Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-11-08 · Civilinė byla Nr. e2-2232-599/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
e2-2232-599/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29724-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Atsakovas
Ž. S., V. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2232-599/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29724-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.; 3.2.7.1.; 3.2.6.6.3.; 3.2.6.14.; 3.3.4.2.10.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rūtai Stulgei,atsakovei Ž. S.,atsakovui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir Ž. S. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo neteisėtu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams V. S. ir Ž. S., prašydamas : 1) pripažinti atsakovės Ž. S. paveldėjimo teisių, atsiradusių po N. S. mirties perleidimą pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį neteisėtu ir negaliojančiu ; 2) nukreipti skolos, priteistos 2020 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9092-872/2014, išieškojimą ieškovo naudai į atsakovei Ž. S. tenkantį turtą po N. S. mirties, kuris yra atsakovo V. S. valdyme bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame prašo pripažinti 2013-09-04 Ž. S. (buvusios P.) atsisakymą nuo jai priklausančio palikimo dalies po savo motinos N. S. mirties, patvirtinto notarės Žanos Palaimienės, notarinio registro numeris 3187, neteisėtu ir negaliojančiu ; nukreipti skolos, priteistos 2020-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2- 9092-872/2014, išieškojimą ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ naudai į atsakovei Ž. S. tenkantį turtą po N. S. mirties, kuris yra V. S. valdyme bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsisako ieškininio reikalavimo pripažinti Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. Butkaus 2013-09-12 patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį reg. Nr. 1860 neteisėta ir negaliojančia ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Be to, informavo teismą, jog ieškovui yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

3. Nurodė, kad 2014-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje priėmė sprendimą už akių ir išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-9092-872/2014, kuriuo pradinio kreditoriaus BAB bankas „Snoras” naudai buvo priteista 14 726,16 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Ž. S. Priverstinis skolos išieškojimas 2014-05-22 buvo perduotas vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai.

4. Pirminis kreditorius BAB bankas „Snoras“ reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą perleido UAB "Baltijos kredito sprendimai". 2017-05-31 UAB "Baltijos kredito sprendimai" ir Lindorff Oy sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, kuria perleido Lindorff Oy reikalavimo teisę į atsakovės vardu susiformavusį įsiskolinimą. Nuo 2017-10-01 (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai, įskaitant Lindorff Oy filialo tvarkomus asmens duomenis.

5. 2021-09-28 ieškovas gavo 2021-09-27 Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. S-21-179-28746 iš antstolių kontoros, kuriame buvo nurodyta, jog remiantis Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad notarų biure užvesta N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla, kurios metu yra fiksuotas faktas, kad Ž. S., turėdama paveldėjimo teisę, atsisakė priimti palikimą.

6. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą Nr. 2-9092-872/2014 buvo nustatyta, kad atsakovės skola susidarė pastarajai nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų, o tiksliau, nemokant nustatyto dydžio įmokų pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. EM 110028V990001 su pradiniu kreditoriumi BAB bankas „Snoras“, kurių mokėjimo terminas suėjo 2013-03-07, t. y. dar iki palikimo perleidimo, todėl, akivaizdu, jog atsakovė perleisdama palikimą, o tiksliau, Testamentų registro duomenimis sudarydama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie esamus įsiskolinimus.

7. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė sąmoningai sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, todėl pažeidė teisėtus ieškovo interesus ir šiais nesąžiningais veiksmais neabejotinai buvo panaikintos bet kokios ieškovo galimybės susigrąžinti bent dalį atsakovės atžvilgiu egzistuojančių reikalavimų.

8. Nurodė, jog LR CK 6.66 str. nuostatose yra įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kadangi šiuo metu antstolių kontorai vykdyti yra perduotas vykdomasis raštas. Pažymėjo, jog ieškovo reikalavimo teisė atsirado dar iki atsakovės veiksmų, kuriais buvo perleistas palikimas. Be to, šioje situacijoje ginčijamas sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo interesus, kadangi atsakovei perleidus paveldėjimo teises dovanojimo sutartimi ieškovas netenka galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės paveldėtą turtą. Pažymėtina tai, kad ieškovo žiniomis, atsakovė nedirba, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl akivaizdu, jog nėra jokių kitų būdų kuriais būtų galima iš atsakovės susigrąžinti priteistą ir antstoliams vykdyti perduotą skolą.

9. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė tikrai neprivalėjo perleisti visų paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, be to, neegzistavo joks atsakovės atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga perleisti palikimą. Tuo tarpu faktas, jog paveldėtas turtas būtų panaudotas atsakovės turimiems įsiskolinimams padengti, galimai paskatino atsakovę perleisti palikimą taip pažeidžiant ieškovo interesus ir išvengiant prievolių įvykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė palikimą perleido dovanojimo sutartimi, dėl ko atsakovei priklausiusią palikimo dalį perėmė mirusiosios N. S. sutuoktinis V. S., t. y. atsakovės tėvas.

10. Atsižvelgiant į tai, ieškovo manymu, kad nagrinėjamoje situacijoje tiek atsakovė, tiek ir palikimo perėmėjas V. S., elgėsi nesąžiningai, kadangi atsakovė palikimą perleido dovanojimo sutartimi šeimos nario naudai tik dėl to, jog buvo siekiama išvengti prievolių įvykdymo ieškovui ir kitiems kreditoriams.

11. Ieškovo įsitikinimu, ieškinio senaties termino skaičiavimas nagrinėjamu atveju prasidėjo 2021-09-28, o tiksliau, nuo pranešimo iš antstolio kontoros gavimo dienos, kadangi ieškovas tada pirmą kartą sužinojo apie atsakovės palikimo perleidimą ir jokiais kitais būdais ieškovas neturėjo objektyvios galimybės tokios informacijos sužinoti ankščiau, todėl vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

12. Ieškovas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovo patikslintas ieškinys turėtų būti patenkintas pilna apimtimi.

13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti pilnutinai.

14. Atsakovė Ž. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

15. Nurodė, kad bankrutavus Snoro bankui atsakovė negavo jokio oficialaus rašto, kaip mokėti ir į kokią sąskaitą. Mokėjimai vykdavo per atsakovės sąskaitą Snoro banke, įnešus pinigus nuskaitydavo. Atsakovė skambino, domėjosi, bet buvo chaosas ir darbuotojai nieko nežinojo. 2014 m. Snoro bankas už akių prisiteisė skolą, tačiau apie skolos dydį, likutį ir kitas aplinkybes iki ieškinio padavimo teismui dienos nebuvo pranešta.

16. Pažymėjo, kad ieškovo patikslintam ieškiniui yra suėjusi senatis, t. y. jis yra nenagrinėtinas teisme dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Atsakovės atsisakymo nuo palikimo data yra - 2013-09-12 ir jokių sunkumų dėl mokėjimų Snoro bankui nebuvo, be to, Snoro bankas bankrutavo ir niekas nebesirūpino jo klientais.

17. Be to, antstolis Vasiliauskas turėjo pilną kompetenciją ir galimybes užginčyti atsakovės sandorius ir sutartis, bet to nepadarė. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuotinas nuo 2013-09-04 (imtinai). Antstolis Vasiliauskas vykdymo veiksmus pradėjo 2014-06-13, t. y. jau praėjus terminui pareikšti pretenzijas į palikimą.

18. Atsakovė nurodė, kad ieškovas perpirko skolą 2018 metais, o tai reiškia, jog ieškovas aplaidžiai iki šio laiko nesirūpino ir su atsakove net nesugebėjo susisiekti bei pateikti dokumentų, kad atsakovė privalo sumokėti Snoro banko skolą.

19. Atsakovės nuomone, ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme dėl pasibaigusio termino ir dėl V. S., kaip priėmusio palikimą visa apimtimi, t. y. ir N. S. skolomis bei trečiojo asmens V. S. nekaltumo. Ieškovas netinkamai rūpinosi skola ir praleido terminą pateikti ieškinį į atsakovės paveldėtą turto atsisakymą.

20. Teismo posėdžio metu atsakovė, argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

21. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka.

22. Nurodė, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme dėl pasibaigusio termino pateikti pretenzijas dėl atsisakymo į paveldėjimą. Atsisakymo nuo paveldėjimo data yra 2013-09-12 ir jokių sunkumų dėl mokėjimų Snoro bankui nebuvo.

23. N. S. vykdė žemės ūkio veiklą ir pastoviai turėjo visokių piniginių įsipareigojimų. Priimdamas palikimą atsakovas įsipareigojo, jegu atsiras velionės skolų, jas sumokėti, todėl visi mirusiosios ir atsakovo vaikai atsisakė nuo savo paveldimų turto dalių. Be to, ieškinys nenagrinėtinas teisme dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino pateikti pretenziją dėl atsisakymo į paveldėjimą, netgi actio Pauliana atveju.

24. UAB ,,Instrum Lietuva" perpirko skolą 2017 metais, o tai reiškia, kad ieškovas aplaidžiai iki šio laiko nesirūpino ir su atsakovu net nesugebėjo susisiekti ir pateikti jokių dokumentų.

25. Pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei Ž. S. kildina iš perimto kreditorinio reikalavimo, be to, ieškovas ieškinyje mini reikalavimo perleidimą įrodančius sandorius, tačiau pačių šių sandorių nepateikia ir tik pateikiamas vienintelis išrašas iš 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau nepateikiami kiti su teisių perėmimu susiję ir ieškinio 3-4 punktuose įvardinti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti dėl ieškovo perimtos reikalavimo teisės būtent į atsakovę Ž. S.

26. Atsakovė Ž. S. atsisakymo į paveldėjimą dokumentą pasirašė 2013-09-04 dieną, iki AB Snoro reikalavimo nutraukti kredito sutartį iki termino ir grąžinti pinigus pateikimo. Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris ir tai valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais.

27. Nurodė, per devynis metus atsakovas atliko namo rekonstrukciją ir įdėjo savo lėšų, todėl pritaikius restituciją ženkliai pablogėtų atsakovo turtinė padėtis, todėl atsakovas prašė teismo pritaikyti išimtinį atvejį ir netaikyti restitucijos, nes dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

28. Teismo posėdžio metu atsakovas, argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Ieškinys atmestinas.

29. Iš į šią civilinę bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9092-872/2014 2014-03-26 priėmė sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu ir priteisė iš atsakovės Ž. P. ieškovui BAB bankas „Snoras“ 14 726,16 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Be to, teismas sprendime už akių konstatavo, jog 2011 m. kovo 2 d. ieškovas BAB bankas „Snoras“ ir atsakovė Ž. P. sudarė Naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. EM110228V990001, pagal kurią atsakovei buvo išduota MasterCard Gold (lustinė) mokėjimo kortelė su 10 000 Lt dydžio kredito limitu jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir atsakovės skola ieškovui sudarė 14 726,16 Lt sumą, iš kurių 12 559,71 Lt negrąžinto ir panaudoto kredito limito suma, 1 158,45 Lt nesumokėtų palūkanų už viršytą kredito limitą bei 8,00 Lt komisinių mokesčių, paskaičiuotų už pranešimų siuntimą atsakovei.

31. Teismas 2014-05-14 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-9092-872/2014, kuriuo pradinio kreditoriaus BAB bankas „Snoras“ naudai buvo priteista 14 726,16 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Ž. S. ir priverstinis skolos išieškojimas 2014-05-22 buvo perduotas vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai.

32. Nustatyta, kad pirminis kreditorius BAB bankas „Snoras“ reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą perleido UAB "Baltijos kredito sprendimai". 2017-05-31 UAB "Baltijos kredito sprendimai" ir Lindorff Oy sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, kuria perleido Lindorff Oy reikalavimo teisę į atsakovės vardu susiformavusį įsiskolinimą. 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

33. Ieškovas 2021-09-28 elektroniniu paštu gavo 2021-09-27 Patvarkymą dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. S-21-179-28746 iš antstolio kontoros, kuriame buvo nurodyta, jog remiantis Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad notarų biure yra užvesta N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla, kurios metu yra fiksuotas faktas, jog skolininkė Ž. S., turėdama paveldėjimo teisę, atsisakė priimti palikimą.

34. LR CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

35. Pažymėtina tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 straipsnio nuostatose nustatytų sąlygų visumai : 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises bei 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat yra skiriami du šio instituto taikymo ypatumai : 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš LR CK 6.66 straipsnio nuostatose nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (LAT 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-411-611/2017).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar kreditorius turi neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką, yra svarbu, jog skolininko ir kreditorius prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris (LAT 2012 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-167/2012).

37. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją, nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (LAT 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-668-915/2015).

38. Pažymėtina tai, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. LR CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatose yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises : kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

39. LR CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta formuluotė – kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje ir svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat ir tai, jog šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Šiuo aspektu pakanka įrodyti tik tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės yra sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, kadangi sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (LAT 2012 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-167/2012). Jeigu skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (LAT 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-1-701/2016).

40. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra taip pat konstatuota, kad privalėjimas sudaryti sandorį yra suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (LAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2014).

41. Pažymėtina ir tai, jog sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį bei subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, o subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį bei faktines bylos aplinkybes. LR CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys yra laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (LAT 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-703-706/2015).

42. Be to, LR CK 6.67 straipsnio nuostatose yra nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas ir esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta, o kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (LAT 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-411-611/2017).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

44. Pažymėtina tai, kad atsakovė yra mirusiosios N. S. dukra. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi, atsakovė yra mirusiosios N. S. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl ji turėjo teisę į N. S. palikimą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino.

45. Ieškovo vertinimu, atsakovė palikimo nepriėmė tam, tik kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jai priklausančio paveldimo turto, taigi, atsakovė veikė nesąžiningai, tačiau teismas daro išvadą, jog ieškovas šios aplinkybės pilnai neįrodė šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. – 179 str.).

46. Pagal CK 5.50 straipsnio ir 5.60 straipsnio nuostatas, įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą, tačiau nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-98/2007).

47. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2011).Be to, sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-593/2009).

48. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė visų egzistuojančių sąlygų, numatytų LR CK 6.66 straipsnio nuostatose, t. y. nors ieškovas ir nurodė tą aplinkybę, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, tačiau darytina išvada, kad ieškovas neįrodė kitų esminių aplinkybių, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises, atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises bei trečiasis asmuo, sudaręs su atsakove atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

49. Iš atsakovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad sudarydama ginčijamą sandorį, atsakovė nesiekė išvengti kreditorinių reikalavimų, o tokio sandorio sudarymo aplinkybes visgi sąlygojo šeimos bendras susitarimas, kad visas turtas po mamos mirties atitenka vienam tėvui (kad turtas nebūtų dalomas dalimis), tokiu būdu visi mirusiosios vaikai atsisakė savo paveldimų dalių tėvo naudai, ir šios aplinkybės byloje nėra paneigtos kitais įrodymais, todėl darytina išvada, kad sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė nesiekė ir neturėjo vienintelio tikslo būtent išvengti kreditorinių reikalavimų, o tik siekė įgyvendinti savo tėvų valią ir šeimos susitarimą (LR CPK 176 str. – 179 str.).

50. Be to, šioje civilinėje byloje taip pat nėra įrodyta ir ta aplinkybė, jog atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį buvo nesąžininga ir taip pat buvo nesąžiningas ir atsakovas ir tokių įrodymų byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad atsakovės paaiškinimai yra nuoseklūs, kuriuose ji nurodė, jog bankrutavus bankui Snoras ji nežinojo / neturėjo galimybių spręsti klausimo taikiai grąžinant skolą, nes nebuvo aišku kur ir su kuom kontaktuoti skolų mokėjimo klausimu, todėl ji niekada nevengė atsiskaityti, tačiau vėliau kaip paaiškėjo, ji tapo skolininke, skolą priteisiant teisminiu keliu.

51. Teismas daro išvadą, kad atmetus ieškovo ieškininius reikalavimus, jog nebuvo pilnai įrodytos visos actio Pauliana būtinosios sąlygos, šiuo atveju nebeturi teisinės reikšmės ieškinio senaties instituto klausimo nagrinėjimas, kadangi šiuo atveju ieškovo patikslintas ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

52. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo patikslintas ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, o ieškovo atsisakymas nuo ieškininio reikalavimo pripažinti Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. Butkaus 2013-09-12 patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį reg. Nr. 1860 neteisėta ir negaliojančia yra priimtas ir civilinė byla šioje dalyje yra nutrauktina (LR CPK 176 str. – 179 str).

53. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistinos 49,28 Eur pašto išlaidos.

54. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Ieškovo UAB “Intrum Lietuva” atsisakymą nuo ieškininio reikalavimo pripažinti Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. Butkaus 2013-09-12 patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį reg. Nr. 1860 neteisėta ir negaliojančia priimti ir šioje dalyje šią civilinę bylą bylą nutraukti.

Priteisti iš UAB “Intrum Lietuva”, į. k. 304615887 valstybės naudai 49,28 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė