- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- 2-3066-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36935-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- D. S., V. S.
- Advokatai
- Aleksandras Timoščenka, Asta Kaminskaitė, Asta Kamin
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams D. S. ir V. S. dėl teisės be atsakovų sutikimo teikti prašymą leidimui rekonstruoti statinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas, patikslintu reikalavimu, prašo pripažinti jo teisę be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų D. S. ir V. S. sutikimo teikti prašymą leidimui pagal MB „Formos studija“ parengtą virtuvės rekonstrukcijos projektą FS-2019-10-23-TP rekonstruoti ieškovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančią lauko virtuvę (statinių išsidėstymo žemės sklypo plane pažymėtą indeksu 2I1m).
Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis aukščiau nurodytu adresu su statiniais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija (toliau – VTPSPI) Savavališkos statybos aktu konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu minėtame sklype, be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, buvo rekonstruojama lauko virtuvė, kurios užstatymo plotas ir aukštis buvo padidintas rekonstrukcijos metu. Šalių žemės sklypai ribojasi. Parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas (toliau Projektas) 2019 m. spalio 25 d. buvo išsiųstas atsakovams, kad pritartų Projektui arba pateiktų pastabas. Atsakovams buvo nurodyta, jog po rekonstrukcijos, nesumažės atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės iki atsakovų žemės sklypo ribos ir jis atitiks VĮ „Registrų centras“ dokumentuose nurodytą atstumą. Atsakovai atsakymo nepateikė, todėl teko kreiptis į teismą. kad būtų pripažinta ieškovo teisė teikti prašymą leidimui rekonstruoti virtuvę pagal MB „Formos studija“ parengtą virtuvės rekonstrukcijos projektą be atsakovų sutikimo. Teigia, kad parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas nepažeidžia atsakovų teisių ar teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – lauko virtuvė, kurios užstatytas plotas yra 22 kv.m., o po rekonstrukcijos, ginčo statinio užstatymo plotas padidėtų iki 45,77 kv. m. (pastato ilgis palei sklypo ribą - 5,70 m, o po rekonstrukcijos – būtų 7,80 m), be to, rekonstrukcijos darbus ieškovas ketina vykdyti ne ant esamo statinio pamatų, bet keičiant statinio matmenis. Norint įgyvendinti tokį parengtą Projektą, kad rekonstruojamas pastatas būtų skaičiuojamas į vieną gaisrinį skyrių su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, ieškovui yra būtinas atsakovų sutikimas. Tačiau ieškovas siekia ne rekonstruoti lauko virtuvę, bet įteisinti jau atliktus rekonstrukcijos (lauko virtuvės užstatymo ploto ir aukščio padidinimo) darbus, kas VTPSPI atlikus patikrinimą, buvo pripažinta savavališka statyba. Nurodo, kad ieškovas nutyli, jog po rekonstrukcijos, pastatas (gerokai didesnis) būtų pastatytas ženkliai mažesniu atstumu iki sklypo ribos nei tai leidžia teisės aktai. Tai patvirtina ir įrašas apie leidimą nesilaikyti minimalaus atstumo, esantis paties ieškovo pateiktame Projekte. Teigia, kad įstatyme nustatyto atstumo iki atsakovų sklypo ribos, buvo sąmoningai nesilaikyta, nes statybos rekonstrukcijos darbai buvo pradėti savavališkai, neturint tokius darbus leidžiančio dokumento, nesilaikant nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos ir pažeidžiant imperatyvius priešgaisrinės saugos reikalavimus, numatytus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintose taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ (toliau – Taisyklės), kurių XIII skyriaus 6 lentelėje nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai. Ginčo atveju jie (atstumai) neišlaikyti (tarp labiausiai ugniai atsparių pastatų turi būti bent 6 m atstumas). Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punktą ir 7.4.3. papunktį, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynams priklausantį statinį į vieną gaisrinį skyrių. Teigia, kad teismo sprendimas ieškovui nesukeltų realių teisinių padarinių, nes ieškovas siekia rekonstruoti lauko virtuvę pagal Projektą, t.y. po rekonstrukcijos bus pastatas su dvišlaičiu stogu, nors nuotraukose parodytas vienšlaitis stogas. Taigi, tas pats pastatas natūroje ir Projekte - skiriasi. Kadangi siekiama įteisinti pastatą, neatitinkantį Projekto, tai ieškinys negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3502-600/2020 ieškovo ieškinys buvo atmestas.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1738-910/2020, buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad tbyloje urėjo būti nustatyti tokie teisiškai reikšmingi faktai: 1) koks buvo 1969 metais pastatytos ir 2006 metais gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos; 2) ar pagal ieškovo pateiktą Projektą ginčo lauko virtuvės rekonstrukcija bus vykdoma ant 1969 metais pastatytos lauko virtuvės pamatų; 3) ar rekonstrukcijos metu statinio matmenys nebus keičiami taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas; 4) jeigu dėl ginčo statinio rekonstrukcijos atstumas iki gretimo sklypo ribos bus mažinamas dar labiau, nustatyti pokyčio apimtį ir įvertinti, ar ieškovo teisės rekonstruoti statinį, mažinant atstumą iki atsakovų sklypo ribos, pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat įvertinti, ar nepripažinus ieškovo teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės. Taip pat nurodyta, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, jog ginčo statinio rekonstrukcija pagal Projektą bus vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų ir nemažinant dar labiau atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, o atsakovai turi teisę pateikti savo įrodymus, jog dėl ginčo pastato rekonstrukcijos atstumas iki jų žemės sklypo mažėja ir kiek konkrečiai.
Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamo ginčo esmė yra klausimas dėl norminių atstumų iki atsakovų žemės sklypo ribos, rekonstruojant ginčo statinį.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. ir jo atstovas advokato padėjėjas Aleksandr Timoščenko iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovai D. S., V. S. ir jų atstovė advokato padėjėja Asta Kaminskaitė prašė ieškinį atmesti iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad iki gaisro tame name gyveno apie keturis metus. Po gaisro vietuė buvo padidinta į visas puses nuo buvusių pamatų dėl apšiltinimo. Tai daryta be dokumentų.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis yra ieškovo brolis. Tuo metu kai gyveno tame name, pats savavališkai padidino lauko virtuvėlę: į tvarto pusę - 4 metrus, į gatvės pusę - 2,5 metro, į kiemo pusę - 1,5 metro. ir į kaimynų pusę – apie 10-15 cm. Paaiškino,kad po malūnu pamatų tada nebuvo, o dabar jie yra, nes stovi pastatas. Pamatai (nuotrauka 94 b.l.) yra pastatyti nelegaliai, nes jų ten nebuvo ir jie ten pastatyti be reikiamų dokumentų.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad nepamena kuriais metais pastatas sudegė, bet ieškovas nutarė jį rekonstruoti ant senų pamatų. Negali pasakyti koks atstumas yra nuo ieškovo pastato iki kaimynų pastato.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš esmės atmetamas.
Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismui pateikti paaiškinimai patvirtina, kad šalys yra greta esančių žemės sklypų savininkai: ieškovui nuosavybės teise priklauso - 0,0908 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams – 0,5380 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose žemės sklypuose yra ir ginčo šalims nuosavybės teise priklausantys statiniai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo nuosavybės teisė į pastatus įregistruota Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 1992 m. rugsėjo 10 d., o į žemės sklypą – 2008 m. gegužės 9 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; tikslieji žemės sklypo matavimai įregistruoti 2018 m. gruodžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovo žemės sklype yra registruoti statiniai: - (1) lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymima indeksu 2I1m (statybos metai – 1969 m., užstatytas plotas – 22 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1991-10-21); - (2) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 4I1m (statybos metai – 1969 m., užstatytas plotas – 88 kv. m); - (3) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 5I1ž (statybos metai – 1990 m., užstatytas plotas – 25 kv. m). NTR duomenyse yra žyma, kad dėl pastato - lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. sausio 7 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklype yra registruoti statiniai: - (1) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 1A1/m (statybos metai – 1940 m., užstatytas plotas – 46 kv. m); - (2) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 2I1/m (statybos metai – 1940 m., užstatytas plotas – 15 kv. m); - (3) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 3I1/m (statybos metai – 1940 m., užstatytas plotas – 63 kv. m); - (4) inžinerinis statinys – šulinys. NTR duomenimis, atsakovės asmeninės nuosavybės teisė į statinius įregistruota 2013 m. kovo 15 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, o į 1/2 dalį žemės sklypo – 2001 m. kovo 19 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2012 m. liepos 3 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. Atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė į kitą - 1/2 dalį žemės sklypo, įregistruota 2017 m. gegužės 23 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-1740 pagrindu. Bylos duomenimis, 2006 m. vasario 5 d. kilusio gaisro metu sudegė ieškovo lauko virtuvė (žymima indeksu 2I1m) ir apdegė rūsys (2018-11-23 Statinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) 2019 m. sausio 7 d. Savavališkos statybos akte (toliau - Aktas) nurodė, kad statinys - lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra savavališka statyba (statybos rūšis – statinio rekonstravimas), t.y. rekonstruojama savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento; vietuvės užstatymo plotas padidintas iki 52,84 kv. m, o aukštis – iki 4,90 m (NTRduomenimis lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, o aukštis – 1,90 m); yra pažeisti Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai; 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu statyba buvo vykdoma. Nustačius nurodytus pažeisimus, ieškovo užsakymu, MB „Formos studija“ parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektą Nr. FS-2019-10-23-TP, kurį ieškovas 2019 m. spalio 25 d. Prašymu išsiuntė atsakovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, nurodydamas, kad ketina atlikti ūkinio pastato (lauko virtuvės) rekonstrukciją pagal pridedamą Projektą. Prašyme ieškovas nurodė, kad po rekonstrukcijos atstumas nuo rekonstruojamo ūkinio pastato iki atsakovų žemės sklypo ribos nesumažės ir atitiks VĮ Registrų centro įregistruotą atstumą. Ieškovas paprašė atsakovus pritarti pateiktam Projektui. arba pateikti pasiūlymus ar pastabas. MB „Formos studija“ parengtame Projekte yra pateiktas tekstas dėl: sutikimo, kad kaimyniniame žemės sklype būtų rekonstruojamas ūkinis pastatas, išorinėms sienoms ir stogo konstrukcijoms neišlaikant 3 metrų norminio atstumo iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, bet ne arčiau kaip 0,5 metro bri dėl sutikimo ir, kad kaimyniniame (ieškovo ) žemės sklype rekonstruojamas ūkinis pastatas būtų skaičiuojamas į vieną gaisrinį skyrių su atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Ieškovas negavo atsakovų atsakymo į Prašymą, todėl ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą. Įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2018 m. lapkričio 23 d. Tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamame statinyje matomi ankstesnio statinio pamatai, atitinkantys buvusio statinio išorinius matmenis, todėl laikytina, kad gaisro metu viralinės 2l1m pamatai išliko, todėl iki gaisro buvęs statinys nelaikytinas visiškai sugriūvusiu ir statinio (duomenys neskelbtini) statybos rūšis yra rekonstrukcija; statinio, kuriame vykdomi statybos darbai, užstatytas plotas yra mažesnis, nei anksčiau buvusios viralinės, dalis buvusių pamatų neužstatyti statybinėmis konstrukcijomis.
Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl ieškovo siekio be atsakovų sutikimo, atstatyti (rekonstruoti/perstatyti) 1969 metais pastatytą pastatą – lauko virtuvę, sudegusią 2006 m. vasario 5 d. gaisro metu, pagal ieškovo užsakymu MB „Formos studija“ parengtą Projektą.
Tuo atveju, kai statinys sunaikinamas gaisro, gali susiklostyti dvejopa situacija: 1) jeigu statinys sunaikinamas visiškai, tuomet jo atstatymas kvalifikuotinas kaip naujo statinio statyba (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą naujo statinio statybos sąvoką tai yra statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punktą statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jeigu jo konstrukcijų nelikę, arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 metro esančios laikančiosios konstrukcijos); 2) jeigu statinys negali būti laikomas sunaikintu visiškai, tuomet jo statybos rūšis kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą statinio rekonstravimo sąvoką tai yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Statinio rekonstrukcijos atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) privalomumą reglamentuoja STR 1.05.01:2017) 7 priedo 8 punktas, kuriame nustatyta, kad tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
Konkrečiu atveju yra aktualu tai, kad dėl statinio, pastatyto mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos, rekonstrukcijos, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdant rekonstrukciją ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą. Taigi, nagrinėjant tokį gičą, įvertinama statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumas ir statinio parametrų pokyčio apimtis. Tuo atveju, kai dėl ginčo statinio rekonstrukcijos yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, teismas turi nustatyti, ar savininko teisės rekonstruoti statinį, mažinant atstumą iki sklypo ribos, pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018, kt.). Aplinkybė, kad dėl rekonstrukcijos keičiami statinio matmenys, didėja užstatymo plotas, savaime nereiškia besiribojančio žemės sklypo savininkų teisių pažeidimo, nes rekonstruojamo statinio plotas gali būti didinamas ir kitais būdais, ne tik dar labiau mažinant ribą iki besiribojančio žemės sklypo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015).
Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad po gaisro išliko ieškovui priklausančios lauko vietuvės (viralinės) 2l1m pamatai, todėl yra vykdoma buvusio statinio rekonstrukcija. Todėl pareiga įrodyti, kad statinys rekonstruojamas ant esamų pamatų ir nemažinant esamų atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, tenka statytojui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, kt.), šiuo atveju – ieškovui. Beje, iš esmės tai pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje, kad būtent ieškovas, tvirtindamas, jog ginčo statinio rekonstrukcija pagal Projektą bus vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų ir nemažinant dar labiau atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, turi pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų tokias aplinkybes.
Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti į bylą duomenis apie tai koks buvo 1969 metais pastatytos ir 2006 metais gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos bei, ar pagal ieškovo pateiktą projektą ginčo lauko virtuvės konstrukcija bus vykdoma ant 1969 metais statytos lauko virtuvės pamatų ir, ar rekonstrukcijos metu statinio matmenys nebus keičiami taip, kad dar labiau sumažėtų esamo statinio ir sklypo ribos atstumas, nes tai yra ieškovo pareiga (CPK 12 ir 178 straipsniai, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis), pažymi, jog į nagrinėjamą bylą ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, esant tokiam šalių ginčui, vien abstraktaus liudytojo V. M. paaiškinimo, ar paties ieškovo tvirtinimo, jog ginčo pastatas rekonstruotinas ant senų pamatų, nepakanka, kad ieškinys būtų laikomas pagrįstu. Juolab, kad kiti liudytojai - J. P. bei V. P. patvirtino, jog minėtas pastatas padidintas savavališkai, neturint reikiamų dokumentų. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 7 d. Savavališkos statybos akte konstatuota, jog ginčo statinys - lauko virtuvė, yra savavališka statyba (rekonstruojamos virtuvės užstatymo plotas padidintas iki 52,84 kv. m, aukštis – iki 4,90 m (pagal NTR registruotas lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, aukštis – 1,90 m). Ieškovui į bylą nepateikus įrodymų apie iki gaisro buvusios lauko virtuvės (pastatytos 1969 metais) atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos, taigi, nesant galimybės nustatyti ar pagal ieškovo į bylą pateiktą Projektą, minėto pastato rekonstrukcija bus vykdoma išimtinai ant buvusios teisėtai pastatytos ir sudegusios virtuvės pamatų, ar akivaizdžiai ir ženkliai nukrypstant nuo jų, t.y. - dar labiau sumažinant atstumą iki atsakovų žemės sklypo ribos, kas akivaizdžiai padidina ateityje galimo vėl kilti gaisro tikimybę, dėl ko atsakovai pagrįstai bauginasi, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys yra atmetamas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovai byloje pateikė įrodymus, kad patyrė 900,00 Eur bylinėjimos išlaidas, kurių dydis pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais bei, įvertinus ginčo pobūdį ir dalyką, parengtų procesinių dokumentų kiekį, laikytinas atitinkančiu pagrįstumo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte, todėl atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovo priteisiamos 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, viso 11,88 Eur (LR CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,88 Eur (vienuolika eurų 88 ct) teismo išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.