Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-988/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-05-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
1A-350-988/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00704-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
L. S.
Advokatai
Giedrius Danėlius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-988/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00704-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.17.1.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,nuteistosios L. S. gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 2 dalį –120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, L. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bausmė.

UAB ,,T.“ pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į L. S. priklausantį butą patalpą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. S. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, turėdama išankstinį sumanymą, kad UAB „T.“ apgaulės būdu iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) būtų paskirta subsidija, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus – 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „T.“ direktorės įsakymą Nr. 376 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojams L. J., D. Š. ir J. B. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 (trys) valandos darbo per dieną, o M. G. ir R. L. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 4 (keturios) valandos darbo per dieną ir patvirtindama savo parašu; 2021 m. vasario 8 d. UAB „T.“ direktorės įsakymą Nr. 382 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojai G. D. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 (trys) valandos darbo per dieną, patvirtindama parašu ir tuos dokumentus panaudojo – pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P. ir 2021 m. vasario 23 d. pateikė Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo, kurį patvirtino savo parašu, nors teikti tokio pasiūlymo pagrindo neturėjo. UAB „E.“ buhalterė J. P., veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė faktinės situacijos neatitinkančius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už UAB „T.“ darbuotojus: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D. (iš viso 6 darbuotojams), kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, nors realiai minėti darbuotojai prastovose nebuvo, ko pasėkoje iš Užimtumo tarnybos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 Eur, dėl ko Užimtumo tarnyba patyrė didelę žalą. L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. S. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – L. S. išteisinti pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismų praktikos nuostatos patvirtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytas didelės turtinės žalos, viršijančios 150 MGL dydį, bei tiesioginės tyčios požymiai Nagrinėjamu atveju, turtinė žala Užimtumo tarnybai padaryta nebuvo. UAB „T“ visą gautą subsidiją – 11 465,81 Eur, dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamo­joje byloje, grąžino Užimtumo tarnybai. Be to, Užimtumo tarnyba proceso metu nepareiškė civilinio ieškinio, kas suponuoja išvadą, jog aptariama įstaiga neturi pagrindo teigti, kad L. S. veiksmais jai padaryta bent kokia turtinė ar neturtinė žala.

2.2. Vertinant tiesioginės tyčios buvimą L. S. veiksmuose, atsižvelgtina į tai, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pirmame pranešime apie įtarimą L. S. buvo teigiama, kad subsidija turėjo įtakos L. S. kaip vadovės premijoms. Iš to seka, kad jos tyčia buvo nukreipta į UAB ,,T.“ rezultato pagerinimą. Visgi toks tyčios kryptingumas neturi nieko bendro su galutiniame kaltinime įvestu nauju tikslu – siekiu apgauti Užimtumo tarnybą. Įsakymai, kurių pagrindu gautos subsidijos, galimai suklastoti 2020 m. gruodžio ir 2021 m. vasario mėnesiais, o nauja premijų skaičiavimo sistema UAB ,,T.“ patvirtinta 2021 m. kovo mėnesį. Taigi, L. S. negalėjo būti suinteresuota tokiu būdu gauti premijas. L. S. dėl dalinių prastovų negavo jokių išmokų, sub­sidijų ar premijų.

2.3. Apklausta teisiamojo posėdžio metu L. S., be kita ko, parodė, jog su P. B. daug metų buvo ne tik vieninteliai akcininkai, bet ir pora gyvenime (apie 13 metų). P. B. buvo įmonės advokatas, UAB „T“ su P. B. teisine kontora buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį. L. S. klausdavo P. B. patarimų, tardavosi, UAB „T“ ir P. B. įmonė UAB „A“ savo veiklas vykdė tose pačiose patalpose. Pandemijos metu darbas vyko dažniausiai nuotoliu, jautėsi dar­binio tempo sumažėjimas, buvo kraustomasi į naują biurą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio mėnesį P. B. patarė darbuotojus išleisti į dalines prastovas, nes pasak jo „ką jie sėdi namuose“. L. S. paklausė P. B., kaip teisininko, advo­kato, pagrindinio įmonės akcininko, patarimo. Dokumentų klastoti neketino, įsakymo priėmimo metu buvo karantino režimas, todėl buvo įsitikinusi, kad tai geras sprendimas. Ka­rantinas buvo nauja situacija versle, nebuvo aišku, kiek jis truks ir kokios bus jo pasekmės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos L. S. parodymus, nepagrįstai sureikšmino P. B. argumentų stoką dėl darbuotojų dalinių prastovų. L. S. tiesioginę tyčią šalina ne P. B. argumentų stoka, o pats patarimas ir jos pasikliovimas šiuo patarimu, t. y. tai, kad jis sprendimo dėl dalinių prastovų nepriėmė savarankiškai.

2.4. L. S. vaidmuo nusikalstamos veikos mechanizme buvo minimalus. Buhalterė J. P. elektroniniu paštu atsiuntė paruoštą įsakymą, kurio pagrindu įmonės darbuotojai išleisti į dalines prastovas. Pati L. S. įsakymo neieškojo, nerengė. Vėliau buhalterė dar atsiuntė jau visiškai užpildytą dokumentą teikimui Užimtumo tarnybai, kurį L. S. pasirašius, jį (dokumentą) pateikė buhalterė. Liudytoja J. M. parodė, kad subsidijos sumą skaičiavo ne L. S., o buhalterija. Liudytoja J. P. patvirtino, kad UAB „T“ teisines paslaugas teikė P. B.. Liudytoja J. B., kuri tapo UAB „T“ vadove iš karto po L. S. atleidimo, patvirtino, kad akcininkas P. B. turėjo visą sprendžiamą galią, būtent jis sprendė dėl darbuotojų atlyginimų. Apie tai, kad P. B. dar L. S. būnant direktore dalyvavo įmonės val­dyme, parodė ir liudytojas L. J.. Pažymėtina ir tai, kad UAB „T“ 2021 m. balandžio mėnesį buvo padarytas ket­virčio balansas, L. S. su likusiais dviem akcininkais peržiūrėjo kiekvieną eilutę, ak­cininkui – finansinių nusikaltimų advokatui, dėl subsidijos gavimo jokių klausimų nekilo, ir pas­tabų jis neturėjo.

2.5. Nei UAB „T“, nei L. S. nebuvo tikslo apgaule gauti subsidiją. 2020 m. UAB „T“ apyvarta buvo 6 310 398 Eur, pelnas – 539 942 Eur; 2021 m. apyvarta siekė 5 750 715 Eur. Taigi L. S., kaip pelningai veikusios įmonės vadovei, nebuvo reikalinga ar būtina 11 465,80 Eur subsidija, kuri jokios ženklios įtakos rezultatams neturėjo.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad L. S. išsilavinimas, gyvenimiška ir darbinė patirtis patvirtina tiesioginės tyčios buvimą jos veiksmuose (dėl BK 207 straipsnio 2 dalies). Sutiktina, kad L. S. yra aukštojo išsilavinimo, turi daug darbinės patirties, tačiau karantinas aktualiu bylai laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas pirmą kartą, todėl nepaneigti L. S. parodymai, kad karantinas buvo nauja situacija versle, nebuvo aišku, kiek jis truks ir kokios bus jo pasekmės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo byloje nustatytus duomenis dėl pagrindinio akcininko, teisininko (advokato) įtakos. Negalima atmesti prielaidos, kad kaltinimas buvo L. S. nesutarimų su akcininku P. B. pasekmė, pastarojo ban­dymas kerštauti ir perimti likusias įmonės akcijas. Patys L. S. veiksmai neturėjo tiesioginio tikslo sąmoningai apgauti Užimtumo tarnybą.

2.7. Baudžiamojoje byloje negauta pakankamai objektyvių duomenų, paneigian­čių L. S. versiją bei patvirtinančių, kad jos veiksmais, veikiant tiesiogine tyčia, pa­daryta didelė turtinė žala Užimtumo tarnybai, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepag­rįstą sprendimą dėl L. S. nuteisimo pagal BK 207 straipsnio 2 dalį.

2.8. Turtinė žala UAB „T“ padaryta nebuvo. Liudytojų R. L., J. M., J. P., D. Š., G. D. parodymai patvirtina, kad dėl 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. vasario 30 d. UAB „T“ direktorės įsakymų Nr. 376 ir 328 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl pandeminės situacijos“ įmonės darbuotojų atlyginimų suma nesumažėjo.

2.9. Baudžiamoji atsakomybė už 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „T“ direktorės įsakymo Nr. 376 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl pandeminės situacijos“ ir 2021 m. vasario 30 d. UAB „Tojaris projektai“ direktorės įsakymo N r. 328 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl pandeminės situacijos“ pasirašymo netaikytina, nes L. S. veiksmai nesiekė nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistosios gynėjas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios L. S. gynėjo Giedriaus Danėliaus skundas atmetamas

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir L. S. nuteisimu dėl BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

6. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistosios nusikalstamų veikos požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamu straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019, 2K-65-697/2020).

9. BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016). BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, bei sukelti neigiamus padarinius ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-697/2022, 2K-12-654/2023, 2K-43-594/2023).

10. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad ji suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „T.“ direktorės įsakymą Nr. 376 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojams L. J., D. Š. ir J. B. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 valandos darbo per dieną, o M. G. ir R. L. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 4 valandos darbo per dieną ir patvirtindama savo parašu; 2021 m. vasario 8 d. UAB „T.“ direktorės įsakymą Nr. 382 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojai G. D. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 valandos darbo per dieną, patvirtindama parašu ir tuos dokumentus panaudojo – pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P. ir 2021 m. vasario 23 d. pateikė Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo, kurį patvirtino savo parašu, nors teikti tokio pasiūlymo pagrindo neturėjo.

11. L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžė, kad dėl kaltinime nurodytų įsakymų priėmimo darbuotojų darbo užmokestis nesumažėjo, jie materialiai nenukentėjo, todėl įsakymų suklastojimas nebuvo pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu. Sutikti su tokiais nuteistosios gynėjo argumentais nėra teisinio pagrindo.

12. Iš UAB ,,T.“ direktorės 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 375 matyti, kad L. S., veikdama kaip UAB ,,T.“ direktorė, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną, todėl dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos įmonė prarado didelę dalį klientų, sumažėjo užsakymai bei darbo apimtys ir nėra galimybės aprūpinti darbuotojus darbu, nusprendė nuo 2021 m. sausio 1 d. paskelbti prastovos laiką karantino režimo galiojimo laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalimi (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymas Nr. XII-2603), nuo 2021 m. sausio 1 d. paskelbė dalinę prastovą ir nustatė darbo valandų skaičių per dieną: L. J. – 3 darbo valandos per dieną; D. Š. – 3 darbo valandos per dieną; M. G. – 4 darbo valandos per dieną; R. L. – 4 darbo valandos per dieną; J. B. – 3 darbo valandos per dieną (1 t., b. l. 33-34). Taip pat, iš UAB ,,T.“ direktorės 2021 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 382 matyti, kad L. S., veikdama kaip UAB ,,T.“ direktorė, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną, todėl dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos įmonė prarado didelę dalį klientų, sumažėjo užsakymai bei darbo apimtys ir nėra galimybės aprūpinti darbuotojus darbu, nusprendė nuo 2021 m. sausio 1 d. paskelbti prastovos laiką karantino režimo galiojimo laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalimi (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymas Nr. XII-2603), nuo 2021 m. vasario 8 d. paskelbė dalinę prastovą ir nustatė darbo valandų skaičių per dieną: G. D. – 3 darbo valandos per dieną (1 t., b. l. 35). Taigi iš minėtų įsakymų turinio seka, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. UAB ,,T.“ darbuotojai L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., o G. D. nuo 2021 m. vasario 8 d. buvo dalinėse prastovoje ir jiems nustatytas sumažintas darbo valandų per dieną skaičius. Minėta informacija apie darbuotojų prastovas nurodyta ir 2021 m. vasario 23 d. (už sausio mėnesį) (1 t., b. l. 36-37), 2021 m. kovo 5 d. (už vasario mėnesį) (1 t., b. l. 40-41), 2021 m. balandžio 14 d. (už gegužės mėnesį) (1 t., b. l. 44-45) (past. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl techninės klaidos klaidingai nurodyta 2021 m. balandžio 4 d.), 2021 m. balandžio 15 d. (už kovo mėnesį) (1 t., b. l. 47-48), 2021 m. gegužės 14 d. (už balandžio mėnesį) (1 t., b. l. 51-52) prašymuose išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, kuriuose be kita ko nurodyta darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį ir jų prastovos laikas (valandomis) per mėnesį. Visgi, anksčiau išvardytų asmenų parodymai paneigia minėtuose įsakymuose ir prašymuose nurodytas aplinkybes dėl nurodytų darbuotojų dalinių prastovų.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta J. B. parodė, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio dirbo UAB ,,T.“ lygiagretaus importo kokybės vadybininke, taip pat ėjo ir veterinarinės farmacijos vadovės pareigas. 2021 m. gegužę, L. S. išėjus iš darbo, tapo įmonės direktore. Tapusi vadove, susiskambino su buhaltere, kuri jos paklausė, ar pratęsti prastovas darbuotojams. Apie tokį dalyką nieko nežinojo, nustebo, šį klausimą iškėlė kitiems kolegoms ir įmonės akcininkams (3 t., b. l. 156-157). Liudytojas L. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad L. S. pažįsta, buvusi kolegė, jokių piktumų nėra. Įmonėje nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. rugpjūčio dirbo komercijos skyriaus pavaduotoju. Apie prastovas nieko nežinojo, apie tai sužinojo iš kolegių G. D. ir J. B.. Dirbo pilną darbo dieną, direktorės įsakymo dėl prastovų nematė. Įmonėje buvo atsakingas už pardavimus. 2020 metais įmonės apyvarta buvo kokie 4-5 milijonai Eur, pelnas gal apie 700 000-800 000 Eur, įmonė visą laiką veikė pelningai (3 t., b. l. 157-158). Liudytojas M. G. apylinkės teisme parodė, kad pažįsta L. S., ji buvusi įmonės, kurioje dirbo, vadovė. Įmonėje nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio dirbo lygiagretaus importo skyriaus vadovo pavaduotoju. Nieko nežinojo apie prastovas, prastovose niekada nėra buvęs, bent jau nebuvo apie tai informuotas. 2020 m. metais įmonės apyvarta buvo apie 6 000 000 Eur, įmonė dirbo pelningai (3 t., b. l. 158-159). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja R. L. parodė, kad pažįsta L. S., ji buvusi UAB ,,T.“ direktorė. Įmonėje nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio dirbo lygiagretaus importo skyriaus asistentės-farmacinės veiklos vadovo padėjėja. Nieko nežinojo apie prastovas, ji apie tai nebuvo informuota, finansiškai nenukentėjo (3 t., b. l. 175-176). Liudytojas D. Š. parodė, kad dirbo kartu su L. S.. Įmonėje nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. birželio 1 ar 2 d. dirbo verslo vystymo vadovu. Apklausoje pirmą kartą išgirdo, kad buvo prastovos, apie tai informuotas nebuvo. Dirbo darbą, kiekvieną mėnesį atlyginimą gaudavo tvarkingai (3 t., b. l. 180-181). Liudytoja G. D., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pažįsta L. S.. Įmonėje dirba nuo 2015 m. balandžio mėnesį, 2019 m. vasario mėnesį išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, į darbą turėjo grįžti 2021 m. balandžio mėnesį, bet 2021 m. vasario mėnesio pradžioje pas ją į namus atvyko direktorė ir paprašė, kad grįžtų anksčiau laiko. Ji sutiko grįžti į darbą anksčiau laiko. Buvo tokia situacija, kad birželio mėnesį paėmė vieną dieną atostogų ir gavus darbo uždarbį, jai kilo klausimas, kodėl už tą dieną jai buvo paskaičiuota beveik 100 Eur mažiau. Tada kreipėsi į buhalteriją, jai atsiuntė darbo užmokesčio paskaičiavimą, kur buvo parašyta, kad ji yra prastovose. Apie prastovas nieko nežinojo, buhalterė jai atsiuntė kelis direktorės įsakymus, kad ji nuo pirmos grįžimo į darbą dienos yra prastovose. Algą gaudavo tvarkingai, nei cento mažiau, todėl negalėjo žinoti apie prastovas. Jai buvo neprimokėta iki 100 Eur, gal 93-94 Eur ir ta suma buvo jai grąžinta (3 t., b. l. 181-182). Taigi šie liudytojų parodymai paneigia anksčiau minėtuose UAB ,,T.“ direktorės įsakymuose nurodytą informaciją dėl prastovų ir leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog juose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija.

14. Nors nuteistoji ir jos gynėjas neneigia pačio tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo fakto, tačiau laikosi pozicijos, kad tokie nuteistosios veiksmai nebuvo pavojingi baudžiamojo įstatymo prasme, nes įsakymuose nurodyti UAB ,,T.“ darbuotojai nepatyrė jokios materialinės žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, tokią nuteistosios ir jos gynėjo poziciją vertina kaip jų pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad nuteistoji L. S., parengusi UAB „T.“ direktorės 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 376 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“ ir UAB „T.“ direktorės 2021 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 382 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, žinodama, kad juose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kaltinime nurodytų 6 įmonės darbuotojų dalines prastovas, juos pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P.. Šių įsakymų pagrindu J. P. parengė 2021 m. vasario 23 d. pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo Užimtumo tarnybai, kurį nuteistajai L. S. patvirtinus savo parašu, J. P. pateikė Užimtumo tarnybai. J. P., veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą (1 t., b. l. 39), nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė faktinės situacijos neatitinkančius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už UAB „T.“ darbuotojus: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D., kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, nors realiai minėti darbuotojai prastovose nebuvo. Dėl šių veiksmų iš Užimtumo tarnybos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 Eur. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad būtent neteisėti nuteistosios L. S. veiksmai – tikrų dokumentų suklastojimas – kaltinime nurodytuose įsakymuose įtvirtinus tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotojų dalines prastovas, sudarė pagrindą kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl darbuotojų darbo užmokesčio subsidijos gavimo ir lėmė Užimtumo tarnybos sprendimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio subsidijos išmokėjimo UAB ,,T.“. Būtent dėl šių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. Užimtumo tarnybai buvo padaryta turtinė žala. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nuteistosios veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, nes tokiais veiksmais valstybinei institucijai buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad L. S., būdama UAB „T.“ direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, parengė UAB „T.“ aukščiau minėtus atitinkamus įsakymus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės darbuotojų: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D. dalines prastovas, siekdama paleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip tikrus, pateikė juos UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P.. Po to ji pateikė Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo, kurį patvirtino savo parašu, nors teikti tokio pasiūlymo pagrindo neturėjo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, jog L. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą, kad savo veiksmais klastoja tikrus dokumentus, nes juose nurodyta neteisinga informacija, suvokė, jog tokiais savo veiksmais bus sukelti teisiškai reikšmingi padariniai – Užimtumo tarnyba nepagrįstai suteiks subsidiją įmonei, ir norėjo taip veikti. Įvertinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 207 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

16. BK 207 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnyje, objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė pagal komentuojamą straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu. Tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Aptariama nusikalstama veika apimanti tiek apgaulingą tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą, tiek tokiais tyčiniais veiksmais didelės turtinės žalos padarymą. BK 207 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo tyčinės kaltės turinys apima tiek kaltininko daromos veikos pavojingo pobūdžio suvokimą, tiek ir nusikalstamų padarinių kilimo galimybės numatymą, taip pat ir norą, kad tokie padariniai kiltų (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba sąmoningą leidimą tokiems padariniams kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

17. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad L. S., būdama UAB „T.“ direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, turėdama išankstinį sumanymą, kad UAB „T.“ apgaulės būdu iš Užimtumo tarnybos būtų paskirta subsidija, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojusi tikrus dokumentus – 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „T.“ direktorės įsakymą Nr. 376 ir 2021 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 382 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojams L. J., D. Š., J. B. ir G. D. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 valandos darbo per dieną, o M. G. ir R. L. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 4 valandos darbo per dieną ir patvirtindama savo parašu, tuos dokumentus panaudojo – pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P. ir 2021 m. vasario 23 d. pateikė Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo, kurį patvirtino savo parašu, nors teikti tokio pasiūlymo pagrindo neturėjo. UAB „E.“ buhalterė J. P., veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė faktinės situacijos neatitinkančius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už UAB „T.“ darbuotojus: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D., kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, nors realiai minėti darbuotojai prastovose nebuvo, ko pasėkoje iš Užimtumo tarnybos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 Eur, dėl ko Užimtumo tarnyba patyrė didelę žalą.

18. Pažymėtina, kad tikrų dokumentų suklastojimas, įtvirtinant juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie 6 įmonės darbuotojų dalines prastovas, buvo tik vienas iš nuteistosios L. S. nusikalstamo sumanymo apgaulės būdu iš Užimtumo tarnybos gauti UAB ,,T.“ piniginių lėšų įmonės darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimui etapų. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji, parengusi kaltinime nurodytus įsakymus, įtvirtindama juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie 6 įmonės darbuotojų dalines prastovas, nors realiai darbuotojai prastovose nebuvo, šiuos įsakymus pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P.. Pastaroji šių įsakymų pagrindu parengė 2021 m. vasario 23 d. Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (1 t., b. l. 30-31), kurį nuteistajai L. S. patvirtinus savo parašu, buhalterė J. P. pateikė Užimtumo tarnybai. UAB „E.“ buhalterė J. P., veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. išduotą įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, Užimtumo tarnybai 2021 m. vasario 23 d. (už sausio mėnesį) (1 t., b. l. 36-37), 2021 m. kovo 5 d. (už vasario mėnesį) (1 t., b. l. 40-41), 2021 m. balandžio 14 d. (už gegužės mėnesį) (1 t., b. l. 44-45), 2021 m. balandžio 15 d. (už kovo mėnesį) (1 t., b. l. 47-48), 2021 m. gegužės 14 d. (už balandžio mėnesį) (1 t., b. l. 51-52) siuntė faktinės situacijos neatitinkančius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už UAB „T.“ darbuotojus: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D., kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, nors realiai minėti darbuotojai prastovose nebuvo, dėl ko iš Užimtumo tarnybos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 Eur (1 t., b. l. 97-98). Iš aptarto seka, kad J. P., veikdamas kaltinime nurodytų įsakymų ir 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimo pagrindu, nieko nežinodama apie nusikalstamą nuteistosios L. S. sumanymą, Užimtumo tarnybai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „T.“ darbuotojų dalines prastovas, kurių pagrindu UAB „T.“ iš Užimtumo tarnybos gavo darbuotojų darbo užmokesčio subsidijos išmokas, iš viso – 11 465, 81 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apgaulė pasireiškė pateikiant Užimtumo tarnybai tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „T.“ darbuotojų dalines prastovas, ir ši apgaulė turėjo lemiamą reikšmę Užimtumo tarnybos sprendimui išmokėti UAB „T.“ darbuotojų darbo užmokesčio subsidijas, nors UAB ,,T.“ neturėjo teisės jų gauti, nes įmonės darbuotojai prastovose realiai nebuvo. Tai reiškia, kad tokie nuteistosios veiksmai atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 2 dalyje, požymius.

19. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistosios L. S. vaidmuo tariamam nusikalstamos veikos mechanizme buvo minimalus, tačiau baudžiamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu L. S. vaidmuo nebuvo antraeilis. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad pati nuteistoji įsakymo neieškojo ir nerengė, buhalterė J. P. elektroniniu paštu atsiuntė paruoštą įsakymą, kurio pagrindu įmonės darbuotojai buvo išleisti į dalines prastovas, vėliau buhalterė atsiuntė visiškai užpildytą dokumentą teikimui į Užimtumo tarnybą, kurį L. S. pasirašius, buhalterė jį pateikė Užimtumo tarnybai. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pati L. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buhalterė J. P. elektroniniu paštu atsiuntė įsakymo pavyzdį, jo pagrindu išleido darbuotojus į dalines prastovas. Vėliau ji (past. buhalterė) dar atsiuntė jau visiškai užpildytą dokumentą į Užimtumo tarnybą (3 t., b. l. 192). Liudytoja J. P. apylinkės teisme parodė, kad buvo kalbama apie galimas prastovas, nes sumažėjo darbo apkrovimas. Jų įmonė pasakė, kad galima išleisti į prastovas, jeigu darbinis apkrovimas mažesnis, bet tada reikia įsakymų. Galėjo L. S. nusiųsti įsakymo šabloną, o L. S., pilnai jį užpildžiusi, su savo parašais, jį jai atsiuntė. Matė galutinį įsakymą dėl prastovų, jis buvo su parašais (3 t., b. l. 179-180). Liudytoja J. M. apylinkės teisme parodė, kad L. S. atsiųsdavo darbo užmokesčio sumą, kurią darbuotojas turi gauti ,,į rankas“, su visais priedais. Priedą apskaičiuodavo iš nurodytos sumos atėmus priskaičiuotą atlyginimą, subsidiją (3 t., b. l. 176). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pati nuteistoji tiesiogiai neteikė duomenų Užimtumo tarnybai, neskaičiavo subsidijų darbuotojams dydžio, tačiau tai nemenkina jos vaidmens nusikalstamų veikų mechanizme, nes būtent jos priimtų įsakymų, kuriuose ji įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, ir jos 2021 m. vasario 1 d. išduoto įgaliojimo pagrindu buhalterė J. P. teikė tikrovės neatitinkančius duomenis Užimtumo tarnybai, dėl ko UAB „T.“ buvo išmokėtos darbuotojų darbo užmokesčio subsidijos išmokos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. S., eidama UAB „T.“ vadovės pareigas, turėdama pakankamai panašios darbinės ir gyvenimiškos patirties, suprato savo veiksmų teisinę reikšmę, pasirašomų dokumentų svarbą bei panaudojimo tikslą.

20. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 2 dalyje, būtinojo sudėties požymio – didelės turtinės žalos, nes dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „T.“ Užimtumo tarnybai grąžino visą gautą subsidiją. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios gynėju, kad iš byloje esančio bankinio mokėjimo nurodymo Nr. 7254 patvirtinimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB ,,T.“ grąžino Užimtumo tarnybai 11 465,81 Eur darbo užmokesčio subsidijavimui už prastovas (1 t., b. l. 99), o UAB ,,T.“ pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. S. atžvilgiu į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreipėsi 2021 m. lapkričio 3 d. (1 t., b. l. 11-102). Tačiau priešingai apeliacinio skundo argumentams, neteisėtai gautos subsidijos grąžinimas, nepaneigia nuteistosios L. S. veiksmų neteisėtumo, nusikalstamo pavojingumo ir jais Užimtumo tarnybai padarytos didelės turtinės žalos fakto bei nešalina jos teisinės atsakomybės. Pagal teismų praktiką kvalifikuoto kreditinio sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suteikiama tikslinė parama, subsidija ar dotacija ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma didelė turtinė žala. Suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Taigi ši nusikalstama veika buvo baigta Užimtumo tarnybai UAB ,,T.“ suteikus subsidiją. Vėlesni veiksmai, kurie buvo atlikti po nusikaltimo baigtumo momento, įtakos veikos kvalifikavimui neturi, o gali būti vertinami skiriant bausmę. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad UAB ,,T.“ neteisėtai gauta subsidija Užimtumo tarnybai buvo grąžinta ne nuteistosios L. S. valia ir pastangomis, o naujosios įmonės vadovės ir akcininkų sprendimu, kai nuteistoji jau nebedirbo UAB ,,T.“.

21. Nuteistoji L. S. viso proceso metu neigė savo kaltę ir nuosekliai teigė, kad pasikliovė įmonės akcininko P. B. patarimu dėl darbuotojų išleidimo į prastovas, kas, jos gynėjo vertinimu, šalina jos baudžiamąją atsakomybę, nes ji sprendimą dėl darbuotojų dalinių pastovų priėmė nesavarankiškai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji paaiškino, kad 2020 m. gruodžio mėnesį P. B. patarė darbuotojus išleisti į dalines prastovas, nes pasak jo „ką jie sėdi namuose“. Ji paklausė jo, kaip teisininko, advokato, pagrindinio įmonės akcininko patarimo. Dokumentų klastoti neketino, įsakymo priėmimo metu buvo karantino režimas, todėl buvo įsitikinusi, kad tai normalus, geras sprendimas. Karantinas buvo nauja situacija versle, nebuvo aišku, kiek jis truks ir kokios bus jo pasekmės (3 t., b. l. 191-192). Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nuteistosios parodymus apie P. B. pasiūlymą išleisti darbuotojus į prastovas. Pastarasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, šių aplinkybių nepatvirtino (1 t., b. l. 195- 198). Nuteistosios parodymai dėl P. B. vaidmens, priimant sprendimą dėl darbuotojų prastovų, prieštaringi, kas leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu ir vertinti juos kaip pasirinktą gynybos taktiką. Iš nuteistosios L. S. parodymų manyti, kad jos ir P. B. santykiai nebuvo itin geri. Ji pirmosios instancijos teisme teigė, jog išsiskyrus (asmeniuose santykiuose) su P. B. 2018 m. pajuto, kad jis linkęs į manipuliacijas ir visišką kontrolę. 2019 m. P. B. buvo užsiėmęs psichologiniu šantažu, po jo sekė smurtas. Mano, kad kaltinimas yra jos nesutarimų su akcininku P. B. pasekmė (3 t., b. l. 191-192). Esant aptartiems nuteistosios parodymams, kyla pagrįstų abejonių, kodėl esant ne itin geriems santykiams su P. B., turėdama ilgalaikę vadovavimo įmonei patirtį, nuteistoji pasitikėjo jo patarimu. Vis dėlto, net ir laikantis nuteistosios pozicijos, kad sprendimą dėl darbuotojų prastovų priėmė pasikliovusi P. B. patarimu, iš jos parodymų matyti, jog, jos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo karantinas, sprendimas išleisti darbuotojus į prastovas buvo geras. Iš aptarto seka, kad ji tik įvertino P. B. patarimą, tačiau sprendimą priėmė pati, t. y. veikė savarankiškai, o ne vykdė P. B. nurodymus. Pažymima ir tai, kad nuteistoji apie minėtų įsakymų, kuriais nusprendė stabdyti įmonės darbinę veiklą ir darbuotojams nustatyti dalines prastovas, jokia forma neinformavo nei įmonės akcininkų, nei darbuotojų, kas reiškia, kad toks sprendimas buvo priimtas savarankiškai ir savavališkai. Be to, darbuotojams esant dalinėse prastovose, buvo mokamas įprastas darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtino tiek liudytojais apklausti L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D.. Štai liudytoja J. M. parodė, kad telefonu bendravo su L. S., klausė jos, ar darbuotojai tikrai prastovose, nes skaičiuojami nemaži atlyginimai ir nemaži priedai, pastaroji ją patikino, kad darbuotojams prastovos. L. S. atsiųsdavo darbo užmokesčio sumą, kurią darbuotojas turi gauti ,,į rankas“ su visais priedais (3 t., b. l. 176-178). Aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistoji L. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir nusikalstamą pavojingumą, buvo suinteresuota šią informaciją nuslėpti, siekdama ne tik išvengti teisinės atsakomybės, bet ir nepakenkti įmonei, nes, kaip nurodė UAB ,,T.“ atstovas P. B., įmonės veikla yra licencijuota ir jos griežtai prižiūrima valstybės institucijų.

22. Gynyba tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad L. S. veiksmuose nebuvo tyčios apgauti Užimtumo tarnybą ir padaryti jai didelę žalą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad L. S. veikė tikslingai, turėdama tikslą, kaip bendrovės vadovė, neteisėtai gauti UAB „T.“ piniginių lėšų bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimui, kas ir buvo padaryta. Pagrindo nesutikti su šiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia. Minėta, kad byloje esantys ir aptarti įrodymai patvirtina, jog L. S., suklastojusi kaltinime nurodytus įsakymus, įtvirtindama juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotojų dalines prastovas, šiuos įsakymus pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P., kuri, nežinodama apie nuteistosios neteisėtus veiksmus, minėtų įsakymų pagrindu parengė pasiūlymą Užimtumo tarnybai ir prašymus dėl darbuotojų darbo užmokesčio subsidijos išmokėjimo, kurių pagrindu UAB ,,T.“ buvo suteikta ir išmokėta darbuotojų darbo užmokesčio subsidija, iš viso 11 465,81 Eur, nors įsakymuose nurodyti įmonės darbuotojai prastovose realiai nebuvo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji veikė turėdama nusikalstamą sumanymą iš Užimtumo tarnybos neteisėtai gauti darbuotojų darbo užmokesčio subsidiją, suprato, kad dėl jos neteisėtų veiksmų Užimtumo tarnyba patirs turtinės žalos ir norėjo taip veikti. Vertinant nuteistosios tyčios turinį, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistosios padaryta veika vertintina kaip tęstinė, dėl ko nuteistoji nors ir suprato, kad dėl jos neteisėtų veiksmų Užimtumo tarnybai bus padaryta turtinė žala, tačiau ji nenumatė konkretaus padarinių masto, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jos veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl neteisėtų L. S. veiksmų Užimtumo tarnybai buvo padaryta 11 465, 81 Eur turtinė žala (229, 3162 MGL), kas vadovaujantis BK 212 straipsnio1 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), vertinama kaip didelė turtinė žala. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. S. darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 2 dalyje, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog savo veiksmais Užimtumo tarnybai teikia netikrą informaciją dėl darbuotojų prastovų ir dėl prašymus dėl subsidijų gavimo, suprato, jog šios informacijos pagrindo jos vadovaujamai įmonei bus išmokėtos subsidijos, to siekė bei norėjo, o šių veiksmų pasekoje suklaidinta Užimtumo tarnyba suteikė subsidijas.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pirmame pranešime apie įtarimą L. S. buvo teigiama, kad esą subsidija turėjo įtakos L. S., kaip vado­vės, premijoms, kad jos tyčia buvo nukreipta į įmonės UAB ,,T.“, rezultato pagerinimą, tačiau toks tyčios kryptingumas neturi nieko bendro su galutiniame kaltinime įvestu nauju tikslu – siekiu apgauti Užimtumo tarnybą. L. S. dėl dalinių prastovų jokių išmokų, subsidijų ir premijų negavo, taigi pirminis įtarimas nepasitvirtino dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdyboje 2021 m. lapkričio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02- 2- 00704- 21 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „T.“ atsakingų asmenų galimai neteisėtų veiksmų. Prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00704-21 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir tęsti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavosi prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, nusprendė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalsimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, niekaip nepaneigia L. S. tyčios dėl kitų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

24. Nors apeliaciniame skunde šis klausimas neminimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistosios L. S. gynėjas Giedrius Danėlius nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes kaltinamasis aktas turėjo būti surašytas juridiniam asmeniui, t. y. UAB ,,T.“, o ne nuteistajai, todėl ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios gynėjas advokatas Giedrius Danėlius analogišką klausimą dėl UAB ,,T.“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 207 straipsnį kėlė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokurorės 2022 m. kovo 17 d. nutarimu L. S. gynėjo advokato G. Danėliaus prašymas pareikšti įtarimą juridiniam asmeniui UAB „T.“, atmestas, nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie rodytų, jog įmonei „T.“ turėtų būti pareikštas įtarimas (t. 2, b. l. 171-172). Prokurorei bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, L. S. gynėjas paprašė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui pataisyti kaltinamąją aktą, nes jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir šių pažeidimų teismas negali ištaisyti nagrinėdamas bylą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi ši nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – atmesti L. S. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui (t. 3, b. l. 49-57). Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad BPK 164 straipsnyje nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris be kita ko sprendžia, ar pakanka duomenų tam, kad asmeniui būtų pareikštas pranešimas apie įtarimą. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad prokurorė savo poziciją dėl UAB „T.“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn jau išreiškė, t. y. prokurorė ikiteisminio tyrimo metu nenustatė pagrindo teikti įtarimą UAB „T.“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sutinka su minėtų procesinių sprendimų motyvais ir išvadomis, todėl jų nekartoja.

25. Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą (BK 20 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinio Teismo savo praktikoje yra konstatavęs, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius fizinio asmens nusikalstamos veikos. Taigi juridinis asmuo teisinių santykių dalyviu tampa per fizinius asmenis, o baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Pažymėtina, kad nors juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė negalima be fizinio asmens atitinkamų veiksmų, tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui kyla visais atvejais, kai fizinis asmuo, susijęs atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padaro nusikalstamą veiką, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Nors nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad L. S. jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdama UAB „T.“ direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, tačiau vien šių aplinkybių nustatymas, kartu nepateikiant UAB ,,T.“ kaltinimų, negali būti laikomas kliūtimi L. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl L. S. paskirtų bausmių

26. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

27. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

28. L. S. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti, padaryta didėlė turtinė žala. L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas skirdamas bausmes teisingai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius L. S. asmenybę – neteista (2 t., b. l. 112), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 113), dirbanti.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino L. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jos asmenybę ir parinko tinkamą bausmės rūšį bei nustatė proporcingą jos dydį. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog įvertinus byloje esančias aplinkybes ir duomenis, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. S. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 207 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, atitinkamai pagal BK 207 straipsnio 2 dalį – 120 MGL ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio baudas, kurios esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu. Būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteistąją L. S. pagrįstai pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas parinko teisingas, proporcingas ir tinkamo dydžio baudos bausmes, jas teisingai subendrino, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl nuteistosios teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo

31. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1-2 dalys).

32. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. BK atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, BK 207 straipsnio 2 dalis, už kurioje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteista L. S., ir BK 212 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta didelės turtinės žalos sąvoką.

33. Pagal BK 207 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė didelę turtinę žalą. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 212 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad XXXI skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, BK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXI skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistosios L. S. veiksmų (apgaule gautos subsidijos) Užimtumo tarnybai buvo padaryta 11 465, 81 Eur (229 MGL) turtinė žala. Iš aptarto seka, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistosios L. S. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.

34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis nauja BK 212 straipsnio 1 dalies redakcija, nuteistosios L. S. neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala neatitinka didelės turtinės žalos požymio, jos padaryta nusikalstama veika iš BK 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija) perkvalifikuotina į BK 207 straipsnio 1 dalį.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajai bausmę už nusikalimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas skiriant bausmes reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti, padarytas nusikaltimas yra priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant L. S. BK 207 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, didesnis už baudos dydį, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu už kitą nesunkų nusikaltimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Ši bausmė, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, apėmimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios L. S. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, L. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymas Nr. XIII-2334) perkvalifikuoti į BK 207 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d.) ir L. S. paskirti 100 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. S. šia nutartimi pagal BK 207 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL dydžio baudą apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę, subendrintą bausmę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka