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo; 3) paskirstytino finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama.
9. Teismas nustatė, kad MB „Žydrūno projektų sprendimai“ balanse, sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, B dalies 3 eilutėje „Kitas trumpalaikis turtas“ yra nurodytas 55 781 Eur turtas, o Ž. Š. avanso apyskaitoje užfiksuotas 55 780,93 Eur nepanaudotas avanso likutis. Kaip liudytoja apklausta I. B.-B., tvarkiusi mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą, nurodė, kad vadovas (atsakovas) iš įmonės banko sąskaitos paimdavo pinigus, metų pabaigoje ji informuodavo direktorių, kad yra nepanaudotas pinigų likutis, kurį reikia grąžinti įmonei, tačiau atsakovas teigdavo pinigus panaudojęs asmeninėms reikmėms. Teismas nustatė, kad MB „Žydrūno projektų sprendimai“ finansinės atskaitomybės duomenų neteikė nuo 2022 m., o 2021 m. buvo skolinga kreditoriams 30 596 Eur. Bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 50 504,52 Eur. Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina nemokumo administratorės poziciją, jog pelno paskirstymo metu mažoji bendrija turėjo neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai buvo suėję, todėl atsakovas, paimdamas iš įmonės sąskaitos pinigus kaip pelną, pažeidė Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau tokio dokumento atsakovas į bylą nepateikė, o vėlesni deklaracijų ir turto balanso tikslinimai nepašalina padarytų teisės aktų pažeidimų, juo labiau, kad jie buvo atlikti tik teismo proceso metu, atsakovui ginantis nuo ieškinio. Teismas pažymėjo, kad priimti atitinkamus sprendimus kompetentinga yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o šioje byloje sprendžiama tik dėl atsakovo civilinės atsakomybės įmonei.
11. Teismas nurodė, jog atsakovas pripažino už darbą savaitgaliais neretai darbuotojams mokėjęs neapskaitytus pinigus (tą patvirtino ir liudytojas A. M.), kurie, kaip vėliau patikslino atsakovas, buvo paimti kaip pelnas. Teismas vertino, kad šie prieštaringi atsakovo paaiškinimai tik patvirtina, kad įmonės finansinė apskaita nebuvo vedama laikantis teisės aktų reikalavimų.
12. Teismas nurodė, jog byloje taip pat kilęs ginčas dėl dviejų pinigų priėmimo kvitų (DOK-121298), kurie, kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė, neatitinka privalomųjų finansinių dokumentų rekvizitų – nenurodyta serija ir numeris, vienas kvitas iš esmės neįskaitomas. Atsakovas teigė, kad kvituose nurodytos sumos buvo sumokėtos už medžiagas ir paslaugas, tačiau kvituose kaip mokantis asmuo nurodytas pats atsakovas, o ne MB „Žydrūno projektų sprendimai“, atstovaujama atsakovo kaip vadovo. Be to, nėra šiuos kvitus pagrindžiančių sąskaitų. Teismas pažymėjo, kad šie kvitai buhalterei buvo pateikti tik vykstant teismo procesui, jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi balansas buvo tikslinamas po fakto, buhalterė jį patikslino be buhalterinių dokumentų, remdamasi tik vadovo žodžiais ir banko pavedimais, nors teismui negalėjo nurodyti, kokie teisės aktai reglamentuoja pinigų kvito įtraukimą į apskaitą be sąskaitos. Teismas konstatavo, kad toks kvitų įtraukimas į apskaitą neatitinka Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
13. Teismas padarė išvadą, kad netinkamas finansinės apskaitos organizavimas, pelno paskirstymas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas yra neteisėtas atsakovo veiksmas. Atsakovas, kaip mažosios bendrijos vadovas, pažeidė rūpestingumo pareigą, neatitiko objektyvių rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijų. Dėl šių veiksmų, t. y. 55 780,93 Eur sumos paėmimo iš mažosios bendrijos sąskaitos, mažajai bendrijai ir jos kreditoriams buvo padaryta tiesioginė turtinė žala. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui, o atsakovas nurodė esantis vidurinio išsilavinimo, nežinojęs finansinės atskaitomybės niuansų, tačiau teismas pažymėjo, kad pradedantis vystyti verslą vidutiniškai atsargus ir protingas žmogus turi imtis priemonių išsiaiškinti bent minimalius reikalavimus, leidžiamus veiksmus, juo labiau, kad mažosios bendrijos finansinę apskaitą tvarkė profesionali buhalterė, todėl atsakovas, prieš paimdamas 55 780,93 Eur iš įmonės, galejo pasikonsultuoti ir su ja. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinį patenkino.
14. Vertindamas atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 10–20 metų pagrįstumą, teismas nurodė, kad atsakovas, veikdamas beatodairiškai, padarė mažajai bendrijai ir kreditoriams didelę žalą, o bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovo išieškoma daug baudų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurių sumos nėra didelės, taip pat skolos komunalinių paslaugų teikėjams. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d., t. y. po nemokumo bylos mažajai bendrijai iškėlimo ir nemokumo administratorei pradėjus reikalauti duomenų bei reikšti pretenzijas, prisiėmė naują skolinį įsipareigojimą – pasirašė 9 000 Eur kredito refinansavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad įmonės pinigai, paimti kaip pelnas, neapsaugojo atsakovo nuo jo asmeninių skolinių įsipareigojimų, o tai rodo, kad atsakovas yra finansiškai neatsakingas. Teismas konstatavo, kad priteistos sumos išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui būtų visiškai nesuderinamas su kreditorių interesais ir įmonės nemokumo proceso trukme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Atsakovas Ž. Š. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą teismo nuožiūra nustatytu protingu terminu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nurodo, kad teismas, priteisdamas visa ieškovės reikalautą 55 780,93 Eur žalos atlyginimą, rėmėsi tik buhalterinės apskaitos duomenimis, pagal kuriuos iš įmonės kasos jis buvo paėmęs pinigus. Teigia, kad teismas nevertino jo įrodinėtų aplinkybių, jog dalį sumos iš tikrųjų panaudojo MB „Žydrūno projektų sprendimai“ veiklai vykdyti, taip pat ir samdomų asmenų (subrangovų) atlyginimams mokėti. Negali būti ginčo, kad atsiskaitymas su įmonės naudai dirbančiais asmenimis yra tiesiogiai susijęs su įmonės veikla ir jos interesais, dėl to teismo sprendimas iš dalies nepagrįstas ir nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir jo paaiškinimais, turėjo padaryti išvadą, jog ne visa jo paimta piniginių lėšų suma laikytina įmonei sukelta žala. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kiek, teismo nuomone, jo paimtų lėšų buvo panaudota MB „Žydrūno projektų sprendimai“, o kiek jo asmeninėms reikmėms, t. y. turėjo nustatyti tikslų jo įmonei padarytos žalos dydį. Dėl to prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo įpareigojant tiksliai nustatyti, kokia dalis iš jo išsiimtų 55 780,93 Eur buvo panaudota įmonės MB „Žydrūno projektų sprendimai“ naudai.
17. Nurodo, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo moralizuojančio pobūdžio išvadomis, jog jis neva yra finansiškai neatsakingas, jo elgesys beatodairiškas ir prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau nevertino prašymo pagal CPK 284 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. nevertino jo turtinės padėties ir galimybių įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „Trakų grupė“ atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
19. Nurodo, kad iš likviduojamos MB „Žydrūno projektų sprendimai“ 2025 m. birželio 17 d. varžytynių aktu Nr. 1 įsigijo reikalavimo teises į atsakovo 55 780,93 Eur nuostolių atlyginimą, dėl kurių priteisimo nagrinėjama ši civilinė byla.
20. Argumentuoja, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
21. Atsakovas, būdamas MB „Žydrūno projektų sprendimai“ vadovu, buvo atsakingas už teisingą buhalterinę apskaitą, o jeigu buhalterinė apskaita yra netvarkinga, teikiamos tikrovės neatitinkančios ataskaitos, tai negali būti priežastis panaikinanti Atsakovo atsakomybę, o priešingai – paties atsakovo minimos aplinkybės įrodo, jog jis kaip vadovas veikė nerūpestingai ir aplaidžiai. Netinkamas finansinės apskaitos organizavimas, pelno paskirstymas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas yra neteisėtas atsakovo veiksmas.
22. Pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog atsiskaitė su darbuotojais ar rangovais, turėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus – mokėjimo nurodymus, kvitus ar kitus atsiskaitymą ir piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog dalis lėšų buvo panaudota mažosios bendrijos veikloje. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokio dokumento atsakovas į bylą nepateikė. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), teikė prašymus ir paaiškinimus, o Kauno apylinkės teismas visus atsakovo pateiktus įrodymus įvertino ir priėmė išsamų ir motyvuotą teismo sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
23. Nesutinka, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas. Atsakovas nepateikė aktualių duomenų apie per pastaruosius metus gautas pajamas, išrašų iš visų banko sąskaitų. Nesant duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, santaupas, patiriamas išlaidas, negalima konstatuoti, kad jo turtinė padėtis šiuo metu bloga, todėl jis negali įvykdyti teismo sprendimo, be to, teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo finansinė būklė ateityje pagerės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusio mažosios bendrijos vadovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi pradinė ieškovė likviduojama MB „Žydrūno projektų sprendimai“, atstovaujama nemokumo administratorės Ž. J., civilinėje byloje pakeista jos reikalavimo teisių perėmėja – uždarąja akcine bendrove „Trakų grupė“.
27. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė ir kvalifikavo esmines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
28. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1264-894/2023 MB „Žydrūno projektų sprendimai“ iškelta bankroto byla. Nuo pat MB „Žydrūno projektų sprendimai“ įkūrimo 2020 m. spalio 21 d. jos vadovu buvo Ž. Š. 2023 m. spalio 25 d. įsakymais nemokumo administratorė įpareigojo atsakovą pateikti įmonės dokumentus ir turtą, įsakymai buvusiam vadovui įteikti pasirašytinai tą pačią dieną. Nemokumo administratorė atsakovui pasirašytinai įteikta 2024 m. vasario 20 d. pretenzija ir 2024 m. kovo 14 d. pakartotine pretenzija nurodė atlyginti 73 993,83 Eur nuostolių, t. y. nurodė, kad jis, kaip atskaitingas asmuo, paėmė, tačiau įmonės reikmėms nepanaudojo 55 780,93 Eur bendrijos lėšų ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio turto išėmimą iš bendrijos balanso, kurio likutinė vertė teismo nutarties iškelti bendrijai bankroto bylą įsiteisėjimo dieną sudarė 18 212,90 Eur: Helic (Bobcat) 4625 – 13 200,32 Eur; mini krautuvas JCB – 3 800,44 Eur; telefonas Apple iPhone 11128GB – 302,67 Eur; vandens šildytuvas – 368,70 Eur; benzininė vibroplokštė BRICH 5.5AG – 219,33 Eur; pjaustytuvas TS 420 STHIL – 321,44 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas perdavė nemokumo administratorei aukščiau minėtą įmonės ilgalaikį turtą, išskyrus 368,70 Eur vertės vandens šildytuvą, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo išėmimą iš bendrijos balanso, taip pat negrąžino avansu paimtų bendrijos piniginių lėšų – 55 780,93 Eur avanso apyskaitos likučio. 2024 m. gegužės 22 d. į MB „Žydrūno projektų sprendimai“ sąskaitą pervesta 390 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už vandens šildytuvą“. Atsakovas 2024 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad ši suma pervesta jo prašymu už neperduotą 368,70 Eur vertės ilgalaikį turtą – vandens šildytuvą. Dėl to ieškovė pradinį 56 149,63 Eur reikalavimą 2024 m. birželio 11 d. pareiškimu sumažino iki 55 780,93 Eur.
29. Bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė ir jai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.). Taigi, šiuo požiūriu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, o priešingi apelianto teiginiai yra nepagrįsti.
30. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo arba dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 kt.). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
31. Atsakovas iš esmės neneigia negrąžinęs paimtų bendrijos piniginių lėšų – 55 780,93 Eur pagal avanso apyskaitą, tačiau argumentuoja, kad dalis šių lėšų buvo panaudota vykdant įmonės įprastinę ūkinę veiklą, t. y. mokant darbo užmokestį darbuotojams, rangovams, perkant įmonės veiklai reikalingas medžiagas, įrankius ir pan. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas tvirtino šių pinigų savo asmeniniams interesams ir poreikiams iš viso nenaudojęs, tuo tarpu, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose pripažino, kad dalį šių lėšų naudojo ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo poziciją dėl buhalterės klaidų, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo paneigia kaip liudytoja apklaustos buhalterės parodymai, kuri parodė metų pabaigoje informuodavusi direktorių, jog yra nepanaudotas pinigų likutis, kurį reikia grąžinti įmonei arba kad ši pinigų suma turėtų būti deklaruota kaip dividendai (pelnas) ir už tai sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, tuo tarpu, direktorius (atsakovas) jai sakydavo, kad pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad pinigų pasiimdavo ir savo asmeninėms reikmėms (pragyvenimui), taip pat atsiskaitydavo su darbuotojais, rangovais, tačiau šių veiksmų niekaip neįformindavo ir neapskaitydavo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog dalį iš įmonės paimtų pinigų naudojo būtent įmonės reikmėms, turi šiuos teiginius pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu, apeliantas savo procesinę įrodinėjimo pareigą nepagrįstai siekia perkelti pirmosios instancijos teismui prašydamas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir įpareigoti teismą nustatyti, kokią tiksliai dalį piniginių lėšų atsakovas panaudojo bendrijos reikmėms. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės ir sąlygos teikti įrodymus, paaiškinimus, be to, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, taigi, įrodinėjimo pareiga atsakovui neabejotinai buvo tinkamai išaiškinta. 2024 m. rugsėjo 17 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas būtent sudarius galimybę atsakovui pateikti dokumentus, pagrindžiančius atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Vis dėlto atsakovas pripažino, kad tokių dokumentų neturi ir savo teiginių niekaip pagrįsti negali. Neįvykdęs įrodinėjimo pareigos ir savo teiginių nepagrindęs jokiais objektyviais duomenimis atsakovas turi prisiimti ir neigiamas šios procesinės pareigos neįvykdymo pasekmes.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, apeliaciniame skunde akcentavęs, jog avansinėje apyskaitoje nurodytos pinigų sumos dalį panaudojo įmonės reikmėms, apeliaciniame skunde nebedėsto teiginių, kad ginčo sumą turėjo teisę pasiimti ir kaip bendrijos pelną. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog mažoji bendrija jau 2021 m. buvo skolinga kreditoriams 30 596 Eur, o bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 50 504,52 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 8 dalį mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) nėra atliktas auditas, kai jis privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą; 2) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo; 3) paskirstytino finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama. Taigi, net ir laikant, kad atsakovas ginčo pinigus gavo bendrijos pelną, jo paskirstymo metu mažoji bendrija turėjo neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai buvo suėję, dėl to pelno skirstymas nebuvo galimas. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių mažosios bendrijos valdymo organų sprendimų dėl pelno paskirstymo ar lėšų paėmimo, o tai, kad balansas ir atsakovo pajamų mokesčio deklaracijos patikslintos jau vykstant šiam teisminiam procesui, nekeičia teisinio vertinimo, kad buhalterinė apskaita bendrijoje nebuvo tvarkoma tinkamai, nors būtent juridinio asmens vadovas yra už tai atsakingas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi, atsakovas pažeidė ne tik fiduciarines pareigas bendrijai, bet ir teisės aktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos privalomosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
34. Apeliantui prašant išdėstyti sprendimo vykdymą teismo nustatytam protingam terminui, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
35. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
36. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Teismo sprendimo nevykdymas nėra savo turtinių interesų apsaugojimas ir negali būti laikomas rūpinimusi teisėtais interesais.
37. Pažymėtina, jog argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atidėti sprendimo vykdymą, nevertino jo turtinės padėties ir galimybių įvykdyti teismo sprendimą, atsakovas iš esmės neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Nors atsakovas pateikė duomenis apie iš jo vykdomus priverstinius išieškojimus, darbo užmokestį ir teigia, kad išlaiko šeimą, kurioje auga vaikas, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas geranoriškai nevykdo net itin nedidelių prievolių valstybei ir komunalinių paslaugų teikėjams, tačiau, pavyzdžiui, 2024 m. sausio 16 d. kredito sutartimi prisiėmė finansinių įsipareigojimų su itin didelėmis 9,90 proc. metinėmis palūkanomis, 2024 m. jo darbo užmokestis sudarė apie 1 000 Eur, tačiau nepateikti duomenys apie visą atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagrįsti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra atsakovo pareiga, kurios jis taip pat tinkamai neįvykdė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sprendimo vykdymo išdėstymui ar atidėjimui ir nesant ieškovės sutikimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, jog atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir interesus, šalių lygiateisiškumą, protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę ir suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
39. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
40. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
42. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 450 Eur išlaidų už prašymo dėl ieškovės pakeitimo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos yra pagrįstos, patirtos realiai, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ž. Š. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų grupė“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.