Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-01 nutarties, kuria S. N. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK 2020-03-02 nutarimas Nr. 10-ANR_N-3488-2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2020-03-02 nutarimu Nr. 10-ANR_N-3488-2020 S. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020-01-17 12.38 val. vairuodamas automobilį naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Tokiu būdu S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu S. N. skirta 75 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu S. N. jį apskundė teismui.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, S. N. kaltė įrodyta objektyviais bylos faktiniais duomenimis, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-01 nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

7. Byloje ginčo dėl to, kad S. N. 2020-01-17 12.38 val. sėdėdamas automobilyje naudojosi mobilaus ryšio priemone, nekyla. Apeliaciniu skundu S. N. nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, pažymi, kad mobiliuoju telefonu naudojosi tuo metu, kai automobilio variklis buvo išjungtas, stovėdamas transporto priemonių spūstyje. Apelianto manymu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją (transporto priemonė stovi išjungtu varikliu) naudojimasis mobiliuoju telefonu buvo galimas, t. y. atitinkantis ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte nurodytą išimtį – „išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas“. Su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina, kadangi jas paneigia objektyvūs bylos duomenys.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats atsakomybėn traukiamas S. N. skunde apylinkės teismui pažymėjo, kad suvokė, jog naudodamasis telefonu pažeidžia KET nuostatas, tačiau, jo manymu, šios normos laikymasis būtų sukėlęs didesnį pavojų, apelianto teigimu, jo pokalbis turėjo trukti trumpai („atsiliepti telefonu ir pasakyti kelias frazes“), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo telefonu kalbėjo 4-5 minutes ir savo veiksmus nutraukė tik todėl, kad prie jo transporto priemonės priėjo policijos pareigūnas. Apeliantas nurodo, kad kalbėjo telefonu manydamas, jog prieš jį automobilyje sėdintys policijos pareigūnai galimai jį įspės apie daromą teisės pažeidimą, tokių perspėjimų nesulaukė, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokie asmens teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir netgi nelogiški. Vien tai, kad tam tikrais atvejais policijos pareigūnai geranoriškai perspėja asmenis apie jų neteisėtus veiksmus, savaime nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas atlikdami teisei priešingus veiksmus, tikėdamiesi, kad bus perspėti, tačiau jiems nekils jokių teisinių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. N. turi gana ilgą transporto priemonių vairavimo stažą (vairuotojo pažymėjimas S. N. išduotas 2015 m. (b. l. 15), todėl neabejotinai žinojo, kad vairuodamas automobilį negali atlikti jokių pašalinių veiksmų, turi laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti. Nors apelianto manymu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie keltų pavojų eismo saugumui, nesudarė kliūčių kelyje, tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka bet kokių veiksmų nesusijusių su transporto priemonės vairavimu ir nukreipiančių vairuotojo dėmesį, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankose, todėl, apygardos teismo vertinimu, bet koks pokalbis telefonu, net ir stovint transporto priemonių spūstyje kelia pavojų eismo saugumui ir gali sukelti žalingas pasekmes, kadangi vairuotojas tampa neatidus, nesusikoncentravęs, o vien todėl, kad nekilo tam tikros pasekmes, asmens atsakomybės nešvelnina.

10. Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu S. N. vairuojama transporto priemonės variklis spūstyje iš tiesų buvo išjungtas, tokia situacija vis tiek neatitinka ANK ir KET sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu esant automobilyje. Kaip ir nurodyta anksčiau, ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte numatyta, kad naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas, t. y. transporto priemonė turi būti ne tik išjungtu varikliu, bet ir stovinti, tuo tarpu laikinas automobilio stabtelėjimas spūsties metu, apygardos teismo vertinimu, negali būti prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonės vairuotojas norėdamas sustabdyti automobilį ir kalbėti telefonu turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme, tuo tarpu nagrinėjamu atveju S. N. veiksmai šių sąlygų neatitiko. Atsižvelgiant į tai, aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti Vilniaus apskrities VPK ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms, jog S. N. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

11. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog šaukimo į teismo posėdį šaknelė yra suklastota, ją pasirašė ne S. N., o kitas asmuo, kadangi tokie asmens teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir laikytini itin deklaratyvaus pobūdžio, nes negali būti niekaip patikrinti. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą arba elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.

12. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimas S. N. buvo išsiųstas registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Vilniaus apskrities VPK nutarime, tiek skunde apylinkės teismui nurodomas tas pats adresas, nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantas šiuo adresu negyvena ar nurodytas kitas adresas, kuriuo jam turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į tai sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šaukimas į 2020-06-01 vyksiantį teismo posėdį buvo įteiktas 2020-04-23, todėl laikytina, kad buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 19). Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu buvo išnagrinėtas S. N. skundas dėl Vilniaus VPK nutarimo, atsižvelgta į jo pateiktus paaiškinimus, kurie teismui priimant procesinį sprendimą buvo vertinami visumoje su kita bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ar apribotos asmens teisės į teismo procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-01 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.