- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-2374-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14602-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui K. J., kuriuo prašė pakeisti išlaikymo dydį ir bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėvo K. J. bendravimo su dukra B. J. tvarką. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalių dukra pradės lankyti priešmokyklinę klasę, kurioje prasideda ugdymo procesas, vyksiantis penkias dienas per savaitę. Ieškovės nuomone, atsakovas vaiko darbo dienomis iš ugdymo įstaigos neims, nes atsakovas reguliariai pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką, nuolat įsibraudamas į vaiko ir motinos bendravimo laiką, nepaisydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Ieškovės įsitikinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leistų užtikrinti pirmiausia mažamečio vaiko, o po to ir vaiko motinos teises ir teisėtus interesus. Ieškovė nurodė, kad nenustačius laikinos bendravimo tvarkos, galiotų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-24198-1167/2022 sprendimu nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. neleistų visavertiškai dalyvauti ugdymo procese, nes pagal sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su vaiku gali bendrauti nuo trečiadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, tokiu būdu atitraukdamas dukterį nuo ugdymo proceso dvi dienas per savaitę. Be to, pagal sprendimu patvirtintą tvarką atsakovas su vaiku bendrauja visas kitas Lietuvos Respublikoje patvirtintas mokslo atostogos (rudens, dvi žiemos, pavasario), tokiu būdu pažeidžiant tiek ieškovės, kaip vaiko motinos, tiek mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris teiktų pagrindą manyti, jog atsakovas galėtų kaip nors trukdyti savo dukros ugdymo procesui. Pabrėžė, kad vaiko poreikis pilnavertiškai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu labiau atitinka vaiko interesus nei formalus, ugdymo veiklos dar nepradėjusio vykdyti darželio lankymas.
3. Atsakovo nuomone, jokios aplinkybės nepasikeitė, todėl nėra jokio pagrindo ir poreikio didelę dalį vaiko atostogų laikotarpio perkelti ieškovei, kuri vis vien turės dirbti ir vaikas bus paliekamas prižiūrėti tretiesiems asmenims. Įvertinus tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) prasidės vaiko priešmokyklinis ugdymas ir atsakovas jau nebegalės su vaiku kas antrą savaitę pradėti bendrauti nuo trečiadienio (t. y. kaip yra nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1 p.), šalių sutarta sąlyga dėl atsakovo ir vaiko bendravimo vaiko atostogų laikotarpiu įgyja dar didesnę reikšmę ir svarbą. Be to, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas parengė būtent pačios ieškovės advokatė, kai atsakovas santuokos nutraukimo byloje apskritai nesinaudojo kvalifikuota advokato teisine pagalba.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje nurodė, kad su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka sutinka, kad tokia bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismas nustatė tokią atsakovo su nepilnamečiu vaiku laikiną bendravimo tvarką nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. sausio 6 d.:
5.1. Tėvas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį, tėvui paimant vaiką penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą (pvz. ketinant su vaiku bendrauti savaitgalį, tėvas vaiko motiną turi informuoti trečiadienį iki 19.00 val., nurodydamas iš kur (ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos) bus paimamas vaikas), o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką;
5.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš lavinimo įstaigos nuo 15 val. iki 17 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tėvas bendravimo laiku privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jo lankomuose lavinimo užsiėmimuose. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val.;
5.3. Tėvas su vaiku per Šv. Kalėdas bendrauja sekančiai: nelyginiais metais Šv. Kūčias ir abi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 24–26 d. tėvas paima vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina.
5.4. Tėvas su vaiku jo atostogų (rudens, žiemos) metu bendrauja sekančiai: 1) nelyginiais metais rudens atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku, tėvui vaiką paimant pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina; 2) nelyginiais metais Kalėdų atostogų (nuo gruodžio 27 d. iki sausio 6 d.) metu tėvas su vaiku bendrauja penkias pirmas atostogų dienas, tėvui paimant vaiką atostogų išvakarėse (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina; 3) jeigu tėvas bendrauja su vaiku 3.1 p. ir 4.2 p. nustatyta tvarka nepertraukiamai, tai vaiko paėmimui taikoma 3.1 p. nustatyta tvarka, o grąžinimui 4.2 p. nustatyta tvark a.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir ieškovės prašymą, vertino, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užtikrins vaiko geriausius interesus. Teismas nurodė, kad šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, jog net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium, vaiko bendravimas būtų užtikrinamas proporcingai su kiekvienu iš tėvų. Abu tėvai privalo rūpintis savo vaiku, jo sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti vaiko interesus, atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Vertino, kad dėl minėtų priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų kitam suteikiant tam tikrą pranašumą.
7. Teismas pažymėjo, kad ribojimai galimi tik išimtiniais atvejais, kai bendravimas pakenktų vaiko interesams, pavyzdžiui vieno iš tėvų pavojingas, amoralus, piktybiškas, neigiamas elgesys vaiko atžvilgiu, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neatitiktų nepilnamečio interesų, kiltų grėsmė psichologinei ir emocinei vaiko gerovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) K. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas priėjo prie išvados, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau iš nutarties motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokie bylos duomenys pagrindžia teismo išvadą.
8.2. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį motyvavo tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) duktė pradės lankyti priešmokyklinę klasę, kurioje prasideda ugdymo procesas, vyksiantis penkias dienas per savaitę, taip pat tuo, kad jai nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovas netrukdys ugdymo proceso ir vaiko darbo dienomis iš ugdymo įstaigos neims. Pagal tokį ieškovės suformuluotą prašymo pagrindą teismas turėjo analizuoti ir vertinti, ar ieškovės deklaruojama tikimybė, kad atsakovas gali trukdyti vaiko ugdymo procesui, turi bent mažiausią pagrindą, o taip pat, ar yra duomenų, kurie tokią tikimybę bent kiek patvirtintų.
8.3. Ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini) bei dirbdama per kelis darbus, turi nedaug atostogų, dėl ko atitinkamai neturi galimybių būti su dukra jos atostogų laikotarpiu. Atsakovo vertinimu, jo bendravimas su vaiku jo atostogų laikotarpiu turi kompensuoti atsakovo bendravimo su vaiku trūkumą visu likusiu metų laikotarpiu, nes nuo (duomenys neskelbtini) prasidės vaiko priešmokyklinis ugdymas ir atsakovas nebegalės su vaiku kas antrą savaitę pradėti bendrauti nuo trečiadienio (t. y. kaip yra nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1 p.).
8.4. Teismas visą vaiko paėmimo ir grąžinimo naštą nustatė išimtinai tik atsakovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nors vienokios ar kitokios bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina ne vien atsakovo, o paties vaiko interesą pilnavertiškai bendrauti su abiem savo tėvais.
8.5. Ieškovė prašė teismo nustatyti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką likusiems šių kalendorinių metų mėnesiams, įskaitant žiemos atostogas, trunkančias iki 2025 metų pradžios. Tačiau jau iš anksto aišku, kad 2024-ieji metai yra lyginiai metai, todėl prašymo tenkinimo atveju, atsakovas būtų nušalintas nuo šių metų didžiųjų švenčių (šv. Kūčių ir šv. Kalėdų) šventimo su savo vaiku ir jas su vaiku praleistų tik ieškovė.
Atsiliepimas
9. Ieškovė D. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
9.1. Atsakovas ne kartą pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, tiek paimdamas dukterį nepaisant jos lankomų užsiėmimų ir būrelių, tiek pažeisdamas nustatytą paėmimo ir grąžinimo tvarką. Be to, atsakovas nuolat akcentuoja jo interesą neribotai bendrauti su dukterimi, dėl ko nepaisydamas nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, jis įsibrauna į motinos ir vaiko bendravimo laiką, kas laikytina vaiko teisių pažeidimu, nes pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su mama.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas nurodė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium, vaiko bendravimas būtų užtikrinamas proporcingai su kiekvienu iš tėvų. Iki tol galiojusi tėvo ir vaiko bendravimo tvarka tokį proporcingumo principą pažeidė, nes pagal patvirtintos bendravimo tvarkos 5.3.2. punktą tėvui buvo suteikta teisė praleisti su vaiku visas kitas Lietuvos Respublikoje patvirtintas mokslo atostogos (rudens, dvi žiemos, pavasario), išskyrus vasaros atostogas, kurių tvarka yra šalių aptarta atskirai. Ieškovė pažymėjo, kad į bylą yra įkelta keliolika ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų, patvirtinančių atsakovo nuolatinį bendravimo tvarkos nesilaikymą, ignoruojant ugdymo procesą ir dukrą parvežant ne sekmadienį, o pirmadienį ir ne į ugdymo įstaigą. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad yra buvusi situacija, kai atsakovui vienašališkai nusprendus parvežti dukrą į ugdymo įstaigą pirmadienio rytą, parvežimo laikas buvo derinamas ne prie ugdymo įstaigos darbo pradžios, o prie atsakovo odontologo paskirto vizito laiko.
9.3. (duomenys neskelbtini) turi prailgintas kasmetines atostogas, be to, ieškovės darbovietė atsižvelgia į darbuotojus, auginančius vaikus ir dažnu atveju leidžia darbo grafiką derinti individualiai. Be to, pats atsakovas yra nurodęs, kad kai jo darbovietė gauna užsakymus, jis dirba viršvalandžius. Pagal buvusią jo ir vaiko bendravimo tvarką 2023 metų vasarą vaikas vasaros laikotarpiu buvo su juo. Tuomet atsakovas su ugdymo įstaiga (darželiu) sudarė stovyklavimo sutartį, pagal kurią vaikas darželyje praleisdavo visą darbo dieną, o vakarais leido laiką su jo tėvais ar jo drauge, ne su pačiu atsakovu.
9.4. Vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarka, pagal kurią atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą yra tokia pati, kaip ir buvusioje bendravimo tvarkoje. Iki šiol atsakovas nebuvo išsakęs pozicijos, kad tokia tvarka jam buvo nepriimtina. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad kai vyko vaiko pasiimti į atsakovo gyvenamąją vietą, patyrė daug konfliktinių situacijų, susijusių su vaiko perdavimu jai, kurias sudarė pats atsakovas: būtent atsakovas įsakmiai nurodydavo vaiko paėmimo sąlygas, t. y. kada ir kur ji gali vaiką paimti, atvykus nurodytu atsakovo laiku dažnu atveju tekdavo laukti dukters automobilyje.
9.5. Ieškovė tvarkos sąlygas, susijusias su bendravimu su vaiku Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu pasiūlė laikantis nuoseklumo, nes tokia bendravimo tvarka yra nustatyta ieškovės procesinių dokumentų reikalavimuose (ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo). Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovo priešieškinyje tėvo ir vaiko bendravimas šių švenčių metu yra analogiškas kaip ir ieškovės procesiniuose dokumentuose bei laikinojoje tvarkoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 21 d. gauti apelianto į bylą pateikti nauji įrodymai – 2024 m. spalio 7 d. ieškovės el. laiško atsakovui dėl ieškovės su dukra planuojamų atostogų kopija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį, kuria nutarta panaikinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000022100 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis palikta nepakeista.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami nauji įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl sąlygų viseto taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimu (CPK 180 straipsnis). Be to, pagal jų sukūrimo datą, galėjo būti pateikti anksčiau, tačiau teismui nauji įrodymai buvo pateikti teismo posėdžio dieną. Teismo vertinimu, naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir nebūtų suderinamas su proceso koncentracijos principu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria teikiamų į bylą įrodymų nepriimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
18. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
19. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinių dokumentų turinį, byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovo su nepilnamečiais vaikais nustatyta laikina bendravimo tvarka yra išsami, proporcinga ir adekvati. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų kitam suteikiant tam tikrą pranašumą, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje situacijoje neatitiktų nepilnamečio interesų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus darytina išvada, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones byloje, atsižvelgė ir į Tarnybos nuomonę, jog ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde laikosi prieštaringos pozicijos. Viena vertus apeliantas teigia, kad jokios aplinkybės nepasikeitė, dėl ko tektų dalį vaiko atostogų laikotarpio perkelti ieškovei. Kita vertus, teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) prasidės vaiko priešmokyklinis ugdymas ir atsakovas nebegalės su vaiku kas antrą savaitę pradėti bendrauti nuo trečiadienio. Be to, byloje ir atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kas leidžia manyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku tam tikros sąlygos pasikeitė. Ar ieškinyje ir priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka pasikeitusias sąlygas ir su tuo susijusius vaiko interesus bus nustatyta išsprendus ginčą iš esmės.
23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant taip pat ir į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigos buvimo vietą, siekiant užtikrinti ir išlaikyti pasikeitusį vaiko gyvenimo ritmą, šiuo metu iki galutinio šalių ginčo teismine tvarka išsprendimo vaiko interesus atitinka laikina su atsakovu bendravimo tvarka, kuria suvienodinamas laikas, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių, taip pat ir atostogų dienomis.
24. Papildomai paminėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad šalys nesugeba geranoriškai atsižvelgti į vaiko poreikius bendrauti su abiem tėvais pasikeitus tam tikromis sąlygomis (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo mokymo įstaigą), atsižvelgus į šalių konfliktinius santykius sprendžiant bendravimo su vaiku klausimus, darytina išvada, kad šioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikinai apsaugotų vaiko teises į stabilų bendravimą su abiem tėvais. Šioje proceso stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, jog pirmosios instancijos teismo nutartis darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veiktų jo vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, nėra įvertinamas ieškinio ar priešieškinio pagrįstumas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
26. Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir lakoniškai motyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, tačiau atsakė į esminius klausimus – ar yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar tokios priemonės nepažeidžia vaiko teisių ir teisėtų interesų. Todėl nėra pagrindo spęsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dauguma šalių argumentų yra pertekliniai, nes jie susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės.
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimo priėmimas ir paskelbimas šioje byloje atidėtas iki 2024-12-02. Taigi bylos procesas rodo, kad ginčo išnagrinėjimas neužsitęs (net ir vertinant galimo apeliacinio skundo nagrinėjimo trukmę), todėl ir laikina bendravimo tvarka, labiau tikėtina, nebūtų aktuali ilgą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, atmetami apelianto argumentai, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku žiemos atostogų laikotarpiu tvarka pažeistų esminius tiek vaiko, tiek tėvų interesus. Kita vertus, atsakovo priešieškinyje pasiūlyta bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu tvarka neturi esminių skirtumų nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
29. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo K. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.