Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-477-650/2015 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. Č., G. Č. ir L. Č. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Č., L. Č. ir G. Č. 957,78 Eur nuomos mokestį ir nuomos mokestį po 35,43 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki sutarties nutraukimo dienos, nutraukti su atsakove A. Č. 2003-01-31 sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 396 ir iškeldinti A. Č., G. Č., L. Č., B. R. ir U. D. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinys motyvuotas tuo, kad daugiau nei tris mėnesius nemokamas buto nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas, nevykdomi nuomos sutartyje prisiimti įsipareigojimai.Atsakovė A. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įsiskolinimas už buto nuomą susidarė dėl blogos atsakovės šeimos finansinės padėties, 2012 metais susirgo atsakovės dukra B. R., ir jos gydymas pareikalavo nemažai išlaidų. Atsakovei mokėti skolas, susidariusias už komunalinius mokesčius, dalinai padėdavo kaimynė, sūnus D. Č.. Išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko su ieškiniu, tačiau nurodė, kad tikslinga būtų teismo sprendimo vykdymą išdėstyti daliniais mokėjimais, be to prašė skirti laiko, kad atsakovai susirastų kitą gyvenamąjį plotą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nutraukė ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovės A. Č. 2003 m. sausio 31 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 396, priteisė solidariai iš atsakovų A. Č., G. Č. ir L. Č. ieškovei Šiaulių miesto savivaldybei 957,78 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir po 35,43 Eur nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2014-07-01 iki sutarties nutraukimo dienos, sutarties nutraukimo diena laikė teismo spendimo priėmimo dieną – 2015-10-07, iškeldino atsakovę A. Č. ir jos šeimos narius G. Č., L. Č., B. R., U. D. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atidėjo atsakovams 2015-10-07 teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymą iki 2016 m. kovo 1 d., priteisė valstybei iš atsakovų A. Č., G. Č. ir L. Č., po 24,49 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad atsakovė bei su ja gyvenantys kiti atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo, tuo pažeisdami sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.), todėl iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 957,78 Eur nuomos mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-07-01 ir po 35,43 Eur nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2014-07-01 iki sutarties nutraukimo dienos, sutarties nutraukimo momentu laikė teismo sprendimo priėmimo dieną.Teismas nustatė, kad atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-07-01, susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, todėl sprendė, kad jau visos priemonės ieškovei atgauti įsiskolinimą ir toliau gauti reguliariai nuompinigius, o atsakovams išsaugoti teisę į šios patalpos nuomą, yra išnaudotos – savo prievoles piktybiškai nevykdantiems atsakovams taikytinos LR CK 6.111 str. numatytos teisinės sankcijos. Minėtos aplinkybės sudarė teismui pagrindą nutraukti 2003-01-31 sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 396, sudarytą su atsakove A. Č., iškeldinti atsakovę bei kartu su ja gyvenančius asmenis iš minėto buto su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.588 str., 6.610 str., 6.611 str.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su atsakovais gyvena atsakovės A. Č. nepilnametis vaikas B. R. ir G. Č. mažametis vaikas U. D., todėl konstatavo, kad nagrinėjama byla dėl iškeldinimo turi viešojo intereso elementą. Teismas nurodė, kad atsakovė A. Č. turi nuo 2015-04-09 iki 2016-04-08 nustatytą 40 proc. darbingumą, tačiau yra kitų pilnamečių šeimos narių, kurie gali siekti gauti darbinių pajamų ir taip prisidėti prie būsto išlaikymo. Įvertinęs tai, teismas nutarė iškeldinti A. Č. ir G. Č., L. Č., B. R. ir U. D., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes pagal šeimos santykių reglamentavimą ir įstatymines nuostatas vaikų tėvai yra atsakingi už tinkamą tėvų valdžios vykdymą ir šiuo teismo sprendimu nepilnamečių vaikų teisės turėti kitą gyvenamąją patalpą tiesiogiai nebus pažeistos.Teismas įvertino tai, kad atsakovė A. Č. augina nepilnametę dukrą, atsakovė G. Č. augina mažametį sūnų, todėl teismo vertinimu, šeimos su nepilnamečiais vaikais iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos šaltuoju metų laiku apsunkintų jiems galimybę susirasti kitą gyvenamąjį plotą. Dėl to, siekdamas tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus iškeldinant juos iš gyvenamosios patalpos, teismas sprendė, kad yra būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo iki 2016 m. kovo 1 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovė A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei, tačiau mano, kad skola yra ne ieškovės nurodyto dydžio. Šią aplinkybę atsakovė norėjo įrodinėti teismo posėdyje su jai paskirtu valstybiniu advokatu, tačiau 2015 m. rugpjūčio mėnesį dėl ypatingai pablogėjusios sveikatos apeliantė atsigulė į ligoninę, kurioje buvo nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pradžios, dėl ko nutrūkus bendravimui su advokatu buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas, todėl teismo posėdyje atsakovės interesų neatstovavo nei advokatas, nei ji pati turėjo tokią galimybę.Pažymi, kad neapmokėtos nuomos dydis yra ženkliai mažesnis nei nurodo ieškovė, kadangi apeliantės vaikai G. Č. ir L. Č. savivaldybės nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje negyveno jau nuo 2012 metų gegužės ir birželio mėnesių, G. Č. pas atsakovę su savo vaiku U. D. atsikraustė tik 2015 metų kovo mėnesį. Šias aplinkybes būtų paliudiję visi kaimynai, gyvenantys šalia apeliantės.Mano, kad grąžinus bylą nagrinėti pirmojoje instancijoje, būtų aiškinamasi ar buvo koks nors skolinis įsipareigojimas ieškovei iki 2012 metų gegužės mėnesio ir jei taip, tuomet kokio dydžio, nes būtent tą dydį ir būtų galima laikyti solidariu skoliniu įsipareigojimu su G. ir L., kadangi nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2015 metų kovo mėnesio apeliantė gyveno tik su nepilnamete dukra B. R..Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė kraštutines poveikio priemones, t. y. nutraukė 2003-01-31 sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 396, nes atsakovė ne kartą ieškovės prašė, kad esančią skolą leistų grąžinti dalimis, kadangi nuo 2012 metų ypač pablogėjo atsakovės sveikatos būklė, dėl ko ji neteko darbo, o tuo pačiu ir ženkliai sumažėjo jos pajamos, kurios sunkiai leidžia išgyventi su nepilnamete neįgalia dukra B. R.. Atsakovė nurodo, kad nuo 2012 metų kovo mėnesio nuolat sirgo, jai yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, šiuo metu apeliantės ir jos nepilnametės dukters pajamos sudaro tik 252,89 Eur, iš kurių 28,98 Eur yra atskaičiuojama už skolas. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės admininistracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, 2015-02-12 pateikdamas išvadą Nr. SVT-452, nurodė kad tikslinga būtų suteikti terminą įsiskolinimui likviduoti, todėl apeliantė mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti ir į minėtą išvadą.Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jai yra suteikta teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo esamų bylinėjimosi išlaidų.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybė prašo apeliantės pateiktą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimo atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė savo pateiktame skunde nenurodė nei vieno neteisėto teismo veiksmo ar motyvo, kuriuo remiantis būtų galimą daryti prielaidą, kad teismas netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės atžvilgiu. Pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas buvo ypatingai iniciatyvus šioje byloje, nes klausimas buvo susijęs su nepilnamečių vaikų interesais bei jų tolimesnio gyvenimo sąlygomis ir gerove. Nurodo, kad pati apeliantė visos bylos nagrinėjimo proceso metu pirmosios instancijos teisme elgėsi neatsakingai, t. y. nedalyvaudavo teismo posėdžiuose, ją atstovaujantis advokatas niekada nebuvo informuojamas apie jos galimumą ar negalimumą dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl ko teismas būdavo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos mokestis yra skaičiuojamas už suteiktos gyvenamosios patalpos plotą nepriklausomai nuo to, kiek žmonių joje gyvena, todėl apeliantės argumentas dėl nuomos mokesčio dydžio yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. Č. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad atsakovei nebuvo suteikta teisė būti išklausytai, apeliantės teigimu, teismo posėdyje jos interesų neatstovavo nei advokatas, nei ji pati turėjo tokią galimybę. Atsakovės teigimu, 2015 m. rugpjūčio mėnesį dėl ypatingai pablogėjusios sveikatos ji atsigulė į ligoninę, kurioje buvo laikotarpiu nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pradžios, dėl ko nutrūko bendravimas su advokatu.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė A. Č. dalyvavo 2015-03-10, 2015-03-26 parengiamuosiuose posėdžiuose, vėliau jos interesus atstovavo valstybės paskirtas advokatas, kuris teikė į bylą rašytinius įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau teisme buvo gautas 2015-08-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas, kuriuo nutraukta antrinė teisinė pagalba atsakovei A. Č.. Sprendime nurodoma, kad 2015-06-29 gautas advokato Adolfo Račkausko pranešimas, kad pareiškėja nebendradarbiauja su jai paskirtu advokatu, taip pat nurodyta, kad A. Č. nepranešė tarnybai per nustatytą terminą, kad jai yra aktuali antrinė teisinė pagalba. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovei buvo žinoma apie teisme jai pareikštą ieškinį, Šiaulių apylinkės teisme vykusiame teisminiame bylos nagrinėjimo procese atsakovei buvo suteiktos visos galimybės būti išklausytai – teikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus, t. y. atsakovė turėjo galimybę išdėstyti visas jai žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Be to, CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatvykimo į teismo posėdį svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos, o šiuo atveju net apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie nepertraukiamą gydymąsi ligoninėje nuo 2015 m. rugpjūčio iki spalio mėn. (CPK 12, 178 str.), juo labiau kad byloje yra duomenys, kad atsakovė su jai paskirstu advokatu nebebendradarbiavo jau nuo 2015 m. birželio mėn. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimo, kadangi nagrinėjamu atveju bylos iš esmės išnagrinėjimo nedalyvaujant atsakovei priežastis – jos pačios nepakankamas atidumas ir nesidomėjimas procesu.Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jai nepagrįstai paskaičiuotas 957,78 Eur nesumokėtas nuomos mokestis bei 35,43 Eur nuomos mokestis per mėnesį iš kiekvieno atsakovo, kadangi atsakovės vaikai G. Č. ir L. Č. savivaldybės nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje negyveno jau nuo 2012 metų gegužės ir birželio mėnesių, o G. Č. pas atsakovę su savo vaiku U. D. atsikraustė tik 2015 metų kovo mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančio 2014-10-31 Mokamojo pranešimo atsakovei dėl nuomos mokesčio, nuomos mokestis už savivaldybės būsto nuomą skaičiuojamas atsižvelgus į nuomojamo būsto plotą, šiuo konkrečiu atveju už 50,24 kv. m. (1 t., 130 b. l.), tokia nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo)“ (Žin., 2001, Nr. 37-1248; 2011, Nr. 105-4915; TAR, 2014-12-30, Nr. 2014-21053), todėl teisėjų kolegija atsakovės argumentus apie neteisingai paskaičiuotą nuomos mokesčio dydį atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Be to, atsakovė iš esmės neginčija savo prievolės mokėti nuomos mokestį, jos argumentai dėl paskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio, kaip jau minėta, grindžiami tuo, kad jos vaikai G. ir L. nuo 2012 m. gegužės ir birželio mėn. negyveno kartu su ja, todėl, pasak apeliantės, teismas turėjo spręsti ar šį laikotarpį apeliantės vaikai privalo atsakyti kartu su ja solidariai už nesumokėtą nuomos mokestį. Pažymėtina, kad tokiais savo argumentais atsakovė iš esmės siekia ginti ne savo, bet pilnamečių vaikų interesus, nors byloje duomenų, kad atsakovė būtų įgaliota vesti bylą jų vardu, nėra.Dėl iškeldinimo atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tokią kraštutinę poveikio priemonę taikė nepagrįstai, nes atsakovė ne kartą prašė ieškovės leisti mokėti skolą dalimis dėl nuo 2012 m. labai pablogėjusios atsakovės sveikatos ir finansinės padėties. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, kad nuo 2012 m. nemoka nuomos mokesčio, ginčas kyla dėl to, ar teismo taikyta teisinė priemonė – iškeldinimas, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.).Byloje nustatyta, kad tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovės A. Č. 2003-01-31 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 396, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo suteikta 50,24 kv. m. bendrojo naudingojo ploto 2 kambarių gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti Šiaulių miesto savivaldybei. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Paskirtis“ nuomos mokesčio skolos paskaičiavimo, nuomos mokesčio atsakovė pradėjo nebemokėti nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., 2012-06-11 Šiaulių apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl 888,73 Lt priteisimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, 2013-02-13 ir 2013-04-26 ieškovė raštu įspėjo atsakovę A. Č. dėl skolos sumokėjimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė nemoka ir kitų mokesčių – už vandenį, elektrą. Atsakovė pati nurodo, kad jos pajamos sudaro 252,89 Eur per mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš šios sumos bent iš dalies dengtų skolinius įsipareigojimus ieškovei ar mokėtų nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę, siekdama atidėti ar išdėstyti susidariusios skolos sumokėjimą. Byloje taip pat nėra duomenų, pakankamai pateisinančių ilgalaikį ir nuolatinį atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kadangi pati atsakovė nurodo savo negalėjimą vykdyti įsipareigojimų dėl 2012 m. pablogėjusios sveikatos, tuo pačiu ir finansinės padėties, nors įsiskolinimas už buto nuomą susidarė jau nuo 2010 m.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, ėmėsi priemonių skoloms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti, atsakovei nuomos mokesčio nemokant labai ilgą laiką, negalima daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne nuomotojo teisėtiems interesams, teisei į nuosavybę, o nuomininko teisės į būstą išsaugojimui, todėl negali būti sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo taikyta teisinė priemonė – nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas, yra neproporcinga ir neteisinga, juo labiau kad teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymas buvo atidėtas pakankamai ilgam laikui, t. y. beveik pusei metų.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, 2015-08-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu antrinė teisinė pagalba atsakovei A. Č. nutraukta, todėl, priimant Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą, atsakovei negalėjo būti taikomos CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nuostatos.Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai ieškovės ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo ir iškeldinimo tenkino visiškai. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Todėl spręstina, kad teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti, naikinti ir priimti priešingą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.