- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- 1-135-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00704-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- L. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „X“
- Advokatai
- Giedrius Danė
- Kategorijos
- 2.3.2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, išnagrinėjo gynėjo prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 219 straipsnio reikalavimams,
.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas L. S. pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji suklastojo tikrus dokumentus, ir apgaulės būdu savo ir UAB „X“ naudai iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo subsidiją ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent:
L. S. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdama UAB „X“ į.k. (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, turėdama išankstinį sumanymą apgaulės būdu UAB „X“ ir savo naudai įgyti Užimtumo tarnybos lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo dokumentus – 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 376 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2021 m. vasario 8 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 382 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2021 m. vasario 23 d. pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui, kuriuos pateikė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Y“ buhalterei J. P.. UAB „Y“ buhalterė J. P. veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė konkrečius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus (iš viso 6 darbuotojai – L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B. ir G. D.), kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, ko pasekoje iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „X“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 Eurų, dėl ko Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patyrė didelę žalą.
2022 m. gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas advokatas Giedrius Danėlius paprašė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui pataisyti kaltinamąją aktą dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir šio pažeidimo teismas negali ištaisyti nagrinėdamas bylą. Gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiamas ir juridinis asmuo – UAB „X“, kadangi L. S. kaltinama atlikusi nusikalstamus veiksmus veikdama kaip UAB „X“ vadovė bendrovės vardu, šios bendrovės ir savo naudai, turėdama įgaliojimus atstovauti šią įmonę, kontroliuoti jos veiklą ir vienasmeniškai priimti sprendimus bendrovės vardu, taigi yra visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos juridinio asmens atsakomybei kilti. Kadangi pagal BPK 255 straipsnio nuostatas, pradėjus bylą nagrinėti teisme, ji bus nagrinėjama pateikto kaltinimo ribose, teismas nebegalės ištaisyti kaltinamo dėl traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir juridinio asmens (t. 2 b.l. 195).
Prokurorė prašė netenkinti gynėjo prašymo, kadangi tokio pobūdžio prašymas jau buvo pateiktas ir išspręstas ikiteisminio tyrimo metu, ji vertina, kad L. S. veikė vienasmeniškai, kitiems akcininkams nieko nežinant apie jos veiksmus (t. 2 b.l. 195).
UAB „X“ atstovas prieštaravo gynėjo prašymui, nurodydamas, kad bendrovė negali būti atsakinga už kaltinamosios veiksmus, priešingai paaiškėjus aplinkybėms dėl neteisėto subsidijos gavimo, ji iš karto ėmėsi veiksmų taisyti padėtį: apklausė darbuotojus, įsitikino, kad prastovų nebuvo, nedelsiant ištaisė apskaitos duomenis ir grąžino subsidijos išmokas valstybei. Dėl to juridinis asmuo jokios naudos neturėjo, jis byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Baudžiamosios bylos iškėlimas bendrovei, kurios veikla licencijuojama, sustabdytų jos veiklą. Dėl to įmonė nebuvo suinteresuota neteisėta veikla, tokia veikla jai nenaudinga, jos pelningumas buvo didelis ir neteisėtu būdu gautų subsidijų jai nereikėjo (t. 2 b.l. 195).
Motyvuojamoji dalis
Gynėjo prašymas tenkintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui
BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi teismas bylą prokurorui gali perduoti tiek bylos parengimo nagrinėti teisme metu, tiek nagrinėjimo teisme stadijoje, nustatęs šių sąlygų visumą: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.
Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nurodyti BPK 219 straipsnyje. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas vertintina kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).
Teismas, susipažinęs su kaltinamuoju aktu ir bylos medžiaga, nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, yra surašytas netiksliai, pagal pateiktą kaltinamąjį aktą nėra aiškios kaltinimo ribos, šie nustatyti trūkumai pažeidžia kaltinamosios teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą procesinį sprendimą.
Visų pirma, pagal kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aprašymą L. S. yra kaltinama tuo, kad ji turėdama išankstinį sumanymą apgaulės būdu UAB „X“ ir savo naudai įgyti Užimtumo tarnybos lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo dokumentus – 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 376 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2021 m. vasario 8 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 382 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2021 m. vasario 23 d. pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui. Teismų praktikoje dokumento suklastojimas– tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017). Iš kaltinimo turinio visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kaltinime išvardintų ir UAB „Y“ buhalterei J. P. pateiktų dokumentų klastojimas, kokia konkrečiai tikrovės neatitinkanti informacija juose įtvirtinta, tai yra neatskleistas šių dokumentų suklastojimo pobūdis, ir lieka neaišku, dėl ko jie kaltinime vertinami kaip suklastoti.
Bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinime minėtais 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. vasario 23 d. įsakymais buvo nustatyta nuo 2021 m. sausio 1 d. dalinė prastova šešiems bendrovės darbuotojams: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D., sumažinant jų darbo valandų per dieną skaičių. Apklausiami šie asmenys nurodė dirbę mišriu būdu (kontaktiniu ir nuotoliniu) visą darbo dieną, apie jiems taikomas prastovas nežinoję, uždirbę atlyginimą, apie jiems skaičiuotas prastovas nurodė sužinoję tada, kai gavo dėl prastovų laiko sumažintus atostoginius pinigus. Kaltinime niekaip neatsispindėta aplinkybė, kad realios prastovos bendrovės veikloje ir šių darbuotojų darbe galimai nebuvo. Nenurodant šios aplinkybės ir nenurodant, kuo pasireiškė dokumentų klastojimas, kaltinime visiškai neatskleistas kreditorinio sukčiavimo mechanizmas.
Teismas pažymi, jog nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).
Antra, L. S. kaltinama sukčiavimo būdu neteisėtai įgijusi subsidiją savo ir UAB „X“ naudai. Pagal kaltinimą ji galimai nusikalstamus veiksmus įvykdė būdama UAB „X“ direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, turėdama išankstinį sumanymą apgaulės būdu UAB „X“ ir savo naudai įgyti Užimtumo tarnybos lėšas. Kaltinimo formuluotė leidžia manyti, kad gali būti BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: L. S. kaltinama nusikalstamą veiką padariusi juridinio asmens naudai, veikdama juridinio asmens vardu (kaip įmonės vadovė), eidama vadovaujančias pareigas (direktorės) turėjo teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu (priimti įsakymą sustabdyti įmonės veiklą dėl epideminės situacijos, priimti sprendimą kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbo užmokesčio gavimui) ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą (duoti nurodymus bendrovės apskaitą tvarkančiai UAB „Y“ buhalterei J. P. kiekvieną mėnesį Užimtumo tarnybą pateikti konkrečius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus). Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad kaltinamasis aktas surašytas nurodant tik vieną kaltinamąjį – įmonės vadovę L. S., tačiau juridinio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas prokuroro iniciatyva nespręstas, gynėjo prašymas pareikšti kaltinimą ir juridiniam asmeniui atmestas, iš esmės motyvuojant tik tuo, kad L. S. vienasmeniškai teikė prašymus dėl prastovų, kiti akcininkai apie šias aplinkybes nežinojo. Kaltinamoji priešingai, apklausos metu nurodė, kad ji sprendimus dėl prastovos priėmė įmonės akcininko patarimu.
Sprendžiant dėl juridinio asmens atsakomybės itin svarbus juridinio asmens naudos gavimo sąlyga. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti), arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai tirta, kur buvo panaudotos darbuotojų atlyginimų subsidijavimui Užimtumo tarnybos pervestos lėšos, kuri jų dalis buvo panaudota įmonės veiklai, kuri konkrečiai kaltinamosios įgyta. Bendrovės naujoji vadovė, kreipdamasi su pareiškimu į teisėsaugos instituciją, kategoriškai neigė, kad bendrovė iš subsidijų gavo naudą, teigė, kad kaltinamoji įgijo šią subsidiją tik asmeniniais tikslais. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotojai galimai jiems mokėtą atlyginimą užsidirbo dirbdami pilną darbo laiką, tuomet lieka neaišku, kur buvo panaudotos bendrovės veikloje subsidinės išmokos, tai yra ir kuo paremtas kaltinimo teiginys, jog šias lėšas kaltinamoji įgijo savo naudai ar bendrovės naudai. Šis klausimas yra svarbus nustatant net tik fizinio asmens atsakomybės klausimą, tačiau ir juridinio asmens, kurio naudai kaltinamas veikęs fizinis asmuo, atsakomybės klausimą.
Nustačius, kad subsidinės lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje, teismas nagrinėdamas L. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą neišvengiamai turėtų vertinti ir juridinio asmens veiksmus, o šiam nedalyvaujant procese, būtų peržengtos kaltinimo ribos ir pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų sprendžiamas UAB „X“ atsakomybės klausimas, jo atžvilgiu turi būti priimtas kaltinamasis aktas ar kitas, BK 22 straipsnio 2 dalyje numatytas, procesinis dokumentas, ko negalima padaryti bylą nagrinėjant teisme.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą teisme. Kaltinamasis aktas surašytas skubotai, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir atsakomybėn trauktinus asmenis, netiksliai, kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas verčia spėlioti, kuo ir kokiomis aplinkybėmis asmuo yra kaltinamas. Minėti kaltinimo trūkumai neabejotinai apsunkina kaltinamosios teisę į gynybą. Be to, toks kaltinamasis aktas neaiškiai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, pažeidžia rungtyniškumo, lygiateisio ir teisingo proceso principus, todėl byla perduotina prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti. Prokurorui nustatytinas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
baudžiamąją bylą Nr. 1-1357-369/2022 perduoti prokurorui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, pažeidimams pašalinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.