Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Grupa Lotos S.A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria buvo nepatvirtinta Grupa Lotos S.A. kreditorinio reikalavimo dalis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilos dėl užsienio teisės netaikymo ir kreditoriaus reikalavimo dalies nepatvirtinimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Metoil“ iškelta bankroto byla.

Kreditorius Grupa Lotos S.A. pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Metoil“ kreditorių sąrašą su 61 097,11 USD (153 756,99 Lt) finansiniu reikalavimu. Kreditorius nurodė, kad Grupa Lotos S.A. su BUAB „Metoil“ 2011 m. lapkričio 16 d. buvo sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo ir UAB „Metoil“ su kreditoriumi neatsiskaitė, nors paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos.

Atsakovo bankroto administratorius su kreditoriaus reikalavimu sutiko tik iš dalies bei prašė patvirtinti 87 680,61 Lt (34 873,32 USD) dydžio Grupa Lotos S.A. reikalavimą. Bankroto administratorius nurodė, kad pagal įmonės apskaitos dokumentus už 2008 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 22 d. buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos šios Grupa Lotos S.A. pateiktame kreditoriniame reikalavime nurodytos sumos: 77 866,56 Lt (30 000 USD) pagal PVM sąskaita faktūra Nr. 38012116/D/2011 (2011 m. gruodžio 5 d.); 3 280,95 Lt (1 194,07 USD) pagal skolos pranešimą Nr. 01000000111 (2012 m. rugsėjo 4 d.); 8 828,06 Lt (3 284,25 USD) pagal skolos pranešimą Nr. 01000000117 (2012 m. spalio 2 d.) – iš viso: 87 680,61 Lt (34 873,32 USD). Administratorius pažymėjo, kad vien sutarties buvimas ir kreditoriaus vienašališkų dokumentų pateikimas (sąskaitos faktūros, skoliniai pranešimai, priminimai, tanklaivių pakrovimo anketos) nepatvirtina konkrečiai bankrutuojančiai įmonei suteiktų paslaugų ar tuo labiau šios įmonės įsipareigojimų. Administratorius akcentavo, kad pats kreditorius 2014 m. liepos 25 d. pateikė likučio patvirtinimą, pagal kurį BUAB „Metoil“ bendras įsiskolinimas iki 2014 m. birželio 30 d. sudarė tik 7 523,26 USD.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas Grupa Lotos S.A. kreditorinis reikalavimas 87 680,61 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė netvirtinti likusios kreditoriaus Grupa Lotos S.A. kreditorinio reikalavimo dalies ir priteisė iš Grupa Lotos S.A. 180,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

Teismas nurodė, kad kreditoriaus pateiktos sutarties 15 punkte yra nustatyta, jog sutartis aiškinama ryšium su Anglijos teise be nuorodos į arbitražą. Kiekviena šalis aiškiai paklūsta išimtinei Anglijos Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai, o Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pardavimo netaikoma. Tačiau teismas pažymėjo, kad kreditoriaus atstovas nepateikė į bylą įrodymų, susijusių su taikomos užsienio teisės normų turiniu pagal sutarties sąlygas, ir ja nesiremia, todėl taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Teismas nustatė, kad svarstant kreditorinio reikalavimo teisėtumą, buvo išsiaiškinta, jog kreditorius prašo patvirtinti reikalavimą, kurį sudaro baudos už prastovas, todėl bankroto administratorius prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį. Teismas taip pat nurodė, kad kreditoriaus pateiktos į bylą sąskaitos faktūros yra išrašytos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., ir, bankroto administratoriaus paaiškinimu, šie duomenys UAB „Metoil“ buhalterinėje apskaitoje neatsispindi. Apie minėtas sąskaitas faktūras bankroto administratoriui tapo žinoma tik 2014 m. gegužės 21 d., kuomet kreditorius Grupa Lotos S.A. kreipėsi su finansiniu reikalavimu, be to, į bylą pateiktas 2014 m. liepos 15 d. kreditoriaus Grupa Lotos S.A. likučio patvirtinimas, iš kurio matosi, kad bendras BUAB „Metoil“ įsiskolinimas 2014 m. birželio 30 dienai buvo 7 523,26 USD.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad yra pagrindas kreditoriaus reikalavimą atmesti, pritaikius ieškinio senatį. Be to, teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentu, kad vien sutarties buvimas ir kreditoriaus vienašališkų dokumentų pateikimas (sąskaitos faktūros, skoliniai pranešimai, priminimai, tanklaivių pakrovimo anketos, laivo prastovų apskaičiavimo duomenys), kurių UAB „Metoil“ buhalterinėje apskaitoje nėra, nepatvirtina konkrečiai bankrutuojančiai įmonei suteiktų paslaugų ar tuo labiau šios įmonės įsipareigojimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad prastovos įvyko dėl UAB „Metoil“ kaltės, į bylą pateikti duomenys nepatvirtina UAB „Metoil“ atsakomybės už prastovas.

Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atkreipė dėmesį, kad nors BUAB „Metoil“ pateikė į bylą duomenis, jog už suteiktas teisines paslaugas ir keliones turėjo 4 574,45 Eur išlaidų, byloje nėra išlaidų dydį pagrindžiančio detalaus apskaičiavimo, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti tik 45,50 Eur už kelionės išlaidas ir 134,67 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius Grupa Lotos S.A. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir patvirtinti 26 233,79 USD (64 982,74 Lt) Grupa Lotos S.A. kreditorinio reikalavimo dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Sudarydamos 2011 m. lapkričio 16 d. sutartį, šalys sutarė, kad iš sutarties kylantiems ginčams ir nesutarimams bus taikoma Anglijos teisė. Visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, turi pateikti šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šiuo atveju tai yra būtent atsakovas, nes jis prašė taikyti ieškinio senatį (materialiosios teisės reglamentuojamą institutą), todėl, atsižvelgiant į tokį reikalavimą, būtent atsakovas turėjo pareigą įrodinėti, kokius ieškinio senaties terminus numato Anglijos teisės normos. Tuo tarpu atsakovas vadovavosi išimtinai Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK). Neišsėmus visų prieinamų ir galimų panaudoti procesinių priemonių, renkant įrodymus apie Anglijoje taikomas ieškinio senaties taisykles, teismas neturėjo teisės ginčui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 880 straipsnio 3 dalies ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies. Visi iš sutarties išplaukiantys įsipareigojimai ir reikalavimai (taip pat ir dėl taikytinos teisės), sprendžiant ginčus, net atsakovui iškėlus bankroto bylą, yra galiojantys ir turi būti vykdomi. Byloje teismas nepagrįstai įrodinėjimo dėl užsienio teisės naštą perkėlė kreditoriui.Kreditoriaus pateikti dokumentai yra pakankami susidaryti pagrįstai nuomonei, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos. Dokumentuose aiškiai nurodomi pakrovimo ir iškrovimo uostai, aiškiai išdėstoma, kiek laiko truko operacijos, matyti, kad už uždelstą laiką paskaičiuota bauda. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad kreditoriaus pranešimai apie būsimus plukdymus, vėliau sąskaitos ir priminimai padengti susidariusias skolas buvo siunčiami oficialiais atsakovo darbuotojų elektroninio pašto adresais ir faksu, o iš įmonės gauti atsakymai, kad pareikšti reikalavimai svarstomi. Tačiau teismas įrodomąją vertę suteikė ir vadovavosi bankroto administratoriaus rašytiniais paaiškinimais ir tuo, kad ieškovo reikalavimo dalis neatsispindi įmonės apskaitoje. Teismui pateiktas likučio patvirtinimo aktas dėl 7 532,26 USD negali būti vertinamas kaip gautinio likučio patvirtinimas. Pats administratorius nustatė neabejotinai esantį BUAB „Metoil“ įsiskolinimą kreditoriui mažiausiai 34 873,32 USD sumai. Be to, likučio suderinimo aktas pasirašytas L. H., kuri nėra Grupa Lotos S.A. įgaliotas asmuo, o yra tik paprasta skolų vadybininkė, atsiuntusi klaidingą pranešimą.Teismas turėjo kritiškai vertinti tai, kad atsakovas, tikslingai siekdamas išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu, ypač didėjant įsiskolinimams ir bręstant konfliktinei situacijai, elektroniniu būdu gautų dokumentų galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą.

Atsakovas BUAB „Metoil“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Būtent ieškovas (kreditorius) pareikštą reikalavimą turėjo įrodinėti, remdamasis Anglijos teise. To nepadarius, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos teise. Be to, kreditoriaus reikalavimų teisinis pagrindas ir kvalifikacija (nuo kurio priklauso ir taikytini ieškinio senaties terminai) paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl bankroto bylos klausimų sprendimą vilkinti vien tik tam, kad šalys turėtų laiko rinkti įrodymus apie Anglijos teisę ir jos taikymo praktiką, teismas neturėjo jokio pagrindo. Dėl ieškovo įrodinėjimo galimybių pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią bylą vyko net 4 teismo posėdžiai.Kreditoriaus darbuotojai tiek atsakovo bankroto administratoriui tikrinant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, tiek ir vėliau, sprendžiant ginčą teisme, siuntė atsakovui pranešimus apie kreditoriaus reikalaujamos skolos likutį ir prašė tuos duomenis patvirtinti. Vykstant bylos nagrinėjimui, kreditoriaus atstovai pateikdavo prašymus atsakovui patvirtinti 7 532,26 USD skolos likutį, taigi pats kreditorius teikia prieštaringus duomenis apie reikalavimo atsakovui dydį. Be to, administratorius, tikrindamas buhalterinius duomenis, nerado pagrįstų įrodymų apie ieškovo reikalaujamą sumą. Taigi apeliantas finansinį reikalavimą įrodinėja tik savo paties sudarytais dokumentais. Tai, kad kreditoriaus minimi dokumentai anksčiau atsakovo įmonėje buvo svarstomi, nereiškia, jog atsakovas juos turėjo pripažinti ir tenkinti.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Tiek CK 1.12 straipsnio 2 dalis, tiek CPK 808 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Kitaip tariant, tuo atveju, kai užsienio teisės taikymas yra numatytas tik šalių tarpusavio susitarime (sutartyje), o ne tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose, teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymus apie šalių sutartos užsienio teisės normų turinį bei taikymo praktiką, bet, priešingai, šią pareigą, vadovaujantis rungimosi principu, turi ta šalis, kuri remiasi užsienio teise, t. y. šalis, kuri, atsižvelgdama į ginčo šalių susitarime esančią sąlygą dėl užsienio teisės taikymo, reikalauja konkrečiam atvejui taikyti tam tikrą užsienio teisės normą. Taigi, priešingai nei aiškina atskirajame skunde apeliantas, įrodymus apie užsienio teisės normas, jų turinį, taikymo toje valstybėje praktiką ir doktriną, turi pateikti ne bet kuri iš sutarties, kurioje yra sąlyga dėl užsienio teisės taikymo, šalių, reikšdama tam tikrus reikalavimus ar atsikirtimus, o būtent ta, kuri tam tikrus savo reikalavimus ar atsikirtimus grindžia užsienio teise.

Savo ruožtu iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas, reikšdamas prašymą dėl ieškinio senaties kreditoriaus reikalavimui taikymo, nesirėmė užsienio teise, taigi, remiantis pirmiau pateiktų CPK 808 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu, neturėjo ir pareigos pateikti teismui įrodymų, susijusių su užsienio teisės normų turiniu, tokių normų taikymo praktika ir pan. Tuo labiau, kad pats kreditorius, tiek reikšdamas reikalavimus, tiek pateikdamas atsiliepimus į atsakovo atsikirtimus, nesirėmė Anglijos teise, nereikalavo taikyti konkrečios Anglijos teisės normos ir neteikė teismui jokių duomenų apie ginčui aktualių Anglijos teisės normų turinį, teismų praktiką ir doktriną, nors bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgai, net kelis kartus buvo atidėti posėdžiai, šalims buvo suteikti terminai pateikti papildomus įrodymus ginčo klausimams išspręsti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad 2011 m. lapkričio 16 d. sutarties 15 punkte nėra tiesiogiai nustatyta, jog tarp sutarties šalių kilusiems ginčams išspręsti yra taikytina Anglijos teisė, o tik nurodyta, kad ši sutartis turi būti aiškinama pagal Anglijos teisę.

Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisę (CPK 808 straipsnio 3 dalis) nagrinėjamam ginčui išspręsti ir, remdamasis tuo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta (ir apeliantas to neginčija), jog kreditorius prašo patvirtinti reikalavimą, kurį sudaro baudos už prastovas ir delspinigiai, o sąskaitos faktūros yra išrašytos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., visiškai teisingai nusprendė, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) yra praleistas. Taigi vien jau šiuo pagrindu kreditoriaus reikalavimas negali būti patvirtintas. Pažymėtina, kad paties CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo teisingumo nagrinėjimu atveju apeliantas neginčijo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti likusį kreditoriaus Grupa Lotos S.A. 26 233,79 USD reikalavimą ir pagal kreditoriaus pateiktus įrodymus. Minėtam kreditoriaus reikalavimui patvirtinti byloje iš esmės pateikti tik paties kreditoriaus vienašališkai sudaryti ir pasirašyti dokumentai, visų pirma, sąskaitos faktūros ir skoliniai pranešimai, kurie, kreditoriaus nuomone, pagrindžia jo 61 097,11 USD reikalavimo teisę į atsakovą. Tačiau, kaip matyti iš 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Metoil“ rašto, minėti reikalavimai nebuvo UAB „Metoil“ patvirtinti, o buvo perduoti teisininkams įvertinti ir jų teisėtumui nustatyti. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pats kreditorius 2014 m. liepos 15 d. atsiuntė atsakovui likučio patvirtinimo aktą, pagal kurį BUAB „Metoil“ įsiskolinimas 2014 m. birželio 30 dienai buvo tik 7 523,26 USD. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas likučių patvirtinimo aktas, atsižvelgiant į nurodytas balanse sumas bei datas, pagrįstas iš esmės tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis ir skolų rašteliais, iš kurių šioje byloje savo reikalavimą kildina apeliantas. Nors kreditorius teigia, kad minėtame rašte duomenis (ieškovo teigimu, klaidingus) nurodė neįgaliota darbuotoja, pastebėtina, jog iš ieškovo teismui pateiktų laiškų, adresuotų atsakovui, matyti, kad būtent L. H. buvo vienas iš asmenų, pasirašiusių ir 2013 m. birželio 30 dienai apskaičiuotą likučių balansą (1 t., 139 b. l.). Atsižvelgiant į tokį ieškovo teikiamų duomenų dėl atsakovo skolos prieštaringumą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi atsakovo buhalterinėje apskaitoje atsispindinčias ir su ieškovo dokumentais sutampančiais duomenimis bei patvirtino tik neginčytiną reikalavimo dalį, o likusią reikalavimo dalį, paremtą tik ieškovo pateiktais vienašališkai surašytais dokumentais, atmetė. Pažymėtina, kad atsakovo įsipareigojimo ieškovui 26 233,79 USD sumoje patvirtinti nepakanka ir to, jog ieškovo vienašališkai sudarytuose dokumentuose nurodomi pakrovimo ir iškrovimo uostai, išdėstoma, kiek laiko truko operacijos, taip pat, kad kreditoriaus sąskaitos ir priminimai padengti susidariusias skolas buvo siunčiami oficialiais atsakovo darbuotojų elektroninio pašto adresais ir faksu. Savo ruožtu kreditoriaus argumentus, kad atsakovas galbūt tikslingai neįtraukė dalies dokumentų į savo buhalterinę apskaitą, teisėjų kolegija atmeta, kaip visiškai deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus.

Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas 326,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias, pagal atsakovo atstovo pateiktą 2015 m. birželio 30 d. pažymą, sudaro atskirojo skundo analizė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus įrodymus apie minėtos sumos atstovui sumokėjimą, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktą, pagal kurį už atsiliepimą į atskirąjį skundą nustatytas 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) maksimalus dydis, sudarantis šiuo atveju 285,80 Eur (714,50 Eur x 0,4) bei į tai, jog atsiliepimas nėra didelės apimties, advokatas atstovavo atsakovą ir pirmosios instancijos teisme, be to, nors atskirajame skunde buvo iškeltas užsienio teisės taikymo poreikio klausimas, atsakovas neteikė jokių įrodymų, susijusių su užsienio teisės normų turiniu bei taikymo praktika, priėjo išvada, kad bylos sudėtingumas ir specifika nėra tokio lygio, jog būtų teisėtas pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytus dydžius. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovo priteistinas 285,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ (j. a.k. 300071694) iš Grupa LOTOS S.A. (reziduojančios adresu Gdansk at ul. Elbląska 135, PL – 80-718 Gdansk, Lenkija, registruota Nacionaliniame registrų biure prie Gdansko Apygardos Teismo- Plnoc in Gdansk, VII – asis komercijos skyrius Nr.KRS 0000106150, Identifikacinis numeris: REGON 190541636) 285,80 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.