Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-249-1057/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-06-11
Bylos Nr.: 1-249-1057/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04074-2017-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Evelina Petraitienė
Kaltinamasis: I. K.
Civilinis ieškovas: D. K.
Advokatai: Stasys Survila, Vilis Žilionis

Kategorijos

1.2.16.1.1Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims (BK 196 str. 1 d.)
1.2.16.3.1Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas (BK 198 str. 1 d.)
1.2.16.4.1Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.)
1.2.16.5Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis (BK 198-2 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-249-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04074-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.1.1; 1.2.16.3.1; 1.2.16.4.1; 1.2.16.5; 2.3.6.4.5.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei, Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokatui Viliui Žilioniui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K. (D. K.), jo atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka bausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 196 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. būdama bute adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrenginiais, kuriems priskirti IP adresai 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.237.76 (AB „Telia“), turėdama prieigą prie „Facebook“ socialinio tinklo paskyros, pavadinimu „D. K.“, panaudodama neteisėtai įgytus identifikacinius D. K. duomenis, t. y. informacinėje sistemoje nurodydama D. K. priklausančios paskyros slaptažodį ir tokiu būdu pristatydama save kaip šios paskyros valdytoją, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, 29 kartus neteisėtai prisijungė: 2016 m. spalio 17 d. 07.44 val.; 2016 m. spalio 18 d. 08.03 val.; 2016 m. spalio 21 d. 08.21 val.; 2016 m. spalio 27 d. 07.30 val.; 2016 m. spalio 28 d. 08.05 val.; 2016 m. spalio 28 d. 15.43 val.; 2016 m. lapkričio 9 d. 08.40 val.; 2016 m. lapkričio 16 d. 09.08 val.; 2016 m. lapkričio 18 d. 09.09 val.; 2016 m. lapkričio 21 d. 08.46 val.; 2016 m. lapkričio 22 d. 08.39 val.; 2016 m. lapkričio 23 d. 08.38 val.; 2016 m. lapkričio 23 d. 09.58 val.; 2016 m. lapkričio 23 d. 14.23 val.; 2016 m. lapkričio 24 d. 10.31 val.; 2016 m. lapkričio 25 d. 08.35 val.; 2016 m. lapkričio 28 d. 08.51 val.; 2016 m. lapkričio 30 d. 08.28 val.; 2016 m. gruodžio 1 d. 08.18 val.; 2016 m. gruodžio 1 d. 15.11 val.; 2016 m. gruodžio 1 d. 15.37 val.; 2016 m. gruodžio 2 d. 08.43 val.; 2016 m. gruodžio 5 d. 11.13 val.; 2016 m. gruodžio 7 d. 09.01 val.; 2016 m. gruodžio 9 d. 08.40 val.; 2016 m. gruodžio 13 d. 08.31 val.; 2016 m. gruodžio 19 d. 08.35 val.; 2016 m. gruodžio 21 d. 08.34 val.; 2016 m. gruodžio 22 d. 08.23 val.,

bei būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), 99 kartus neteisėtai prisijungė: 2016 m. spalio 6 d. 16.20 val.; 2016 m. spalio 7 d. 22.53 val., 2016 m. spalio 7 d. 22.54 val.; 2016 m. spalio 15 d. 18.24 val.; 2016 m. spalio 16 d. 19.07 val.; 2016 m. spalio 17 d. 21.17 val.; 2016 m. spalio 18 d. 18.58 val.; 2016 m. spalio 19 d. 19.24 val.; 2016 m. spalio 21 d. 18.50 val.; 2016 m. spalio 21 d. 20.27 val.; 2016 m. spalio 21 d. 21.29 val.; 2016 m. spalio 21 d. 22.46 val.; 2016 m. spalio 22 d. 19.08 val.; 2016 m. spalio 23 d. 19.27 val.; 2016 m. spalio 29 d. 22.09 val.; 2016 m. lapkričio 2 d. 21.53 val.; 2016 m. lapkričio 3 d. 19.07 val.; 2016 m. lapkričio 4 d. 18.12 val.; 2016 m. lapkričio 4 d. 23.30 val.; 2016 m. lapkričio 5 d. 18.13 val.; 2016 m. lapkričio 5 d. 23.31 val.; 2016 m. lapkričio 6 d. 20.28 val.; 2016 m. lapkričio 12 d. 15.22 val.; 2016 m. lapkričio 13 d. 19.53 val.; 2016 m. lapkričio 18 d. 19.45 val.; 2016 m. lapkričio 18 d. 23.29 val.; 2016 m. lapkričio 20 d. 10.23 val.; 2016 m. lapkričio 20 d. 14.20 val.; 2016 m. lapkričio 21 d. 20.31 val.; 2016 m. lapkričio 22 d. 20.19 val.; 2016 m. lapkričio 25 d. 20.24 val.; 2016 m. lapkričio 26 d. 17.30 val.; 2016 m. lapkričio 27 d. 15.46 val.; 2016 m. lapkričio 27 d. 20.09 val.; 2016 m. gruodžio 2 d. 19.28 val.; 2016 m. gruodžio 3 d. 18.16 val.; 2016 m. gruodžio 4 d. 16.51 val.; 2016 m. gruodžio 7 d. 20.31 val.; 2016 m. gruodžio 7 d. 20.32 val.; 2016 m. gruodžio 9 d. 11.35 val.; 2016 m. gruodžio 9 d. 12.02 val.; 2016 m. gruodžio 9 d. 19.28 val.; 2016 m. gruodžio 10 d. 18.54 val.; 2016 m. gruodžio 11 d. 18.35 val.; 2016 m. gruodžio 11 d. 22.17 val.; 2016 m. gruodžio 14 d. 22.27 val.; 2016 m. gruodžio 15 d. 22.00 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 19.37 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 20.11 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 22.32 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 22.33 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 22.35 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 22.42 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 22.59 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 23.52 val.; 2016 m. gruodžio 16 d. 00:33 val.; 2016 m. gruodžio 17 d. 19.18 val.; 2016 m. gruodžio 17 d. 22.13 val.; 2016 m. gruodžio 17 d. 23.52 val.; 2016 m. gruodžio 17 d. 00.41 val.; 2016 m. gruodžio 18 d. 20.27 val.; 2016 m. gruodžio 18 d. 22.08 val.; 2016 m. gruodžio 18 d. 22.23 val.; 2016 m. gruodžio 18 d. 23.34 val.; 2016 m. gruodžio 18 d. 00.17 val.; 2016 m. gruodžio 18 d. 00.33 val.; 2016 m. gruodžio 19 d. 21.05 val.; 2016 m. gruodžio 20 d. 08.27 val.; 2016 m. gruodžio 20 d. 20.19 val.; 2016 m. gruodžio 23 d. 18.51 val.; 2016 m. gruodžio 23 d. 21.48 val.; 2016 m. gruodžio 24 d. 16.34 val.; 2016 m. gruodžio 24 d. 19.18 val.; 2016 m. gruodžio 24 d. 19.45 val.; 2016 m. gruodžio 24 d. 22.31 val.; 2016 m. gruodžio 24 d. 23.10 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 19.32 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 20.16 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.15 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.16 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.29 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.48 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 22.06 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 22.22 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 22.59 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 23.06 val.; 2016 m. gruodžio 25 d. 23.11 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 10.47 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 17.17 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 20.09 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 22.32 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 22.23 val.; 2016m .gruodžio 26 d. 22.24 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 22.49 val.; 2016 m. gruodžio 26 d. 00.29 val.; 2016 m. gruodžio 27 d. 12.47 val.; 2016 m. gruodžio 27 d. 23.06 val.; 2016 m. gruodžio 28 d. 06.36 val.; 2016 m. gruodžio 28 d. 07.23 val. prie informacinės sistemos „Facebook.com“ asmeninės „D. K.“ paskyros ir iš šios paskyros D. K. vardu parašė pranešimus jo „Facebook.com“ draugams, t. y. 2016 m. spalio - lapkričio mėn. parašė pranešimą „Facebook“ vartotojui „E. B.“ su tekstu - „Gal man pačiulptum?“, po ko pašalino E. B. iš D. K. „Facebook“ draugų; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.16 val. parašė pranešimą „Facebook“ vartotojui „A. A.“ su tekstu „debil“, po ko pašalino jį („A. A.“) iš D. K. draugų, tokiais savo veikimais pažeisdama informacinės sistemos „Facebook.com“ apsaugos priemones neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos;

Be to, I. K. neteisėtai disponavo prisijungimo duomenimis, t. y. būdama tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 6 d., naudodamasi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu, žinodama buvusio sutuoktinio D. K. prisijungimo prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), slaptažodį, prisijungė prie jo elektroninio pašto paskyros ir pasinaudodama „Facebook“ slaptažodžio priminimo funkcija, atsisiuntė į šį elektroninį paštą prisijungimo prie „Facebook.com“ paskyros pavadinimu „D. K.“, susietos su el. p. (duomenys neskelbtini) slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. gruodžio 29 d. laikė slaptažodį, skirtą prisijungti prie informacinės sistemos.

Be to, I. K. apribojo naudojimąsi elektroniniais duomenimis, t. y. būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrenginiais, kuriems priskirti IP adresai 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.237.76 (AB „Telia“), turėdama D. K. socialinio tinklo „Facebook“ pavadinimu „D. K.“ neteisėtai įgytus prisijungimo duomenis, neturėdama teisėto „Facebook“ paskyros „D. K.“ valdytojo leidimo, prisijungė prie šios paskyros ir pašalino D. K. informacinės sistemos „Facebook.com“ draugus: 2016 m. spalio - lapkričio mėn. pašalino vartotoją pavadinimu „E. B.“ iš D. K. „Facebook“ draugų; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.16 val. pašalino vartotoją, pavadinimu „A. A.“ iš D. K. draugų, taip apribodama naudojimąsi šiais duomenimis ir šiais veiksmais padarydama D. K. žalą, kurią jis įvertino 1500 eurų suma.

Be to, I. K. neteisėtai stebėjo elektroninius duomenis, t. y. būdama bute adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrenginiais, kuriems priskirti IP adresai 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.237.76 (AB „Telia“), neteisėtai įgijusi D. K. prisijungimo prie socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, pavadinimu „D. K.“ slaptažodį, panaudodama identifikacinius D. K. duomenis, t. y. informacinėje sistemoje nurodydama D. K. priklausančios paskyros slaptažodį ir tokiu būdu pristatydama save kaip šios paskyros valdytoją, neteisėtai prisijungusi prie šios paskyros, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 16.20 val. iki 2016 m. gruodžio 28 d. 07.23 val. neteisėtai stebėjo asmeninės D. K. paskyros turinį (nuotraukas, susirašinėjimus, draugus, esančius drauguose ir kitą.).

Teismo posėdyje kaltinamoji I. K. teigė, kad savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. Su D. K. santuokoje gyveno 10 metų. Abu turėjo vienas kito visus prisijungimus prie elektroninio pašto, kaltinamoji turėjo visus bankinius prisijungimus, kadangi mokėdavo už visas paslaugas, mokesčius. Jis nuo kaltinamosios nieko neslėpė, o kaltinamoji neslėpė nuo jo. Santuoka nutraukta 2015 m. rugsėjo – spalio mėn., skyrybų procesas truko 2 metus, nes buvo nesutarimų dėl turto. Turi bendrą sūnų, kaltinamoji jį išlaiko viena. Sūnus labai nori matyti savo tėvą, bet tėvas juo nesirūpina. Nors vaiką matydavo labai retai, bet jis fotografuodavo vaiką ir į įkeldavo nuotraukas į „Facebook“. Kaltinamoji tam prieštaravo. Jai kilo mintis prisijungti prie jo „Facebook“ paskyros, kad galėtų pašalinti sūnaus nuotraukas. Tai galėjo būti 2016 m. spalio mėn. Santuoka nutrūko 2015 m., kai D. K. apsigyveno su viena savo klienčių E. B. Kaltinamosios tikslas buvo pašalinti savo vaiko nuotraukas. Buvęs vyras dirba kirpėju. Kaltinamoji viešai nerašė jokių pranešimų, kurie galėjo pakenkti vyro įvaizdžiui. Parašė žodį „debil“, neprisimena, ar pašalino „(duomenys neskelbtini)“ iš draugų. Tikrai nenorėjo niekam pakenkti. Ar pašalino E. B., neprisimena. Gali būti, kad ir pašalino, nes kelis žmones pašalino atsitiktine tvarka. Turėjo prisijungimus, todėl žiūrėjo, ar jis nekelia daugiau vaiko nuotraukų. Jokios kitos informacijos, kuri susijusi su jo darbine veikla, netrynė. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi, poelgis buvo labai neapgalvotas. Pašalinimas iš draugų buvo visiškai atsitiktinis veiksmas. Dėl E. B. – neprisimena, kad būtų rašiusi žinutes jai. Jungdavosi prie savo buvusio vyro paskyros, nes norėjo įsitikinti, ar jis daugiau nekelia vaiko nuotraukų. Kodėl slapta jungėsi prie savo buvusio vyro paskyros, prisistatydama kaip jis, nežino. Jis savo „Facebook“ paskyrą sukūrė išsiskyrus. Kaltinamoji turėjo D. K. el. pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodį. Jo „Facebook“ paskyra buvo susieta su būtent šiuo el. paštu. Kaltinamoji žinojo jo el. pašto prisijungimo slaptažodį, todėl pasinaudojo priminimo funkcija. Tokiu būdu gavo į jo el. pašto adresą priminimo slaptažodį ir įėjo į „Facebook“ paskyrą. Kaltinamosios išsilavinimas filologinis, darbe naudojasi kompiuteriu. Žinios IT srityje silpnos, moka naudotis programomis. Turi savo el. paštą 10 metų. „Facebook“ paskyrą turi nuo 2013 m. Savo „Facebook“ prisijungimo kodų buvusiam sutuoktiniui nėra davusi, nes tuo metu jau nebegyveno kartu. Vaiko nuotraukos buvo talpinamos jo „Facebook“ paskyroje, jos buvo viešos. Kreipėsi į jį, kad nuotraukos būtų pašalintos. Į jokias institucijas dėl to, kad pašalintų nuotraukas, nesikreipė. Jos pajamos 1 400 Eur į rankas, alimentų vyras nemoka. Bandė su D. K. susitaikyti. Jis pasakė, kad susitaikys tik tuo atveju, jei kaltinamoji sumokės 8 000 Eur. Būdamas kaltinamosios namuose, D. K. įrenginiais (kompiuteriu ir pan.) nesinaudojo, jis galėtų pasinaudoti tik belaidžiu internetu. Kaltinamoji žino „(duomenys neskelbtini)“, bet jis nėra nei draugas, nei pažįstamas. Neturėjo jokio pykčio. E. B. pažinojo tik todėl, kad buvęs vyras su ja apsigyveno. Jokio pykčio E. B. nejautė. Pašalino kelis draugus atsitiktine tvarka. D. K. paskyra pradėjo naudotis 2016 m. pabaigoje. Pats D. K. nieko kaltinamajai apie tai nesakė. Sūnus jo patalpintų nuotraukų nematė. Nuotraukos yra viešos, nes nebuvo nustatymų, kad matytų tik draugai. Kaltinamoji nesutinka, kad padarė jam žalą. Pripažįsta, kad prisijungė prie jo paskyros, bet nepripažįsta, kad D. K. dėl to patyrė kažkokią žalą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nuotraukose vaikas nufotografuotas vienas. Jam dabar 9 metai. Tuo metu, kai buvo patalpintos nuotraukos, vaikui buvo 5 metai. Kai gyveno kartu, vyras „Facebook“ paskyros neturėjo. Savo „Facebook“ paskyroje vaiko nuotraukų neturi, buvo įkėlusi vieną nuotrauką, kur vaikas pirmoje klasėje, bet po to ištrynė šią nuotrauką. Nėra tikra dėl savo vyro draugų rato. Vaiko nuotrauką kaltinamosios paskyroje galėjo matyti tik jos artimi draugai. Neturėdama prisijungimo, nebūdama buvusio vyro drauge, galėjo matyti savo vyro įkeltas nuotraukas. Jo paskyroje vaiko nuotraukas gali matyti ir atsitiktiniai žmonės. Žino, kad galima nulaužti slaptažodžius. Ji nieko neprašė, kad prijungtų prie D. K. paskyros. Pakeitė jo slaptažodį. Galima telefone nustatyti priminimo funkciją, tada nereikia slaptažodžio, arba jis nesinaudojo paskyra. D. K. galėjo anksčiau, prieš kaltinamajai pakeičiant slaptažodį, pažymėti „prisiminti mane“ ir nereikėjo iš naujo įvedinėti slaptažodžio. Kaltinamoji visada išsijungia iš sistemos. Ji pirma ištrynė vaiko nuotraukas. Po jos pakeisto slaptažodžio nereikėjo keisti slaptažodžio, ji galėjo laisvai prisijungti. Mano, kad ir jis galėjo naudotis ta paskyra. Ši paskyra yra iki šiol veikianti. Viešai matosi jo klientų nuotraukos. Neprisimena, nuo kada E. B. nebebuvo jo sugyventinė. Tai sužinojo iš sūnaus pasakojimų ir iš to, kad jis pats ateidavo su kita moterimi. Mano, kad atstovauja vaiko interesams. Tai buvo spontaniškai, nes kilo nesutarimų dėl vyro bendravimo su vaiku. Tų žmonių įžeisti nenorėjo. Nežino, ar D. K. turi teisę viešai rodyti tokias nuotraukas. Kaltinamoji nustatymuose nieko nekeitė. Jos tikslas buvo pašalinti vaiko nuotraukas iš viešai prieinamos erdvės (2 t., b.l. 171-178).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 ir 82 straipsniuose nustatyta tvarka apklausta I. K. teigė, kad D. K. yra jos buvęs vyras. Kuomet dar gyveno santuokoje su buvusiu vyru D. K., jis jai buvo pasakęs prisijungimo slaptažodžius prie savo elektroninio pašto paskyros pavadinimu (duomenys neskelbtini), prisijungimo kodus prie banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės ir kitus prisijungimus. Buvęs vyras, gyvenant jiems kartu, neslėpė jokių savo slaptažodžių, leido jais naudotis. Dar kai gyveno kartu su buvusiu vyru, pagal jų tarpusavio susitarimą, jis jai leido naudotis visais bankiniais prisijungimais, nes ji rūpinosi visais piniginių lėšų pervedimais. Santuokoje gyveno 12 metų. Buvęs vyras, dar gyvenant santuokoje, negrįždavo namo naktimis, jis vartojo narkotikus, susirado kitą moterį. Jie išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį. Skyrybų procesas buvo sudėtingas, vyko 2 metus. Išsiskyrus, kai buvęs sutuoktinis retkarčiais susitikdavo su jų vaiku, jis vaiką nufotografuodavo ir įdėdavo į savo asmeninę „Facebook“ paskyrą. Ji nenorėjo, kad buvęs jos vyras viešintų jų vaiko nuotraukas, manė tai yra nesaugu, be to jis vaiku nesirūpino. Kadangi žinojo vyro prisijungimo prie jo elektroninio pašto slaptažodį, atsisiuntė į jo paštą jo „Facebook“ paskyros prisijungimo duomenis, t. y. slaptažodį (pasinaudojo slaptažodžio priminimo funkcija). Jo „Facebook“ paskyra buvo susieta su jo el. paštu (duomenys neskelbtini). Po ko, prisijungė prie jo „Facebook“ paskyros pavadinimu „D. K.“ ir ištrynė vaiko nuotraukas. Prie D. K. „Facebook“ paskyros prisijunginėdavo iš namų ir darbovietės („(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)), bendrai apie 3 mėnesius, maždaug nuo 2016 rudens iki 2016 gruodžio mėnesio pabaigos. Taip pat, kadangi jų su vyru santykiai ir po skyrybų buvo sudėtingi, kildavo nuolatiniai konfliktai dėl pasimatymų su vaiku, jis tai norėdavo susitikti su vaiku, tai nenorėdavo susitikti keletą mėnesių, be to ji įtarė, kad jis vartoja narkotines medžiagas, emocijų ir nuoskaudos apimta, prisijungė prie jo „Facebook“ paskyros ir įžeidė jo paskyroje buvusiam vyrui pažįstamus žmones bei pašalino kelių draugų duomenis. Ji negalvojo, kad daro kažką blogo, nežinojo, kad yra draudžiama jungtis prie buvusio sutuoktinio „Facebook“ paskyros. Mano, kad savo poelgiu tikrai nepakenkė vyrui, jokių darbinių problemų nepadarė. Dabar dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 55-56).

2017 m. rugsėjo 19 d. I. K. parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 61-63).

2017 m. rugsėjo 29 d. kaip įtariamoji apklausta I. K. parodė, kad dėl jai pareikšto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta iš dalies. Buvęs vyras D. K., dar gyvenant santuokoje negrįždavo namo naktimis, jis vartojo narkotikus, susirado kitą moterį. Jie išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį. Skyrybų procesas buvo labai sudėtingas, vyko 2 metus. Išsiskyrus, kai buvęs sutuoktinis retkarčiais susitikdavo su jų vaiku, jis vaiką nufotografuodavo ir įdėdavo į savo asmeninę „Facebook“ paskyrą. Ji nenorėjo, kad buvęs jos vyras viešintų jų vaiko nuotraukas, mano tai yra nesaugu, be to jis vaiku nesirūpino. Prašė, kad į „Facebook“ paskyrą jis vaiko nuotraukų nedėtų, o įdėtas ištrintų, tačiau jis į jos prašymus nereagavo. Ji jam net yra dėl šito parašiusi žinutę iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (nežino ar yra žinutę išsaugojusi). Dar gyvenant santuokoje tiek ji, tiek jos buvęs vyras turėjo vienas kito slaptažodžius prie elektroninių paštų, bankų. Abiejų sutikimu galėdavo jungtis prie jų elektroninių paštų ir bankų. Dar gyvenant kartu nei ji, nei vyras „Facebook“ paskyrų susikūrę nebuvo. Praėjus nemažai laiko po skyrybų eilinį kartą pamatė, kad D. K. savo „Facebook“ paskyroje patalpino jų vaiko nuotraukas. Pagalvojo, kad gali pati jas pašalinti ir tik siekiant vaiko saugumo. Kadangi žinojo vyro prisijungimo prie jo elektroninio pašto slaptažodį, o jo „Facebook“ paskyra buvo susieta su jo el. paštu (duomenys neskelbtini) (ši informaciją buvo viešai matoma užėjus ant jo profilio „Facebook“), atsisiuntė į jo paštą jo „Facebook“ paskyros prisijungimo duomenis, t. y. slaptažodį (pasinaudojo slaptažodžio priminimo funkcija), po ko gavusi slaptažodį, prisijungė prie jo „Facebook“ paskyros pavadinu „D. K.“. Būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungusi prie D. K. paskyros pašalino visas jų vaiko nuotraukas. Paskui iš smalsumo, maždaug nuo 2016 rudens iki 2016 gruodžio mėnesio pabaigos prie buvusio vyro paskyros prisijunginėdavo iš namų (duomenys neskelbtini) ir darbovietės (duomenys neskelbtini), bendrai apie 3 mėnesius. Prisijungusi prie jo „Facebook“ paskyros matydavo paskyros turinį, t. y. nuotraukas, draugus ir visą kitą paskyros turinį. Tiksliai, kada neatsimena, kažkur 2016 metų pabaigoje buvo prisijungusi prie savo buvusio vyro paskyros, ir tuo metu pamatė, kad jo draugas (duomenų ir draugo paskyros pavadinimo neatsimena) jam per „Messenger“ parašė pranešimą (kas buvo nurodyta pranešime neatsimena). Tada tiesiog spontaniškai ir būdama emocijų apimta, nes jis kartas nuo karto ją šmeiždavo (pasakydavo bendri draugai, kurie būtent, jau neatsimena), nuteikinėdavo ir išvadindavo ją visokiausiais žodžiais prie vaiko bei jai girdint, o jai nesant apie ją vaikui sakydavo nepadorius dalykus (vaikas papasakodavo), atrašė vyro draugui nemandagų žodį. Neatsimena, kad būtų ką nors rašiusi buvusiai vyro sugyventinei E. Taip pat spontaniškai pašalino kelių draugų duomenis, tačiau kokių, neatsimena. Dėl savo kaltės prisipažįsta iš dalies, kadangi negalvojo, kad daro kažką blogo, nežinojo, kad yra draudžiama jungtis prie buvusio sutuoktinio „Facebook“ paskyros. Mano, kad savo poelgiu tikrai nepakenkė vyrui, jokių darbinių problemų nepadarė, jokios žalos nesiekė ir pakenkti nesiekė. Dabar dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l.67-69).

2017 m. spalio 17 d. kaip įtariamoji apklausta I. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Lieka prie savo ankščiau įtariamosios apklausos metu duotų parodymų (2 t., b.l.70-76).

Teismo posėdyje nukentėjusysis D. K. teigė, kad I. K. nulaužė jo „Facebook“ paskyrą ir jo vardu įžeidinėjo jo draugus. Tvarkydavo paskyrą kaip ji norėdavo. Ji siųsdavo žinutes nukentėjusiojo draugams, klientams. E. B. tekstas yra vienas iš tų atvejų. A. K. parašyta žinutė su tekstu „debil“. A. K. ir E. B., jiems paaiškėjo, kad ne nukentėjusysis rašė. Pasakė, kad kreipėsi į policiją. Civilinio ieškinio dydį lemia tai, kad jo finansinė padėtis pablogėjo, nes daug žmonių nustojo lankytis. Pablogėjo santykiai darbe su darbdaviu. Esminis dalykas, kad buvo iš jo paskyros išsiųstos žinutės ir ištrinti asmenys. Su juo nustojo bendrauti žmonės, buvo nusivylęs, kreipėsi privačiai į psichologą. Jautėsi sugniuždytas. Buvo išsiųsta 170 žinučių. Sugadino reputaciją. Tai atsiliepia ir darbe dėl pajamų. Socialinis gyvenimas pradėjo byrėti. Su E. B. jokių romantiškų santykių to susirašinėjimo metu nepalaikė. Prieš tai buvo santykiai, bet santuokai nesiruošė. Turi daug bendrų pažįstamų, kurie neaišku ką apie jį galvoja. A. K. yra senas geras bičiulis. Dabar skausmas sumažėjo, pradėjo atsigauti ir vėl tie prisiminimai sugrįžta. Kaltinamoji yra labai piktas asmuo. Mano, kad jos elgesio neišprovokavo. Buvo 170 žmonių, kurie buvo ištrinti iš „Facebook“ paskyros. Turi apie 300 draugų, iš jų apie 70-80 procentų yra klientai. Turėjo vieną nuotrauką, kai dviese su sūnumi valgo picą. Sutuoktinė dėl nuotraukos pretenzijų nepareiškė. Nuotrauka buvo pašalinta kaip ir daug kitų nuotraukų. Viskas prasidėjo 2016 m. vasarą. Jis „Facebook“ paskyroje nėra labai aktyvus, bet pastebėjo, kai draugai pradėjo rašyti. Paskyrą susikūrė 2013 - 2014 metais. Ji telefone buvo automatiškai nustatyta. Daugiausiai jungėsi per telefoną. Jungėsi iš kompiuterio gal 3 kartus. Su sutuoktine negyveno kartu, kai susikūrė „Facebook“ paskyrą. El. paštas buvo susietas su „Facebook“ paskyra. Negali pasakyti, koks konkrečiai paštas, nes buvo keletas jų, keitė paštą. El. paštas buvo sukurtas, kai jau gyveno atskirai. (duomenys neskelbtini) jo paštas. Tiksliai neatsimena, kada buvo atidarytas paštas, bet jis buvo susietas su „Facebook“ paskyra. Nemano, kad žmona galėjo žinoti slaptažodį. Išsituokė (duomenys neskelbtini) metais. Sukūrė paskyrą, kai negyveno kartu. Tai nebuvo bendra paskyra. Elektroninės bankininkystės neturėjo. Bendrų paskyrų neturėjo. Prie el. pašto prisijungdavo. (duomenys neskelbtini) susiejo su „Facebook“. „Gmail“ buvo skirtas tik „Facebook“ identifikavimui. „Facebook“ paskyrą atskyrė nuo el. pašto paskutinį kartą gruodžio 28 ir 29 d. Kaltinamoji dar bandė jungtis ir jai jau nepavyko. Padėjo nukentėjusiojo sūnėnas, jis uždėjo apsaugas. Jis rišo „Facebook“ paskyrą prie kito el. pašto ir visi bandymai prisijungti prie „Facebook“ nepavyko. Pakeitė autentifikuojantį el. paštą. Kreipėsi į privatų psichologą dėl įvykių, buvo nemiga, negalėjo susikoncentruoti, buvo strese, buvo sužlugdytas psichologiškai ir fiziškai. Dalinai psichologas pagelbėjo, bet su laiku po truputį pagerėjo. Sužinojo iš savo kolegų. Pamatė, kad jo pradėjo vengti žmonės. Po to pakvietė vadovė ir pasakė, kad nepatenkinta darbo rezultatais, kad žmonių srautas ryškiai sumažėjo. Tada nukentėjusysis kreipėsi į psichologą. Žmonės tiesiogiai susiję su jo darbo rezultatais, mažiau žmonių, mažiau uždirba. Reputacija vienas iš esminių dalykų. „Facebook“ paskyrą naudodavo reklamai, savęs pateikimui žmonėms ir klientams. Virš 179 žmonių buvo ištrinta. Sūnaus nuotrauką patalpino tik vieną, kur kavinėje valgė picą. Jo atlyginimas yra fiksuotas ir nuo žmonių skaičiaus gauna priedus. Klientai yra jų draugai, pažįstami ir tie, kam jis yra įdomus. Rudenį klientų ryškiai sumažėjo. Kai nebuvo išsiskyrę, tarp jų nebuvo jokių paslapčių. Telefonine priemone ir buto raktais naudojosi, elektroninėmis priemonėmis. Gal turėjo vieną el. paštą, bet nieko daugiau. Turėjo sąskaitą ir žinojo prisijungimą tiek jis, tiek I. Nukentėjusysis sukūrė „Facebook“ paskyrą, kai jau negyveno kartu. Paskyros paskirtis draugams, darbui ir socialiniams reikalams. Dabar paskyra naudojasi dažniau tam, kad patikrintų ar ten viskas gerai. Buvo tik viena nuotrauka su sūnumi. Informavo pažįstamus, kas vyksta, tačiau daug kas nesutiko eiti į teismą ir pasakoti. Negali surasti tų žmonių, nes įžeisti žmonės seksualinio pobūdžio žinutėmis, jie buvo ištrinti iš draugų. Ji spėjo ištrinti tuos žmones. Kenčia dėl griūnančių finansinių reikalų, draugų pasitikėjimo, bendravimo su jais. Labai didelis žmonių kiekis, jo reputacija buvo sugadinta. Suvokia, kad prašydamas civilinio ieškinio skriaus savo vaiką. Patyrė emocinį šoką, nusisuko draugai, klientai. Turi teisintis kitiems asmenims. Tai trunka jau metus laiko. Jautėsi, kad staiga vieną dieną sugriuvo viskas ir jau pusantrų metų bando įrodyti, kad ne jis taip elgėsi, o kitas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 31 d. nukentėjusiuoju apklaustas D. K. parodė, kad „Facebook“ socialiniame tinkle yra sukūręs asmeninę paskyrą „D. K.“. Šioje paskyroje bendrauja ir keičiasi informacija tiek su draugais, tiek su pažįstamais, tiek su klientais kuriuos aptarnauja, nes pagal specialybę yra kirpėjas. Į savo paskyrą jungiasi iš asmeninio telefono „iPhone“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nešiojamo kompiuterio. Naudojasi operatoriaus „TEO“ paslaugomis. Niekam prisijungimo į savo asmeninę paskyrą slaptažodžių nėra davęs, niekas neturi priėjimo prie jo paskyros. Dažniausiai jungiasi prie paskyros „D. K.“ iš savo asmeninio telefono, telefonas turi apsaugą, atsirakina tik palietus jo pirštu. Įsilaužimą į paskyrą pastebėjo maždaug 2016 m. gruodžio 23 d., kai jo draugas pasakė, kad jis jį įžeidinėjo ir ištrynė iš savo draugų. Tik tada pradėjo domėtis, kas vyksta. Peržiūrėjo „Facebook“ paskyros žinučių istoriją. Pastebėjęs įsilaužimą, pagal nuorodą, maždaug 2016 m. gruodžio 23-24 d. jis parašė į „Facebook“, kad buvo įsilaužta į jo paskyrą, tačiau jokio atsakymo negavo. Įtaria, kad į jo „Facebook“ paskyrą galėjo įsilaužti jo buvusi žmona, iš pykčio, nes „jai gerai, kai jam blogai“. Jie turi bendrą vaiką, su kuriuo ji trukdo bendrauti. Jo žmona yra I. K.. Pabrėžė, kad ypatingų apsaugų į savo paskyros įėjimą neturėjo, todėl mano, kad jai nebuvo sunku prie jos prisijungti, pažįstant jį. Mano, kad I. K. žinojo elektroninio pašto adresą, kuris susietas su paskyra. Iš jo minėtos paskyros asmeniui vardu A. K. buvo išsiųsta įžeidžiančio turinio žinutė bei vėliau šis asmuo buvo pašalintas iš paskyros. D. K. sutikimu sūnėnas padėjo nustatyti papildomas apsaugas prie jo paskyros, kad toliau nebūtų naudojamasi jo paskyra (1 t., b . l. 27-28, protokolo priedas b.l.29-57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 9 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. K. paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) negyvena apie 4 metus, bute gyvena jo buvusi žmona I. K. su sūnumi (8 metų amžiaus). Kartais šiame bute lankosi, kuomet pasiima savo sūnų. Tačiau būnant bute niekada neprisijungia prie savo „Facebook“ paskyros, pavadinimu „D. K.“. 2016 m. spalio 15 d., 2016 m. spalio 16 d., 2016 m. spalio 18 d., 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. sūnaus pasiėmęs nebuvo, minėtame bute nesilankė. 2016 m. spalio 17 d. 11.44 val. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šioje bendrovėje dirba jo buvusi žmona I. K. Tai tik patvirtina jo įtarimus, kad prie jo „Facebook“ paskyros neteisėtai prisijungdavo būtent buvusi žmona. Nuo 2016 m. gruodžio 29 d. giminaitis jo prašymu pakeitė „Facebook“ paskyros apsaugos parametrus. Nuo 2016 m. gruodžio 29 d. niekas neteisėtai nebuvo prisijungęs prie jo paskyros. Asmens vardu R. Č. nepažįsta. 2016 m. gruodžio 26 d. kavinėje, Aušros Vartų g., Vilniuje prie savo „Facebook“ paskyros „D. K.“ prisijungė pats iš savo mobiliojo ryšio telefono „iPhone“(1 t., b . l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. balandžio 24 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad prisijungimas socialiniame tinkle „Facebook“ prie jo asmeninės paskyros „D. K.“ buvo susietas su elektroninio pašto paskyra pavadinimu (duomenys neskelbtini). Jo žmonai I. K. nebuvo žinomi prisijungimo prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodžiai, jis jai jų nebuvo davęs nei gyvenant kartu, nei kai išsiskyrė. Išsiskyręs su žmona, prisijungimo prie šios el. pašto dėžutės duomenų jis nekeitė, nes negalvojo, kad tai būtina, kadangi jai niekada slaptažodžių nebuvo davęs. Pabrėžė, kad prie elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) slaptažodžių žmonai nebuvo niekada davęs, ji neturėjo galimybės iš jo jų gauti, taip pat ji nežinojo ir negalėjo žinoti prisijungimo slaptažodžių prie socialinio tinklo „Facebook“ jo asmeninės paskyros „D. K.“. Su žmona I. K. oficialiai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), o kartu su ja nebegyvena nuo 2013 m. vidurio. Socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje „D. K.“ buvo įžeisti jo draugai, klientai ir pažįstami, tai yra A. K., E. B. ir kiti. Jam paskambino E., su kuria jis tuo metu draugavo ir pasakė, kad jis ją įžeidinėja visokiais žodžiais, ji buvo supykusi. Rašomų žinučių pobūdis buvo nekorektiškas, jose buvo rašoma, kad jis teikia seksualinio pobūdžio pasiūlymus. Apie 150 žmonių buvo ištrinta iš jo draugų socialinio tinklo „Facebook“ jo asmeninėje paskyroje „D. K.“. Pagrindinė jo pretenzija, tai, kad neteisėtai buvo įsilaužta į jo asmeninę paskyrą „D. K.“, tokiu būdu buvo sugadinta jo asmeninė reputacija. Jis yra kirpėjas, dirba su žmonėmis, o jie buvo tarp jo draugų „Facebook“ paskyroje. Patyrė moralinę žalą, jo reputacija buvo sugadinta tarp jo klientų, be to buvo pažemintas draugų ir pažįstamų rate. Buvo pakirstas pasitikėjimas juo kaip profesionaliu darbuotoju. Kitokių elektroninių duomenų sunaikinimo ar pakeitimų atliktų neteisėtai jo paskyroje „D. K.“ nepastebėjo (1 t., b . l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) negali šiuo metu prisijungti, nes nežino prisijungimo slaptažodžio, jį pamiršo, kadangi visada prie elektroninio pašto jungdavosi, pasinaudodamas slaptažodžio įsiminimo funkcija (pažymėjo funkciją, kad telefono aparatas įsimintų prisijungimo slaptažodį). Dabar prisijungti ir atkurti slaptažodžio nepavyksta, dėl to negali patikrinti, ar turi išsaugojęs savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gaunamų laiškų istoriją nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Prie protokolo prideda informaciją apie tai, kad negali atkurti slaptažodžio. Slaptažodį pamiršo todėl, kad paskyrą sukūrė senai, apie 2012 m., sugalvojo slaptažodį ir nustatymuose pažymėjo, kad slaptažodį įrenginys prisimintų, todėl jis automatiškai prisijungdavo prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), iš asmeninio mobiliojo telefono įrenginio „iPhone“, kuriuo naudojasi tik jis pats, kuris turi apsaugą, atsirakina tik palietus pirštu (jo) arba 6 skaičių kombinacija, kurią žino tik jis vienas. 2016 m. gruodžio pabaigoje, maždaug 28 d. sukūrė naują elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) ir ją susiejo su „Facebook“ asmenine paskyra „D. K.”, nes nebegalėjo prisijungti prie elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su jo Facebook asmenine paskyra „D. K.“. Jo vardu, iš jo Facebook asmeninės paskyros, „D. K.” buvo įžeisti jo draugai, tai yra – A. K., E. B.. Tai du pagrindiniai asmenys, kurie buvo įžeisti jo vardu, kitų draugų, klientų ir pažįstamų, kurie buvo įžeisti ar ištrinti jis jau neprisimena. Įžeidžiantys laiškai iš „Facebook“ paskyros laiko juostos ir susirašinėjimų su draugais buvo ištrinti, todėl jų pateikti ikiteisminiam tyrimui negali (1 t, b . l. 62-64,78-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 16 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad jam padaryta 1 500 Eur žala ir reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Žala pasireiškė tuo, kad I. K. visais savo veiksmais stengėsi pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą jo tiek draugų, tiek klientų akivaizdoje. Savo „Facebook“ paskyroje bendrauja su pažįstamais ir klientais, kurie matė, ką I. K. rašė jo paskyroje jo vardu. Jo „Facebook“ paskyra „D. K.“ yra jo savireklamos būdas, kadangi klientai po apsilankymo pas jį dalinasi ir džiaugiasi šukuosenomis, tokiu būdu reklamuoja jį. I. K. žino, kad jis yra jautrus, todėl labai jautriai reaguoja į tokias situacijas, labai išgyvena, patyrė nepatogumus prieš draugus ir klientus. Pastebėjo, kad pastovūs klientai nustojo pas jį lankytis ir bendrauti su juo, ko ankščiau nebūdavo (1 t., b . l. 66-67).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja E. B. paaiškino, kad gavo žinutę iš D. K. paskyros. Su D. K. 2015 m. buvo pora, dabar nebe. 2016 m. spalio – lapkričio mėn., jau po 23 val. gavo iš jo nepadorią žinutę. Paklausė, ar čia jis. Parašė, kad negražu taip elgtis. Niekas neatsakė. Per 10 min buvo išmesta iš jo „Facebook“ draugų rato, žinutę panaikino. Po mėnesio liudytoja nukentėjusiajam apie tai pasakė, D. K. pasakė, kad nieko nežino, nieko jai nerašė. Jis pasakė, kad išsiaiškins. Paskui liudytoją kvietė į draugus, bet jo nebepriėmė. Per „Viber“ pranešta, kad vyksta procesas. Žinutė buvo parašyta 2016 m. spalio – lapkričio mėn. Su D. K. šiuo metu nebendrauja, o tuo metu finansiškai su juo buvo susijusi. D. K. buvo pasiėmęs telefoną išsimokėtinai jos vardu. Dėl šitos žinutės nesusipyko, liudytoja ir toliau darė įmokas už jo telefoną. Reikalai dėl telefono baigėsi 2016 m. gruodžio mėn., bet jie ir toliau bendravo. Į policiją dėl tos žinutės nesikreipė. Kiti klausimai su D. K. nesieja. Po išsiskyrimo pas jį nebesikirpo, tai susiję ne su žinute, o su išsikyrimu. Žinutę ištrynė iš karto, per 10 min. Ištrynė ne žinutę, o visą pokalbį. Jo atstatyti nebeįmanoma. Atstatyti liudytojai nerūpėjo. D. K. patikėjo, nors iš pradžių sudvejojo, nes tokios žinutės pas save nerado. Iš jo paskyros buvo parašyta „gal man pačiulpsi?“ Kad žinutė buvo peržiūrėta, suprato iš žodžio „see“, kuris reiškia „peržiūrėta“. Nieko neatrašė. Po to liudytoja parašė savo žinutę, kad jo elgesys yra labai negražus. Ta žinutė vėl buvo peržiūrėta. Liudytoja buvo pašalinta iš „Facebook“ draugų. Kokiu metu pašalino, nežino. Tą žinutę galėjo matyti tik ji. Nebuvo įsitikinusi, kad tai ne jis. Dėl jų nutrūkusio bendravimo D. K. tokios žinutės nebūtų rašęs. Jis liudytojai tokios žinutės niekada anksčiau nebuvo rašęs. Tarp jų po išsiskyrimo nebuvo jokių konfliktų, netgi bandė būti draugais. Žinutė liudytojai buvo nemaloni, įžeidė. Po žinutės jis dar 2 kartus perdavė pinigus dėl telefono, paskui jie nebebendravo. Nebendrauja iki šiol, bet nėra susipykę. Anksčiau D. K. liudytojos neįžeidinėjo. Liudytoja jo paklausė apie tą žinutę, kai jis atnešė pinigus už telefoną. Per „Viber“ jis buvo paskelbęs, kad vyksta ikiteisminis tyrimas (2 t., b.l.172-178).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad „Facebook“ socialiniame tinkle turi susikūrusi asmeninę paskyrą „E. B.“. Su D. K. bendrauja maždaug nuo 2013 m. balandžio mėnesio, buvo artimi draugai. Dabar su D. K. nebendrauja, paskutinį kartą su juo buvo susitikusi 2016 m. gruodžio 31 d. Per „Facebook“ socialinį tinklą su D. K. nebendravo, jie bendraudavo su juo telefonu ir susitikdavo. Iš socialinio tinklo „Facebook“ asmeninės paskyros „D. K.“ gavo žinutę, maždaug 2016 m. spalio – lapkričio mėn., su tekstu - „Gal man pačiulptum?“. Tada ji atrašė žinutę su tekstu - „D., ar čia tu?“. Tada pamatė, kad žinutė buvo peržiūrėta, bet negavo jokio atsakymo į ją. Negavusi atsakymo, ji parašė jam dar vieną žinutę, teksto tiksliai neprisimena, bet parašė, kad jam turėtų būti gėda, už tai, ką jis parašė. Ši žinutė taip pat buvo peržiūrėta, tačiau į ją taip pat buvo neatsakyta, kaip ir į pirmąją. Daugiau žinučių iš paskyros „D. K.“ ji negavo, taip pat ji pati jokių žinučių jam daugiau nerašė. Ji gavo vienintelę žinutę iš jo paskyros. Ji tiksliai neprisimena, ar iš karto, ar kitą dieną visas žinutes ištrynė, be to pamatė, kad yra ištrinta iš jo „Facebook“ draugų. Tiksliai negali pasakyti, ar pirma ištrynė žinutes ir pamatė, kad yra ištrinta iš draugų, ar atvirkščiai. Su D. K. turėjo bendrų finansinių įsipareigojimų, jie susitikdavo vieną kartą į mėnesį ir jis jai atiduodavo pinigus. Po šio susirašinėjimo, kai susitiko pirmą kartą su D. K., tai jam nieko nepasakė, nes jis atėjo pas ją į darbą atiduoti pinigų ir tai įvyko iš karto po susirašinėjimo. Ji tiksliai neprisimena, kada jam pasakė dėl gautos žinutės - ar siuntė jam SMS žinutę, ar telefoninio pokalbio metu, ar kai susitiko. Ji jam pasakė, kad pažiūrėtų pas save „Facebook“, nes galvojo, kad nežiūrint į tai, kad ji ištrynė susirašinėjimą, žinutės pas jį liko „Facebook“, jo asmeninėje paskyroje. Tačiau vėliau sužinojo, kad jai ištrynus, dingo ir pas jį. Jis jai pasakė, kad grįžęs namo pasižiūrės. Vėliau D. K. jai atsiuntė žinutę, kad jai jokios žinutės iš savo paskyros nerašė ir paklausė ar ji juo tiki, ji atsakė, kad taip. Jis sakė, kad šias žinutes jo manymu rašė kažkas, kas įsibrovė į jo paskyrą „D. K.“, nes jis ja nesinaudoja jau ilgą laiką. Ji ištrynė visą pokalbį iš karto po susirašinėjimo, todėl pateikti susirašinėjimo negali (2 t., b. l. 49-50).

Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad D. K. pažįsta, bet nėra klientas; kaltinamąją pažįsta iš matymo. Su D. K. bendrauja retai. Liudytojas paklausė, ar jis nematė savo brolio, ar nežino, kur jis. Vietoj atsakymo gavo žinutę „debil“ ir buvo ištrintas iš jo draugų. Kitą dieną su D. K. susitiko. Bandė išsiaiškinti, kas yra. Jis nieko nesuprato. Liudytojas jam parodė tą žinutę. D. K. labai nustebo. Nukentėjusiajam jau anksčiau žmonės buvo minėję, bet jis nieko nesuprasdavo. Liudytojas yra D. K. draugas, žino, ką jis veikia, bet nėra klientas. Tuo metu D. K. nesuprato, kas čia dedasi. Sakė, kad „čia tikrai ne aš“. Dabar su juo bendrauja. Jokių finansinių reikalų su juo neturėjo. Kai gavo žinutę „debil“, atrašė klaustuku. Tuo metu liudytoją ištrynė iš draugų. Kitą dieną susitiko, bandė išsiaiškinti, kas atsitiko, bet jis nieko nesuprato. Liudytojas parodė tą žinutę savo telefone. D. K. buvo labai nustebęs, net pabalęs. Liudytojas jautėsi blogai dėl tokios žinutės. Nukentėjusysis buvo priblokštas, jis jautėsi nepatogiai. Liudytojas su D. K. bendravo tik draugų rate. Viešai prieinamos informacijos netikrino. Su kitais draugais apie D. K. žinutę nekalbėjo. D. K. minėjo, kad tai jau ne pirmas atvejis, bet liudytojas pirmas jam parodė. Ta žinutė buvo skirta tik liudytojui. Su D. K. bendrauja, su jo pusbroliu taip pat bendrauja. Liudytojo darbui, karjerai, autoritetui ši žinutė nepakenkė, žinutę matė tik jis. „Viber“ naudojasi. Per „Viber“ tokio pobūdžio D. K. pranešimų nebuvo. Ar buvo D. K. pranešimas per „Viber“, kad vyksta ikiteisminis tyrimas – gali būti, bet neprisimena (2 t., b.l.172-178).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ turi susikūręs asmeninę paskyrą „A. A.“. Su D. K. yra vaikystės draugai, susitinka maždaug kartą per metus. Per socialinį tinklą „Facebook“ su D. K. bendrauja labai retai, į metus gal porą kartų. 2016 m. gruodžio 25 d. 21.16 val. jis parašė į asmeninę „D. K.“ paskyrą žinutę norėdamas sužinoti, kur yra jo pusbrolis, ar jis jo nematė. Tada gavo iš D. K. žinutę 2016 m. gruodžio 25 d. 21.16 val. su atsakymu „debil“. Jis atrašė jam klaustuką, nes nesuprato nieko. Po šių žodžių jis iš karto buvo pašalintas iš D. K. draugų. Iš D. K. paskyros gavo tik šią vienintelę įžeidžiančio turinio žinutę, daugiau tokių negavo. Kitą dieną susitiko su D. K., jis jam pasakė apie tai, kokią žinutę gavo iš jo paskyros, tačiau D. K. nesuprato, galvojo, kad jis juokauja, patikėjo tik tada, kai kitą dieną su juo susitiko ir parodė iš jo paskyros rašytą žinutę jam asmeniškai su tekstu „debil“ (2 t., b . l. 40-47).

Priede prie D. K. 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo pateikiama D. K. „Facebook“ paskyros informacija, taip pat informacija apie prisijungimo prie paskyros laiką, IP adresus, naršykles, kurias naudojant buvo prisijungta prie paskyros (1 t., b. l. 29-57).

Priede prie D. K. 2017 m. rugsėjo 5 d. apklausos protokolo pateikiama informacija, kad D. K. negali atkurti slaptažodžio (1 t., b. l. 64, 79-80).

2017 m. sausio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. K.“ duomenų, pateiktų prie jo 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo, kopijos apžiūra. Apžiūrėjus techninius duomenis dėl prisijungimų prie paskyros „D. K.“ nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. prie šios paskyros buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115 (AB „Baltic data center“), 90.140.67.75 (UAB „Tele2“), 78.56.70.245 (AB „Baltic data center“), 90.140.0.18 (UAB „Tele2“), 80.111.155.190 (Airija), 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.246.156 (AB „Baltic data center“), 82.135.237.76 (AB „Baltic data center“), 217.76.196.150 (Ukraina), 90.140.31.155 (UAB „Tele2“), 90.140.246.113 (UAB „Tele2“), 90.140.95.97 (UAB „Tele2“), 46.249.181.111 (UAB „Splius“) (1 t., b . l. 81-82).

Iš UAB „Cgates“ atsakymo Nr.29 matyti, kad IP adresas 185.54.14.244 priklausė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), interneto paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.104).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.108).

Iš užsienio kompanijos „Facebook“ gautoje informacijoje apie vartotojo „D. K.“ paskyrą matyti IP adresai, iš kurių buvo jungtasi prie šios paskyros laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. vasario 4 d. (1 t. b. l. 115-141).

2017 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota „Facebook Inc“ pateiktos informacijos apie vartotojo „D. K.“ paskyrą apžiūra. Nustatyta, kad registruojant „D. K.“ paskyrą vartotojas pateikė šiuos kontaktinius duomenis: elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2014 m. sausio 6 d.). Apžiūrint informaciją apie prisijungimus prie šios paskyros nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115, 78.56.70.245, 82.135.237.76, 185.54.14.244, 82.135.246.156 (1 t., b. l. 142-143).

Iš užsienio kompanijos „GoogleInc“ gauta informacija apie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) vartotoją. Iš šios informacijos matyti, kad vartotojas yra D. K., paskutinis prisijungimas 2016-12-30 (1 tomas, b.l.154).

Iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros rašto matyti, jog atsisakyta kreiptis į kompetentingas Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos (2 t., b. l. 1).

Iš 2017 m. rugsėjo 5 d. nukentėjusiojo D. K. savanoriškai pateikto mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta telefone esančios funkcijos „Messages“ istorija, kurioje talpinamos kompanijos „Google.com“ siųstos žinutės su patvirtinimo kodais nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. (2 t., b. l. 14-19).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti iš „D. K.“ „Facebook“ paskyros A. K. siųsta žinutė, jos turinys ir siuntimo laikas (2 t., b. l. 42-47).

Dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Dėl BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kyla tam, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos. Taigi minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodyta eilė neteisėtų veiksmų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o neteisėti veiksmai gali pasireikšti tiek sugadinimu, sunaikinimu ar elektroninių duomenų pakeitimu. Esanti galimybė specialios programinės įrangos pagalba atstatyti, atkurti sunaikintus, sugadintus, pakeistus ar pašalintus duomenis nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Jos nepašalina ir tas faktas, kad nukentėjusysis bendrauja su pašalintais iš „Facebook“ paskyros asmenimis. Pati kaltinamoji neginčija savo neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sunaikinti D. K. „Facebook“ paskyros duomenys. Pati kaltinamoji patvirtino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama D. K. socialinio tinklo „Facebook“ pavadinimu „D. K.“ neteisėtai įgytus prisijungimo duomenis, be nukentėjusiojo leidimo, prisijungė prie šios paskyros ir, emocijų ir nuoskaudos apimta, atsitiktinai pašalino kelis D. K. informacinės sistemos „Facebook.com“ draugus: vartotoją pavadinimu „E. B.“ bei vartotoją, pavadinimu „A. A.“. „Facebook.com“ draugų pašalinimą iš sistemos patvirtino liudytojai E. B. bei A. K. (2 t., b.l.172-178); taip pat nukentėjusysis (3 t., b.l.8-12), teigdamas, jog dėl to jam kilo neturtinė žala, kurią vertina 1500 eurų dydžiu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina priede prie D. K. 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo pateikta D. K. „Facebook“ paskyros informacija, taip pat informacija apie prisijungimo prie paskyros laiką, IP adresus, naršykles, kurias naudojant buvo prisijungta prie paskyros (1 t., b. l. 29-57). 2017 m. sausio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. K.“ duomenų, pateiktų prie jo 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo, kopijos apžiūra. Apžiūrėjus techninius duomenis dėl prisijungimų prie paskyros „D. K.“ nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. prie šios paskyros buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115 (AB „Baltic data center“), 90.140.67.75 (UAB „Tele2“), 78.56.70.245 (AB „Baltic data center“), 90.140.0.18 (UAB „Tele2“), 80.111.155.190 (Airija), 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.246.156 (AB „Baltic data center“), 82.135.237.76 (AB „Baltic data center“), 217.76.196.150 (Ukraina), 90.140.31.155 (UAB „Tele2“), 90.140.246.113 (UAB „Tele2“), 90.140.95.97 (UAB „Tele2“), 46.249.181.111 (UAB „Splius“) (1 t., b . l. 81-82). Iš UAB „Cgates“ atsakymo Nr.29 matyti, kad IP adresas 185.54.14.244 priklausė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), interneto paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.104). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.108). 2017 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota „Facebook Inc“ pateiktos informacijos apie vartotojo „D. K.“ paskyrą apžiūra. Nustatyta, kad registruojant „D. K.“ paskyrą vartotojas pateikė šiuos kontaktinius duomenis: elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2014 m. sausio 6 d.). Apžiūrint informaciją apie prisijungimus prie šios paskyros nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115, 78.56.70.245, 82.135.237.76, 185.54.14.244, 82.135.246.156 (1 t., b. l. 142-143). Minėta, jog IP adresas 185.54.14.244, priklausė I. K., IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I. K. darbdaviui).

Nukentėjusiojo, liudytojų bei pačios kaltinamosios parodymus patvirtina iš „D. K.“ „Facebook“ paskyros A. K. siųsta žinutė, jos turinys ir siuntimo laikas (2 t., b. l. 42-47). Nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškė tuo, jog buvo apribotas nukentėjusiojo naudojimasis elektroniniais duomenimis, be nukentėjusiojo leidimo prisijungus prie paskyros pašalinus informacinės sistemos „Facebook.com“ D. K. draugus: vartotoją pavadinimu „E. B.“ bei vartotoją, pavadinimu „A. A.“. Veika padaryta netiesiogine tyčia – kaltinamoji ją darydama suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, leido jiems atsirasti. Taigi, tai materialioji nuskalstamos veikos sudėtis ir atsakomybei kilti būtini padariniai.

Pažymėtina, kad žalos dydis yra vertinamasis požymis, kurį lemia bendrieji baudžiamosios atsakomybės principai ir konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės: elektroninių duomenų pobūdis, jų statusas, nukentėjusiojo ypatybės, pažeistų interesų svarba, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam subjektui ir pan. Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė, socialinė, moralinė ir pan. Taigi darytina išvada, jog sprendžiant apie padarytos žalos dydį, t. y. padaryta žala didelė ar ne, ne visais atvejais būtina remtis tik padarytos žalos pinigine išraiška. Ar padaryta žala didelė, ar nedidelė, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis įvertino, kad jam padaryta 1500 EUR neturtinė žala, paaiškino, jog civilinio ieškinio dydį lemia tai, kad jo finansinė padėtis pablogėjo, nes daug žmonių nustojo lankytis; pablogėjo santykiai darbe su darbdaviu, nes sumažėjo jo klientų, teigė, kad jis patyrė emocinį šoką, net privačiai lankėsi pas psichologą. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis patyrė būtent tokio dydžio žalą, kad veika būtų kvalifikuotina pagal BK 196 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje nustatyta, kad elektroniniai duomenys buvo pramoginio pobūdžio, jų statusas nebuvo oficialus, prieinamas plačiajai visuomenei, elektroniniai duomenys šiuo atveju vertintini kaip keitimasis asmeninio pobūdžio informacija nukentėjusiojo draugų rate. D. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo veikla socialiniame tinkle būtų glaudžiai susijusi su jo profesine veikla, išskyrus paaiškinimus.

Vertinant pažeistų interesų svarbą, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam nukentėjusiajam, pažymėtina, jog duomenų, jog dėl konkrečios I. K. veikos nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo darbovietės ar jo paties darbo veikla, nukentėjusysis teismui taip pat nepateikė. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, kad darbdavys reiškė nepasitenkinimą juo ir tai susiję su kaltinamosios poveikiu jo „Facebook“ paskyrai, o ne su nukentėjusiojo darbo kokybe.

Kita vertus, atsižvelgiant į civilinio ieškovo statusą, kad jis yra kirpėjas, reklamuojantis savo darbus socialiniame tinkle, bendraujantis su draugais ir klientais, kas sukėlė tam tikrų, jo įvardintų nepatogumų, konstatuotina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė tam tikrą žalą, tačiau šiuo atveju reikia įvertinti, ar ta žala patenka į BK 196 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Liudytoja E. B. paaiškino, kad ji nustojo bendrauti ir naudotis nukentėjusiojo, kaip kirpėjo paslaugomis tik dėl to, jog jie išsiskyrė, bet ne dėl to, kad buvo pašalinta iš „Facebook“ draugų (2 t., b.l.172-178). Liudytojas A. K. nurodė, jog yra D. K. draugas, žino, ką jis veikia, bet nėra klientas. Su kitais draugais apie iš D. K. gautą žinutę nekalbėjo, liudytojo A. K. darbui, karjerai, autoritetui ši žinutė nepakenkė, žinutę matė tik jis (2 t., b.l.172-178).

Svarbu atsižvelgti į pačios kaltinamosios paaiškinimą teisiamojo posėdžio metu, jog ji viešai nerašė jokių pranešimų, kurie galėjo pakenkti vyro įvaizdžiui, asmenis ištrynė atsitiktine tvarka, „turėjo prisijungimus, todėl žiūrėjo, ar jis nekelia daugiau vaiko nuotraukų. Jokios kitos informacijos, kuri susijusi su jo darbine veikla, netrynė“ (2 t., b.l. 171-178).

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad kaltinamoji tris mėnesius jungėsi prie nukentėjusiojo „Facebook“ paskyros, o nukentėjusysis nepastebėjo, kad jo slaptažodis pakeistas, suponuoja išvadą, jog nukentėjusiajam „Facebook“ paskyra nebuvo tokia itin svarbi socialinio bendravimo prasme, kaip jis teigia; jis pats nurodė, jog nebuvo aktyvus „Facebook“ paskyros naudotojas. Tai savaime nereiškia, kad bet kuris asmuo gali neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos, daryti neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims, neteisėtai disponuoti elektroniniais duomenimis ir pan., tačiau tai taip pat turi įtakos vertinat patirtos žalos dydį.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo argumentai, jog kaltinamosios veiksmai sugadino jo reputaciją ir tai atsiliepia darbinėms pajamoms, o socialinis gyvenimas pradėjo byrėti, nepasitvirtino, nes nėra pateikta jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų: nukentėjusysis nepateikė jokių jo sumažėjusias pajamas dėl „Facebook“ neteisėto naudojimo patvirtinančių duomenų, o apklausti liudytojai nurodė, jog nebendravo su nukentėjusiuoju dėl kitų priežasčių (2 t., b.l. 171-178), taigi ir socialiniam gyvenimui, akivaizdu, pašalinus šiuos „Facebook“ draugus, nebuvo padaryta žymesnės neigiamos įtakos.

Žemesnės instancijos teismas

Iš D. K. „Facebook“ draugų buvo pašalinti tik du asmenys, su kuriais nukentėjusysis turėjo galimybę susisiekti ir iš tiesų vėliau su jais susiekė, paaiškino jiems situaciją, ką patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai E. B. ir A. K.

Šios aukščiau aptartos aplinkybės, bei tai kad iš D. K. „Facebook“ draugų buvo pašalinti tik du asmenys, su kuriais nukentėjusysis turėjo galimybę susisiekti; tai, kad nėra duomenų apie kitų duomenų sunaikinimą, sugadinimą, pašalinimą ar kitais būdais apribotą naudojimąsi tokiais duomenimis, kaip kad teigė nukentėjusysis; tai, kad D. K. nepateikė duomenų, jog buvo patyręs tokį emocinį šoką, jog privačiai kreipėsi į psichologą, teismo vertinimu suponuoja išvadą, kad nukentėjusiajam, buvo padaryta nedidelė žala, todėl I. K. veika kvalifikuojama pagal BK 196 straipsnio 3 dalį, bet ne BK 196 straipsnio 1 dalį, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte.

Dėl BK 198 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Baudžiamoji atsakomybė už BK 198 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kyla tam, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis.

Byloje esančiais įrodymai nustatyta, kad I. K. savo bute adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrenginiais, kuriems priskirti IP adresai 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.237.76 (AB „Telia“), neteisėtai įgijusi D. K. prisijungimo prie socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, pavadinimu „D. K.“ slaptažodį, panaudodama identifikacinius D. K. duomenis, t. y. informacinėje sistemoje nurodydama D. K. priklausančios paskyros slaptažodį ir tokiu būdu pristatydama save kaip šios paskyros valdytoją, neteisėtai prisijungusi prie šios paskyros, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 16.20 val. iki 2016 m. gruodžio 28 d. 07.23 val. neteisėtai stebėjo asmeninės D. K. paskyros turinį (nuotraukas, susirašinėjimus, draugus, esančius drauguose ir kitą.). Pati kaltinamoji I. K. paaiškino, kad „turėjo prisijungimus, todėl žiūrėjo, ar jis nekelia daugiau vaiko nuotraukų“(2 t., b.l. 171-178).

Be to, be kaltinamosios prisipažinimo, byloje yra ir kiti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys I. K. kaltę: 2017 m. sausio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. K.“ duomenų, pateiktų prie jo 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo, kopijos apžiūra. Apžiūrėjus techninius duomenis dėl prisijungimų prie paskyros „D. K.“ nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. prie šios paskyros buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115 (AB „Baltic data center“), 90.140.67.75 (UAB „Tele2“), 78.56.70.245 (AB „Baltic data center“), 90.140.0.18 (UAB „Tele2“), 80.111.155.190 (Airija), 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.246.156 (AB „Baltic data center“), 82.135.237.76 (AB „Baltic data center“), 217.76.196.150 (Ukraina), 90.140.31.155 (UAB „Tele2“), 90.140.246.113 (UAB „Tele2“), 90.140.95.97 (UAB „Tele2“), 46.249.181.111 (UAB „Splius“) (1 t., b . l. 81-82). Iš UAB „Cgates“ atsakymo Nr.29 matyti, kad IP adresas 185.54.14.244 priklausė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), interneto paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.104). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.108). 2017 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota „Facebook Inc“ pateiktos informacijos apie vartotojo „D. K.“ paskyrą apžiūra. Nustatyta, kad registruojant „D. K.“ paskyrą vartotojas pateikė šiuos kontaktinius duomenis: elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2014 m. sausio 6 d.). Apžiūrint informaciją apie prisijungimus prie šios paskyros nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115, 78.56.70.245, 82.135.237.76, 185.54.14.244, 82.135.246.156 (1 t., b. l. 142-143). Minėta, jog IP adresas 185.54.14.244, priklausė I. K., IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I. K. darbdaviui).

Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 198 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas – informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas). Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema. Nusikaltimo objektyvioji pusė apibrėžiama kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Nusikaltimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais (veikimu). Prisijungimu prie informacinės sistemos laikytinas informacinės sistemos vartotojo ar abonento veiksmai, kuriais jis gali prieiti prie atitinkamos svetimos informacinės sistemos resursų (kompiuterio techninės įrangos, periferinių įrenginių, saugomos ar perduodamos kompiuterinės informacijos ir pan.). Toks prisijungimas turi būti neteisėtas, t. y. neturint informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio: prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį, panaudojant nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, išvengiant identifikacijos, apeinant užkardas ir pan., taip pat išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę pamatyti informacinės sistemos laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.). Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvai gali būti įvairūs (siekis toliau daryti kitus nusikaltimus, susipažinti su informacijos turiniu, chuliganiškos ar kitos paskatos), tačiau jie nėra privalomas šio nusikaltimo sudėties požymis.

Byloje nustatyta, jog I. K. būdama bute adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrenginiais, kuriems priskirti IP adresai 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.237.76 (AB „Telia“), turėdama prieigą prie „Facebook“ socialinio tinklo paskyros, pavadinimu „D. K.“, panaudodama neteisėtai įgytus identifikacinius D. K. duomenis, t. y. informacinėje sistemoje nurodydama D. K. priklausančios paskyros slaptažodį ir tokiu būdu pristatydama save kaip šios paskyros valdytoją, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje, 29 kartus neteisėtai prisijungė bei būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), 99 kartus neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos „Facebook.com“ asmeninės „D. K.“ paskyros ir iš šios paskyros D. K. vardu parašė pranešimus jo „Facebook.com“ draugams, t. y. 2016 m. spalio - lapkričio mėn. parašė pranešimą „Facebook“ vartotojui „E. B.“ su tekstu - „Gal man pačiulptum?“, po ko pašalino E. B. iš D. K. „Facebook“ draugų; 2016 m. gruodžio 25 d. 21.16 val. parašė pranešimą „Facebook“ vartotojui „A. A.“ su tekstu „debil“, po ko pašalino jį („A. A.“) iš D. K. draugų, tokiais savo veikimais pažeisdama informacinės sistemos „Facebook.com“ apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos. Anksčiau minėtus I. K. neteisėtus veiksmus, prisijungiant prie Facebook“ socialinio tinklo paskyros, pavadinimu „D. K.“, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų E. B., A. K. bei pačios kaltinamosios parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja E. B. patvirtino, kad iš „Facebook.com“ asmeninės „D. K.“ paskyros gavo žinutę su tekstu - „Gal man pačiulptum?“, po ko buvo pašalinta E. B. iš D. K. „Facebook“ draugų (2 t., b.l.172-178). Liudytojas A. K. patvirtino, kad iš „Facebook.com“ asmeninės „D. K.“ paskyros gavo žinutę su tekstu „debil“, po ko buvo pašalintas kaip draugas pavadinimu „A. A.“ iš D. K. draugų (2 t., b.l.172-178). Nukentėjusysis patvirtino, kad liudytojas A. K. jam parodė minėtą žinutę, jis žinučių šiems asmenims nerašė, jų nepašalino iš draugų.

Be kaltinamosios prisipažinimo byloje yra ir kiti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys I. K. kaltę: 2017 m. sausio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. K.“ duomenų, pateiktų prie jo 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo, kopijos apžiūra. Apžiūrėjus techninius duomenis dėl prisijungimų prie paskyros „D. K.“ nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. prie šios paskyros buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115 (AB „Baltic data center“), 90.140.67.75 (UAB „Tele2“), 78.56.70.245 (AB „Baltic data center“), 90.140.0.18 (UAB „Tele2“), 80.111.155.190 (Airija), 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.246.156 (AB „Baltic data center“), 82.135.237.76 (AB „Baltic data center“), 217.76.196.150 (Ukraina), 90.140.31.155 (UAB „Tele2“), 90.140.246.113 (UAB „Tele2“), 90.140.95.97 (UAB „Tele2“), 46.249.181.111 (UAB „Splius“) (1 t., b . l. 81-82). Iš UAB „Cgates“ atsakymo Nr.29 matyti, kad IP adresas 185.54.14.244 priklausė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), interneto paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.104). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.108). 2017 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota „Facebook Inc“ pateiktos informacijos apie vartotojo „D. K.“ paskyrą apžiūra. Nustatyta, kad registruojant „D. K.“ paskyrą vartotojas pateikė šiuos kontaktinius duomenis: elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2014 m. sausio 6 d.). Apžiūrint informaciją apie prisijungimus prie šios paskyros nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115, 78.56.70.245, 82.135.237.76, 185.54.14.244, 82.135.246.156 (1 t., b. l. 142-143). Minėta, jog IP adresas 185.54.14.244, priklausė I. K., IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I. K. darbdaviui).

Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamosios I. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 198² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 198² straipsnio 1 dalį kyla tam, nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies.

Kaltinamoji neneigė, jog žinodama buvusio sutuoktinio D. K. prisijungimo prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), slaptažodį, prisijungė prie jo elektroninio pašto paskyros ir pasinaudodama „Facebook“ slaptažodžio priminimo funkcija, atsisiuntė į šį elektroninį paštą prisijungimo prie „Facebook.com“ paskyros pavadinimu „D. K.“, susietos su el. p. (duomenys neskelbtini) slaptažodį, taigi tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. gruodžio 29 d. laikė slaptažodį, skirtą prisijungti prie informacinės sistemos bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198² straipsnio 1 dalyje. Tai, kad kaltinamoji neteisėtai įgijo slaptažodį ir jį laikė, patvirtina ir jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog „kadangi žinojo vyro prisijungimo prie jo elektroninio pašto slaptažodį, atsisiuntė į jo paštą jo „Facebook“ paskyros prisijungimo duomenis, t. y. slaptažodį (pasinaudojo slaptažodžio priminimo funkcija)“ (2 t., b. l. 55-56). Taip pat I. K. kaltę patvirtina ir tai, jog priede prie D. K. 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo pateikta D. K. „Facebook“ paskyros informacija, taip pat informacija apie prisijungimo prie paskyros laiką, IP adresus, naršykles, kurias naudojant buvo prisijungta prie paskyros (1 t., b. l. 29-57). 2017 m. sausio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. K.“ duomenų, pateiktų prie jo 2017 m. sausio 31 d. apklausos protokolo, kopijos apžiūra. Apžiūrėjus techninius duomenis dėl prisijungimų prie paskyros „D. K.“ nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. prie šios paskyros buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115 (AB „Baltic data center“), 90.140.67.75 (UAB „Tele2“), 78.56.70.245 (AB „Baltic data center“), 90.140.0.18 (UAB „Tele2“), 80.111.155.190 (Airija), 185.54.14.244 (UAB „Cgates“), 82.135.246.156 (AB „Baltic data center“), 82.135.237.76 (AB „Baltic data center“), 217.76.196.150 (Ukraina), 90.140.31.155 (UAB „Tele2“), 90.140.246.113 (UAB „Tele2“), 90.140.95.97 (UAB „Tele2“), 46.249.181.111 (UAB „Splius“) (1 t., b . l. 81-82). Iš UAB „Cgates“ atsakymo Nr.29 matyti, kad IP adresas 185.54.14.244 priklausė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), interneto paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.104). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.108). 2017 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota „Facebook Inc“ pateiktos informacijos apie vartotojo „D. K.“ paskyrą apžiūra. Nustatyta, kad registruojant „D. K.“ paskyrą vartotojas pateikė šiuos kontaktinius duomenis: elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2014 m. sausio 6 d.). Apžiūrint informaciją apie prisijungimus prie šios paskyros nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo prisijungta iš IP adresų: 85.206.22.115, 78.56.70.245, 82.135.237.76, 185.54.14.244, 82.135.246.156 (1 t., b. l. 142-143). Minėta, jog IP adresas 185.54.14.244, priklausė I. K., IP adresas 82.135.237.76 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I. K. darbdaviui).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad I. K. veikoje yra visi BK 198² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jos aptarta veika kaltinamajame akte kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

Už BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 198 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 198² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaltinamoji I. K., neteista (2 t., b. l. 96), dirbanti (2 t., b. l. 91), turinti išlaikytinį, administracine tvarka bausta, tačiau nuobaudos negalioja (2 t., b. l. 95). duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Kaltinamoji I. K. prisipažino kalta dėl visų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi, nors žalos atsiradimo faktą neigė; byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, nes to prašė visi proceso dalyviai, tačiau esmines nusikalstamų veikų aplinkybes kaltinamoji visgi pripažino ir tai vertinama kaip atsakomybė lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Veikos mažareikšmiškumas bei nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2007, 2K-568/2007, 2K-284-696/2017, 2K-87-696/2018).

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, jog BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą.

Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgiama ir į objektyviuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Aptariant objektyvųjį veikos mažareikšmiškumo kriterijų, atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, 2K-60-303/2018).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004-12-29 ir 2006-01-16 nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Taigi, šiuo atveju vertintina, ar I. K. padaryti teisės pažeidimai buvo tokie, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus.

Teismas sprendžia, kad formaliai I. K. padaryta veika, pasireiškusi neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenis, neteisėtu elektroninių duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu disponavimu prisijungimo slaptažodžiu, gali būti vertinama kaip atitinkanti BK 196 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyti tik du pašalinimo iš nukentėjusiojo Facebook draugų atvejai, į tai, kad veika padaryta buvusiam šeimos nariui, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį sieja bendras vaikas bei buvęs bendras gyvenimas, įvertinus išgyvenimus dėl šeimos iširimo, žinojimą apie nukentėjusiojo, buvusio kaltinamosios sutuoktinio, romantiškus santykius su kita moterimi, į tai, kad veika padaryta esant konfliktinei situacijai dėl šeimos iširimo, vaiko išlaikymo; į tai, kad pati kaltinamoji paaiškino, kad pasielgė neapgalvotai, spontaniškai, dėl to gailisi; atsižvelgus į tai, kad nebuvo pasikėsinta į tokius svarbius įstatymo saugomus gėrius kaip sveikata, turtas; įvertinus tai, kad turtinė žala nėra padaryta (jos neprašė atlyginti nukentėjusysis), atsižvelgus į susiklosčiusią įtemptą situaciją tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo - nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui. Pasisakydamas, kodėl mano esant reikalinga kaltinamosios veiką iš BK 196 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 196 straipsnio 3 dalį, teismas įvertino elektroninių duomenų pobūdį, jų statusą, nukentėjusiojo ypatybes, pažeistų interesų svarbą, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam nukentėjusiajam, todėl dar kartą šių argumentų nekartoja, tačiau į paminėtas aplinkybes atsižvelgia, spręsdamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, be to atkreipdamas dėmesį, jog nukentėjusiojo argumentai, jog šie kaltinamosios veiksmai sugadino reputaciją ir tai atsiliepia darbinėms pajamoms, o socialinis gyvenimas pradėjo byrėti, nepasitvirtino. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek pagal objektyviuosius kriterijus (padaryta nereikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), tiek pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į I. K. tyčios kryptingumą, motyvus – turėjo siekį pašalinti vaiko nuotraukas, o tyčia pašalinti asmenis iš draugų rato susiformavo staiga, buvo nulemta emocijų) yra sąlygos pripažinti I. K. veiką mažareikšme. Pažymėtina ir tai, kad į I. K. yra teigiamai apibūdinama, anksčiau nenusikaltusi.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamosios I. K. asmenybę, jos elgesį proceso metu, darytina išvada, kad šiuo atveju jos veika nulemta neapdairaus, nepamatuoto ir neapgalvoto elgesio, todėl vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, turės jai auklėjamąjį poveikį bei užtikrins, kad ateityje ji elgsis atsakingai ir panašių veikų nebedarys. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir BK 37 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad į I. K. nusikalstama veika, numatyta BK 196 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, vertintina kaip mažareikšmė ir ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis).

67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. I. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę (neteista), išsilavinusi, dirbanti, tikslinga jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Teismo vertinimu, tokia įmoka, nors ir ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau teigiamai veiktų nukentėjusiosios asmenybę, motyvuotų nebenusikalsti. Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju.

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. pateikė 1500 EUR civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 68-75).

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Teismas sprendžia, kad, nutraukus baudžiamąją bylą I. K. BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių jos veika pripažintina mažareikšme, D. K. 1500 EUR civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Taip pat nukentėjusysis D. K. prašė priteisti 800,00 Eur turėtų procesinių išlaidų, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-75). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jos negali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-530-209/2017).

Kiti procesiniai klausimai

Šioje byloje kardomosios priemonės netaikytos, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Diskas, pateiktas kaip 2017 m. sausio 31 d. nukentėjusiojo apklausos protokolo priedas (prisegtas prie bylos) paliekamas saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 196 straipsnio 3 dalyje, padariusią nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje, padariusią nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, padariusią nusikaltimą, numatytą, numatytą BK 198² straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, I. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį I. K. dėl 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių išlaidų išieškojimo atmesti.

Diską, pateiktą kaip 2017 m. sausio 31 d. nukentėjusiojo apklausos protokolo priedą palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: