- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2-907-798/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01117-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės koncerno ,,Achemos grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas pareiškimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. B2-334-273/2016 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-2637-281/2016.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi UAB „Metoil“ iškelta bankroto byla. 2015 m. sausio 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama BUAB „Metoil“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Metoil“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies pagrindu įrodinėja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-05 kompleksinio mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo aktu, 2013-10-03 sprendimu Nr. 69-133, kuris buvo patvirtintas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-10 sprendimu Nr. S-69 (7-217/2013), dėl kurių vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2637-281/2016 ir kuriuos BUAB „Metoil“ prašo panaikinti. Pareiškėja prašo VMI prie FM 2013-07-05 patikrinimo aktą Nr. 204-6 ir 2013-10-03 sprendimą Nr. 69-133 laikyti rašytiniais įrodymais nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi sustabdė pareiškimo dėl BUAB „Metoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. B2-334-273/2016 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-2637-281/2016.
Teismas nurodė, kad negali pasisakyti dėl tyčinio bankroto požymių, kurie įrodinėjami ginčijamais sprendimais. Be to, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato administracinėje byloje yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant procesinį sprendimą nagrinėjamojoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB koncernas ,,Achemos grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Administracinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi administracinėje byloje yra sprendžiama, ar bendrovė teisingai apskaičiavo konkrečius VMI akte nurodytus mokesčius, todėl šios bylos ir administracinės bylos nėra jokio teisiškai reikšmingo ryšio. Sustabdžius klausimo nagrinėjimą bus pažeisti CPK įtvirtinti greito, operatyvaus ir koncentruoto proceso reikalavimai, viešasis interesas, nes yra vilkinamas bankroto bylos procesas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, valstybės įmonė Turto bankas prašo skundą atmesti. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
Patikrinimo metu nustatyti faktai, kurie užfiksuoti VMI 2013-07-05 patikrinimo akte Nr. 204-6 ir 2013-10-03 sprendime Nr. 69-133, nėra nuginčyti ir gali būti svarbiais rašytiniais įrodymais nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą įrodymų pakankamumo aspektu.Apeliantės argumentai, kad teisminis procesas nepagrįstai užsitęs, nėra esminiai, kadangi bet kuriuo atveju bankroto bylos baigtis nebus paspartinta, kol neįsiteisęs galutiniai teismo sprendimai mokestinėse bylose.Teismas, sustabdydamas klausimo nagrinėjimą, siekia ne tik ištirti visus leistinus įrodymus, bet ir situacijos, kuomet remtųsi VMI sprendimais, kurie vėliau būtų panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys M. K. ir N. J., BUAB „Metoil“ prašo skundą tenkinti ir atsiliepimus į atskirąjį skundą grindė argumentais iš esmės tapačiais atskirojo skundo argumentams.
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė ,,Krovinių terminalas“ pareiškimu pranešė, kad sutinka su atskiruoju skundu ir prie jo prisideda bei prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas sustabdė BUAB „Metoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktas įpareigoja teismą sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (privalomas bylos sustabdymo pagrindas). Pagal suformuotą teismų praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas esant tam tikroms sąlygoms: 1) tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); 2) negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).
Kaip nustatyta byloje, pareiškėja kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipdamasi į teismą pareiškimo teiginiams dėl BUAB „Metoil“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįsti nurodė įvairias aplinkybes, tam tarpe susijusias su buhalterinės apskaitos dokumentų bei pridėtinės vertės, akcizo mokesčio mokėjimo vengimu ir šią aplinkybę grindė atitinkamais įrodymais – VMI 2013-07-05 kompleksinio mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo aktu, 2013-10-03 sprendimu Nr. 69-133, kuris buvo patvirtintas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-10 sprendimu Nr. S-69 (7-217/2013), kurie, anot VMI, gali būti laikytini rašytiniais įrodymais ir nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. I-2637-281/2016, kuriame BUAB „Metoil“ prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-10 sprendimą Nr. S-69 (7-217/2013), VMI 2013-10-03 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 69-133, kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-05 patikrinimo aktas Nr. 204-6.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.
Pažymėtina ir tai, kad vienas iš Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, yra mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, įstatymų nuostatas, bei šiuo klausimu reikšmingas bylos aplinkybes, kurias nustatė pirmos instancijos teismas, akivaizdu, jog kitoje neišnagrinėtoje administracinėje byloje nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje ir teismas pats negali jų nustatyti.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o apskųstą teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą