Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

2.10. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, 2K-322-1073/2019). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

2.12. Šiuo atveju teismas nustatė, kad jis, V. U., nuo 2013-11-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-09-01 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiais savo veiksmais pažeidė BAĮ 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nepateikė duomenų apie įvykusias ūkines ir finansines operacijas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje dalies įvykusių ūkinių operacijų:

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 8 sąskaitų faktūrų, bendra suma 42 748 Eur, kurios išrašytos už suteiktas paslaugas pagal sudarytą 2015-01-11 sutartį Nr. NO/20150111 su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų teikimo;

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 kasos pajamų orderių, bendra suma 11 500 Eur, kuriuos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas ir 11 500 Eur sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje;

– advokato (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų 4 sąskaitų faktūrų, bendra suma 7 451,74 Eur, kurios išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas pagal sudarytą 2017-02-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. 4395;

– 11 mokėjimo dokumentų dėl atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų grynaisiais pinigais UADBB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), bendra suma 1 833,03 Eur;

– be to, V. U. laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2016-03-21 neišsaugojo 4 sąskaitų faktūrų, išrašytų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas pagal sudarytą 2015-01-11 sutartį Nr. NO/20150111 su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklamos, tarpininkavimo, rengimų organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų teikimo, bendra suma 9 000 Eur, kurios buvo sunaikintos ar kitaip paslėptos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku.

Dėl BAĮ 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-09-01 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.13. Tačiau kartu iš skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad visos pinigų sumos, jų gavėjai ir mokėtojai yra tiksliai nustatyti.

2.15. Kasacinio teismo 2021-06-22 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 netiesiogiai buvo suformuota nauja BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklė. Kasacinis teismas pasisakė, kad baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. turima omenyje BK 222 straipsnio 1 dalį), vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas. Kasacinis teismas pasisakė, kad BK turi koreliuoti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK) ir kad neišeitų taip, kad, formaliai nustatęs padarinius dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (negalėjimas nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), teismas taikys baudžiamąją atsakomybę, nors ANK už apgaulingą apskaitą taip pat numatyta atsakomybė ir dėl tokios veikos tokias pačias pasekmes taip pat formaliai galima nustatyti. Dar kitaip tariant, kasacinis teismas pasisakė ir suformavo taisyklę, kad negali susidaryti situacija, kai formaliai galima konstatuoti BK 222 straipsnio 1 dalies pasekmes, tačiau tai nėra taip pavojinga, o pavojingumą atskleidžia būtent ANK nustatytos ribos. Pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018-01-01 yra 50 Eur.

2.16. Nagrinėjamu atveju aktuali yra ir apeliaciniame skunde minima Klaipėdos apygardos teismo nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-154-255/2019, AN2-132-361/2019 suformuota praktika, iš kurios matyti, kad už panašaus pobūdžio ir masto pažeidimus, susijusius su apgaulingu apskaitos tvarkymu, asmenys yra traukiami ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2021-06-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas. Šioje byloje kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad neįtrauktos į apskaitą pajamos ir išlaidos tiksliai nustatytos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos tik penkios ūkinės operacijos, padarė išvadą, jog tai netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Panašios pozicijos nagrinėjamu klausimu toliau yra nuosekliai laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-487/2022). Šiame kontekste pagrįstai galima teigti, kad, nustačius vienokio ar kitokio pobūdžio buhalterinės apskaitos pažeidimus, bet nenustačius BK 222 straipsnyje nustatytų padarinių, galėtų būti keliamas klausimas tik dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 205 straipsnį ar atitinkamai ANK 99 straipsnio 3 dalį.

2.17. Nagrinėjamu atveju byloje esančioje 2018-11-16 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad bendrovė nesumokėjo 1 901 Eur pelno mokesčio ir tuo valstybės biudžetui padarė 1 901 Eur nuostolį. Tad galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėptų mokesčių suma neviršija ANK 205 straipsnio 5 dalyje nurodytų dydžių, dėl to, V. U. teigimu, jam taikytina ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Tuo labiau, kad civilinis ieškinys byloje iš viso nebuvo pareikštas ir, kaip bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, jokių raginimų ar pranešimų dėl nesumokėtų mokesčių iš VMI jis nebuvo gavęs, nors apie šios bylos nagrinėjimą teisme VMI buvo žinoma.

2.18. Tačiau teismas ne tik nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota taisykle dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo atribojimo, bet skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nors civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau specialisto išvadoje yra konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų galėjo būti nesumokėtas visas mokėtinas pelno mokestis, taigi dėl padaryto nusikaltimo galėjo būti padaryta žala valstybei. Tokios teismo formuluotės patvirtina, kad byla yra išnagrinėta visiškai formaliai, nuosprendį grindžiant prielaidomis, nevertinant galbūt nuslėptų mokesčių sumos dydžio ir todėl net nekeliant klausimo dėl administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės taikymo.

2.19. Apeliantas neginčija, kad buvo padaryti tam tikri buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl to, kaip nurodyta specialisto išvadoje, galėjo būti padaryta 1 901 Eur žala valstybės biudžetui. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisykle, kurios esmė – baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas.

2.20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003-06-10, 2004-12-29 ir 2006-01-16 nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs: „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Konstitucinis Teismas, atskleisdamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, turinį, pažymėjo, kad ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (LAT 2009-10-06 ir 2011-05-24 nutartys Nr. 2K-369/2009 ir Nr. 2K-262/2011).

Dėl kitų teismo argumentų

2.21. V. U. nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios aplinkybės, galinčios patvirtinti liudytojos S. O. suinteresuotumą sąmoningai neteisingai tvarkyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir neįtraukti į apskaitą jai įmonės vadovo pateiktų dokumentų.

2.22. Apeliantas nurodo, kad jis į bylą pateikė el. laiškus, rašytus S. O., ir iš S. O. gautus atsakymus, kurie, V. U. teigimu, įrodo, kad ji galėjo turėti suinteresuotumą jam pakenkti. 2017-11-07 jis išsiuntė S. O. el. laišką, kuriuo paklausė, kada ji galės perduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus įmonės įgaliotam asmeniui. Atsakydama į šį laišką, S. O. paklausė, kaip bus su atsiskaitymu už buhalterines paslaugas, skolos likutis 1 722, 74 Eur, o 2017-11-18 jam siųstame el. laiške nurodė, kad dokumentų galės atvykti pasiimti, kai bus padengtas įsiskolinimas. Minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad S. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus laikė ne todėl, kad, anot teismo, nemokamai teikė dar ir dokumentų saugojimo paslaugą, o todėl, kad tokiu būdu tikėjosi atgauti skolą už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, S. O. bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kodėl laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 jos pačios išrašytos sąskaitos nėra įtrauktos į buhalterinę apskaitą. S. O. darė prielaidą, kad sąskaitos direktoriaus, t. y. jo, V. U., nurodymu galėjo būti anuliuotos, tačiau negalėjo prisiminti, ar jis buvo davęs nurodymą anuliuoti nors vieną sąskaitą. Tuo tarpu jis, V. U., bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad niekada nebuvo nurodęs panaikinti nors vienos sąskaitos, tai patvirtina ir iš eilės einantys išrašytų sąskaitų numeriai, ko nebūtų, jeigu būtų buvę nurodymų dėl vienos ar kitos sąskaitos panaikinimo.

2.23. Nurodytų aplinkybių pagrindu V. U. laikosi nuomonės, kad teismas formaliai vertino aplinkybes, susijusias su jo atsakomybe, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, tai lėmė neteisingo ir todėl panaikintino sprendimo byloje priėmimą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis V. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. V. U. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir prašo dėl šio nusikaltimo jį išteisinti, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad nors, kaip konstatuota 2018-11-16 specialisto išvadoje, ir buvo padaryti tam tikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, tačiau, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, iš viso nenustatė pažeidimo masto ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota taisykle dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo atribojimo. Pasak V. U., teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nuosprendį grindė prielaidomis, nevertindamas galbūt nuslėptų mokesčių sumos dydžio ir todėl net nekeldamas klausimo dėl administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės jam taikymo. 2018-11-16 specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė nesumokėjo 1 901 Eur pelno mokesčio ir tuo valstybės biudžetui padarė 1 901 Eur nuostolį, tad galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėptų mokesčių suma (jokių pranešimų dėl nesumokėtų mokesčių iš VMI jis negavo, civilinis ieškinys byloje nepareikštas) neviršija ANK 205 straipsnio 5 dalyje nurodytų dydžių, dėl to, V. U. teigimu, jam taikytina ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (LAT nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-144-495/2023).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė visus byloje ištirtus įrodymus ir, įvertinęs juos tiek atskirai, tiek jų visumą, jų pagrindu priėmė V. U. apkaltinamąjį nuosprendį. Šio teismo išvada dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių buvimo padaryta remiantis bylos įrodymų visumos analize, t. y. buvo įvertinta ne tik byloje pateikta 2018-11-16 specialisto išvada Nr. 04/12-2-9-12254 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 91–104), kurioje, be kita ko, konstatuota, jog: „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00261-17 medžiagą bei pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d., 16 str. 1 d., 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-02-28 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.“, bet ir 2020-04-14 apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 8–15), kuriame minėtą išvadą pateikusi vyr. specialistė D. B., įvertinusi papildomai gautus ne tik 2015-10-01–2017-02-28, bet ir 2017-02-28–2017-09-01 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai reikšmingus dokumentus, padarė analogišką išvadą, kad visą kaltinime nurodytą laikotarpį (2015-10-01–2017-09-01) buvo daromi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y., remiantis tyrimui pateikta bylos medžiaga, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neužregistravo: 2015-10-01–2017-02-28 laikotarpiu 8 atvejais bendros 42 748 Eur sumos sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė suteiktų paslaugų pardavimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2015-10-01–2016-03-31 laikotarpiu 6 atvejais iš viso 11 500 Eur grynųjų pinigų iš šios įstaigos už suteiktas paslaugas gavimo ir šia suma sumažino dokumentinį pinigų likutį kasoje bei neišsaugojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų bendros 9 000 Eur sumos 4 sąskaitų faktūrų, todėl negalima nustatyti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsiskolinimo tiriamojo laikotarpio pabaigoje; 2017-03-31–2017-09-01 laikotarpiu 4 atvejais advokato (duomenys neskelbtini) kontoros „(duomenys neskelbtini)“ bendros 7 451,74‬ Eur sumos išrašytų sąskaitų faktūrų už suteiktas teisines paslaugas; 2015-12-02–2016-10-31 laikotarpiu 11 atvejų bendros 9 284,77 Eur mokėjimų grynaisiais pinigais UADBB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų (9 pinigų priėmimo kvitų, 1 tarpfilialinio kasos pajamų orderio, 1 kasos pajamų orderio, 4 PVM sąskaitų faktūrų).‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬

8. Nors V. U. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu tvirtino, kad visos kaltinamajame akte nurodytos sąskaitos faktūros buvo pateiktos jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį iki 2017-07-31 tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tačiau kaip nurodė kaip liudytoja šioje byloje apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą faktiškai tvarkiusi S. O., vadovo prašymu ji išrašydavo sąskaitas ir kasos pajamų orderius už renginių organizavimą ir laukdavo jų su parašais bei apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, tačiau ji negavo dokumentų, kad tos paslaugos buvo atliktos (nė vienas dokumentas negrįžo pasirašytas), todėl tiek išrašytos sąskaitos faktūros dėl įmonės paslaugų pardavimo, tiek atsiskaitymą už šias paslaugas patvirtinantys kasos pajamų orderiai nebuvo užregistruoti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, V. U. nepagrįstai sąskaitų faktūrų išrašymo faktą bando prilyginti tinkamam ūkinių operacijų užregistravimui įmonės buhalterinėje apskaitoje, kadangi jos nors ir buvo išrašytos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai S. O. nebuvo grąžintos pasirašytos, todėl nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Taip pat į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti ir pinigų priėmimo kvitai bei kasos pajamų orderiai, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo už apmokėtas draudimo paslaugas faktą. S. O. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos nebuvo įmanoma tinkamai sutvarkyti, nes dokumentų trūkdavo ir apie tai direktorius buvo informuojamas.

9. Apelianto teiginiai, kad S. O. galbūt buvo suinteresuota jam pakenkti, nes, atsakydama į jo 2017-11-07 išsiųstą el. laišką, kada ji galės perduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus įmonės įgaliotam asmeniui, 2017-11-18 jam siųstame el. laiške nurodė, kad dokumentų galės atvykti pasiimti, kai bus padengtas 1 722, 74 Eur įsiskolinimas už buhalterines paslaugas, nepagrįsti, nes pats priminimas (reikalavimas) sumokėti įsiskolinimą už suteiktas buhalterines paslaugas niekaip nepatvirtina galimo įmonei buhalterines paslaugas teikusio asmens suinteresuotumo pakenkti jos vadovui. Tokios išvados neleidžia daryti ir V. U. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad S. O. bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo nurodyti, kodėl jos pačios laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 išrašytos sąskaitos nėra įtrauktos į buhalterinę apskaitą, nes, kaip matyti iš pastarosios parodymų, sąskaitos direktoriaus nurodymu galėjo būti anuliuotos. Nors V. U. tvirtina, kad jis niekada nebuvo nurodęs panaikinti nors vienos sąskaitos ir tai patvirtina ir iš eilės einantys išrašytų sąskaitų numeriai, tačiau S. O. to kategoriškai ir nepatvirtino. Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikiamus dokumentus, todėl kalbėti apie galimą S. O., faktiškai tvarkiusios įmonės buhalterinę apskaitą, suinteresuotumą apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti šios įmonės direktorių V. U., kai jis pats buvo atsakingas už savo vadovaujamos įmonės tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą, nėra pagrindo.

10. Nors, V. U. teigimu, tyčios apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą jis neturėjo, be to, apelianto nuomone, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad visos pinigų sumos, jų gavėjai ir mokėtojai yra tiksliai nustatyti, o už panašaus pobūdžio pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė, tačiau šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, į apskaitą nebuvo įtraukta ne viena, o keliolika buhalterinių operacijų (iš viso 12 sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma 50 199,74 Eur (42 748+7 451,74), 11 pirminių apskaitos dokumentų – 9 pinigų priėmimo kvitų, 1 tarpfilialinio kasos pajamų orderio ir 1 kasos pajamų orderio, kurių bendra suma 1 833,03 Eur), taip pat nebuvo išsaugotos 4 bendros 9 000 Eur sumos sąskaitos faktūros, išrašytos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimai, susiję su išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registravimu, jų tinkamu saugojimu, taip pat nustatyti kasos tvarkymo taisyklių pažeidimai, susiję su įmonės pajamas ir išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų pateikimu ir įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą, buvo daromi pakankamai ilgą laiką (laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-09-01) ir nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, remiantis vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nebuvo įmanoma (įmonės pajamos ir išlaidos, jų gavėjai ir mokėtojai aptariamu laikotarpiu buvo nustatyti tik atlikus priešpriešinius patikrinimus, apklausus liudytojus ir įvertinus kitus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis). Kadangi šių duomenų nebuvo įmanoma nustatyti analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atsirado BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014,2K-180/2014,2K-7-234-942/2015 ir kt.). Šiuo atveju įvertinus ne tik 2018-11-16 specialisto išvadą Nr. 04/12-2-9-12254 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, bet ir apgaulingos apskaitos tvarkymo intensyvumą, dažnumą abejonių dėl šioje byloje BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingų padarinių pagrįstumo nekyla.

11. V. U. apeliaciniame skunde minimoje kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapati nagrinėjamai bylai. Minimoje byloje LAT, įvertinęs tai, kad neįtrauktos į apskaitą pajamos ir išlaidos tiksliai nustatytos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos tik 5 ūkinės operacijos, be kita ko, įvertinęs ir įmonės apyvartą, padarė išvadą, jog tai netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia išvada padaryta įvertinus ir tai, jog specialisto išvada (kartu su jos korekcijomis), kurioje buvo konstatuota, jog dėl neįtrauktų į apskaitą operacijų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, buvo sąlyginė, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog 33 185,47 Eur pajamų buvo neįtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl baudžiamajame įstatyme nustatytos pasekmės nekilo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta daug buhalterinių operacijų: 12 bendros 50 199,74 Eur sumos sąskaitų faktūrų, 11 bendros 1 833,03 Eur sumos pirminių apskaitos dokumentų, taip pat nebuvo išsaugotos 4 bendros 9 000 Eur sumos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros. Šiuo atveju nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimai, susiję su išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registravimu, jų tinkamu saugojimu, taip pat nustatyti kasos tvarkymo taisyklių pažeidimai, susiję su įmonės pajamas ir išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų pateikimu ir įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą, buvo daromi pakankamai ilgą laiką (nuo 2015-10-01 iki 2017-09-01) ir nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, remiantis vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nebuvo įmanoma (įmonės pajamos ir išlaidos, jų gavėjai ir mokėtojai tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyti tik atlikus priešpriešinius patikrinimus, apklausus liudytojus ir įvertinus kitus šios bylos tyrimo metu gautus duomenis). Vien tai, jog 2018-11-16 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad bendrovė nesumokėjo 1 901 Eur pelno mokesčio ir tuo valstybės biudžetui padarė 1 901 Eur nuostolį, o ši suma, kaip apeliaciniame skunde akcentuoja V. U., neviršija ANK 205 straipsnio 5 dalyje nurodytų dydžių, savaime nepagrindžia, kad dėl nustatytų pažeidimų jam baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – buvo pritaikytas netinkamai.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. U. apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) taikymo klaidos nepadarė. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, V. U. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Dėl išvardytų motyvų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Klaipėdos apygardos teisme 2023-04-26 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma APD-2023-07400 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant V. U., sudaro 50 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei (t. 7, b. l. 75). Kartu pateikta šių išlaidų dydžio apskaičiavimo pažyma (t. 7, b. l. 76–77).

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

15. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. U. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas (šiuo klausimu buvo priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-19 nutartis), kartu įvertinęs tai, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2020-09-22 buvo priėmęs sprendimą suteikti V. U. teisinę pagalbą ir apmokėti 100 procentų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, paskiriant jo interesus ginti advokatą Petrą Matažinską (t. 5, b. l. 16–17), kurio jis bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė, dėl kito gynėjo paskyrimo į VGTPT nesikreipė, nesant byloje duomenų, kad V. U. finansinė padėtis po to, kai buvo priimtas sprendimas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, iš esmės pasikeitė, VGTPT patirtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisė. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu faktinė padėtis nėra pasikeitusi: gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra privalomas, duomenų, kad V. U. turtinė padėtis šiuo metu būtų iš esmės pasikeitusi (pagerėjusi), byloje nėra. Todėl sprendimas išieškoti iš nuteistojo VGTPT išlaidas už apeliacinį procesą būtų logiškai nenuoseklus ir nesuderinamas su apeliacine tvarka nekvestionuojamu sprendimu nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu V. U. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda, be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-490-1092/2021 iš V. U. priteista civilinei ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 731,26 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, valstybei – 716 Eur žyminio mokesčio ir pagal šį sprendimą yra pradėtas priverstinis vykdymo procesas (išduoti vykdomieji raštai). Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju VGTPT turėtos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidos iš nuteistojo V. U. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.