Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos „Ž. p. s.“, atstovaujamos nemokumo administratorės Žydrės Judickienės, ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė nemokumo administratorė Žydrė Judickienė prašė tenkinti ieškinį. Prašoma iš atsakovo priteisti 55 780,93 Eur avansą, paimtą iš įmonės ir nepanaudotą įmonės reikmėms. Šią sumą patvirtina įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad reikalaujamą pinigų sumą naudojo įmonės reikalams, mokėjo darbuotojams už darbą savaitgaliais, sau pervesdavo atlyginimą. Buhalterei duomenų kaip panaudojo šiuos pinigus neteikė. Likutį pasiimdavo sau pragyventi. Pripažįsta, kad už darbą savaitgaliais darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais, jų neapskaitė. Nežinojo, kad taip daryti negalima. Su niekuo nesikonsultavo. Balansą rengė buhalterė. Jis nesuprato balanso turinio, tačiau jį pasirašė. Jo išsilavinimas vidurinis. Jei ieškinys būtų tenkintas, prašo išdėstyti mokėjimą 10-20 metų, nes turi mažametį vaiką, kitų skolinių įsipareigojimų. Už įmonei pirktą turtą, jis įkeitė savo namus bei dabar moka paskolą.

Teismo posėdyje liudytojas A. M. paaiškino, kad dirbo trejus metus MB „Ž. p. s.“. Jam buvo mokamas 800 Eur darbo užmokestis. Už darbą savaitgaliais buvo mokami priedai grynaisiais pinigais po 100-200 Eur. Gaudamas priedą, jis nepasirašydavo jokio dokumento. Žino, kad Ž. Š. įmonei pirko vibroplokštę pagal skelbimą, o ne iš parduotuvės, už kurią sumokėjo apie 400 Eur.

Teismo posėdyje liudytoja I. B.-B. nurodė, kad tvarkė MB „Ž. p. s.“ buhalterinę apskaitą. Direktorius Ž. Š. atnešdavo pirminius dokumentus (pirkimo-pardavimo dokumentus, darbuotojų darbo laiko dokumentus). Ž. Š. iš įmonės banko sąskaitos paimdavo pinigus, sakė, jog įmonės veiklai. Metų pabaigoje ji informuodavo direktorių, kad yra nepanaudotas pinigų likutis, kurį reikia grąžinti įmonei. Jis nurodė, kad pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms. Ji parengė balansą. Direktorius sakė jai pasirašyti, tačiau ji to nedarė. Šią sumą vadovas turėtų deklaruoti ir už ją sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Apie tai ji sakė Ž. Š., tačiau jis nurodė palikti taip, kaip yra. Reikėtų tikslinti įmonės ir Ž. Š. mokesčių deklaracijas. Ž. Š. šią pinigų sumą turėtų deklaruoti kaip dividendus ir už tai sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir delspinigius. Papildomai 2025-05-20 teismo posėdyje apklausta liudytoja nurodė, kad mažosios bendrijos narys gali bet kada išsiimti pelną. Kadangi šiuo atveju balansas buvo tikslinamas po fakto, ji jį patikslino be buhalterinių dokumentų tik remdamasi vadovo žodžiais ir banko pavedimais. Negali pasakyti, kokie teisės aktai reglamentuoja pinigų kvito įtraukimą į apskaitą be sąskaitos. Nematė problemos, kad dviejuose kvituose nurodyta ne mažoji bendrija, o fizinis asmuo Ž. Š..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad 2023 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1264-894/2023 MB „Ž. p. s.“ iškelta bankroto byla.

Nuo 2020 m. spalio 21 d. MB „Ž. p. s.“ vadovu buvo Ž. Š..

Ilgalaikio turto sąraše nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė: Helic (Bobcat) 4625 – 13 200,32 Eur; Mini krautuvas JCB – 3 800,44 Eur; Telefonas Apple iPhone 11128GB – 302,67 Eur; Vandens šildytuvas – 368,70 Eur; Benzininė vibroplokštė BRICH 5.5AG – 219,33 Eur; Pjaustytuvas TS 420 STHIL – 321,44 Eur.

2023 m. spalio 24 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi 20 900 Eur vertės ilgalaikio turto ir 108 864 Eur vertės trumpalaikio turto.

2023 m. spalio 25 d. įsakymais nemokumo administratorė įpareigojo atsakovą pateikti įmonės dokumentus, turtą.

2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios MB „Ž. p. s.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

2024 m. vasario 20 d. nemokumo administratorė pretenzija atsakovui nurodė atlyginti nuostolius. 2024 m. kovo 14 d. išsiųsta pakartotinė pretenzija.

I. I. 2024 m. gegužės 22 d. pervedė į MB „Ž. p.s.“ sąskaitą 390,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtį nurodė „už vandens šildytuvą“. 2024 m. birželio 10 d. Ž. Š. elektroniniu laišku patvirtino, kad I. I. šią sumą pervedė jo prašymu.

2025 m. sausio 17 d. buvo patikslinta: 2022 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią 2022 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas buvo 14 974 Eur, pelnas 16 242,51 Eur, sąnaudos 126 402,35 Eur, bei 2023 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią 2023-10-24 (bankroto dieną) grynasis pelnas buvo 37 386 Eur.

2021 m. priskaičiuota 129 436,63 Eur pajamų, 104 809,45 Eur sąnaudos, 24 627,18 Eur pelnas.

2020 m. priskaičiuota 18 620,00 Eur pajamų, 8 127,39 Eur sąnaudos, 10 492,61 Eur pelnas.

Ž. Š. 2025-01-17 pateikė per EDS sistemą pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m., pagal kurią deklaravo 2022 m. gavęs 76 375,00 Eur pajamų, priskaičiuota 7 226,25 Eur dydžio pajamų mokesčio suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pagal nuosekliai suformuotą ir apibendrintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas išoriniuose santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus.

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui. Kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę. Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais (3 straipsnio 1 dalis). Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (3 straipsnio 3 dalis). Apskaitos dokumentas turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus.

Mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas kaip mažosios bendrijos vadovas, atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, kad ji būtų tvarkoma pagal įstatymus, pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas iš įmonės avansu paėmė 55 780,93 Eur sumą kaip pelną bei netinkamai pagrindė dvi finansines operacijas.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos imperatyvios sąlygos, iš kurių esant bent vienai negali būti paskirstomas mažosios bendrijos pelnas, t. y. 1) nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) nėra atliktas auditas, kai jis privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą; 2) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo; 3) paskirstytinojo finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama.

MB „Ž. p. s.“ balanse, sudarytame bankroto bylos įsiteisėjimo dieną, B dalies 3 eilutėje „Kitas trumpalaikis turtas“ yra nurodytas 55 781 Eur turtas, o Ž. Š. avanso apyskaitoje užfiksuotas 55 780,93 Eur nepanaudotas avanso likutis. Liudytoja nurodė, kad Ž. Š. iš įmonės banko sąskaitos paimdavo pinigus. Metų pabaigoje ji informuodavo direktorių, kad yra nepanaudotas pinigų likutis, kurį reikia grąžinti įmonei. Jis nurodė, kad pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms. Iš Kauno apygardos teismo nutarties, kuria MB „Ž. p. s.“ iškelta bankroto byla, ir iš nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, matyti, kad MB „Ž. p. s.“ finansinės atskaitomybės duomenų neteikė nuo 2022 m. 2021 m. buvo skolinga kreditoriams 30 596 Eur. Bendra kreditorinių reikalavimų suma – 50 504,52 Eur. Tai patvirtina nemokumo administratorės poziciją, kad pelno paskirstymo metu mažoji bendrija turėjo neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai buvo suėję, todėl atsakovas, paimdamas iš įmonės sąskaitos pinigus kaip pelną, pažeidė Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokio dokumento atsakovas į bylą nepateikė. Vėlesni deklaracijų ir turto balanso tikslinimai nepašalina padarytų teisės aktų pažeidimų. Pažymėtina, kad jie buvo atlikti tik teismo proceso metu, atsakovui bandant gintis nuo ieškinio. Šie patikslinti finansiniai dokumentai buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri yra kompetentinga priimti atitinkamus sprendimus, todėl teismas dėl šių dokumentų nepasisako. Šioje byloje sprendžiama tik dėl atsakovo civilinės atsakomybės įmonei.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, pripažino, jog už darbą savaitgaliais neretai darbuotojams mokėjo neapskaitytus pinigus (tą patvirtino ir liudytojas A. M.), kurie, kaip jau vėliau patikslino atsakovas, buvo paimti kaip pelnas. Šie prieštaringi atsakovo aiškinimai tik patvirtina, kad įmonės finansinė apskaita nebuvo vedama laikantis teisės aktų reikalavimų.

Byloje taip pat kilęs ginčas dėl dviejų pinigų priėmimo kvitų (DOK-121298). Kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė kvitai neatitinka privalomųjų finansinių dokumentų rekvizitų – nenurodyta serija ir numeris, vienas kvitas praktiškai neįskaitomas. Atsakovas teigė, kad šios sumos buvo sumokėtos už medžiagas ir paslaugas, tačiau, kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, kvituose kaip mokantis asmuo nurodė esąs pats atsakovas, o ne MB „Ž. p. s.“, atstovaujama atsakovo kaip vadovo. Sąskaitų, pagrindžiančių šiuos kvitus, nėra. Beje, šie kvitai buhalterei, kaip ji nurodė teismui, buvo pateikti tik vykstant teismo procesui, kas reiškia – jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi balansas buvo tikslinamas po fakto, buhalterė jį patikslino be buhalterinių dokumentų tik remdamasi vadovo žodžiais ir banko pavedimais, nors teismui negalėjo atsakyti, kokie teisės aktai reglamentuoja pinigų kvito įtraukimą į apskaitą be sąskaitos. Apibendrinant, - toks kvitų įtraukimas į apskaitą neatitinka Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Taigi, netinkamas finansinės apskaitos organizavimas, pelno paskirstymas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas yra neteisėtas atsakovo veiksmas. Atsakovas kaip mažosios bendrijos vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, neatitiko objektyvių rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijų. Dėl šių veiksmų, t. y. 55 780,93 Eur sumos paėmimo iš mažosios bendrijos sąskaitos, mažajai bendrijai ir jos kreditoriams buvo padaryta tiesioginė turtinė žala. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip minėta, vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Atsakovas nurodė esantis vidurinio išsilavinimo, nežinojęs finansinės atskaitomybės niuansų, tačiau, pradedant vystyti verslą, vidutiniškai atsargus ir protingas žmogus turi imtis priemonių išsiaiškinti bent jau minimalius reikalavimus, leistinus dalykus. Tuo labiau kad mažosios bendrijos finansinę apskaitą tvarkė profesionali buhalterė, todėl niekas netrukdė atsakovui, prieš nusprendžiant paimti 55 780,93 Eur iš įmonės, paklausti buhalterės, ar galima tą padaryti, ar tai nepažeis teisės aktų reikalavimų.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, nustačius atsakovo veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygas.

Atsakovas teismo posėdyje prašė, ieškinio patenkinimo atveju, išdėstyti mokėjimą 10-20 metų, nes turi mažametį vaiką, kitų skolinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad atsakovas, veikdamas beatodairiškai, padarė mažajai bendrijai ir kreditoriams didelę žalą, t y. 55 780,93 Eur. Iš pateiktos antstolio informacijos matyti, kad iš atsakovo išieškoma daug baudų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurių sumos nėra didelės, taip pat skolos komunalinių paslaugų teikėjams. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d., t. y. jai po to, kai 2023 m. pabaigoje buvo iškelta nemokumo byla mažajai bendrijai ir nemokumo administratorė jau buvo pradėjusi reikalauti duomenų ir reikšti pretenzijas, prisiėmė naują skolinį įsipareigojimą – pasirašė kredito sutartį, kuria refinansavimui pasiskolino 9 000 Eur. Paimti įmonės pinigai kaip pelnas neapsaugojo atsakovo nuo jo asmeninių skolinių įsipareigojimų, kas rodo, kad atsakovas yra finansiškai neatsakingas. Ieškinio sumos išdėstymas tokiam ilgam laiko tarpui būtų visiškai nesuderinamas su kreditorių interesais ir įmonės nemokumo proceso trukme.

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai mažajai bendrijai „Ž. p. s.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai nemokumo administratorės Žydrės Judickienės:

55 780,93 Eur (penkiasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų 93 ct) žalą,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (55 780,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.