- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-493-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43201-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- E. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ir atsakovo E. D. (E. D.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui E. D. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. D. be teisinio pagrindo įgytus 1 500 Eur, 85,89 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovo, jis su atsakovu buvo susitarę, kad už tai, jog atsakovui priklausantis motociklas „Honda XL600“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – motociklas), buvo laikomas ieškovo nuomojamame garaže, ieškovas galės kartais juo pasinaudoti. 2015 m. liepos 25 d. ieškovui motociklu nuvykus pas draugą, motociklas buvo pavogtas; dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas sumokėjo atsakovui 1 500 Eur žalos, patirtos praradus motociklą, kompensaciją. Dėl šios sumos sumokėjimo šalys pasirašė susitarimą. 2017 metais ieškovas sužinojo, jog policija surado motociklą; paaiškėjo, kad motociklas 2016 m. spalio 7 d. buvo grąžintas atsakovui, kuris apie tai ieškovui nepranešė. Ieškovas 2017 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl sumokėtų 1 500 Eur grąžinimo, tačiau atsakovas ieškovui pinigų negrąžino. Ieškovo teigimu, atgavęs turtą, atsakovas prarado teisę į ieškovo sumokėtą kompensaciją, kadangi nustojo egzistuoti žala, kurios atlyginimui kompensacija buvo skirta. Ieškinio pateikimo dieną atsakovas praleido 1 500 Eur piniginės prievolės mokėjimo terminą 409 dienas (nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d.), todėl, ieškovo įsitikinimu, privalo sumokėti 85,89 Eur palūkanų.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog dėl prarasto motociklo jis patyrė žalą, todėl šalių susitarimu ieškovas sutiko geranoriškai atlyginti 1 500 Eur žalą. Sudarydamas sutartį ieškovas iš esmės pripažino jog yra kaltas dėl prarasto svetimo turto, dėl ko jam kilo prievolė atlyginti žalą. Pažymėjo, kad 2015 m. liepos 25 d. atsakovas nedavė leidimo ieškovui pasinaudoti jo motociklu. Atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos, kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovui ikiteisminio tyrimo metu grąžintas motociklas buvo sugadintas, neužsivedė ir jo eksploatuoti pagal paskirtį nebuvo galimybės. Pažymėjo, kad motociklo vagystės metu motociklo rinkos vertė buvo 1 740 Eur, be to, atsakovas patyrė išlaidų už motociklo pargabenimą iš saugojimo aikštelės (sumokėjo už tralą ir motociklo pargabenimą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui M. M. iš atsakovo E. D. 300 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 13,44 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 313,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė atsakovui E. D. iš ieškovo M. M. 632,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokios būklės buvo motociklas iki vagystės, o turto vertintojas atliko jo įvertinimą po padarytų apgadinimų vagystės metu ir naujojo savininko atlikto remonto, nesivadovavo vertinimo ataskaitoje nustatyta iki apgadinimo bei likutine motociklo verte. Teismas vadovavosi šalių susitarimu dėl nuostolių atlyginimo ir laikė, jog motociklo vertė iki jo vagystės buvo 1 500 Eur, kuri atsakovui buvo atlyginta. Sprendė, kad 2016 m. spalio 7 d. atgavęs motociklą, atsakovas praturtėjo. Pažymėjo, kad nesant priešieškinio dėl žalos, padarytos transporto priemonei vagystės metu, nesprendžiamas klausimas dėl kieno kaltės ir kokie apgadinimai, kokia žala padaryta motociklui. Atsižvelgdamas į tai, jog 2017 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė motociklą už 300 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovas praturtėjo 300 Eur suma. Byloje nepateikus įrodymų, jog atsakovas be 1 500 Eur kompensacijos sumos turėjo pagrindą gauti ir 300 Eur sumą, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 300 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą.
5. Taip pat, teismo nuomone, piniginė prievolė grąžinti ieškovui 300 Eur kilo kitą dieną po motociklo pardavimo (2017 m. sausio 11 d.) ir baigiasi 2017 m. gruodžio 3 d. (civilinė byla iškelta teisme 2017 m. gruodžio 4 d.), todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 13,44 Eur palūkanų (už 327 dienas).
6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas 20 proc., nustatė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 7,20 Eur, o atsakovui iš ieškovo - 640 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisė 632,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą: M. M. ieškinį atsakovui E. D. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir palūkanų priteisimo patenkinti visiškai; jei dėl pagrindinių reikalavimų teismo sprendimas nebus keičiamas, prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą taip, jog atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršytų ieškovui bendrai priteistos sumos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismo išvados prieštarauja viena kitai. Pažymėjo, kad po vagystės motociklo vertė buvo įtakojama gausybės faktorių, išeinančių už šalių įtakos ir tarpusavio teisinių santykių ribų. Pasivadovavęs susitarime nurodyta suma, kaip motociklo vertės išraiška, teismas nepagrįstai ir prieštaringai nepagrįsto praturtėjimo sumą nustatė ne pagal Susitarime nurodytą sumą, o pagal Motociklo pardavimo kainą 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovo teigimu, motociklo pardavimas už mažesnę sumą praėjus 3 (trims) mėnesiams po to, kai jis buvo atsakovui grąžintas, neturi reikšmės nustatant motociklo vertę ir nustatant nepagrįsto praturtėjimo sumą. Motociklo pardavimo kaina buvo atsakovo ir pirkėjo susitarimas, be to, kainą galėjo įtakoti motociklo būklės pasikeitimai per laikotarpį nuo grąžinimo atsakovui iki pardavimo.
7.2. Teismas turėjo atsižvelgti ir į 2015 m. vasario 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas įsigijo Motociklą kainą (taip pat 300 Eur). Sprendimo motyvuose nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu atsakovas E. D. nurodė, kad motociklas dar iki vagystės buvo apgadintas. Vadovaudamasis vienu iš rašytinių įrodymų, teismas neturėjo ignoruoti kito analogiškos įrodomosios vertės rašytinio įrodymo, arba nurodyti jo atmetimo motyvus.
7.3. Teismas nemotyvavo, kodėl nepagrįsto praturtėjimo suma susieta su motociklo pardavimo kaina, atsakovo-pardavėjo ir motociklo pirkėjo nustatyta praėjus 3 mėnesiams po motociklo atgavimo ir atsižvelgiant į kitas, jau nurodytas teismo sprendimo išvadas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185, 263 straipsnių normas. Pasak ieškovo, jam iš atsakovo turėtų būti priteista visa 1 500 Eur nepagrįsto praturtėjimo suma.
7.4. Teismas nepagrįstai nustatė palūkanų skaičiavimo pradžios datą. Nepagrįsto praturtėjimo diena, nuo kurios skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos, turėtų būti laikoma diena, kai atsakovas atgavo motociklą, už kurį prieš tai buvo gavęs 1 500 Eur kompensaciją (2016 m. spalio 7 d.). Teismas nepagrįsto praturtėjimo diena laikė dieną, kai atsakovas pardavė motociklą (2017 m. sausio 10 d.).
7.5. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat nepagrįsta. Teismas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą įtraukė 150 Eur atsakovo išlaidų Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitai Nr. L171211, tačiau šiuo rašytiniu įrodymu nesivadovavo ir jį motyvuotai atmetė. Šalies išlaidos turto vertintojui CPK 88 straipsnyje nenumatytos. Atsakovui nebuvo neišvengiamos pareigos patirti išlaidų rašytiniam įrodymui, kuriuo teismas nesivadovavo. Nors teismas konstatavo atsakovo nepagrįsto praturtėjimo faktą ir priteisė ieškovui 313,44 Eur, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ne atsakovas turėtų mokėti ieškovui, o ieškovas turėtų sumokėti atsakovui 319,36 Eur (632,80 - 313,44). Pasak ieškovo, tokia situacija neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teigia, kad net ir nepakeitus teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti pakeistas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas E. D. prašo apelianto M. M. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ginčo šalys laisvai, niekieno nevaržomos susitarė, kad apeliantas už 2015 m. liepos 26 d. padarytą žalą atsakovui atlygins 1 500 Eur. Teismas vadovavosi minėtu susitarimu, nustatydamas motociklo vertę iki vagystės. Vadovaujantis teismų praktika, atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos, kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai. Be to, apeliantui buvo žinoma, kad atsakovas motociklą atgavo suniokotą, nevažiuojantį. Kadangi remonto darbų kaštai buvo itin dideli, atsakovas nusprendė palikti jį asmeniui, kuris jį remontavo. Atsakovo nuomone, turto vertinimo ataskaita buvo svarbus ir neperteklinis įrodymas siekiant nustatyti realią motociklo rinkos vertę. Teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, įtraukdamas turto vertinimo ataskaitą prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo manymu, ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Šalies argumentai
9. Atsakovas E. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl 300 Eur nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš apelianto E. D. M. M. naudai; priteisti iš ieškovo apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
9.1. Teismas netinkamai taikė materialias teisės normas, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog apeliantas pagal 2017 m. sausio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį nepagrįstai praturtėjo 300 Eur. Apelianto atžvilgiu negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos, kadangi šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Teismas neatsižvelgė į šalių rašytinį susitarimą, nevertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių iki transporto priemonės - motociklo vagystės, bei po šio turto vagystės.
9.2. Teismas nenustatė visų būtinų kasacinio teismo suformuluotų prielaidų, konstatuojant atsakovo nepagrįsto praturtėjimo faktą; nevertino, kad būtent ieškovas buvo prisiėmęs visą nuostolių atsiradimo riziką naudojant motociklą be savininko leidimo; neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog motociklas iš saugojimo aikštelės buvo gabenamas apelianto lėšomis. Teismas neteisingai konstatavo, jog pagal atsakovo parodymus, duotus teismo posėdžio metu, motociklas buvo remontuojamas jį pardavus. Pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atgavęs iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų motociklą, jį bandė remontuoti; remonto darbus atlikto R. K. (R. K.), kuriam atsakovas buvo skolingas už darbus. Kadangi remonto darbų kaštai buvo itin dideli, atsakovas nusprendė toliau motociklo neremontuoti, palikti jį asmeniui, kuris jį remontavo. Be to, 2017 m. sausio 10 d. motociklo pirkimo - pardavimo sutartis nepatvirtina fakto, jog apeliantas gavo 300 Eur iš pirkėjo. Pasak apelianto, šis sandoris buvo sudarytas kaip atsakovo piniginės prievolės už remonto darbus užskaita, todėl teismo motyvas, jog pardavęs motociklą apeliantas 300 Eur praturtėjo ieškovo sąskaita atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais daro išvadą, jog aplinkybę, kad apeliantas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, turėjo įrodyti ieškovas. Teismo sprendimas, kuriuo priteista ieškovui 300 Eur iš apelianto nepagrįsto praturtėjimo yra neteisėtas.
10. Ieškovas M. M. prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Pasak ieškovo, sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, pagrįsta; atsakovui susigrąžinus motociklą, išnyko teisinis ir faktinis kompensacijos, numatytos šalių susitarime dėl nuostolių atlyginimo, pagrindas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija teismo išvados, jog susitarime numatytą 1 500 Eur sumą šalys susiejo būtent su motociklo verte vagystės dieną, vadinasi atsakovui susigrąžinus motociklą, jis prarado teisinį ir faktinį pagrindą į susitarime numatytą kompensaciją. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo ir tada, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Ieškovas įrodė, jog atgavęs motociklą, o prieš tai gavęs iš ieškovo kompensaciją dėl jo praradimo, kurios dydį šalys susiejo su motociklo verte, atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o atsakovas neįrodė, jog atgavęs motociklą išsaugojo teises į kompensaciją dėl jo praradimo. Atsakovui atgavus motociklą, galimos M. M. civilinės atsakomybės atsakovui dėl motociklo praradimo klausimas buvo eliminuotas, o reikalavimų dėl ieškovo atsakomybės kitokiais faktiniais pagrindais (dėl motociklo apgadinimų, ar pan.) atsakovas nereiškė. Atsakovo argumentai dėl ieškovo galėjimo/negalėjimo naudotis motociklu vagystės dieną nesusiję su bylos nagrinėjimo ribomis ir sprendimo esme. Argumentų dėl motociklo remonto ir pardavimo R. K. aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovo nurodytos (atsiskaitymo) sąlygos nenumatytos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui naudojantis atsakovui priklausiusiu motociklu „Honda XL600“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 26 d. įvyko šios transporto priemonės vagystė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41666-15. 2015 m. liepos 26 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą, kuriame nurodė, jog dėl 2015 m. liepos 26 d. įvykusio įvykio nuostolių atlyginimas sudaro 1 500 Eur bei susitarė, kad šią sumą ieškovas M. M. sumokės dalimis (2016 m. spalio 16 d. ieškovas sumokėjo 500 Eur, o 2015 m. gruodžio 11 d. - 1 000 Eur). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai surado motociklą 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. spalio 7 d. pagal pakvitavimą grąžino atsakovui. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl 1 500 Eur grąžinimo. Bylos duomenimis, atsakovas 2017 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė motociklą už 300 Eur. Sutartyje nurodyti stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, dujų išmetimo sistemos trūkumai; kaip informacija apie įvykius ir trūkumus pažymėti kėbulo elementai; duomenys, kad motociklas buvo pavogtas ir apgadintas; kuriasi, tačiau nevažiuoja. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti be teisinio pagrindo įgytus 1 500 Eur bei paskaičiuotas palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas bei atsakovas pateikė apeliacinius skundus.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
13. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 300 Eur priteisimo. Pasak apelianto, jo atžvilgiu negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos, kadangi šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas pabrėžia, kad šalys pasirašė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu ieškovui kilo prievolė atsiskaityti su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovo šalių teisinių santykių bei susitarimo vertinimui.
14. Pažymėtina, kad iš susitarimo matyti, jog šalys susitarė dėl 2015 m. liepos 26 d. įvykio kilusių nuostolių atlyginimo. Taigi, akivaizdu, kad prievolė ieškovui kilo ne iš paties susitarimo, o dėl nuostolių atsiradimo fakto (atsakovo turto praradimo/neišsaugojimo). Susitarimu tik įforminta šalių suderinta valia dėl tokių nuostolių dydžio bei jų atlyginimo terminų.
15. Kaip ir nurodo apeliantas, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; kt.). Tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Be to, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo ir tada, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi šiais kasacinio teismo išaiškinimais.
16. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neneigia byloje nustatyto fakto, kad motociklas, dėl kurio praradimo ieškovas sumokėjo atsakovui 1 500 Eur kompensaciją (atitinkančią sutartą motociklo vertę), jam buvo grąžintas. Dėl šios priežasties, priklausomai nuo grąžinamo turto būklės (grąžinamo turto vertės), sumažėjo/išnyko atsakovo patirti nuostoliai, ir tuo pačiu gautų pinigų (jų dalies) įgijimo pagrindas. Kadangi atsakovas pripažįsta, kad motociklą pardavė už 300 Eur, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 300 Eur nepagrįsto praturtėjimo, naikinti nėra jokio pagrindo.
17. Apeliaciniame skunde nenurodyti konkretūs įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybes, kad iš policijos pareigūnų atsakovas atgavo visiškai bevertį motociklą, ir kad iki jo pardavimo motociklo būklė buvo atkurta iki 300 Eur vertės. Vien teiginiai apie R. K. atliktą remontą iki jo perleidimo, šių faktų neįrodo. Sutiktina su ieškovo pastebėjimu ir dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų atsiskaitymo su minėtu asmeniu aplinkybių, t. y., kad 2017 m. sausio 10 d. motociklo pirkimo-pardavimo sutartyje įrašų apie atliktą užskaitą nėra. Nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog motociklas iš saugojimo aikštelės buvo gabenamas apelianto lėšomis, įrodymų apie gabenimo išlaidų dydį atsakovas taip pat nenurodė ir į bylą nepateikė. Taigi, paminėti apelianto argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, jie atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
18. Ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo pareikštą ieškinį tenkinti visiškai (skundžiama sprendimo dalis dėl nepatenkintų reikalavimų dalies). Ieškovo manymu, svarbi būtent iki vagystės buvusi motociklo vertė, o atsakovui atgavus pavogtą motociklą, jis nepagrįstai praturtėjo visa jam sumokėta 1 500 Eur suma. Be to, apelianto įsitikinimu, svarbus teismo pastebėjimas, jog atsakovui nepateikus priešieškinio dėl žalos, padarytos transporto priemonei vagystės metu, klausimas dėl kieno kaltės ir kokie apgadinimai, kokios sumos žala buvo padaryta motociklui nesprendžiamas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad klausimą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo apimties išsprendė neteisingai. Visų pirma, apeliantas klaidingai interpretuoja skundžiamo sprendimo tekstą. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad motociklo vertė iki vagystės svarbi nustatant nepagrįsto praturtėjimo sumą. Tokios vertės nustatymas buvo reikšmingas atskleidžiant šalių susitarimo esmę, t. y. dėl kokių nuostolių atlyginimo buvo susitarta. Tai patvirtina po nustatytos aplinkybės teismo padaryta išvada, kad atsakovui, gavusiam iš ieškovo 1 500 Eur, buvo atlyginta motociklo vertė.
20. Kaip jau nustatyta šios nutarties 15-16 punktuose, taip pat skundžiamame sprendime, atgavęs motociklą atsakovas praturtėjo (t. y. gavo ir visą motociklo vertę ir patį daiktą). Tačiau jo grąžinimas savaime nereiškia, kad dėl vagystės (to paties fakto, dėl kurio savo valia prievolę atlyginti nuostolius atsakovui prisiėmė ieškovas susitarimu) atsakovas nuostolių visiškai nepatyrė, t. y. kad motociklas jam buvo grąžintas tokios pačios vertės.
21. Ieškovo teigimu, policijos pareigūnai jam perdavė nevažiuojantį motociklą; be to, motociklo defektai, tai, kad po vagystės jis apgadintas, užfiksuoti ir 2017 m. sausio 10 d. motociklo pirkimo-pardavimo sutartyje. Iki įvykio ieškovas pats naudojosi/važiavo motociklu. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui grąžinto motociklo vertė buvo mažesnė, nei iki vagystės, todėl pripažinti, kad jis praturtėjo sumokėta 1 500 Eur suma nėra pagrindo.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovas motociklą pardavė už 300 Eur. Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie grąžinto motociklo vertę, nepateikta. Apeliantas akcentuodamas, kad pardavimo kaina nustatyta atsakovo pasirinkimu, jo ir pirkėjo susitarimu; kad šią kainą galėjo įtakoti motociklo būklės pasikeitimai per laikotarpį nuo grąžinimo iki pardavimo; tai, jog atsakovui įsigyjant motociklą 2015 m. vasario 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat buvo nurodyta mažesnė, nei reali motociklo kaina, jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų kitokią, nei nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje, vertę; konkrečius įvykius, kurie po motociklo atgavimo galėjo įtakoti motociklo būklę ir vertę, nenurodė ir nepateikė. Taigi, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo nepagrįsto praturėjimo suma atmestini, kaip nepagrįsti.
23. Tačiau sutiktina, kad skundžiamame sprendime klaidingai nustatytas kompensacinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas praturtėjo atgavęs motociklą, nepagrįstai sprendė, kad piniginė prievolė grąžinti ieškovui 300 Eur kilo kitą dieną po motociklo pardavimo, t. y. nuo 2017 m. sausio 11 d. Dėl šio priežasties, skundžiamo sprendimo dalis dėl priteistų palūkanų tikslintina, padidinant jas iki 17,30 Eur ((300 x 5 proc.)/365 x 421 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovas teigia, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat nepagrįsta. Pasak apelianto, teismas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepagrįstai įtraukė 150 Eur atsakovo išlaidas vertinimo ataskaitai, kuria nesivadovavo. Be to, situaciją, kuomet sprendimu konstatuotas atsakovo nepagrįsto praturtėjimo faktas ir ieškinys iš dalies tenkintas, tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ne atsakovas turėtų mokėti ieškovui, o ieškovas turėtų sumokėti atsakovui 319,36 Eur, laiko neatitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijų.
25. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra nustatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
26. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
27. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
28. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis turi teisę teikti įrodymus, kurie jos manymu pagrindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinis elgesys siekiant gauti tokį įrodymą (šiuo atveju už transporto priemonės vertinimą), nepriklausomai nuo to, kad teismas nusprendė juo nesivadovauti, nelaikytinas netinkamu. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad teismas pripažino ieškovo įrodinėjamą aplinkybę dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo pagrįsta, tai, kad abi šalis atstovavo advokatai, tačiau išlaidas už teisinę pagalbą patvirtinančius dokumentus pateikė tik atsakovas, ir nors ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovas jokių piniginių sumų negautų, ir liktų skolingas atsakovui. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų, todėl yra pagrindas patikslinti skundžiamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 317,30 Eur (CK 1.5 straipsnis, CPK 93 straipsnio 4 dalis).
29. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo bei atsakovo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant priteistas palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumas, t. y. nuo 13, 44 Eur iki 17, 30 Eur padidinant iš atsakovo ieškovui priteistą palūkanų sumą, taip pat sumažinant iš ieškovo atsakovui priteistą 632,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 317,30 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi šalių apeliaciniai skundai iš esmės netenkinti, apeliacinės instancijos teisme patirtos jų išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti priteistas palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumas, t. y. iki 17,30 Eur padidinti iš atsakovo E. D. ieškovui M. M. priteistą palūkanų sumą, taip pat sumažinti iš ieškovo M. M. atsakovui E. D. priteistą 632,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 317,30 Eur.