- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- I1-3723-780/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas, pataisos namai), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2022-08-26 iki 2023-12-04 jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po 2023-01-01 reorganizacijos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), kur jam nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše, kadangi dušai nebuvo pilnai atitverti, bei juose buvo prasta ventiliacija. Paaiškino, jog dušuose nebuvo įrengta priekinė sienelė ar bent užuolaida, dėl ko pareiškėjas galėjo būti matomas priešais besimaudančių nuteistųjų, kas jam sukėlė diskomfortą, stresą, nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus, pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad tam tikri teisių suvaržymai yra būdingi laisvės atėmimo bausmei. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog pataisos namų dušinėse pertvaros buvo įrengtos per visą ginčo laikotarpį.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog pagal Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. pateiktą pažymą, Nr. RV-22-12418, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi: į 25 būrį, 3 patalpą (nuo 2022-08-31 iki 2022-11-17); į 25 būrį, 5 patalpą (nuo 2022-11-17 iki 2022-12-07); į 24 būrį, 4 patalpą (nuo 2022-12-07 iki 2023-03-27); į 1 būrį, 8 patalpą (2023-03-27 iki 2023-09-15); į 11 būrį, 8 patalpą (nuo 2023-09-15 iki 2023-09-22); į 10 būrį 2 patalpą (nuo 2023-09-22 iki 2023-11-24); į 10 būrį, 1 patalpą (nuo 2023-11-24 iki 2023-12-04). Taip pat pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2023-03-27 iki 2023-09-14 buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2023-09-14 iki 2023-12-04 drausmės grupės sąlygomis.
Skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ąjame kalėjime visose dušo patalpose buvo įrengtos dušo pertvaros: 1, 10, 11 būrių dušuose pertvaros įrengtos 2022 spalio 14 d, o 24, 25 atviro tipo būrių dušuose - 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše.
Atsakovės atstovė pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyriaus 2024-02-05 pažymą, kurioje nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktu, gyvenamosios patalpos gali būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema . Papildomai pažymėjo, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1, 10, 11, 24, 25 būrių ir karantino patalpų dušinės vėdinamos per langus, taip pat 1, 10, 11 būrių dušų patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Karantino, 24 bei 25 būrių dušinės vėdinamos kanaliniu būdu, oras cirkuliuoja per angas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių 1-asis kalėjimas) trečiajame sektoriuje (nuo 2023-01-01 vadinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-uoju kalėjimu, trečiuoju skyriumi) laikotarpiu nuo 2022-08-26 iki 2023-12-04 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. dušo patalpose nebuvo užtikrinamas pakankamas privatumas, nes nebuvo įrengtos pilnai besimaudantį dengiančios maudymosi vietos, įskaitant duris ar uždangą iš priekio, buvo netinkama ventiliacija. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas teigia patyręs neigiamus išgyvenimus: nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą, diskriminavimą, nepatogumus.
Dėl teisinio reglamentavimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių – elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Dėl pertvarų įrengimo dušų patalpose
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo prausiantis duše, dėl nesančių pertvarų, durų ar uždangos iš priekio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).
Pagal Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-12-29 pateiktą pažymą Nr. RV-22-12418, nustatyta, kad pareiškėjas iki 2022-08-31 dienos buvo karantine, vėliau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi: į 25 būrį, 3 patalpą (nuo 2022-08-31 iki 2022-11-17); į 25 būrį, 5 patalpą (nuo 2022-11-17 iki 2022-12-07); į 24 būrį, 4 patalpą (nuo 2022-12-07 iki 2023-03-27); į 1 būrį, 8 patalpą (2023-03-27 iki 2023-09-15); į 11 būrį, 8 patalpą (nuo 2023-09-15 iki 2023-09-22); į 10 būrį 2 patalpą (nuo 2023-09-22 iki 2023-11-24); į 10 būrį, 1 patalpą (nuo 2023-11-24 iki 2023-12-04). Taip pat pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2023-03-27 iki 2023-09-14 buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2023-09-14 iki 2023-12-04 drausmės grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, jog skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ąjame kalėjime visose dušo patalpose buvo įrengtos dušo pertvaros: 1, 10, 11 būrių dušuose pertvaros įrengtos 2022 spalio 14 d. o 24, 25 atviro tipo būrių dušuose - 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje.
Nustačius, kad pareiškėjas nuo 2022-08-31 iki 2022-11-17 buvo laikomas 25 būryje 3 patalpoje, o šiam būriui dušų pertvaros buvo įrengtos nuo 2022 m. lapkričio mėn., konstatuotina, kad pareiškėjui nuo 2022-08-31 iki 2022 m. lapkričio mėn. nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše. Ginčo laikotarpiu naudojimosi dušu grafikai nebuvo sudaromi, todėl atsakovas teismui jų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktą (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 22 d.), nuteistiesiems buvo leidžiama pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę (dirbantiems ar užsiimantiems individualia darbine, kūrybine veikla) kitiems – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę).
Atsižvelgiant į šias taisykles, vertinant, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis dušu bent du kartus per savaitę, matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2022-08-31 iki 2022-10-31 pareiškėjui bent 20 kartų nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše (kai jis buvo laikomas 25 būryje 3 patalpoje).
Vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių 1-ajį kalėjimą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad nuteistiesiems naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023).
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2022 m. lapkričio mėn. dušo pertvaros buvo įrengtos visose Pravieniškių PN būriuose, o dar nuo 2022 spalio 14 d. pertvaros buvo įrengtos tose patalpose, į kurias pareiškėjas buvo perkeltas iš 25 būrio, todėl po 2022 m. lapkričio mėn. konstatuoti privatumo pažeidimo nėra pagrindo, kadangi maudymosi vietos buvo atskirtos pertvaromis.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų visiškai uždarų maudymosi kabinų, dengiančių besimaudantį ir iš priekio, teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas įrengti su visiškai uždaromis maudymosi vietomis (kabinomis). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad dušo įrengimas su pertvaromis tik iš šonų, bet be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, nuo 2022 m. lapkričio mėn., kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai, todėl, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas duše be durų ar uždangos iš priekio iš esmės nebuvo pažeidžiamas ir neteisėti atsakovės atstovės veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.
Atitinkamai pareiškėjo argumentai, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas maudantis duše, pripažintini pagrįstais tik už laikotarpį nuo 2022-08-31 iki 2022-10-31, vertinant, kad pareiškėjui bent 20 kartų nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše. Nuo 2022 m. lapkričio mėn., esant iš šonų įrengtoms pertvaroms, pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-522-789/2023).
Dėl ventiliacijos dušinėse
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dušinėse jo netenkino jose buvusi ventiliacija, tačiau nedetalizavo nei kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiai patalpose, kokie konkretūs nepatogumai dėl prastos ventiliacijos buvo sukelti.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktu, gyvenamosios patalpos gali būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovas į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1, 10, 11, 24, 25 būrių ir karantino patalpų dušinės vėdinamos per langus, taip pat 1, 10, 11 būrių dušų patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, o karantino, 24 bei 25 būrių dušinės vėdinamas kanaliniu būdu, oras cirkuliuoja per angas. Šių aplinkybių pareiškėjas po atsiliepimo pateikimo neginčija ir priešingų aplinkybių nenurodė, įrodymų, paneigiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes, nepateikė.
Taigi, nustačius, kad atitinkamose dušo patalpose buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, taip pat dalis jų buvo vėdinamos per langus, kuriuos buvo galima atverti (patvirtina byloje pateikta vaizdinė medžiaga (b. l. 30-35)), t. y. dušo patalpos vėdinamos ir patiems nuteistiesiems sudaryta papildoma galimybė jas vėdinti per langą, pareiškėjo argumentai, kad dušo patalpose buvo prastas vėdinimas, vertintini kaip abstraktūs ir niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismas pripažįsta, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.250 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Vadovaudamiesi naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje TA-13-520/2024).
Pažymėtina, jog neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje TA-13-520/2024).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje TA-13-520/2024; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
Teismų praktikoje nustačius, kad asmuo buvo kalinamas tokiomis sąlygomis, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atlyginamas šiai patirtai žalai atlyginti, atsižvelgiant į visus teisiškai reikšmingus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-183-822/2023; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-52-1188/2024; kt.)
Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušu be pertvarų, jo subjektinių teisių pažeidimų (naudojimasis dušu be pertvarų) mastą ir trukmę (bent 20 kartų), tai, kad pareiškėjas į administraciją ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl sukeliamų nepatogų, konsultacijų su psichologu metu išgyvenimų susijusių su privatumo neužtikrinimu duše nenurodė, byloje nesant duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog sutriko pareiškėjo sveikata, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog 120 Eur suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams dėl nustatyto pažeidimo kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje TA-13-520/2024).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2019-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2071-1062/2019). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymu jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2023-11-14, o administracinė byla teisme buvo iškelta 2023-12-14 nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023-12-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.