Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D., T. D. ir A. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, VĮ Turto bankas, A. J., R. J., A. J., G. J., J. J., I. J., O. J., A. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Žaneta Šlyžiūtė prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad testamentu pareiškėjams A. D., T. D. ir A. D. J. J. paliko 199355/374790 dalį buto (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. D. ketino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu savo brolio naudai, tačiau negavo tam teismo leidimo. Palikimo priėmimo procedūrų nebetęsė, nes jai gimė duktė A. Tuo metu T. D. ir A. D. buvo nepilnamečiai, palikimas liko nepriimtas dėl nuo jų nepriklausiusių aplinkybių. Šiuo turtu ir jo išlaikymu rūpinosi A. D., jokie kiti asmenys šios palikimo dalies nėra priėmę. Net ir tuo atveju, jei palikimas nepilnamečių vaikų vardu būtų buvęs priimtas laiku, šio turto išlaikymo išlaidos vis tiek būtų tekusios A. D. Sprendžiant dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu prašo teismo nuožiūra spręsti dėl būtinumo nepilnamečiam vaikui palikimą priimti pagal apyrašą. Pažymėjo, kad nuo J. J. mirties jokių kreditorių nėra paaiškėję.

Nepilnamečiui A. D., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, pranešta apie prasidėjusį teismo procesą pasiūlyta jame dalyvauti. Nepilnametis A. D. nepareiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje ar poziciją dėl nagrinėjamų klausimų išreikšti kitu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), motina.

2010 m. balandžio 16 d. a. k. (duomenys neskelbtini), testamento 1.7 punktu J. J., 199355/374790 dalį buto, tai sudaro ½ dalis patalpos R-1 (16,97 kv. m), R-5 (22,15 kv. m), R-6 (15,47 kv. m), 4-7 (14,27 kv. m), 4-8 (7,50 kv. m), 4-9 (3,20 kv. m), 4-10 (1,81 kv. m), 4-11 (19,79 kv. m), 4-12 (4,54 kv. m), 4-13 (4,69 kv. m), 4-14 (19, 36 kv. m), 4-15 (20,22 kv. m), 4-16 (57,87 kv. m) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), turinčio 238,63 kv. m. bendro ploto, statinyje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. D., T. D., A. D.

Gyventojų registro duomenimis J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos mirties metu T. D. buvo 9 metai, A. D. buvo 7 metai.

Iš į bylą pateiktos J. J. paveldėjimo bylos ir Testamentų registro išrašo turinio matyti, kad dėl palikimo, atsiradusio po J. J. mirties priėmimo kreipėsi du testamentiniai: įpėdiniai A. J. ir A. J.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 199355/374790 dalių buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota mirusios J. J. vardu. Byloje nėra duomenų, kad šį paveldimą turtą sudarantį objektą, kuris aptartas testamente, tačiau per įstatymų numatytą terminą nepilnamečių testamentinių įpėdinių nebuvo priimtas, būtų priėmę įstatyminiai įpėdiniai.

Dėl prašymo atnaujinti terminą

Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys).

Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti). Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsisakymo priimti palikimą teisė realizuojama nuo to momento, kai paduodamas pareiškimas notarui, o ši teisė turi būti realizuota per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) tesimas turi išaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisiniu padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2-15).

Pareiškėjai T. D. ir A. D. nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes J. J. mirties metu buvo nepilnamečiai, o jų motina A. D. dėl šeimyninių aplinkybių palikimo jų vardu nepriėmė. Pareiškėjai T. D. ir A. D., būdami nepilnamečiai nebūtų galėję savarankiškai kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių spręstina, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas dėl pareiškėjų įstatyminės atstovės pasyvaus elgesio realizuojant nepilnamečių vaikų teisę į palikimą.

Darytina išvada, kad pareiškėjai T. D. ir A. D. dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių nepriėmė palikimo per įstatyme nustatytą terminą. Nors pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido apie 10 metų, turi būti įvertinta tai, kad įstatyminiai J. J. įpėdiniai testamento 1 .7 punkte aptarto turto objekto dalies, kurią testatorė paskyrė T. D. ir A. D., nėra priėmę. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra dėl aptarto turto objekto paveldėjimo, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas pripažįsta svarbia ir aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai patys negalėjo įgyvendinti savo teisių, nes jie neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog atstovė pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaikų paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo pareiškėjams.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus (CPK 178 straipsnis). Nei vienas iš suinteresuotų asmenų nenurodė, jog prieštarauja pareiškimui, jokių įrodymų nepateikė. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarių priežasčių, todėl pareiškimo reikalavimas dėl termino palikimui priimti tenkintinas, T. D. ir A. D. atnaujintinas terminas palikimui po J. J. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Pareiškėja A. D. prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. D. vardu. Byloje nėra duomenų, kad palikimo priėmimas gali pažeisti A. D. interesus. Teismo vertinimu, dešimties metų laikotarpis buvo daugiau nei pakankamas tam, kad paaiškėtų galimi J. J. kreditoriai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, konkretaus paveldimo turto nenustatinėja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. kreditorių neturėjo, todėl palikimo priėmimas pagal apyrašą nebūtų tikslingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimo reikalavimas dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu tenkintinas.

Pareiškėjams išaiškintina, kad jie, siekdami priimti palikimą po J. J. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus rajono 1-ąjį notaro biurą.

Teismas šioje byloje patyrė 70,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šioje nutartyje konstatuota, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pasyvaus pareiškėjos A. D. elgesio laiku nerealizuojant nepilnamečių vaikų teisių į palikimą, taigi byla inicijuota ir bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl pareiškėjos A. D. kaltės. Dėl nurodytų motyvų, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos CPK 92 straipsnio ir 443 straipsnio 6 dalies pagrindu į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos A. D.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti po J. J., a. k. (duomenys neskelbini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą.

Išaiškinti, kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 70,72 Eur (septyniasdešimt eurų septyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad šios išlaidos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, likusi nutarties dalis neskundžiama.