Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl įpareigojimo pateikti informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tik atskirajame skunde nurodė, kad 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos susirinkimo protokolo ji nėra gavusi, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik ieškovei atskirajame skunde nurodžius naują aplinkybę dėl jai neįteikto protokolo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas yra reikšmingas sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir jo pridėtais, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą atsakovės pateiktą naują įrodymą – susirašinėjimą su ieškove dėl 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos susirinkimo protokolo pateikimo, ir šį įrodymą vertins kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui atsisakius ieškinio

17. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nutraukus civilinę bylą ieškovei atsisakius ieškinio, paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – atsakovei atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetant ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

20. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025 34 punktą).

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo padarė išvadą, kad visa informacija, kurios ieškovė reikalavo pareikštu ieškiniu, ieškovei buvo suteikta iki ieškinio pareiškimo, t. y. nurodyta ieškovės disponuojamame Mokėjimo pranešime, taip pat Bendrijos narių 2023 m. kovo 19 d. susirinkimo protokole, kuris ieškovei buvo įteiktas iki ieškinio pareiškimo, papildomos ieškiniu reikalaujamos informacijos (apie konkrečius atliekamus statybos darbus, rangovą, jos parengtą sąmatą ir konkrečią darbų kainą) byloje nepateikta, o Atsakyme į raštus dėl informacijos pateikimo pažymėta, kad nurodyta informacija bus žinoma tik surinkus reikalingą lėšų sumą ir atlikus darbų organizavimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo netinkamas ieškovės procesinis elgesys, pareiškiant ieškinį.

24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Protokolas jai nebuvo įteiktas. Turėdama protokolą būtų žinojusi, kad konkreti sąmatą įvažiavimo darbams neegzistuoja, kadangi darbų organizavimas bus pradėtas tik surinkus protokole nurodomą lėšų sumą. Akcentuoja, kad teismas nevertino aplinkybės, kad sąmatos patvirtinimas ieškovei buvo pateiktas išimtinai kartu su atsiliepimu, t. y. į bylą pateikiant Atsakymą ir, kad apeliantė reikalaudama pateikti informaciją, tiek Prašymu ir Pakartotiniu prašymu, tiek ieškiniu, reikalavo pateikti remonto darbų sąmatą.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantei buvo įteiktas Mokėjimo nurodymas už 2024 m. liepos mėnesį, kurio lentelės eilės Nr. 7 nurodyta „Lėšos įvažiavimui į garažą remontui“ – 13 285,39 Eur ir lentelės apačioje pateiktas paaiškinimas, kad lėšos įvažiavimo į namo garažą iš Savanorių per. Pusės remontui renkamos pagal 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimą Nr. 9.7. punktą.

29. Apeliantė į bylą pateikė 2023 m. gegužės 2 d. patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomota UAB „Simoresta“. Taip pat apeliantė pateikė 2025 m. gegužės 22 d. nuomininkės atsakymą, jog pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini) periodiškai tikrina ir nuo 2024 m. spalio mėnesio laiškų adresuotų UAB „VIA SPORTAS“ nerado.

30. Iš byloje esančių Bendrijos įstatų (toliau – Įstatai), kuriuo į bylą pateikė pati apeliantė kartu su ieškiniu, nustatyta, kad individualūs pranešimai <...> įteikiami Bendrijos nariams (patalpų savininkams) per pašto dėžutes (Įstatų 72.2. punktas). Pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami, įmetant juos į Bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos pirmininkas ir ne mažiaus kaip du Bendrijos nariai, arba surašant aktą su trijų Bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne Bendrijos pirmininkas (Įstatų 73.3. punktas). Įstatų 73.2. punkte numatyta, kad pranešimai išsiunčiami registruota pašto siunta Bendrijos nario (patalpų savininko) gyvenamosios vietos adresu ar kitu adresu, jeigu bendrijos narys (patalpų savininkas) yra raštu informavęs bendrijos pirmininką apie kitą adresą dokumentui įteikti.

31. Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, apeliantė Prašyme ir Papildomame prašyme nenurodė, kokiu adresu turi būti pateiktas atsakymas į šiuo prašymus, todėl atsižvelgiant į tai, kad Bendrija pateikė Aktą, kuris yra pasirašytas Įstatų 73.3. punkte nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė Atsakymą apeliantei įteikė iki apeliantei kreipiantis į teismą ieškiniu.

33. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto Atsakymo nustatyta, kad šiame dokumente yra nurodytas lėšų už įvažiavimo į namo garažą remontą rinkimo pagrindas – 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimo 9.7 punktas. 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkimo 9.7. darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas organizuoti reikalingų remontui lėšų surinkimą, darbų organizavimą pavedant valdybai, o darbus užsakyti ir pradėti vykdyti tada, kai bus surinkta visa reikalinga pinigų suma, išlaidas paskirstant visiems pastato bendraturčiams proporcingai pagal nuosavybės plotą. Atsakyme nurodyta, kad pagal defektinį aktą ir gautą sąmatą valdyba nustatė, jog turi būti surinkta 40 256,20 Eur suma, ir tik surinkus nurodytą sumą bus konkurso būdu parinkta darbus vykdysianti įmonė ir atliekami statybos darbai.

34. Mokėjimo pranešime, kurį apeliantė yra gavusi, nurodyta, kad lėšos įvažiavimo į namo garažą iš Savanorių pr. pusės remontui renkamos pagal 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimo 9.7 punktą, Mokėjimo pranešime taip pat nurodytas įkainis, ieškovei tenkančios remonto išlaidų sumos apskaičiavimo būdas, atsižvelgiant į ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pagal Mokėjimo pranešime nurodytus duomenis ieškovė turėjo galimybę apskaičiuoti visą remonto sumą, proporcingai visų patalpų plotui.

37. Taigi, apeliantei iki kreipiantis į teismą atsakovė buvo pateikusi turimus prašomus duomenis, o duomenų apie konkrečiai atliekamus statybos darbus, rangovą, parengtą sąmatą bei konkrečia darbų kainą atsakovė neturi, ir tai atsakovė nurodė apeliantei pateiktame Atsakyme, paaiškindama, kad nurodyta informacija bus žinoma tik surinkus reikalingą lėšų sumą, konkurso būdu atrinkus rangovą bei atlikus kitus darbų organizavimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo netinkamas apeliantės procesinis elgesys, pareiškiant ieškinį. Apeliantės netinkamą procesinį elgęsi patvirtina ir tai, kad apeliantė gavusi atsiliepimą į ieškinį ir laikydama, kad ieškinio reikalavimas yra patenkintas, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, toliau tęsė procesą, teikė dubliką, atsakovė atsakydama į dubliką pateikė tripliką ir tik pirmosios instancijos teismui paskyrus teismo posėdį, apeliantė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad ji privalėjo pateikti dubliką, vien dėl to, kad teismo buvo įpareigota dubliką pateikti. Pažymėtina, kad apeliantė gavusi atsiliepimą į ieškinį ir prie jo pridėtus priedus, įvertinusi, kad jos ieškinio reikalavimas yra patenkintas, iki pateikiant dubliką, galėjo teikti prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir jame nurodyti apeliantei aktualias Atsakymo įteikimo aplinkybes. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, jei būtų nusprendęs, kad yra reikalinga aiškintis dėl Atsakymo įteikimo aplinkybių, būtų paskyręs žodinį posėdį dėl apeliantės pareiškimo nagrinėjimo, kaip nagrinėjamu atveju padarė – dėl apeliantės pareiškimo sprendė žodinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje.

39. Taigi, apeliantė tik likus dienai iki paskirto teismo posėdžio pateikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nors jau gavusi atsiliepimą į ieškinį, turėjo žinoti, kad jos ieškinio reikalavimas iš esmės yra patenkintas, būdama nepakankamai apdairi ir rūpestinga, savo netinkamu procesiniu elgesiu, lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

40. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios ieškovės (apeliantės) neapdairus ir nepakankamai rūpestingas procesinis elgesys inicijuojant patį bylos procesą ir atliekant tolimesnius procesinius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, sprendė, jog ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl siurprizinės aplinkybės

41. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovė turėjo 2023 m. kovo 19 d. protokolą – atsakovė procesiniuose dokumentuose tokios aplinkybės nenurodė, todėl toki aplinkybė yra siurprizinė.

42. Pažymėtina tai, kad Mokėjimo nurodyme, kurį apeliantė yra gavusi ir pati pateikė į bylą kartu su ieškiniu, yra nurodytas 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas. Atsakovės pateiktame Atsakyme pažymėta, kad Protokolas ieškovei buvo įteiktas. Apeliantė nė viename savo procesiniame dokumente, pateiktame bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad jai Protokolas nebuvo įteiktas ir nebuvo žinoma apie 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą 7.9. darbotvarkės klausimu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės pareiškimo sprendė žodinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje, kurio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad apeliantei buvo pateikta turima informacija, tačiau apeliantės atstovas nenurodė argumentų, kad apeliantei nebuvo žinoma apie 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą 7.9. darbotvarkės klausimu, t. y., kad jai Protokolas nebuvo įteiktas. Apeliantei neginčijant aplinkybės, jog jai buvo žinoma apie 2023 m. kovo 19 d. Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Bendrijos narių 2023 m. kovo 19 d. protokolas ieškovei buvo įteiktas, o tokia teismo nurodyta aplinkybė skundžiamoje nutartyje, priešingai nei skunde teigia apeliantė, nelaikytina siurprizine.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai išsprendė klausimą bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

46. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

47. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atskirąjį skundą.

48. Pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 935,08 Eur (2025 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2 337,70 Eur × 0,4). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad atsakovės prašomos atlyginti 1 524,60 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos viršija maksimalų atlygintiną dydį, šios išlaidos mažintinos iki maksimalaus priteistino dydžio – 935,08 Eur, ir priteistinos atsakovei iš apeliantės (ieškovės) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 304503087, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“, juridinio asmens kodas 123259511, 935,08 Eur (devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.