- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-9-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36935-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- D. S., V. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės D. S., Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikiant Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3066-808/2021 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams D. S. ir V. S. dėl teisės be atsakovų sutikimo teikti prašymą leidimui rekonstruoti statinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovas A. P. prašė teismą pripažinti jo teisę be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų D. S. ir V. S. sutikimo teikti prašymą leidimui pagal MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 10 d. parengtą virtuvės rekonstrukcijos projektą FS-2019-10-23-TP, rekonstruoti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko virtuvę, statinių išsidėstymo žemės sklypo plane pažymėtą indeksu 2I1m.
2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija (toliau ir VTPSPI) Savavališkos statybos aktu konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu minėtame sklype, be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, buvo rekonstruojama 2006 m. gaisro metu sudegusi lauko virtuvė, kurios užstatymo plotas ir aukštis rekonstrukcijos metu padidintas. Nurodė, kad parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas (toliau Projektas) buvo išsiųstas atsakovams, su kuriais ribojasi žemės sklypai, kad pritartų Projektui arba pateiktų pastabas. Atsakovams buvo nurodyta, jog po rekonstrukcijos, nesumažės atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės iki jų žemės sklypo ribos ir Projektas atitiks VĮ „Registrų centras“ dokumentuose nurodytą atstumą. Teigė, kad atsakovai atsakymo nepateikė, nors parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas nepažeidžia jų teisių ar teisėtų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad šalys yra greta esančių žemės sklypų ir juose esančių statinių savininkai. Nustatė, kad 2006 m. vasario 5 d. kilusio gaisro metu sudegė ieškovo lauko virtuvė (žymima indeksu 2I1m) ir apdegė rūsys. VTPSI 2019 m. sausio 7 d. Savavališkos statybos akte (toliau ir Aktas) nurodė, kad statinys - lauko virtuvė, yra savavališka statyba (statybos rūšis – statinio rekonstravimas), t.y. rekonstruojama savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Konstatavo, kad virtuvės užstatymo plotas padidintas iki 52,84 kv. m, o aukštis – iki 4,90 m, nes NTR duomenimis lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, aukštis – 1,90 m), be to, pažeisti Statybos įstatymo (toliau ir SĮ) reikalavimai. Teismas nurodė, kad nustačius nurodytus pažeidimus, ieškovo užsakymu, MB (duomenys neskelbtini) parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo projektą, kurį ieškovas 2019 m. spalio 25 d. išsiuntė atsakovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, nurodydamas, kad ketina atlikti ūkinio pastato (lauko virtuvės) rekonstrukciją pagal pridedamą Projektą. Prašyme ieškovas nurodė, kad po rekonstrukcijos atstumas nuo rekonstruojamo ūkinio pastato iki atsakovų žemės sklypo ribos nesumažės ir atitiks VĮ Registrų centro įregistruotą atstumą, tačiau atsakovai`` atsakymo į prašymą neatsakė.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog statinys rekonstruojamas ant esamų pamatų bei nemažinant esamų atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, tenka statytojui, t.y. ieškovui. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai koks buvo 1969 metais pastatytos ir 2006 metais gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos bei, ar pagal pateiktą projektą ginčo lauko virtuvės konstrukcija bus vykdoma ant 1969 metais statytos lauko virtuvės pamatų ir, ar rekonstrukcijos metu statinio matmenys nebus keičiami taip, kad dar labiau sumažėtų esamo statinio ir sklypo ribos atstumas. Konstatavo, kad ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė.
6. Darė išvadą, kad esant šalių ginčui, vien abstraktaus liudytojo paaiškinimo, ar paties ieškovo tvirtinimo, jog ginčo pastatas rekonstruotinas ant senų pamatų, nepakanka, kad ieškinys būtų laikomas pagrįstu.
7. Nurodė, kad ieškovui nepateikus įrodymų apie iki gaisro buvusios lauko virtuvės (pastatytos 1969 metais) atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos ir nesant galimybės nustatyti ar pagal ieškovo pateiktą Projektą, minėto pastato rekonstrukcija bus vykdoma išimtinai ant buvusios teisėtai pastatytos ir sudegusios virtuvės pamatų, ar akivaizdžiai ir ženkliai nukrypstant nuo jų, t.y. - dar labiau sumažinant atstumą iki atsakovų žemės sklypo ribos, kas akivaizdžiai padidina ateityje galimo vėl kilti gaisro tikimybę, dėl ko atsakovai pagrįstai bauginasi, konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi bei priimti papildomus įrodymus.
9. Nurodo, kad koks buvo 1969 m. pastatytos ir 2006 m. gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos objektyvaus atsakymo nėra, tačiau gaisras negalėjo pakeisti pamatų atstumo iki atsakovų sklypo. Teigia, kad statinio tyrimo akte nurodoma, jog gaisro metu viralinės pamatai išliko ir viralinė statoma ant išlikusių pamatų ir šį faktą patvirtino liudytojas V. M., todėl pripažintina, kad lauko virtuvės (viralinės) konstrukcijos statomos (bus statomos) virš 1969 m. statytos viralinės pamatų.
10. Tvirtina, kad pertvarkant viralinę, buvo pertvarkytas stogas ir pristatytas priestatas nemažinant atstumo iki atsakovų namo. Nurodo, kad iš teismui pateiktos nuotraukos galima spręsti apie buvusį atstumą nuo statinio sienos iki statinio stogo šlaito žemesnio krašto, kuris sudaro apie 30 cm, todėl atsižvelgiant į tai statinio stogo karnizo matmenys yra patikslinti Projekte (duomenys neskelbtini), kitos projekto dalys nepasikeitė, atitinkamai buvo patikslintas ieškinio reikalavimas. Tvirtina, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, jiems rūpi ne priešgaisrinė sauga, o kiti dalykai, nes šį klausimą galima išspręsti suprojektuojant ugniasienę.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. S. ir V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais įvertino ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes bei jų reikšmę kitų byloje esančių duomenų kontekste. Teigia, kad ieškovas skunde iškraipo bylos faktinius duomenis ir neteisingai nurodo faktines aplinkybes apie jam nuosavybės teise vykdyto statinio rekonstrukciją, tuo klaidindamas teismą.
13. Teigia, kad atmetant ieškovo reikalavimą vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus be jų, atsakovų sutikimo, teismas tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikė šiam teisiniam ginčui aktualias teisės normas, analizavo ir objektyviai vertino visus byloje esančius duomenis, jų visetą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, o vien tai, kad teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus vertino kitaip nei ieškovas norėtų, nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija byloje nenustatė.
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliantas A. P. prašo prijungti naują įrodymą – dvi nuotraukas, kuriose nufotografuota buvusi iki gaisro pertvarkyta viralinė. Nurodo, kad būtinybė pateikti šias nuotraukas iškilo išnagrinėjus bylą, siekiant patikslinti per paskutinį teismo posėdį apklausto liudytojo V. P. parodymus dėl viralinės pertvarkymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teikiamos foto nuotraukos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme ir ištirtos nagrinėjant ieškinį, tačiau ieškovas A. P. šio įrodymo neteikė, jais savo reikalavimų negrindė, todėl apelianto prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 314 straipsnis).
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys yra greta esančių žemės sklypų ir juose esančių pastatų savininkai. Ieškiniu ieškovas A. P. siekia be atsakovų sutikimo teikti prašymą leidimui atstatyti (rekonstruoti/perstatyti) jam priklausantį pastatą – 1969 m. pastatytą ir 2006 m. sudegusią lauko virtuvę (viralinę) pagal MB (duomenys neskelbtini) parengtą Projektą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 7 d. Savavališkos statybos aktu konstatavo, jog ginčo statinys - lauko virtuvė, yra savavališka statyba, nes statoma neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, be to, statinio užstatymo plotas yra ženkliai padidintas - pagal NTR registruotas lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, aukštis – 1,90 m, o savavališkos statybos plotas 52,84 kv. m, aukštis – 4,90 m. Ieškovas, siekdamas pašalinti savavališkos statybos akte konstatuotus pažeidimus, parengė statinio rekonstrukcijos Projektą, jį pateikė atsakovams D. S. ir V. S., tačiau atsakovai nesutinka su ir su patikslintu Projektu.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po gaisro išliko ieškovui priklausančios lauko virtuvės (viralinės) pamatai, todėl ieškovui tvirtinant, jog ginčo statinio rekonstrukcija pagal Projektą bus vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų, nemažinant atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, jis turi pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų tokias aplinkybes. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovas A. P. tokių įrodymų nepateikė.
20. Statybos techninio reglamento (toliau ir STR) 1.05.01:2017 7 priedo nuostatos nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), be kitų išvardintų atvejų, yra privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 punktas).
21. Minėto STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta, kad tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, spręsdamas dėl statinio, pastatyto mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos, rekonstrukcijos, yra išaiškinęs, kad, rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį. Tuo atveju, kai dėl ginčo statinio rekonstrukcijos yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, teismas turi nustatyti, ar savininko teisės rekonstruoti statinį, mažinant atstumą iki sklypo ribos, pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-377-611/2015; Nr. 3K-3-224-1075/2018).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus, todėl statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).
24. Vadovaujantis minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien gretimo sklypo savininko nesutikimas leisti kito sklypo savininkui atlikti pastato rekonstrukciją, jei nesutikimas motyvuojamas tuo, kad kito sklypo savininkas nesilaikė minimalių statybos atstumų, yra pakankamas tam, kad gretimo sklypo savininkas būtų laikomas pagrįstai atsisakiusiu duoti tokį sutikimą. Tokiu atveju laikoma, kad gretimo sklypo savininko interesai buvo pažeisti privalomų statybos atstumų nesilaikymu, kas savaime, nesant ypatingų, išimtinių aplinkybių, pripažįstama teisėta priežastimi atsisakyti duoti sutikimą.
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po 2006 m. viralinės gaisro išliko šio statinio pamatai ir ieškovas vykdo buvusio statinio rekonstrukciją. Nors iš pirmosios instancijos teismui ieškovo pateikto MB (duomenys neskelbtini) tiek 2019 m. spalio 23 d., tiek 2021 m. kovo 10 d. parengto virtuvės rekonstrukcijos projekto matyti, kad pastato plotas yra didesnis nei buvusi viralinė iki gaisro, konstatuoti, kad yra vykdoma nauja statyba nėra pakankamo pagrindo, nes byloje nepaneigta firmos (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 23 d. statinio tyrimo išvada, kad iki gaisro buvęs statinys nelaikytinas visiškai sugriuvusiu ir vietoj anksčiau buvusio statinio įrengiamo statinio statybos rūšis yra rekonstrukcija (b. l. 18-30, 93-96, 139-150). Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu ar rekonstruojant statinį, jis faktiškai įvykdytas/ vykdomas ant sudegusio pastato pamatų, buvusiu atstumu nuo gretimo sklypo ribos, ar nekeičiami statinio matmenys taip, kad būtų sumažintas esamo statinio ir sklypo ribos atstumas, o jeigu taip, kokia apimtimi, ar tai nepažeis atsakovų teisių ir interesų.
26. Pareiga įrodyti, kad statinys rekonstruojamas ant esamų pamatų ir nemažinant atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, privalo įrodyti statytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018). Būtent ieškovas A. P., tvirtindamas, jog ginčo statinio rekonstrukcija pagal Projektą vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų ir nemažinant atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, turi pareigą pateikti neginčijamus įrodymus, kurie pagrįstų minėtas aplinkybes.
27. Kaip minėta, ginčo pastato rekonstrukcija pripažinta savavališka statyba dėl to, kad buvo atlikta neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Ieškovas, siekdamas pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius, parengė ginčo statinio projektą, tačiau atsakovai nurodo, kad pastatas yra ženkliai arčiau jiems priklausančio namo nei buvusi lauko virtuvė. Ieškovas teigia, kad Projekte numatytas statinys statomas ant išlikusių lauko virtuvės pamatų ir todėl po rekonstrukcijos nesumažės atstumas iki atsakovų sklypo ribos, tačiau šiems teiginiams, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad sudegus lauko virtuvei, statinio pamatai išliko, nes gaisras pamatų atstumo iki atsakovams priklausančio sklypo nepakeitė ir tai, kad broliui V. P. pertvarkant lauko viralinę, atstumai nekito, patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikta foto nuotrauka, minėti teiginiai nėra pakankami išvadai, jog rekonstrukcija vykdoma nemažinant atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos. Priešingai, 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. P. nurodė, kad dar iki 2006 m. kilusio gaisro, jis be projekto, kt. dokumentų, 10-15 cm į atsakovų sklypo pusę padidino 1969 m. statytą lauko virtuvę, kas leidžia daryti išvadą, jog neatmestina, kad naujo statinio siena yra pastatyta ant savavališkai padidinto statinio pamatų ir tuo sumažintas atstumas tiek iki žemės sklypo ribos, tiek iki atsakovams D. S. ir V. S. priklausančio gyvenamojo namo. Be to, apelianto nurodyta foto nuotrauka (b. l. 136) taip pat neįrodo kokiu atstumu nuo sklypo ribos minėtu metu buvo lauko virtuvė, nes foto nuotraukoje buvęs statinys užfiksuotas iš kiemo, o ne iš atsakovų sklypo pusės. Kadangi siekiant paneigti atsakovų teiginius, kad rekonstruojamas statinys yra pastatytas arčiau jiems priklausančio gyvenamojo namo nei buvusi lauko virtuvė, ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė neginčijamų įrodymų apie 1969 m. statytos lauko virtuvės pamatų atstumą iki atsakovų sklypo ribos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pilnai įgyvendinus Projektą, atstumas iki atsakovų sklypo ribos nesumažėja. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 13 d. posėdyje ieškovas nurodė, kad patikslintu Projektu yra keičiamas namo stogas ir stogo karnizas yra tik 0,20 m, t. y. trumpesnis nei buvęs 0,30 m, tačiau, kad atstumas nuo statinio labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki sklypo ribos atitinka 1969 m. statinio atstumą iki sklypo ribos, jokiais įrodymais nepagrįstas, o aukščiau minėta foto nuotrauka to nepatvirtina.
28. Apeliantas tvirtina, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes netrukdė jo broliui prie viralinės pristatyti priestatą, o jam yra sudaromos kliūtys. Tačiau minėti teiginiai vertintini kritiškai, nes atsakovė D. S. nurodė, kad gyvenamasis namas priklausė jos močiutei, tvirtina, kad ji, atsakovė, sutikimo nėra davusi, be to, nėra tiksliai aišku kada V. P. vykdė priestato statybas.
29. Atsakovai atsisakė duoti ieškovui sutikimą lauko virtuvės rekonstrukcijai, motyvuodami tuo, kad ieškovas nesilaikė minimalių statybos atstumų nuo jiems priklausančio žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovų atsisakymas duoti sutikimą aukščiau nurodytu pagrindu, laikytina teisėta ir pagrįsta priežastimi atsisakyti duoti sutikimą ieškovo A. P. vykdomai statinio rekonstrukcijai. Byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju susiklostė išimtinis atvejis, kai teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu, nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos, galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininkų teisių. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, neįrodė, kad pagal pateiktą Projektą, pastato rekonstrukcija vykdoma išimtinai ant buvusios teisėtai pastatytos ir sudegusios lauko virtuvės pamatų ir, kad nėra dar labiau sumažinamas atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos, kas neatmestina pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio pagrįstumą privalo įrodyti ieškovas. Nors atsakovai ir gali įrodinėti, kaip planuojama ginčo statinio rekonstrukcija paveiks jų teises, gyvenimo bei veiklos sąlygas, tačiau pirmiausia ieškovas turi įrodyti, kad toks rekonstrukcijos būdas neproporcingai nesuvaržys atsakovų nuosavybės teisės, o nepripažinus jo teisės rekonstruoti ginčo statinį pagal parengtą Projektą, bus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės. Šalys įrodinėja šias aplinkybes vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Apeliantui šių aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
31. Dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau minėtas išlaidas pagrindžiantys duomenys apeliacinės instancijos teismui nepateikti, todėl klausimas dėl patirtų išlaidų priteisimo nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.