Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gi­mų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“, juridinio asmens kodas 165214476, vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakan­kamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokes­­tinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsis­kai­tymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir tuo pažeidė VMI prie FM interesus. Tokiais savo veiksmais L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietu­vos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėtas UAB „Akmuva“ operatyvus patikr­i­ni­mas, kuris baigtas 2017 m. spalio 25 d., surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23-30-08) FR1042-7197. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta bendrovės piniginių lėšų judėjimas sąskaitose, debitorių ir kreditorių sąrašai, pirkimo–pardavimo sutartys, duomenys apie atskai­tingų asme­nų atsiskaitymą. Tikrintas laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, vykdydama atsiskaitymus per atskaitingus asmenis, nesi­lai­kė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos mokėjimų eiliškumo tvarkos. Nustatyta, kad bendro­vė­je atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingą asmenį – bendrovės direktorių L. V.. Bendrovės įsiskoli­ni­mas atskaitingam asmeniui 2017 m. balandžio 1 d. sudarė 4 851,67 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 6 219,12 Eur. Atskaitingas asmuo gavo 37 416,43 Eur (už prekes ir paslaugas), išleido – 38 783,88 Eur. Atskaitingas asmuo mokė­jo už paslaugas ir prekes, taip pat buvo mokamas darbo užmokestis. Per 2017 m. liepos mėn. atskai­tingas asmuo L. V. atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais išleido 8 244,19 Eur, per 2017 m. rugp­jū­čio mėn. – 6 852,76 Eur, iš viso per 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo išleista 15 096,95 Eur. Pini­ginės lėšos buvo naudojamos atsiskaitymui su prekių ir paslaugų teikėjais, mokamas darbo užmo­­kestis, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama. Bendrovė 2017 m. liepos 3 d. VMI prie FM buvo skolinga 12 790,24 Eur, 2017 m. liepos 31 d. – 14 278,86 Eur, 2017 m. rugpjūčio 8 d. – 14 279,42 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 16 808,05 Eur. Bendrovės vadovas L. V. atsi­skaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kredito­riams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių jo veiks­mų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Valstybės biudžetui pada­ryta 15 096,95 Eur žala (b. l. 2–4).

Motyvuojamoji dalis

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB „Akmuva“ operatyvus patikrinimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 26 d., baigtas 2017 m. spalio 25 d. Tikrinta: mokesčių įstatymuose bei jų lydi­muosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. 2017 m. rugsėjo 29 d. bendrovės direktorius L. V. supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu. Bendrovė patik­ri­nimui pateikė už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. šių dokumentų kopijas: piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašus, užpildytą įmonės turto anketą, atskaitingo asmens avansines apyskaitas bei naujausius finansinės atskaito­my­bės dokumentus. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. rugsėjo 18 d. duome­nimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 14 299,62 Eur: 252 Eur pelno mokesčio (susi­da­rė nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir 6,16 Eur šio mokesčio delspinigių; 11 481,35 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (susidarė nuo 2017 m. birželio 27 d.) ir 388,69 Eur šio mokesčio delspinigių; 1 381 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GMP) (susidarė nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir 61,84 Eur šio mokesčio delspinigių; 712 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (susidarė nuo 2017 m. birželio 16 d.) ir 16,58 Eur šio mokesčio delspinigių. VMI prie FM mokestinės nepritemo­kos išieškojimas nuo 2017 m. birželio 22 d. vykdomas iš bendrovės sąskaitų, 2017 m. liepos 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto ir išsiųsti bendrovei. Bendrovės sąskaitų AB DNB banke, AB „Citadele“ banke, UAB Medicinos banke likučiai 2017 m. balandžio 1 d. buvo 0,02 Eur, pajamos sudarė 32 214,81 Eur, išlaidos – 32 214,63 Eur (sumokėta SODRAI – 10 070,54 Eur, grąžinta bankui paskola – 13 821,09 Eur, VMI prie FM – 7 664,85 Eur, sąskaitų aptarnavimui – 658,15 Eur), likučiai 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 0,20 Eur. Iš pateiktų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta, kad bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskai­­­tingą asmenį – bendrovės direktorių L. V.. Bendrovės įsiskolinimas atskaitingam asme­­niui 2017 m. balandžio 1 d. sudarė 4 851,67 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 6 219,12 Eur. Atskai­tingas asmuo gavo 37 416,43 Eur (už prekes ir paslaugas), išleido – 38 783,88 Eur. Atskai­tin­gas asmuo mokėjo už paslaugas ir prekes, pvz., UAB „Saurida“ 2017 m. birželio 12 d. sumokėta 973,45 Eur, 2017 m. liepos 21 d. – 1 113,90 Eur, 2017 m. liepos 24 d. – 912,47 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 149,46 Eur; UAB „Jozita“ – 2017 m. rugpjūčio 13 d. – 86,90 Eur; „Circle K Lietu­va“, UAB – 2017 m. rugpjūčio 8 d. – 400 Eur; darbo užmokesčiui – 24 214,33 Eur; darbo užmo­kest­is buvo mokėtas 2017 m. balandžio 7, 14, 25, 28 d., 2017 m. gegužės 9, 15, 25, 31 d., 2017 m. birželio 6, 15, 26, 30 d., 2017 m. liepos 10, 14, 24, 31 d., 2017 m. rugpjūčio 10, 14, 31 d. Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas (b. l. 25–27).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveika­tos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savival­dy­bės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valsty­bės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems pini­gi­niams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalen­dorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir aukščiau aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Akmuva“ vadovas L. V., žino­da­mas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikš­tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovėje esančias lėšas panau­dojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus darbuotojams, atsiskaitant su prekių ir paslau­gų teikėjais, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo gry­nai­­siais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numa­­tytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­ry­tų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiria­ma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. L. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavo­jin­ges­nių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Teismas pažymi, jog mokesčių mokėjimas yra konstitucinė parei­ga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 11/04). Valsty­bės surenkami mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, išlaidų formavimo pagrindas. Admi­nistracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad L. V. būtų baustas už analo­giš­ko pobūdžio pažeidimus. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad jis admi­nis­tracine tvarka nebaustas, tačiau 2015 m. teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodek­so 223 straipsnio 1 dalį, už aplaidų apskaitos tvarkymą (baudžiamoji byla Nr. 1-6-780/2015). Jo atsa­­komybę lengvinančia aplinkybe pripa­žintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižen­gi­mą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplin­ky­bių nėra. Įvertinus nurodytas aplin­ky­bes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis gali būti įgyven­din­ta paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numa­ty­tą minimalią baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

VMI prie FM pareiškime nurodė, jog nustačius, kad bendrovės vadovas L. V. padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą, bus įrodytos visos aplinkybės reikalingos tam, jog iš vadovo būtų priteisti dėl padaryto administracinio nusižengimo kilę nuostoliai. Teigia, kad yra šios sąlygos: 1) žala – 15 096,95 Eur dydžio suma, išmokėta atskaitingo asmens L. V. kitiems bendrovės kreditoriams laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 2) neteisėti veiksmai – ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai; 3) priežastinis ryšys – mokestinė nepriemoka iš dalies būtų padengta, tai yra būtų buvusi mažesnė, jei vadovas būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsis­kai­tęs su VMI prie FM, o ne su kitais kreditoriais; 4) kaltė preziumuojama.

Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, visų pirma, pažymėtina tai, kad teismų prakti­ko­je laikomasi pozicijos, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redak­cija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažei­­dimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų liku­si nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juri­­dinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą (Vilniaus apygar­dos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016).

Antra, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba suža­lojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atve­ju VMI prie FM prašomi priteisti nuostoliai (žala) susideda tik iš susidariusios mokestinės nepri­emokos, kurią yra skolingas juridinis asmuo – UAB „Akmuva“, o ne asmeniškai šios įmonės vado­vas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 19 punktą, mokestinė nepriemoka – tai mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokes­čio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Vadovaujantis šiuo sąvokos išaiškinimu, akivaizdu, kad nuostoliai nega­li būti sutapatinami su mokestine nepriemoka, kadangi tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie FM įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskiria ją nuostoliams, nekeičia mokes­tinės nepriemokos išieškojimo tvarkos, numatytos Įstatyme, o ne ANK (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017).

Trečia, administraciniu nusižengimu galimai padaryti nuostoliai (žala) nėra šios adminis­t­ra­cinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali ir atsakomybei kilti pakan­ka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neat­sižvelgiant į tai, ar dėl neteisėtų veiksmų kilo padariniai, todėl nuostolių (žalos) dydis šioje admi­nistracinio nusižengimo byloje negali būti nustatinėjamas ir priteisiamas (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-167/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusi­žen­gimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-119-654/2017, 2017 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-194-195/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog mokestinę nepriemoką VMI prie FM turi išieškoti Įstatymo nustatyta tvarka, o esant ginčui dėl galimai patirtų nuostolių dydžio – civi­li­nio proceso tvarka, įtraukiant į bylą atsakovu ir juridinį asmenį UAB „Akmuva“, kadangi ANK civi­linio ieškinio institutas, įmonės įtraukimas galimu atsakovu nėra numatytas. Mokestinė neprie­mo­ka, kurią VMI prie FM laiko nuostoliais, šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti išieškoma pagal ANK, todėl VMI prie FM prašymas dėl 15 096,95 Eur nuostolių atlyginimo pritei­si­mo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 3, 4 dalimis,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių pritei­si­mo iš L. V. palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nuta­ri­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išda­vimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juri­dinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nuro­dy­tas administracinio nusižengimo bylos numeris A6.-21-393/2018.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).