- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- II-834-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00608-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- D. I.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. I. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. I. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 29 d., 9.41 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Tokiais savo veiksmais D. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 20 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, todėl D. I. paskirta 75 Eur.
2024 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. I. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą.
Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta bauda, kadangi mobiliojo ryšio priemone naudojosi sustabdytas reido metu, kai vairuojamas automobilis buvo pilnai sustojęs, variklis užgesintas. Filmavo pareigūnus, kaip jie atlieka blaivumo kontrolę. Skunde cituojamas KET 20 punktas, kuriame nurodoma, kad „vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi“. Skunde dar kartą pažymima, kad Pareiškėjo vairuota transporto priemonė buvo sustojusi bei užgesintu varikliu. Skunde pridedama internetinė nuoroda į internetinį straipsnį, kuriame patrulis nurodo, jog pareigūnus galima filmuoti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Vis tik, jei taip nėra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kuri taip pat pakartota ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje. Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Atsiliepime cituojama ANK 417 straipsnio 3 dalis, KET 20 punktas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Akivaizdu, kad minėtose ANK ir KET normose imperatyviai įtvirtintas draudimas transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus kai transporto priemonė stovi) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, plačiau nedetalizuojant, kokiu būdu tiksliai (laikant telefoną prie ausies, rašant ar skaitant žinutes, klausant muzikos ir pan.) yra draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu. Pažymėtina, kad Pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašais. Šį nusižengimą užfiksavo du policijos pareigūnai, kurie realiai matė visas įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti policijos pareigūnų parodymais, patikimumu, siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Byloje yra pateikti vaizdo įrašai. Vieną iš įrašų pateikė pats Pareiškėjas. Vaizdo įrašo analizė leidžia teigti, kad Pareiškėjas pats save filmuodamas telefonu tuo pačiu metu dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę. Įraše matosi, kad transporto priemonė juda, t. y. dalyvauja viešajame eisme (sulyginama, kad pro automobilio langą matomas stulpas ir sugretinus su automobilio statramsčiu tarp priekinių ir galinių durelių, matoma, kad automobilis juda), o Pareiškėjas tuo pačiu metu ranka padeda laikomą telefoną, iš kurio vykdomas filmavimas. Vaizdo įraše matosi priėjęs alkoholio kiekio patikrinimą atliekantis policijos pareigūnas, kuris iš karto vairuotojui (Pareiškėjui) duoda pastabą dėl telefono naudojimo. Taip pat byloje yra policijos pareigūno (kito pareigūno, nei sustabdė ir tikrino Pareiškėją dėl neblaivumo) kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame matosi (nuo 1.12 min.), kad Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvauja viešajame eisme, važiuoja automobilių sraute ir vaizdas logiškai ir atitinkamai sutampa su Pareiškėjo pateiktu vaizdo įrašu ir patvirtina daromą išvadą dėl Pareiškėjo kaltės. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota Pareiškėjo ir policijos pareigūno diskusija dėl naudojimosi telefonu dalyvaujant viešajame eisme. Analizuojant vaizdo įrašus daroma išvada, kad policijos pareigūnai buvo tokioje padėtyje, kurioje puikiai matė visas aplinkybes, t. y., kad vairuodamas automobilį Pareiškėjas rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną. Policijos pareigūnas asmeniui išaiškino, kad nusižengimo esmė yra vairuojant transporto priemonę rankomis naudotis mobiliojo ryšio telefonu, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, t. y. nebūtina skambinti ar kalbėti telefonu. Institucijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, kad Pareiškėjas įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl nėra pagrindo Institucijos nutarimą panaikinti ar jį pakeisti. Dėl nuobaudos individualizavimo. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas D. I. paaiškino, kad mobiliojo ryšio priemonė – telefonas, buvo Pareiškėjo rankose. Tačiau buvo praleistos kelios esminės detalės. Susipažinus su byla susidarė įspūdis, kad Pareiškėjas vairuodamas automobilį naudojosi telefonu, ko iš esmės niekada nedaro, nes yra atsakingas žmogus. Tačiau Pareiškėjas buvo sustabdytas ne dėl to, o neblaivumo patikros metu. Pareiškėjas, kadangi turi tokią teisę, mobiliuoju telefonu filmavo neblaivumo patikros procedūrą. Tuo metu, kai policijos pareigūnai tikrino Pareiškėjo neblaivumą, automobilis stovėjo, variklis buvo užgesintas, buvo įjungta „parkingo“ pavara.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Peržiūrėjus byloje pateiktus vaizdo įrašus Pareiškėjas nurodė, kad dešine ranka padėjo telefoną, kuriuo filmavo, kaip pareigūnai atlieka neblaivumo patikrą.
Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. birželio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo D. I. buvo pripažintas pažeidęs KET 20 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda. D. I. buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 29 d., 9.41 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Iš Pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad D. I. su pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymu nesutinka, prašo panaikinti nutarimą, skunde nurodė, kad neblaivumo patikrinimo metu filmavo pareigūnų darbą mobiliuoju telefonu, tačiau transporto priemonė stovėjo ir buvo užgesintas variklis.
Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto D. I. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje pateikti trys vaizdo įrašai. Iš paties Pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams stabdant Pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, norint atlikti neblaivumo patikrą, Pareiškėjas dar judant jo vairuojama automobiliui dešinėje rankoje laiko mobiliojo ryšio priemonę – telefoną, kuriuo filmuoja pareigūnų darbą. Tiek iš pareigūnų BODY kameros, tiek iš Pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnas, priėjęs prie Pareiškėjo automobilio su tikslu patikrinti neblaivumą, pamatęs, kad Pareiškėjas rankoje laiko telefoną, paklausia, kodėl Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Tai, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę – telefoną, patvirtino ir pats Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu.
Nors Pareiškėjas nurodė, kad telefonu norėjo užfiksuoti pareigūnų atliekamą darbą, pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškinant šią sąvoką plačiąja prasme – draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-231-462/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. AN2-598-498/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-266-634/2017).
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vairuota transporto priemonė buvo sustojusi, užgesintu varikliu. Minėta Pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka ANK ir KET sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu esant automobilyje. Kaip ir nurodyta anksčiau, ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte numatyta, kad naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas, t. y. transporto priemonė turi būti ne tik išjungtu varikliu, bet ir stovinti, tuo tarpu laikinas automobilio stabtelėjimas spūsties metu negali būti prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-262-468/2020). Teismo vertinimu, Pareiškėjo sustojimas neblaivumo patikrinimo metu, buvo laikinas stabtelėjimas, kuris taip pat nėra prilyginimas stovėjimui, kadangi po neblaivumo patikros transporto priemonė ir toliau nepertraukiamai dalyvauja eisme.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonės vairuotojas norėdamas sustabdyti automobilį ir naudotis, šiuo atveju – filmuoti, telefonu turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme, tuo tarpu nagrinėjamu atveju D. I. veiksmai šių sąlygų neatitiko.
Esant tokiai situacijai, laikytina, kad D. I. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai, darytina išvada, kad skundžiamas 2024 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl D. I. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir D. I. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.