- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-527-928/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13767-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 10 punktu A. J. paskirtas arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, laikantis nustatytos dienotvarkės nuo 23 val. iki 06 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones, 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Konfiskuotas A. J. priklausantis automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. O. vardu registruotą, tačiau pagal 2021 m. balandžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jam priklausantį, automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2021 m. sausio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1416074, patikros metodo žymuo BMP 887110178:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,68 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,65 promilių girtumas, t. y., jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir dėl tokios savo būsenos, įsukdamas iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) gatvės į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo keliuką, nesugebėjęs tinkamai įvertinti važiavimo trajektorijos, automobilį nuvairavo pro šalį ir įsirėžė į šalikelėje, šalia įvažiavimo esantį griovį, tuo apgadindamas jo vairuojamą automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, kurį palikęs tokioje padėtyje, būdamas šio automobilio viduje, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykus eismo įvykiui, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo panaikinti, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodo, kad teisminio proceso metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų ar pagrįstų įrodymų, jog A. J. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Teismas tokią išvadą grindė išvestinėmis prielaidomis iš liudytojų parodymų. Tuo tarpu tarp paskutinio liudytojo mačiusio A. J. blaivų ir policijos pareigūnų atvykimo praėjo nuo 22 iki 52 minučių, todėl mano, jog teismas privalo kaltinamojo atžvilgiu vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.
2.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog neginčija tos aplinkybės, kad 21.37 val. atvykus į eismo įvykio vietą policijos pareigūnams A. J. rastas apgirtęs nuo alkoholiu, kuriam vėliau 22.27 val. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis.
2.3. Skundo autoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, jog jis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tai automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) niekaip negali būti pripažintas kaip BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytas draudžiamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, dėl ko jo konfiskavimas yra neteisėtas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nekonfiskuoti transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju aktualūs du veiksniai, t. y. transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai dėl kiekvieno iš jų.
Dėl transporto priemonės vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas
7. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio A. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET)14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. O. vardu registruotą, tačiau pagal 2021 m. balandžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jam priklausantį, automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2021 m. sausio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1416074, patikros metodo žymuo BMP 887110178:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,68 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,65 promilių girtumas, t. y. jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir dėl tokios savo būsenos, įsukdamas iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) gatvės į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo keliuką, nesugebėjęs tinkamai įvertinti važiavimo trajektorijos, automobilį nuvairavo pro šalį ir įsirėžė į šalikelėje, šalia įvažiavimo esantį griovį, tuo apgadindamas jo vairuojamą automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, kurį palikęs tokioje padėtyje, būdamas šio automobilio viduje, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykus eismo įvykiui, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
8. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis iš dalies ginčija nuosprendyje konstatuotas įrodytomis tas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios susijusios su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nurodydamas, jog tokių veiksmų jis neatliko, o alkoholį vartojo tik po to, kai su automobiliu užstrigo griovyje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nepagrįstai nustatė, jog A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas A. J. kaltę šioje dalyje iš esmės apsiribojo vien automobilyje rasto miegančio nuteistojo neblaivumo fakto nustatymu ir netiesioginiais liudytojų R. Ž., M. M. ir S. S. parodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu: 2021 m. gegužės 1 d., 22.27 val. pirmą kartą A. J. nustatyta 1,75 promilių girtumas, 22.49 val., antrą kartą nustatytas 1,68 promilių girtumas (t. 1, b. l. 81). Tačiau šių duomenų įrodomosios vertės sureikšminti negalima, kadangi nuteistojo neblaivumas tikrintas ne iš karto jį sustabdžius vairuojant automobilį, o tik po kurio laiko, radus jį miegantį automobilyje.
10. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo, ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, grindžiamos netiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju byloje tiesioginių įvykio liudytojų nėra, dėl ko išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodytumo turi būti grindžiamos įrodymų visuma, juos susiejant į vientisą loginę grandinę, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tikėtinomis prielaidomis.
11. Kaip matyti iš nuteistojo A. J. parodymų, pastarasis nurodė, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), buvo vakaras, šalta, sugalvojo užvažiuoti pas (duomenys neskelbtini), nes turėjo išgerti. Užėjo pas ją į namus ir pasiūlė išgerti, bet ji atsisakė. Nuėjo į mašiną ir mėgino apsisukti, užsuko vairą ir mašina pradėjo slysti. Buvo galimybė išvažiuoti į pievą, tuomet susuko vairą, pradėjo važiuoti į pievą, bet griovys status ir mašina pasikabino. Buvo vakaras, ūkininkų neprisišauksi, turėjo išgerti, tai pirmiausiai išgėrė brendžio buteliuką ir dar buvo kitas alkoholinių gėrimų butelis, gėrė toje pasikabinusioje ir užvestoje mašinoje. Gėrė gal tarp 20 ir 21 val. Variklis tuo metu buvo užvestas, nes lauke buvo šaltas oras. Užmigo užvestoje mašinoje. Po to jį pradėjo kažkas kelti ir belsti. Iš pradžių nesuprato, atidarė duris ir liepė išlipti, nesuprato kas čia vyksta, nesuprato, kad policija. Jį ištraukė iš mašinos, buvo išsigandęs, kad dėl patirto streso negalėjo pūsti į alkotesterį. Kiek laiko miegojo mašinoje, negali pasakyti, gėrė gal 20 minučių. Niekur neatsitrenkė, tik pakibo, vėliau atėjus apžiūrėti matė, kad nei žolė „nenubrozdinta“. Mašinos neapdaužė, galėjo ten liesti mašinos priekinis buferis, bet jis jau buvo apgadintas, pirko ją su defektu ir su tokios būklės mašina važinėjo. Buferis blogai laikėsi, buvo ten pas ją defektų. Automobilis jo, nes jį įsigijo, reikia pirmiau atlikti techninę apžiūrą, kad registruoti, tam ir parvažiavo į kaimą. Vairuotojo teises yra turėjęs, bet šiuo metu neturi, važiavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Kaltės nepripažįsta, nes kai atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) buvo blaivus. Pagalbos neieškojo todėl, nes į namus nėjo, namuose šalta. Kol gėrė automobilyje, buvo atsidaręs langą, nes rūkė, dar ir brendžio butelį išmetė pro langą. Kiek tiksliai išgėrė medžiotojų, nežino, bet jei rastas tuščias butelis, tai reiškia, kad jį visą išgėrė. (t. 1, b. l. 165-167).
12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliai dėstoma nuteistojo įvykių seka, kadangi tiek iš kart po įvykio pažadintas policijos pareigūnų, tiek įtariamojo apklausos metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė analogiškas aplinkybes, jog automobilio neblaivus nevairavęs, o alkoholį vartojo tik po to kai su automobiliu nuvažiavo į griovį. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, jog tokie nuteistojo parodymai laikytini tik jo gynybine versija. Vien tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta konkreti nuteistojo suvartoto alkoholinio gėrimo tara, neleidžia menkinti nuteistojo parodymų patikimumo.
13. Be paties nuteistojo parodymų taip pat aptartini ir liudytojų parodymai, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant A. J. atliktus veiksmus:
13.1. Liudytoja R. Ž. 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko pasakyti negali, bet gal be penkiolikos devynios, ar po devynių penkiolika, jau buvo pradėję temti, nes ėjo gulti, kai išgirdo beldimą į duris. Atidarius duris, kaltinamasis pasakė, kad turi skanaus gėrimo, siūlė išgerti, ji pasakė, kad nenori gerti, uždarė duris ir nuėjo toliau žiūrėti televizoriaus. Kaltinamasis buvo negirtas, kvapo nesijautė, tik akys buvo pavargusios. Kur buvo šio mašina, nematė. Dėl galimai, padarytos žalos nežiūrėjo, nes tvoros neturi, tai ir žalos nėra. Kaltinamasis įvažiavo į griovį prieš jos namus, už jos keliuko. (t. 1, b. l. 167).
13.2. Liudytojas S. S. 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pavasaris tikslaus laiko nepamena, temo, bet dar buvo šviesu. Patruliuodami, (duomenys neskelbtini) miestelyje pastebėjo į pakelės kanaliuką įvažiavusį automobilį. Vairuotojas mašinoje buvo vienas. Bandė atidaryti vairuotojo dureles, bet nėjo, nes automobilis buvo pasviręs. Automobilis buvo užvestas, todėl per keleivio pusės dureles išjungė variklį. Vairuotojas rankoje laikė litrinį butelį ir miegojo, jį budino, bet sunkiai sekėsi. Vėliau jį pasisodino į tarnybinio automobilio galą ir bandė bendrauti, nes girtumą reikėjo nustatyti du kartus. Pirmą pūtimą jam pasisekė atlikti per 45-50 min. Antrą pūtimą atliko per 20-30 min. Pradžioje jis minėjo, kad važiavo į (duomenys neskelbtini), grįžęs, bet jam aiškino, kad čia ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Iš girtumo jis visiškai nesusigaudė nei kur yra, nei kas čia vyksta, vėliau jau į pabaigą, jis nurodė kur jį nuvežti, kur paleisti. Kaip atsidūrė tame griovyje, šis niekaip nepaaiškino. Susidarė toks vaizdas, kad žmogus nepataikė sukti į keliuką ir priekiu įvažiavo į griovį, buferis atsitrenkė į kanaliuko kraštą ir viskas, nei pirmyn, nei atgal. Laikas galėjo būti toks, koks nurodytas tarnybiniame pranešime 21.35 val. nes buvo dar šviesu, bet ėjo į prietemą. Sugadinimų mašinos didelių nebuvo. Aplink automobilį vaikštinėjo, jokios numestos taros nematė, daug tuščių butelių buvo tik mašinos viduje (t. 1, b. l. 167-168).
13.3. Liudytojas M. M. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo griovyje įvažiavusį automobilį, kurio variklis buvo užvestas. Priėjus rado už vairo miegantį pilietį, kuris buvo neblaivus. Automobilis „Peugeot“ buvo įvažiavęs į nedidelį griovį. Asmuo sėdėjo vairuotojo vietoje, keleivių nebuvo, buvo daiktų, alkoholio. Pažadino, reagavo neadekvačiai, nesigaudė aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Klausė kaip šis atsirado griovyje, teigė, kad nevairavo, bet negalėjo paaiškinti, kaip atsirado griovyje. Iš automobilio padėjo išlipti, nes pats fiziškai negalėjo to padaryti. Apie tą mašiną nebuvo pranešimo, pamatė atsitiktinai. Kiek pamena, rankoje laikė butelį su alkoholiu, bet negali pasakyti kokio gėrimo. Buvo gyvenvietės ribos, aplinkui namai. Aplink automobilį nematė taros nuo gėrimų. Šiam labai sunkiai sekėsi pūsti į matuoklį, vėliau pradėjo blaivėti. Pagal automobilio padėtį nebuvo jis saugus kitų keleivių atžvilgiu, automobilis tikrai buvo ne vietoje, automobilis buvo apgadintas (t. 1, b. l. 182-183).
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš aptartų liudytojų parodymų akivaizdu, kad nei pareigūnai, nei liudytoja R. Ž. nepatvirtino matę nuteistojo vairavimo fakto ar tuo labiau fakto, kad A. J. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Priešingai, liudytoja R. Ž. parodė, kad A. J. pas ją buvo užėjęs į svečius negirtas, automobilio nematė. Tuo tarpu liudytojai policijos pareigūnai S. S. ir M. M. patvirtino tik tai, kad patruliuodami jie pastebėjo griovyje stovintį automobilį, priėję rado už vairo miegantį pilietį, kuris buvo neblaivus. Vadinasi, šie įrodymai nuteistojo kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nepatvirtina. Tuo tarpu apylinkės teismas, spręsdamas, kad šie įrodymai nuteistojo kaltės nepaneigia, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien prielaidomis asmens kaltė negali būti įrodinėjama. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens neblaivumas turi būti nustatomas vairavimo metu ar tuoj po jo, ir privalo būti nustatytas tikslus asmens neblaivumo laipsnis – 1,51 ar daugiau promilės, kad būtų galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kita vertus, byloje nepaneigti duomenys, kurie atitinka ir paties nuteistojo A. J. parodymus, jog alkoholį jis vartojo jau po vairavimo, t. y. įvažiavus į griovį ir pakibus automobiliui griovyje negalėdamas iš jo išvažiuoti ėmė vartoti alkoholinius gėrimus.
15. Aptarus liudytojų parodymus, taip pat būtina aptarti ir įvertinti rašytinę bylos medžiagą:
15.1. Iš 2021 m. gegužės 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai S. S. ir M. M., (duomenys neskelbtini) gatvė-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., sustabdė automobilį „Peugeot-307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui A. J. pirmo patikrinimo metu – 22.27 val. alkoholio matuokliu „Alkotest-7510“, Nr. ARJK-0088, patikros Nr. 1416074, nustatytas 1,75 promilės girtumas, o 22.49 val. - antro patikrinimo metu nustatytas 1,68 promilės girtumas. Automobilis „Peugeot 306“ išgabentas į saugojimo aikštelę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-7).
15.2. Iš 2021 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., rastas griovyje automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilis įvykio vietoje užplombuojamas plombomis nuo 30165 iki 30169 ir išvežamas saugojimo aikštelę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-15).
15.3. Iš 2021 m. gegužės 1 d. - 2021 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., rastas griovyje automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilis priekine dalimi atsirėmęs į kelio griovį. Apgadintas priekinis bamperis. Daugiau akivaizdžių apgadinimų iš išorės ant automobilio nematyti. <...>. (t. 1, b. l. 16-28).
15.4. Iš 2021 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelėje. Apgadintas priekinis automobilio bamperis, nėra priekinių valstybinių numerių. Automobilio gale matosi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau akivaizdžių išorinių automobilio apgadinimų nesimato. Automobilio vidus pilnas įvairiausių daiktų, nešvarus. Ant priekinės keleivio pusės sėdynės matosi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia cigarečių pakelis, vyno (Medžiotojų vynas) ir alaus (Šnekorių) buteliai. Sėdynė šiek tiek atlenkta. Toliau automobilio priekyje, keleivio pusėje ant žemės matosi įvairių tuščių vyno (Fable, Pinot GrigioDella Venezie), alaus butelių (Šnekorių, Bokšto, Apynėlio, Švyturio. Atidžiau apžiūrėjus vienas alaus butelis (Apynėlis) nepradarytas, su skysčiu. Apžiūra baigta (t. 1, b. l. 29-36).
15.5. Iš 2021 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš vaizdo registratorių „BodyCam“, 2021 m. gegužės 1 d., įvykio vietos (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Vaizdo ir garso įrašas iš registratorių B0F1EC5F10B0 IR B0F1SC6098DA, laike nuo 21.37 val. iki 23.46 val. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnų automobilis privažiuoja prie automobilio, kuris kelio šalikelėje nuvažiavęs priekiu į griovį. Pareigūnas prieina prie automobilio, pro langą mato vairuotojo pusėje sėdintį už vairo ir miegantį asmenį, saugos diržas neprisegtas. Pareigūnas atidaro priekines keleivio pusės dureles, išjungia variklį ir ištraukia iš užvedimo spynelės raktelius. Pareigūnas bando budinti miegantį asmenį (vėliau paaiškėja, kad tai A. J.), kalbina, prašo badyti iš automobilio išlipti. Matosi, kad A. J. sėdi vairuotojo pusėje už vairo, vienoje rankoje laiko butelį, kitoje cigaretę. Asmuo neadekvatus, nekalba, nereaguoja. <...>. A. J. nesutinka lipti, iš pareigūno rankų ištraukia savo ranką, sakydamas „kokios problemos“? Pareigūnas S. S. atsako „nu va tokios ir problemos griovį esat“. Toliau pareigūnas M. M. aiškina, kad asmuo įvažiavo į griovį. A. J. klausia „kur?“. Pareigūnai aiškina, kad jo mašina apgadinta ir vėl prašo išlipti iš automobilio. A. J. aiškina, kad jis nelips iš automobilio. Pareigūnai klausia, kodėl nelipsi? A. J. ir toliau teigia, kad nelips. Pareigūnas M. M. aiškina, kad jie prašo jo gražiai išlipti iš automobilio, o jeigu jis nepaklus, tai imsis kitų priemonių. A. J. atsako „tai imkitės“. Pareigūnas S. S. sako „teks iškelti“. Abu pareigūnai ima už rankų ir iš automobilio ištraukia A. J.. Jau esant A. J. lauke pareigūnai liepia pasižiūrėti, kad jo automobilis griovyje. A. J. vedamas į policijos automobilį. Pareigūnas M. M. klausia „prieš kiek laiko alkoholį vartojot? Ką tik? Gėrėt dar mašinoje?“...A. J. atsako „negėriau nieko“. Pareigūnas S. S. sako: „kad ranka buteliuką dar alaus laikėt, lygtai...“. A. J. sako „negėriau“. Pareigūnas S. S. sako „negėrėt, ne...nu gerai“. A. J. pasodinamas į, policijos automobilio gale esančią, sulaikymo patalpą. Pareigūnas S. S. klausia A. J., kam priklauso automobilis. A. J. atsako, kad tai jo automobilis, priklauso jam. A. J. sėdi policijos automobilio gale, nekalbus, nuleidęs galvą. Pareigūnas M. M. atsineša alkotesterį nustatyti A. J. girtumą. Pirmu pūtimu nepavyksta nustatyti girtumo. Pareigūnas M. M. klausia A. J. – „iš kur važiavote?“ A. J. sako „kur važiavau aš“. Pareigūnas vėl klausia, „tai kur važiavote iki čia, kol sėdit mūsų automobilyje? Iki šitos vietos kur važiavot?“ A. J. sako „nu niekur nevažiavau... (neina suprasti ką sako), blet“. Pareigūnas S. S. – „baikit, baikit, šitaip negalima sakyt“. A. J. „tai niekur nevažiavau“. Pareigūnas M. M. „gerai, tvarkoj supratom... bandom dar kartą pūst, kiek eina, pučiam, pučiam...“. Nepavyksta A. J. įpūsti reikalingą laiką į alkotesterį girtumui nusistatyti. Vaizdo įraše matyti, kad į šalikelės griovį įvažiavusio automobilio galinis dešinės pusės ratas pakibęs ore, automobilio priekis griovyje. Dar kartą bandoma nustatyti A. J. girtumą. <...>. Dar kartą prašo A. J. įkvėpti oro ir pūsti. Nepavyksta ir šį kartą nustatyti girtumo. Alkotesterį paima pareigūnas M. M. klausia „ar bandom dar kartą pūsti? Nu bandom, išeis“. Pareigūnas S. S. „reiks namo tave parvežt, bet turi įpūst“. A. J. sako “aš nieko nepridariau“. Pareigūnas S. S. „tai viskas tvarkoj, mes tave radom sėdintį A., bet reikia nustatyti girtumą tau, nes tu vienas mašinoje buvai, supranti“. A. J. sako „nu“. Dabar mūsų darbas toks, kad reikia nusistatyti tau girtumą, aiškina S. S.. A. J. sako “bet kad aš nieko nepridariau“. S. S. aiškina, „čia spręsim nei tu nei mes, A., radom mes tave miegantį ir reikia nusistatyti girtumą, ar tu čia šiaip miegojai, ar tu išgėręs miegojai“. A. J. sako „palaukit vyrai, ką aš padariau“. Pareigūnas sako „miegojai“. A. J. atsako “miegojau“. S. S. „dėl to norim sužinoti dėl ko miegojai, ar šiaip pavargai ar nuo alaus pavargai. Tiktai tiek. A., nenukreipk temos, įkvėpk oro ir pučiam“. <...>. Pareigūnas S. S. aiškina, kad „problemos tame, kad neįpūti į alkotesterį“. A. J. „tai palauk, aš (duomenys neskelbtini) gyvenu, (duomenys neskelbtini) gyvenu“. Pareigūnas S. S. „gyvenkit Vilniuj, bet dabar čia yra (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini)“. A. J. „čia (duomenys neskelbtini), ai“. Pareigūnas S. S. „čia (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini) jūs dabar, čia esat. Kaip jūs čia atsidūrėt nežinau“. A. J. „tai kame problemos“. Pareigūnas S. S. „problemos yra tame, kad jūsų mašina griovį“. A. J. „kur?“. Pareigūnas S. S. „griovį, pakibusi ant šlaito“. A. J. „nu geras vaizdelis“. Pareigūnas S. S. „užmigot?“ A. J. tyli. Pareigūnas S. S. „nu bandom dar sykį, A., iš paskutinių jėgų įpūst. Pūsk“. Pareigūnas „neužtenka oro rašo“. A. J. „nieko negėriau aš“. Pareigūnas S. S. „alaus negėrei? Labai stipriai kvepia nuo tavęs“. A. J. „negėriau nieko, negėriau nieko“. Pareigūnas S. S. „nė alaus? Tai, kad rankoj pas tave buvo butelis“. A. J. „nu gėriau, gėriau šnapso, kas iš to“. Pareigūnas sako „nu nieko“. Dėl to mes turim visas aplinkybes nusistatyti. A. J. „gėriau šnapso, o kas iš to“. Pareigūnas S. S. „o ką toliau darėt?“. A. J. „nu nieko nedariau, nieko nedariau“. Pareigūnas S. S. „atsibudot ir policija stovi“. A. J. „nu“. Pareigūnas S. S. „ar atsimenat kaip čia atsidūrėt?“. A. J. „kur?“ Pareigūnas S. S. „(duomenys neskelbtini)“. A. J. „aš (duomenys neskelbtini) buvau, (duomenys neskelbtini) buvau“. Pareigūnas „kada? Dieną, ryte, vakare? A. J. „nesupratau“. Pareigūnas „(duomenys neskelbtini) buvot šiandien, ar kada, vakar buvot“. A. J. „tai vakar buvau, vakar“. Pareigūnas „ar žinot kokia šiandien diena? savaitės diena?“ A. J. „nežinau“. <...>. Pareigūnas M. M. „įpūtei į alkotesterį, dabar laukiam rezultato“. <...>. Pareigūnas M. M. pasako garsiai alkotesterio rodmenis – „1,75...nu tai čia tiek gali būt? Kiek alkoholio vartojot?“. A. J. „tai ką aš padariau, vyrai ką aš padariau? Aš esu namuose. “Pareigūnas S. S. alkotesterio parodymus fiksuoja žurnale. Užfiksuojama valanda 22.27, pilna data – 2021 m. gegužės 2 d., patikslinama J. vardas ir pavardė, užrašoma pilna gimimo data. Uždaromos policijos automobilio galo durys. Toliau pareigūnas M. M. vėl atidaro policijos automobilio galines duris ir paaiškina A. J., kad pagal tvarką reikalingas antras pakartotinis pūtimas girtumo nustatymui. M. M. „antrą kartą susikaupiam taip kaip pirmą ir pučiam, pučiam, pučiam, pučiam...ne ne ne“. Pareigūnas S. S. „beveik gerai, A., paskutinį syk pabandyk dar“. Dar kartą A. J. bando pūsti į alkotesterį, bet nepavyksta. A. J. vis klausia „kokios problemos, ką aš padariau“. Pareigūnas S. S. „užmigai mašinoj ant kelio“. A. J. „ant kelio užmigau mašinoj?“ Pareigūnas M. M. „ir nuvažiavai nuo to kelio“. Pareigūnas S. S. „jo užmigai kažko tai, matyt pedalo neišmynei ir į grioviuką įvažiavai“. Pareigūnas M. M. „nu bandom pūst, iš mano rankų, gerai“. A. J. bando pūsti, bet nepavyksta. A. J. „užmigau mašinoj, nieko sau“. Pareigūnas S. S. „nu užmigai, pavargęs matyt esi. Užmigai, radom tave užmigusį, iš nuovargio gal“. A. J. „kaip aš galėjau užmigt mašinoj? Kaip? Aš esu dabar namuose, nu“. Pareigūnas S. S. „ne namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esi dabar, ant gatvės“. Pareigūnas M. M. „sėdit dabar policijos automobilyje, gerai dabar pučiam, bandom antrą kartą į alkotesterį įpūst, pūsk,pūsk, pūsk...o viskas“. S. S. liepia M. M. pažiūrėti laiką, šis atsako 49. Pareigūnas S. S. „tai valandą būsim vargę“. A. J. „ką jūs čia vaiduokliaujat? Pareigūnai aiškina, kad jie tik dirba savo darbą. A. J. nepatenkintas, pyksta „kokį darbą jūs dirbat, kokį darbą, vyrai?“ Pareigūnas M. M. pasako garsiai alkotesterio rodmenis -1,68. <...>. Pareigūnas S. S. atidaro policijos automobilio galines dureles ir bando dar kartą aiškintis su A. J., kas vairavo automobilį, kuris randasi (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, griovyje. A. J. neigia vairavęs automobilį „aš nevairavau mašinos“. Į pareigūno klausimą – o kas vairavo?, atsako „ką aš žinau“. Pareigūnas aiškina, kad rado A. už vairo, tačiau šis aiškina „aš nevairavau“. S. S. klausia „kas jus ten pasodino?“ A. J. atsakymas „ką aš žinau“. Pareigūno paklaustas kur jis dabar randasi, ar žino, A. J. atsako „ką aš žinau, aš manau jūs mane parvežėt į kaimą“. Pareigūnas A. J. aiškina, kad jie nebuvo niekur išvažiavę, stovi prie jo mašinos ir laukia tralo, kad mašiną ištrauktų iš griovio“. A. J. ir toliau aiškina „aš nevairavau jokios mašinos, kaip jūs nesuprantat“. Į pareigūno klausimą kaip mašina griovį atsidūrė, A. J. atsako „ką aš žinau, aš nevairavau jokios mašinos, kaip jūs nesuprantat“. Pareigūnas klausia A. J. „kas jus pasodino už vairo?“ A. J. „kokio vairo?“ Pareigūnas paaiškina, kad jį nuo vairo iš automobilio ištraukė, padėjo jam išlipti. A. J. ir toliau teigia, kad jokios mašinos nevairavo ir kokiu būdu atsidūrė mašinoje nežino. Apžiūra baigta. Vaizdo įrašai įrašomi į kompaktinius diskus (t. 1, b. l. 50-56).
15.6. Iš A. J. pateiktos 2021 m. balandžio 12 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties, matyti, kad A. J. automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nupirko iš A. T. (t. 1, b. l. 78).
15.7. Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d., 22.27 val. pirmą kartą A. J. nustatytas 1,75 promilių girtumas, 22.49 val., antrą kartą nustatytas 1,68 promilių girtumas (t. 1, b. l. 81).
16. Visi aukščiau aptarti rašytiniai bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina policijos pareigūnų nurodytą įvykio situaciją, ir A. J. neblaivumą konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje, tačiau nė vienas iš jų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo A. J. vairavus transporto priemonę, šiam esant neblaiviam. Nors 2021 m. gegužės 2 d. vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliai sustabdė transporto priemonę, kurios vairuotojui nustatytas neblaivumas, tačiau minėtą frazę „sustabdė“ iš esmės paneigia tiek pačių policijos pareigūnų parodymai teisiamojo posėdžio metu, tiek 2021 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš vaizdo registratorių „BodyCAM“. Kaip jau minėta nei liudytoja R. Ž., nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. S. ir M. M. nuteistojo A. J. neblaivaus vairuojančio transporto priemonę nematė, jo vairuojančio transporto priemonę nesustabdė, bei nenustatė jo neblaivumo laipsnio vairavimo metu ar iš karto sustabdžius transporto priemonę. Dar labiau nagrinėjamu atveju sprendžiant paties vairavimo fakto egzistavimą A. J. veiksmuose pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje nėra duomenų patvirtinančių, jog transporto priemonė judėjo valdoma A. J., šiam būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Priešingai, tiek policijos pareigūnų parodymai pirmosios instancijos teisme, tiek 2021 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš vaizdo registratorių „BodyCAM“ patvirtina, kad A. J. buvo rastas miegantis stovinčiame automobilyje. Taigi akivaizdu, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų patvirtinančių paties vairavimo fakto egzistavimą, juo labiau vairavimo fakto esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
17. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas „BodyCAM vaizdo įrašą nepagrįstai vertino kaip įrodymą, patvirtinantį nuteistojo kaltę dėl apelianto ginčijamų faktinių veikos aplinkybių. Tokios išvados nepagrįstos – kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vaizdo įraše užfiksuota nėra, o tai, kad pareigūnai patruliuodami pastebėjo į griovį nuvažiavusį automobilį ir už vairo miegantį asmenį, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog pastarasis asmuo vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir 2021 m. gegužės 2 d. įvykio vietos, 2021 m. gegužės 1 d. – 2021 m. gegužės 2 d., 2021 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolais, kuriuose betarpiškai užfiksuota atitinkamai griovyje rasta transporto priemonė, jos apgadinimai, automobilio viduje esantys daiktai, tačiau šie įrodymai tik patvirtina faktinį įvykio vietos užfiksavimą, t. y. transporto priemonės radimą konkrečioje padėtyje.
18. Nors apylinkės teismas kritiškai vertindamas nuteistojo paaiškinimus apie tai, jog alkoholis buvo vartojamas tik po to, kai automobilis atsidūrė griovyje, savo iniciatyva analizavo galimą nuteistojo apsvaigimo mechanizmą atitinkamame laiko intervale per 22-52 min., tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka. Tokie prielaidų pobūdžio medicininiai svarstymai jokiu būdu neleidžia konstatuoti įrodytomis tas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, jog nuteistasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Juolab, kai nėra jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti įrodytomis apelianto ginčytinas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta patikimų, pakankamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių kad A. J. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas, įvertinus paklaidą, 1,65 promilių neblaivumas.
20. Įvertinus tai, jog nuteistajam buvo inkriminuota pavienė tęstinė veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pašalinant vairavimo neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas iš nuteistajam nustatytų kaltinimo aplinkybių, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas
21. BK 281¹ straipsnio 1 dalis taip pat aiškiai reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
22. Nagrinėjamu atveju A. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai aiškino, kad alkoholį pradėjo vartoti tik po to kai automobilis jau buvo atsidūręs griovyje, išgėrė brendžio butelį ir užmigo automobilyje, pabudo žadinamas policijos pareigūnų, kurie nustatė jam neblaivumą. Šiai įvykių sekai iš esmės neprieštarauja ir liudytojų policijos pareigūnų S. S., M. M. parodymai, apie tai, kad pastebėtas automobilis įvažiavęs į griovį, o jame rastas miegantis pilietis, bei 2021 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš vaizdo registratorių „BodyCAM“, kuriame nurodyta, jog pareigūnai privažiuoja prie automobilio, kuris kelio šalikelėje nuvažiavęs priekiu į griovį, pro langą mato už vairo sėdintį miegantį asmenį. 2021 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastas griovyje (t. 1 b. l.9-15).
23. Eismo įvykio sąvoka yra aiškiai apibrėžta įstatyme. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Aptariamu atveju 2021 m. gegužės 1-2 d. daiktų apžiūros protokole be to, kad automobilis rastas priekine dalimi atsirėmęs į kelio griovį, pažymėta, jog apgadintas priekinis bamperis (t. 1, b. l. 16-28). Iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad automobilis priekiniu bamperiu yra įsirėžęs į žemę, bamperio kairė pusė yra atsikabinusi nuo automobilio kėbulo, automobilio galinis dešinysis ratas yra pakilęs virš žemės, o priekinis kairysis ratas griovyje. Tuo tarpu automobilio galinė dalis buvo kelio važiuojamoje dalyje (t. 1, b. l. 20-22). Teisėjų kolegijos nuomone, šis įvykis visiškai atitinka eismo įvykio sąvoką. Tam, kad įvykį būtų galima laikyti eismo įvykiu pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, nebūtina, kad būtų apgadintas tik svetimas turtas. Šios aplinkybės reikšmingos tik sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio svetimo turto sugadinimą. Nagrinėjamu atveju, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek fotonuotraukos prie jo aiškiai patvirtina atitinkamus automobilio apgadinimus po eismo įvykio bei netvarkingą A. J. automobilio išsidėstymą važiuojamoje kelio dalyje, kas neabejotinai gali trukdyti kitiems eismo dalyviams.
24. Nors KET XXIX skyriuje, nustatančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nenumatyta pareiga eismo dalyviui, kurio transporto priemonė buvo apgadinta dėl jo paties veiksmų, nėra sužalotų žmonių, apgadintų kitų transporto priemonių, krovinių, kelio įrenginių ar kt. objektų, pranešti apie eismo įvykį policijai. Nepaisant to, Kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, kad kiekvienu atveju pagal galimybes vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje. Nagrinėjamu atveju, A. J. veiksmai po eismo įvykio, akivaizdžiai prasilenkia su atsakingo eismo dalyvio pareigomis. Pastarasis nesugebėjęs tinkamai įvertinti važiavimo trajektorijos, automobilį nuvairavo pro šalį ir įsirėžė į šalikelėje, šalia įvažiavimo esantį griovį, apgadinęs savo transporto priemonę, ne tik, kad nesiėmė jokių veiksmų siekiant ją tinkamai patraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, bet priešingai iškart po eismo įvykio ėmė vartoti alkoholį, kas iš esmės nesuderinama su KET 221 punkto nuostatomis. Dėl tokių veiksmų nuteistasis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
25. Kaip jau buvo minėta, A. J. buvo kaltinamas tiek transporto priemonės vairavimu neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad vienų alternatyvių veiksnių faktinės aplinkybės nepasitvirtino, tačiau kita kaltinimo dalis ir jame nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės laikytinos įrodytomis, jų apeliantas net neginčija. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, nagrinėjamoje byloje laiko įrodyta tai, kad „2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., A. J. įsukdamas iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) gatvės į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo keliuką, nesugebėjęs tinkamai įvertinti važiavimo trajektorijos, automobilį nuvairavo pro šalį ir įsirėžė į šalikelėje, šalia įvažiavimo esantį griovį, tuo apgadindamas jo vairuojamą automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, kurį palikęs tokioje padėtyje, būdamas šio automobilio viduje, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykus eismo įvykiui, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2021 m. sausio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1416074, patikros metodo žymuo BMP 887110178:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,68 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,65 promilių girtumas.“
26. Taip pat teisėjų kolegija, nors ir nenurodyta kaltinime, jog A. J. pažeidė KET 221 punktą, tačiau iš suformuluoto kaltinimo aiškiai matyti, jog yra kaltinamas įvykus eismo įvykiui iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šią aplinkybę teisėjų kolegija patikslina kaltinime, t. y. nurodo kokį Kelių eismo taisyklių punktą pažeidė, tačiau toks kaltinimo tikslinimas A. J. padėties nesunkina, neblogina.
27. Nors apeliacinės instancijos teismas ir susiaurino nuteistajam pareikšto kaltinimo apimtį, tačiau nėra jokio pagrindo iš naujo spręsti klausimo dėl A. J. paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kadangi dalis kaltinimo pagal 281¹ straipsnio 1 dalį visgi pasitvirtino. Juolab, kad ir pats apeliantas šių aplinkybių pateiktame apeliaciniame skunde net neginčija.
Dėl automobilio konfiskavimo
28. Pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nesutinka su jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimu nurodydamas, jog jis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tai automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) niekaip negali būti pripažintas kaip BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytas draudžiamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, dėl ko jo konfiskavimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo situacijos vertinimu iš esmės nesutinka.
29. BK 281¹ straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmoje dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,5 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju yra aktuali trečioji (alternatyvi) aptariamame baudžiamajame įstatyme nurodyta nusikalstama veika – vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kartu aktualus ir KET 221 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2022).
30. Būtent tokia situacija susidariusi nagrinėjamoje byloje, t. y. A. J. padarė eismo įvykį (vairuodamas automobilį, įsukdamas iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) gatvės į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo keliuką, nesugebėjęs tinkamai įvertinti važiavimo trajektorijos, automobilį nuvairavo pro šalį ir įsirėžė į šalikelėje, šalia įvažiavimo esantį griovį, tuo apgadindamas jo vairuojamą automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nesirūpindamas automobilio patraukimu iš kelio važiuojamosios dalies gėrė alkoholinius gėrimus ir tą pačią dieną, policijos pareigūnai tikrinimo metu A. J. iškvepiamame ore nustatė 1,65 promilės alkoholio (įvertinus 1,7% paklaidą). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „Peugeot 307“, panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko jos konfiskavimas yra teisiškai pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. APD-2022-08491, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. J. 80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės R. P. nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
33. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. yra vyresnio amžiaus (63 metai), nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo skundą, skundas tenkintas iš dalies, patikslintos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, tačiau tiek bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonės ir automobilio konfiskavimas liko nepakitusios. Byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis teismo posėdžio metu nedalyvavo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog: „A. J. 2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. O. vardu registruotą, tačiau pagal 2021 m. balandžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jam priklausantį, automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2021 m. sausio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1416074, patikros metodo žymuo BMP 887110178:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,68 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,65 promilių girtumas, t. y., jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas“ ir nustatyti, jog: „2021 m. gegužės 1 d., apie 21.35 val., A. J. įsukdamas iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) gatvės į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo keliuką, nesugebėjęs tinkamai įvertinti važiavimo trajektorijos, automobilį nuvairavo pro šalį ir įsirėžė į šalikelėje, šalia įvažiavimo esantį griovį, tuo apgadindamas jo vairuojamą automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, kurį palikęs tokioje padėtyje, būdamas šio automobilio viduje, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykus eismo įvykiui, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2021 m. sausio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1416074, patikros metodo žymuo BMP 887110178:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,68 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,65 promilių girtumas, taip pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimą.“
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš nuteistojo A. J. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.