- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 1-6-780/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00454-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamajam L. V. ir jo gynėjui Aleksander Vyšnevski, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), kuri registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2011-01-05, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:
- pirminių dokumentų, kurių pagrindu koreguoti 2008 metų ir 2009 metų pabaigos duomenys, suvestinių registrų su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis, kurių duomenys perkeliami į finansines ataskaitas už 2008 -2010 metus, dėl ko pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 d., kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuri nustato minimalius dokumentų saugojimo terminus. Vadovaujantis rodykle pirminiai dokumentai ir suvestiniai registrai saugomi 10 metų), nes negalima nustatyti kodėl finansinių ataskaitų už 2008 metus nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir grynojo pelno (nuostolių) duomenys 1 637 795 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų už 2009 metus (2008 metų duomenys) duomenimis, negalima nustatyti, kodėl finansinių ataskaitų už 2009 metus turto ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų duomenys 261 055 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų 2010-10-21 dienai (2009 metų duomenys) duomenimis, negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2010-10-21 dienai įrašyta 77 438 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų daugiau, negu detalizuota kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2010 metus;
- buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21, dėl ko pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 d., kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuri nustato minimalius dokumentų saugojimo terminus. Vadovaujantis rodykle pirminiai dokumentai ir suvestiniai registrai saugomi 10 metų), nes neišsaugojo buhalterinių sąskaitų skolų akcininkams, paskolų, gautų išankstinių mokėjimų suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21, pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2008-12-31 įrašyta 81 986 Lt gautų išankstinių mokėjimų mažiau negu suskaičiuota pagal pateiktus dokumentus, negalima nustatyti kuriose bendrovės balanso 2009-12-31 dienai (2008 metų duomenys), eilutėse įrašytos skolos R. V. (693 431,87 Lt) ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (442 084,82 Lt), negalima nustatyti kuriose bendrovės balansų 2009-12-31 ir 2010-10-21 eilutėse įrašytos skolos R. V. (698 231,87 Lt) ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (391 865,92 Lt), ir iš viso ar įrašytos ir dėl to pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21;
- ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo dokumentų, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų, kurių duomenys perkeliami į pelno (nuostolių) ataskaitas už 2008 metus, dėl ko pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuri nustato minimalius dokumentų saugojimo terminus. Vadovaujantis rodykle pirminiai dokumentai ir suvestiniai registrai saugomi 10 metų), nes neišsaugojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo dokumentų, pagal pateiktus pirminius dokumentus negalima nustatyti kiek pirktų prekių buvo pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis; negalima nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų, negalima nustatyti ar pelno (nuostolių) ataskaitose už 2008 metus ir už 2009 metus (2008 metų duomenys) pateikti teisingi duomenys apie sąnaudas ir bendrovės nuostolius už 2008 metus, negalima nustatyti kodėl pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus (2008 metų duomenys) pateikta 1 637 795 Lt (1756795-119000) nuostolių mažiau, negu pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2008 metus, negalima nustatyti kokia įmonės veikla lėmė nuostolius už 2008 metus ir dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus;
bei aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą - 2009 m. paskaičiavęs 76 674,54 Lt darbo užmokesčio ir 23 753,77 Lt VSD įmokų, kurias moka darbdavys, viso 100 428,31 Lt, tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus įrašęs, kad bendrovė patyrė 6 287 Lt sąnaudų, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 17 straipsnį, kuriame nurodyta, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis, nes pagal pateiktus dokumentus pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė 94 141,31 Lt (100428,31-6287) darbo užmokesčio ir VSD sąnaudų mažiau negu paskaičiavo, negalima nustatyti kodėl pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė 94 141,31 Lt sąnaudų mažiau, dėl ko, pagal pateiktus bendrovės dokumentus ir tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21.
Kaltinamasis L. V. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbti pradėjo nuo 2003 m liepos 14 d. ir dirbo iki bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2008 m. sausio 1 dienos įmonė pradėjo eksploatuoti sertifikuotą buhalterinės apskaitos programą „BŪTENTA“ bei transporto valdymo programą „KLEVAS“. Įmonės vykdomos veiklos duomenis apskaitė keletas darbuotojų, kurie kiekvienas atskirai pagal įmonėje vykdomas funkcijas į kompiuterines programas suvesdavo įmonės veiklos duomenis, o kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa šiuos suvestus duomenis apjungdavo į teisės aktais reglamentuojamus registrus, suvestinius registrus, ataskaitas, išrašus, deklaracijas, pažymas, kortelių, darbo užmokesčio ir kitus dokumentus susijusius su buhalterinės apskaitos vedimu. Po buhalterės D. G. išėjimo iš darbo buhalterinę apskaitą tvarkė jis, suvesdamas duomenis į tą pačią programą. Įmonėje buvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, kompiuterizuotai apskaitant visus su įmonės vykdoma veikla bei teikiamomis paslaugomis susijusius veiksmus, sandorinius veiksmus, pirkimus-pardavimus, darbo užmokesčius, ilgalaikį turtą, kitus teisės aktais reglamentuojamus buhalterinės apskaitos kriterijus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kompiuterinė įranga, kuria naudojantis buvo vedama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, nebuvo siekiama nustatyti, kokia buhalterine apskaitos programa buvo vedama apskaita, ko pasekoje būtų galima apskaitą atkurti. Pradėjus ikiteismini tyrimą, iš bankroto administratoriaus nebuvo išreikalauti ar paimti visi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam perduoti dokumentai, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas be konstruktyvaus plano ir nustatytų gairių, ko pasekoje buvo sudarytos galimybės bankroto administratoriui V. A. savo nuožiūra teikti pavienius dokumentus ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui, kuris tuos dokumentus paprasčiausiai atskiromis siuntomis persiųsdavo specialistei, atliekančiai įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Iš bankroto administratoriaus V. A. nebuvo išreikalauti ir į bylą nėra pateikti įmonės Dokumentų perėmimo-perdavimo aktų originalai, o pateiktos kopijos net nėra patvirtintos kaip numato teisės aktų nuostatos. Visa buhalterinės apskaitos programa ir suvestiniai registrai buvo perkelti į kompiuterinę laikmeną, ką patvirtino ir liudytoja D. G.. Ši laikmena buvo perduota su visais dokumentais bankroto administratoriui, tačiau byloje nėra įrodymų kuo vadovaujantis ir kokiais veiksmais bankroto administratoriaus įmonės vadovas perdavė visus dokumentus įgaliotam asmeniui V. A., nėra įrodymų kaip šis prisiėmė ir kaip įvertino jam perduotus dokumentus. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punktu, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. A., gavęs buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, privalėjo patikrinti, o neradęs sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus iš pirminių įmonės apskaitos dokumentų už laikotarpius, dėl kurių jam kilo neaiškumų, ir įsitikinti ar apskaitos registrai sutampa su 2008 metų, 2009 metų ir 2010 metų balansais. Tik suvedęs pirminius apskaitos dokumentus į registrus ir nustatęs, kad to padaryti neįmanoma ar trūksta duomenų, galėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ar teisėsaugos institucijas nurodydamas, kokių konkrečiai duomenų ar dokumentų jam trūksta. Tam, kad pagrįsti neatitikimus balansuose tarp 2008-12-31 ir 2009-01-01 bei 2009-12-31 ir 2010-01-01 buvo surašytos buhalterinės pažymos, kurių kopijas pateikė teismui. Be to, tęstinumo tirtuose balansuose negalėjo būti, nes 2009 m. balansas nebuvo pateiktas VĮ Registrų centrui, todėl negalima lyginti 2009 m. balanso, kurį teikė bankroto byloje teismo reikalavimu, nes jį galėjo tikslinti dar keturis mėnesius. Milijono šešių šimtų tūkstančių neatitikimas galimai yra susidaręs iš grąžintinų transporto priemonių, kurių PVM dalis buvo įskaičiuota ir apskaityta teisės aktų nustatyta tvarka, ką patvirtina ir VMI aktas, kurio skaičius vertino specialistė savo trečioje išvadoje. Visos trys specialisto išvados yra grįstos tik daliniu dokumentų vertinimu, bet nei vienu atveju nebuvo vertinama visų bankroto administratoriui pateiktų dokumentų visuma. Trys specialisto išvados viena kitai prieštaravo, nebuvo išlaikytas chronologiškas tęstinumas, visos išvados nėra tarpusavyje susijusios. Specialistė neatliko buhalterinėje apskaitoje apskaitytų pirminių dokumentų, tai yra išrašytų ir gautinų sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, bankų išrašų, kitų dokumentų vertinimo, neanalizavo įmonės veiklos, su veikla susijusių dokumentų. Specialistės argumentas buvo tik tas, kad ji skaitė aktus, kuriais buvo perduoti dokumentai bankroto administratoriui, ir bandė ieškoti dokumentų, kuriais būtų pagrįsta įmonės veikla. Tačiau specialistės naudojamos buhalterinės apskaitos dokumentų sąvokos nesutampa su dokumentų pavadinimais pagal kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „BŪTENTA“ naudotas sąvokas. Kaltinamasis teigia, kad nenustačius BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių, vien tik buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas nelaikomas nusikalstamu, o visų kreditorių ir debitorių skolos bankroto byloje buvo be ginčų patvirtintos, kas leidžia manyti, kad iš įmonės dokumentų, perduotų bankroto administratoriui, buvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius ar struktūrą.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus, kad visus UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus jis išsaugojo ir perdavė bankroto administratoriui, o įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą galima nustatyti iš jo perduotų įmonės dokumentų, paneigia, ir tuo pačiu jo kaltę patvirtina, visi kiti byloje ištirti įrodymai.
Liudytoja D. G. patvirtino, kad dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” finansininke ir iš darbo išėjo 2009 m. kovo mėnesį. 2008 m. pradėjo dirbti su kompiuterine buhalterine programa. Finansines ataskaitas, registrus ar žiniaraščius atspausdindavo pagal pirminius dokumentus, pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas, pagal pirkėjams išrašytas sąskaitas. Mėnesio gale būdavo atspausdinami žiniaraščiai iš buhalterinės programos, kuriuose buvo visi kriterijai, reikalingi buhalterinės apskaitos vedimui. Praėjus mėnesiui viską įsegdavo į bylas ir pasibaigus metams popierinės ataskaitos buvo saugomos jos kabinete. Už mėnesį atspausdindavo pirkimo sąskaitų faktūrų registrą, išrašytų sąskaitų faktūrų registrą, buvo dar suvestinis registras - kiek įmonė kam skolinga ir jai kiek skolingi, matėsi skolos tiekėjams mėnesio pradžiai ir skolos likutis mėnesio pabaigai. Būdavo ir ataskaitos, susijusios su ilgalaikiu turtu, kur matydavosi likutis ir apyvarta per mėnesį. Buvo skaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Tiksliai segtuvų pavadinimų nepamena. Ilgalaikio turto dokumentus ji tvarkė iki tol kol išėjo iš darbo. Kartais reikėdavo rašyti buhalterines pažymas dėl apskaitos duomenų koregavimo jei būdavo kažkokia klaida. Kuriais metais tai buvo neprisimena. Išėjusi iš darbo jokių dokumentų neperdavė, dokumentų perdavimo akto su įmonės atstovu nesurašė, tiesiog paliko dokumentus kabinete. 2008 m. ji tik pasitikrino Didžiąją knygą ir įrašė į diską, bet nepamena, ar ją atsispausdino, kadangi neaišku buvo kas bus įmonės mašinom, kas darys metinę atskaitomybę. 2009 m. prieš išeinant iš darbo darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį skaičiavo, jis atsispindėjo atlyginimų skaičiavimo žiniaraščiuose.
Liudytojas Č. G. patvirtino, kad jis yra UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius ir jis skyrė įgaliotą asmenį, kuris atlieka visus veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Bankroto bylą jis paskyrė V. A.. Kai buvo perduodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai bankroto administratoriui įgaliotas asmuo V. A. buvo išvykęs, todėl atvežtus dokumentus iš L. V. priėmė jis, kaip bankroto administratoriaus vadovas, ir pasirašė priėmimo-perdavimo aktus. Perduota buvo daug dėžių, kuriose buvo įmonės dokumentai. Prie kiekvienos dėžės buvo aprašas, kas tose dėžėse yra. Aprašus patikrino su dėžių turiniu, pasirašė aktus ir priėmė dokumentus. Skaičiavo bylų skaičių ir sutikrino su aprašu, t. y. su bylų kiekiu dėžėje. Palaidų dokumentų praktiškai nebuvo, jie buvo surišti. L. V. dalyvavo skaičiuojant perduodamus dokumentus. Viskas, kas buvo nurodyta dokumentų aprašuose, buvo perduodamose dėžėse, dėl dokumentų skaičiaus jokių ginčų nebuvo. Ar tarp perduotų dokumentų buvo kompiuterinių laikmenų, diskų jis nepamena, bet jei būtų buvę tikriausiai prisimintų. Bankroto administratorius šiuo atveju yra juridinis asmuo ir jam kaip direktoriui įgaliojimai leidžia priimti dokumentus. V. A. gautus dokumentus jis perdavė kaip savo darbuotojui, bet jie tarpusavy perdavimo akto nepasirašinėjo, kadangi L. V. dokumentus perdavė bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis, kaip šios įmonės vadovas, sprendžia kas bus įgaliotas asmuo ir kam skirti šiuos dokumentus.
Liudytojas V. A. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis yra UAB “(duomenys neskelbtini)” paskirtas administratoriaus įgaliotu asmeniu atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą. Atlikdamas bankroto administratoriaus pareigas ir analizuodamas įmonės balansus pastebėjo ryškius neatitikimus. Jis paprašė L. V. patikslinti neatitikimus, klausė ar visi dokumentai perduoti, tačiau dokumentų, kad būtų galima pagrįsti neatitikimus nebuvo pateikta. Tuomet jis paprašė atitikimų tarnybų viską išsiaiškinti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Registrų centrui buvo pateikusi balansą už 2008 m., o balansas už 2009 m. gautas iš Kauno apygardos teismo. Balansą teismui pateikė įmonės vadovas. Paskutinį balansą perdavė administratoriui pati įmonė. Balansuose neatitiko praeitų metų ir perkeltų į kitus metus tų pačių duomenų skaitinė išraiška tam tikrose pozicijose. Neatitikimai buvo dideli, o L. V. negalėjo jų pagrįsti. Jis paprašė L. V. papildomų dokumentų, tačiau nieko negavo. Nebuvo paskutinių metų Didžiųjų knygų, kas yra pagrindas darant balansą, nes yra vienas iš pagrindinių buhalterinių dokumentų. Įmonės dokumentus jis gavo iš UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus. Dokumentai buvo dėžėse, prie kurių buvo dokumentų apyrašai. Ant kiekvienos dėžės buvo užklijuota kas toje dėžėje yra. Apyrašai buvo sudaryti L. V., ant jų buvo pasirašę L. V. ir Č. G.. Perdavimo-priėmimo aktus gavo iš direktoriaus Č. G. ir pagal juos pasitikrino dokumentus. Kompiuterinių laikmenų nebuvo. Dokumentai buvo perrišti ir suantspauduoti. Atlikdamas įmonės vertinimą peržiūrėjo visas L. V. pateiktas bylas ir viskas, ką L. V. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo perduota iš direktoriaus Č. G. jam. Pareigos tikrinant pirminius dokumentus patikslinti įmonės balansą jis neturi. Atliekant tyrimą pareigūnai reikalavo įmonės dokumentų, todėl ką prašė pareigūnai, tą jis ir pateikė. Patvirtino, kad ne viską reikėjo pateikti, tyrėjai atsirinko kas jiems buvo svarbu. Atliekant finansinį patikrinimą kelis kartus gavo prašymų dėl dokumentų pateikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktų originalai yra pas jį, tyrėjai jų neprašė.
2012-10-04 specialisto išvadoje Nr. 5-2/177 (t 4., b. l. 10-43) nustatyta, kad:
- 2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje 2008-12-31 dienai 1 637 795 Lt suma sumažintos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 1 637 795 Lt suma sumažintas nepaskirstytas nuostolis, 1 637 795 Lt sumažintas nuosavas kapitalas ir 1 637 795 Lt suma sumažinta pardavimų savikaina, lyginant su 2008 metų balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita 2008-12-31 dienai. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti nepaskirstytojo pelno (nuostolių), finansinių skolų, skolų tiekėjams, gautų išankstinių mokėjimų, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, pardavimo savikainos suvestiniai registrai su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis, todėl negalima nustatyti kodėl 2008 metų finansinių ataskaitų 2008-12-31 nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir grynojo pelno (nuostolių) duomenys 1 637 795 Lt sumai nesutampa su 2009 metų finansinių ataskaitų 2008-12-31 duomenimis (išvados 1.2.1. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 33));
- 2010-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse 2009-12-31 dienai 568 819 Lt suma sumažinta ilgalaikio turto (kitas finansinis turtas) vertė, 307 764 Lt suma padidintas trumpalaikis turtas, turtas iš viso sumažintas 261 055 Lt suma; bendrovės rezervai ir nuosavas kapitalas padidintas 6 859 Lt, o mokėtinos sumos sumažintos 267 914 Lt suma, viso nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sumažinti 261 055 Lt suma lyginant su 2009 metų balansu 2009-12-31 dienai. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti ilgalaikio turto kita įranga ir kitas finansinis turtas (atidėti mokesčiai); trumpalaikio turto nebaigtos vykdyti sutartys, pirkėjų įsiskolinimas, kitas trumpalaikis turtas, kasos ir atsiskaitomųjų sąskaitų už 2009 m. 04-12 mėn., rezervų, mokėtinų sumų lizingo įmonėms, kredito įstaigoms, tiekėjams suvestiniai registrai su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis, nepateikti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu koreguoti 2009 metų pabaigos duomenys, todėl negalima nustatyti kodėl finansinių ataskaitų už 2009 metus turto ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų duomenys 261 055 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų 2010-10-21 dienai (2009 metų duomenys) duomenimis (išvados 1.2.2. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 33));
- 2010-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodyta 77 438 Lt skolų daugiau, negu detalizuota kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suvestiniai registrai su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis, todėl negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2010-10-21 dienai įrašyta 77 438 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų daugiau, negu detalizuota kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai (išvados 1.2.3. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 33-34));
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu koreguoti 2008 metų ir 2009 metų pabaigos duomenys (nesutampa su 2009 metų ir 2010 metų pradžios duomenimis), nepateikti nepaskirstytojo pelno (nuostolių), finansinių skolų, skolų tiekėjams, gautų išankstinių mokėjimų, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, pardavimo savikainos suvestiniai registrai su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis už 2008 metus, nepateikti ilgalaikio turto kita įranga ir kitas finansinis turtas (atidėti mokesčiai); trumpalaikio turto nebaigtos vykdyti sutartys, pirkėjų įsiskolinimas, kitas trumpalaikis turtas, kasos ir atsiskaitomųjų sąskaitų už 2009 m. 04-12 mėn., rezervų, mokėtinų sumų lizingo įmonėms, kredito įstaigoms, tiekėjams suvestiniai registrai su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis už 2009 metus, nepateikti bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suvestiniai registrai su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis už 2010 metus, todėl negalima nustatyti kodėl finansinių ataskaitų už 2008 metus nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir grynojo pelno (nuostolių) duomenys 1 637 795 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų už 2009 metus (2008 metų duomenys) duomenimis, negalima nustatyti, kodėl finansinių ataskaitų už 2009 metus turto ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų duomenys 261 055 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų 2010-10-21 dienai (2009 metų duomenys) duomenimis, negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2010-10-21 dienai įrašyta 77 438 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų daugiau, negu detalizuota kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai. Todėl pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-1010 metus (išvados 4.2. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 39-40));
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinių sąskaitų skolų akcininkams, paskolų, išankstinių mokėjimų suvestinių registrų su likučiais ir apyvartomis, todėl pagal bendrovės dokumentus negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2008-12-31 įrašyta 81 986 Lt gautų išankstinių mokėjimų mažiau negu suskaičiuota pagal pateiktus dokumentus, negalima nustatyti kuriose bendrovės balanso 2009-12-31 dienai (2008-12-31 duomenys), balansų 2009-12-31 ir 2010-10-21 eilutėse įrašytos skolos R. V. (698231,87 Lt) ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (391865,92 Lt) ir iš viso ar įrašytos. Todėl pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21 (išvados 4.2. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 40-41));
- bankroto administratoriui neperduoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo dokumentai, neperduoti ir tyrimui nepateikti pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų suvestinai registrai, kurių duomenys perkeliami į pelno (nuostolių) ataskaitas už 2008 ir 2009 metus, todėl pagal pateiktus pirminius dokumentus negalima nustatyti kiek pirktų prekių buvo pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis; negalima nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų, negalima nustatyti ar pelno (nuostolių) ataskaitose už 2008 metus ir už 2009 metus (2008 metų duomenys) pateikti teisingi duomenys apie sąnaudas ir bendrovės nuostolį už 2008 metus, negalima nustatyti kodėl pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus (2008 metų duomenys) pateikta 1 637 795 Lt nuostolio mažiau, negu pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2008 metus, negalima nustatyti kokia įmonės veikla lėmė nuostolius už 2008 metus. Todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus (išvados 4.3. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 41-42));
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metais paskaičiavusi 76 674,54 Lt darbo užmokesčio ir 23 753,77 Lt VSD įmokų, kurias moka darbdavys, viso 100 428,31 Lt, tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus įrašiusi, kad bendrovė patyrė 6 287 Lt sąnaudų, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnį kur nurodyta, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis, nes pagal pateiktus dokumentus pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė 94 141,31 Lt (100428,31-6287) darbo užmokesčio ir VSD sąnaudų mažiau negu paskaičiavo, negalima nustatyti kodėl pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė 94 141,31 Lt sąnaudų mažiau ir dėl to, pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus. (išvados 4.4. atsakymas į užduoties klausimus (4 t., b. l. 42)).
Nurodytos specialisto išvados, kad vienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos nesutampa su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis, iš tiesų atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, nes VĮ „Registrų centras“ pateiktų (t 4., b. l. 73) UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2008 metus duomenys 2008-12-31 dienai (1 t., B. l. 47-49, 4 t., b. l. 82-84) ir Kauno apygardos teismo pateikto (t 4., b. l. 98) UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 metus duomenys 2009-01-01 dienai (1 t., B. l. 50-52, 4 t., b. l. 101-102), atitinkamose specialisto išvadoje nurodytose finansinių ataskaitų eilutėse iš tiesų skiriasi 1 637 795 Lt suma, o Kauno apygardos teismo pateikto (t 4., b. l. 98) UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 metus duomenys 2009-12-31 dienai (1 t., B. l. 50-52, 4 t., b. l. 101-102) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys 2010-01-01 dienai (1 t., B. l. 53-55, 4 t., b. l. 105) atitinkamose specialisto išvadoje nurodytose finansinių ataskaitų eilutėse iš tiesų skiriasi 261 055 Lt suma.
Specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balanse 2010-10-21 dienai įrašyta daugiau mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, negu jų detalizuota L. V. teismui pateiktame kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai, iš tiesų atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balanso ir L. V. pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo duomenis, nes Kauno apygardos teismo pateikto (t 4., b. l. 98) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balanso duomenys 2010-10-21 dienai, eilutėje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (4 t., b. l. 105), ir L. V. Kauno apygardos teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo 2010-10-21 dienai duomenys (4 t., b. l. 106-107) iš tiesų skiriasi 77 438 Lt suma.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus nurodė žymiai mažiau sąnaudų nei pati VSDFV SODRAI buvo deklaravusi darbo užmokesčio, iš tiesų atitinka VSDFV SODRAI pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 metus duomenis, nes VSDFV SODRAI pateiktose 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitose (t 5., b. l. 19, 21, 23) pati įmonė deklaravo 76 674,54 Lt darbuotojų darbo užmokesčio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos VSDFV biudžetui (F6 eilutė), kurias specialistė teisingai apskaičiavo kaip 23 753,77 Lt sumą (2008-12-18 LR VSDF biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XI-70 2009 metams nustatytas draudėjų bendrasis VSD įmokų tarifas-30,98%), o pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašė tik 6 287 Lt patirtų sąnaudų (t 4., b. l. 102). Tokiu būdu šie dokumentai iš tiesų patvirtina specialisto išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 m. įrašė 94 141,31 Lt sąnaudų mažiau nei nurodyta įmonės ataskaitose VSDFV SODRAI (100 428,31 Lt – 6 287 Lt).
Teisminio nagrinėjimo metu pateiktoje papildomoje 2014-05-27 specialisto išvadoje Nr. 5-2/94 konstatuota, kad tarp papildomai specialistei tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentų nebuvo 2012-10-04 specialisto išvados Nr. 5-2/177 atsakymuose 1.2., 1.3., 4.2, 4,3. nurodytų trūkstamų buhalterinės apskaitos suvestinių registrų ir pirminių dokumentų už 2008 m., 2009 m., 2010 m. (7 t., b. l. 3-5).
Teisminio nagrinėjimo metu pateiktoje papildomoje 2015-03-18 specialisto išvadoje Nr. 5-2/50 (8 t., b. l. 7-41) nustatyta, kad:
- kaltinamojo gynėjo 2015-01-22 teisme pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijos už 2008 ir 2009 metus gali būti laikomos buhalterinės apskaitos registrais, kurie atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus, nes papildomai pateiktuose buhalterinių sąskaitų registruose už 2008 metus nurodyti duomenys sutampa su duomenimis nurodytais bendrovės balanse 2008-12-31 ir pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2008 metus, bet buhalterinės apskaitos registrų kopijų už 2009 metus duomenys nesutampa su bendrovės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus pateiktais duomenimis (išvados 1. atsakymas į užduoties klausimus (8 t., b. l. 33));
- tarp advokato tyrimui pateiktų papildomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijų už 2008 ir 2009 metus nėra pirminių dokumentų, kurių pagrindu koreguoti 2008 metų ir 2009 metų pabaigos duomenys (nesutampa su 2009 metų ir 2010 metų pradžios duomenimis); koregavimų duomenys, kurių pagrindu 2009 metų balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje 2008-12-31 dienai 1 637 795 Lt suma sumažinta bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 1 637 795 Lt suma sumažintas nepaskirstytas nuostolis ir 1 637 795 Lt suma sumažinta pardavimų savikaina lyginant su 2008 metų balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita 2008-12-31 dienai, nepagrįsti apskaitos dokumentais, negalima nustatyti kodėl 2008 metų finansinių ataskaitų 2008-12-31 nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir grynojo pelno (nuostolių) duomenys 1 637 795 Lt sumai nesutampa su 2009 metų finansinių ataskaitų 2008-12-31 (2009-01-01) duomenimis ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus; koregavimų duomenys, kurių pagrindu balanse 2010-10-21 dienai duomenys 2009-12-31 dienai (metų pradžiai) 568 819 Lt suma sumažinta ilgalaikio turto (kitas finansinis turtas) likutinė vertė, 307 764 Lt suma padidintas trumpalaikis turtas, turtas iš viso sumažintas 261 055 Lt suma, bendrovės rezervai ir nuosavas kapitalas padidintas 6 859 Lt, o mokėtinos sumos sumažintos 267 914 Lt suma, viso nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sumažinti 261 055 Lt suma lyginant su 2009 metų balansu 2009-12-31 dienai, nepagrįsti apskaitos dokumentais, koregavimų duomenys neregistruoti papildomai pateiktuose bendrovės apskaitos registruose už 2009 metus, negalima nustatyti kodėl finansinių ataskaitų už 2009 metus turto, rezervų ir įsipareigojimų duomenys 261 055 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų 2010-10-21 dienai (2009 metų duomenys) duomenimis ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus (išvados 2. atsakymas į užduoties klausimus (8 t., b. l. 34-36, 38-39));
- tarp advokato tyrimui pateiktų papildomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijų už 2008 ir 2009 metus nėra pirminių dokumentų ir bendrovės apskaitos registrų už 2010 metus, negalima nustatyti iš kokių duomenų sudarytas bendrovės balansas 2010-10-21, negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2010-10-21 dienai įrašyta 77 438 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų daugiau, negu detalizuota kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus (išvados 2. atsakymas į užduoties klausimus (8 t., b. l. 35-36, 39-40));
- advokato tyrimui papildomai pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijose už 2008 ir 2009 metus apibendrinti 2012-10-04 specialisto išvados Nr.5-2/177 surašymui pateiktų kasos ir atsiskaitomųjų sąskaitų registrų duomenys, kuriose įplaukos ir išlaidos buvo registruotos pagal pirminius apskaitos dokumentus, tai yra kasos pajamų ir išlaidų orderius, bei atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, todėl galima manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 metais buhalterinės apskaitos registrai buvo vedami ir juose buvo registruojamos ūkinės operacijos pagal pirminius dokumentus (išvados 3. ir 4. atsakymai į užduoties klausimus (8 t., b. l. 41));
- išanalizavus advokato tyrimui papildomai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijas už 2008 ir 2009 metus nustatyta, kad 2012-10-04 specialisto išvados Nr.5-2/177 surašymui, 2014-05-27 specialisto išvados Nr.5-2/94 surašymui ir šios specialisto išvados surašymui pateikti ne visi apskaitos registrai už 2008 ir 2009 metus, kuriuose registruotos ūkinės operacijos pagal pirminius pirkimų, pardavimų ar kitus dokumentus ir kurių apibendrinti duomenys perkelti į papildomai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijas už 2008 ir 2009 metus; kokius konkrečiai apskaitos registrus bendrovė tvarkė, kurių duomenys buvo perkelti į papildomai pateiktus apibendrinančius buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, nustatyti nėra galimybės, nes pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 2 d., bendrovė turėjo teisę pasirinkti apskaitos registrų formą ir turinį, kuriuose registravo ūkines operacijas pagal pirminius dokumentus ir kurių duomenis apibendrino papildomai pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose už 2008 ir 2009 metus (išvados 5 atsakymas į užduoties klausimus (8 t., b. l. 41-42));
- palyginus papildomai pateiktuose buhalterinių sąskaitų registruose už 2008 metus nurodytus likučius metų pabaigai su papildomai pateiktuose buhalterinių sąskaitų registruose už 2009 metus nurodytais likučiais metų pradžiai, nustatyta, kad nepateikti buhalterinių sąskaitų Nr. 3411 „pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas atask. metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“ ir Nr. 3421 „pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ankstesniųjų metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“ registrai už 2009 metus ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo už 2009 metus (išvados 8 atsakymas į užduoties klausimus (8 t., b. l. 43));
- atlikus papildomai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos registrų už 2008 ir 2009 metus tyrimą negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes:
1. Koregavimų duomenys, kurių pagrindu 2009 metų balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje 2008-12-31 dienai 1 637 795 Lt suma sumažinta bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 1 637 795 Lt suma sumažintas nepaskirstytas nuostolis ir 1637795 Lt suma sumažinta pardavimų savikaina lyginant su 2008 metų balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita 2008-12-31 dienai, nepagrįsti apskaitos dokumentais ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus;
2. Palyginus papildomai pateiktuose buhalterinių sąskaitų registruose už 2009 metus nurodytus turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų duomenis su duomenimis nurodytais Bendrovės finansinėje atskaitomybėje (balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje) už 2009 metus nustatyta, kad papildomai pateiktuose apskaitos registruose už 2009 metus nurodyti turto, mokėtinų sumų, pajamų ir sąnaudų duomenys nesutampa su bendrovės balanse 2009-12-31 ir pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus pateiktais duomenimis, ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus;
3. Koregavimų duomenys, kurių pagrindu balanse 2010-10-21 dienai duomenys 2009-12-31 dienai (metų pradžiai) turtas iš viso sumažintas 261 055 Lt suma; nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai viso sumažinti 261 055 Lt suma lyginant su 2009 metų balansu 2009-12-31 dienai, nepagrįsti apskaitos dokumentais, negalima nustatyti kodėl finansinių ataskaitų už 2009 metus turto, rezervų ir įsipareigojimų duomenys 261 055 Lt sumai nesutampa su finansinių ataskaitų 2010-10-21 dienai (2009 metų duomenys) duomenimis ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus;
4. UAB „(duomenys neskelbtini) nepateikė pirkėjų skolų apskaitos registrų, kuriuose ūkinės operacijos buvo registruojamos pagal pirminius apskaitos dokumentus ir pagal atskirus pirkėjus už 2008 ir 2009 metus, todėl pagal tyrimui pateiktus registrus negalima nustatyti kokiai konkrečiai sumai atlikta užskaitų tarp tiriamosios bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Croning Group Limited“ ar UAB „Baltic Construction Bevelopment Group“ ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovėje tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2009 metus;
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui papildomai pateiktus buhalterinių sąskaitų registrus negalima nustatyti kodėl papildomai pateiktuose bendrovės mokėtinų sumų buhalterinių sąskaitų už 2009 metus registruose nurodyta 3 380 770,43 Lt mokėtinų sumų, tuo tarpu bendrovės balanse 2009-12-31 įrašyta 1 449 740 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, arba 1 931 030,43 Lt mažiau negu įrašyta papildomai pateiktuose bendrovės buhalterinių sąskaitų registruose už 2009 metus. Pagal 2012-10-04 specialisto išvados Nr.5-2/177 surašymui ir 2012-05-27 specialisto išvados Nr. 5-2/94 surašymui pateiktus dokumentus, šios išvados surašymui pateiktus apibendrinančius buhalterinių sąskaitų registrus už 2009 metus negalima nustatyti kurie duomenys apie bendrovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus 2009-12-31 yra teisingi, ar nurodyti papildomai pateiktuose buhalterinių sąskaitų registruose už 2009 metus, ar įrašyti bendrovės balanse 2009-12-31, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 2009 metus;
7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo 2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto apskaita, nusidėvėjimo apskaičiavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, papildomai pateiktuose apskaitos registruose neregistruota ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumažėjimas dėl 2009 metų kovo ir gegužės mėnesiais įregistruoto ilgalaikio turto įsigijimo vertės sumažėjimo 2 890 644,89 Lt sumai, negalima nustatyti kokiai konkrečiai sumai papildomai pateiktuose bendrovės apskaitos registruose neregistruota nusidėvėjimo sumažėjimas, negalima nustatyti bendrovėje likusio turto likutinės vertės ir dėl to, pagal tyrimui pateiktą bendrovės tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos ir turto už 2009 metus;
8. Tarp advokato tyrimui pateiktų papildomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijų už 2008 ir 2009 metus nėra pirminių dokumentų ir bendrovės apskaitos registrų už 2010 metus, negalima nustatyti iš kokių duomenų sudarytas bendrovės balansas 2010-10-21, negalima nustatyti kodėl bendrovės balanse 2010-10-21 dienai įrašyta 77 438 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų daugiau, negu detalizuota kreditorių sąraše 2010-10-21 dienai ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus (išvados 10 atsakymas į užduoties klausimus (8 t., b. l. 44-47)).
Apklausta dėl 2012-10-04 specialisto išvados Nr. 5-2/177 specialistė B. V. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimui nebuvo pateikti jokie apskaitos registrai už 2008-2010 m., išskyrus kasos knygą iki 2009 m. vasario ar kovo mėnesio ir atsiskaitomųjų sąskaitų suvestinį registrą. Jai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų-dokumentų perdavimo aktai, pagal kuriuos bendrovės direktorius L. V. perdavė dokumentus Č. G.. Perdavimo aktuose nėra duomenų, kad bankroto administratoriui būtų perduota Didžioji knyga už 2008, 2009, 2010 m. Didžiąją knygą sudaro visi suvestiniai registrai, kuriuose būna nurodyta likutis mėnesio pradžioje, konkrečios sąskaitos apyvartos ir likutis laikotarpio pabaigai. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 9 punktą ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų ir straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos duomenimis. 2009 m. finansinėje ataskaitoje 2009 m. sausio 1 d. duomenys nesutapo su 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis 1 637 795 litų sumai. Revizijos metu ji negalėjo nustatyti kodėl nesutapo, kadangi nebuvo pateikti apskaitos registrai ir pirminiai dokumentai. Toks neatitikimas buvo ir finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2010-10-21 dienai, nes 2010 m. pradžios duomenys neatitiko su 2009 m. pabaigos duomenimis 261 055 litų sumai. Nebuvo galima nustatyti dėl ko susidarė toks skirtumas, kadangi nebuvo pateikti neatitikimus pagrindžiantys pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai. Taip pat nesutampa kreditorių sąraše nurodyti įpareigojimai su įmonės 2010 m. balanse nurodytais įsipareigojimais. Kadangi nėra apskaitos registrų, todėl negali nustatyti, kurie duomenys yra teisingi. Pagal gautus iš Sodros duomenis nustatė, kad įmonė buvo pateikusi Sodrai ataskaitas, jog per 2009 m. I, II ir IV ketvirčius buvo priskaičiuota 76 674,54 litai darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos VSD įmokos. Pagal šį darbo užmokestį ji, vadovaujantis įstatymu, paskaičiavo kiek įmonė turėjo paskaičiuoti VSD įmokų. Priskaičiuojant darbo užmokestį ir VSD įmokas 2009 m. įmonė iš viso turėjo 100 428,31 Lt sąnaudų, o pelno nuostolių ataskaitoje už 2009 m. yra įrašyta kad bendrovės sąnaudos yra 6 287 litai. Nepateikti registrai neleidžia nustatyti dėl ko susidarė skirtumas. Ji raštu užklausė bankroto administratorių, kad pateiktų apskaitos registrus, tačiau gavo administratoriaus atsakymą, kad tokių registrų jam nepateikta. Bankroto administratoriaus neprašė pateikti visų pirminių dokumentų. Pas tyrėją prašė pateikti duomenis pagal administratoriui perduotus dokumentų perdavimo aktus. Visi dokumentai už 2010 m. pirmam tyrimui jai buvo perduoti. L. V. sudarytuose apyrašuose nebuvo nurodyti apskaitos registrai, todėl prašė tų dokumentų, kurių pavadinimai turėjo užuominų į apskaitos registrus. Tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai už 2008, 2009, 2010 metus, nesvarbu kaip jie vadinasi. Specialistė paaiškino, kad finansinę atskaitomybę galima tikslinti, bet turi būti pirminiai dokumentai, kurių duomenys įrašyti į apskaitos registrus. Registruose yra nurodomi konkretūs dokumentai, nurodoma jų data, numeris, kiti rekvizitai. Jei nėra apskaitos registro, specialistas nežino, kokio dokumento ieškoti ir su kuo lyginti, neaišku, ar pirminis dokumentas buvo įrašytas į registrą, ar ne. Specialistė paaiškino, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 4 punkte yra nurodyta, jog apskaitos registrai gali būti surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis, apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams apskaitos registrai susiuvami, jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Jei apskaita tvarkoma kompiuterizuotai, įmonės kiekvieną mėnesį apskaitos registrų gali nespausdinti, bet pasibaigus metams, sudarius finansinę atskaitomybę, juos privalu atspausdinti.
Apklausta dėl 2014-05-27 specialisto išvados Nr. 5-2/94 specialistė B. V. paaiškino, kad gavus papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, naujos aplinkybės nepaaiškėjo, nes suvestinių registrų, kurių duomenys perkeliami į finansinę atskaitomybę, tarp papildomai pateiktų dokumentų nebuvo. Šioje išvadoje paminėjo gaunamų sąskaitų faktūrų registrus ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrus, bet šie išrašomų PVM sąskaitų faktūrų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys nėra perkeliami į finansinę atskaitomybę. Tai yra papildomi suvestiniai registrai daugiau mokesčiams apskaičiuoti, bet ne buhalterinei apskaitai tvarkyti. PVM sąskaitų registrai neleidžia nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, nes neturi tęstinumo. PVM sąskaitų registruose nėra likučių mėnesio pradžiai ir mėnesio pabaigai. Šiame registre surašomos tik visos to mėnesio pardavimų sąskaitos faktūros ir matosi tik kokie buvo pardavimai per mėnesį, tačiau nesimato kiek pirkėjai apmokėjo ir koks sąskaitų faktūrų likutis mėnesio pabaigoje. Šalia tokių PVM sąskaitų registrų, kurie skirti mokesčių administratoriui, turėjo būti pagrindinis – pirkėjų, skolų registras ar skolų tiekėjams registras. Visi kiti dokumentai, kuriuos papildomai tyrė specialistė, nėra jokie registrai. Specialistė paaiškino, kad vien tik iš pirminių dokumentų, be apskaitos registrų, negalima nustatyti įmonės veiklos, nes neaišku, ar visos ūkinės operacijos yra įregistruotos buhalterinės apskaitos registruose. Tik turint registrus galima spręsti ar visi pirminiai dokumentai įtraukti į registrus. Iš pačių pirminių dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, nes pirminiai dokumentai leis nustatyti įmonės veiklą tik tuo atveju, kai yra registrai, su kuriais būtų galima juos palyginti. Šiuo atveju nėra su kuo palyginti pirminių dokumentų, nes nėra apskaitos registrų. Specialistė patvirtino, kad šio papildomo tyrimo metu ji sutikrino kurie dokumentų segtuvai buvo perduoti pirmai jos išvadai surašyti su gautais antrai išvadai surašyti, ir patvirtino, kad kartu su pirmąja specialisto išvada ji patikrino visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos L. V. perdavė bankroto administratoriui. Nagrinėjant bylą teisme, perdavimo aktais jai buvo perduota kita dalis dokumentų, kurių ji neturėjo atklikdama tyrimą pirmą kartą. Ji sulygino visus L. V. pasirašytus perdavimo aktus ir dokumentus, kurie buvo perduoti pirmai išvadai surašyti, bei dokumentus, kurie buvo pateikti antrai išvadai surašyti ir patvirtino, kad per abu tyrimus specialistė matė visus dokumentus, kuriuos V. perdavė bankroto administratoriui.
Apklausta dėl 2015-03-18 specialisto išvados Nr. 5-2/50 specialistė B. V. paaiškino, kad papildomam tyrimui buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos buhalterinių sąskaitų apibendrinančių suvestinių registrų už metus kopijos. Ankstesnės specialisto išvados surašymui buvo pateikti kasos suvestiniai registrai, banko suvestiniai registrai ir jų duomenys už mėnesį, o palyginus juos su papildomai pateiktais suvestiniais registrais nustatė, kad duomenys už 2008 metus sutapo, todėl ji padarė išvadą, kad papildomai advokato pateikti dokumentai atitinka apskaitos dokumentams keliams reikalavimu pagal dokumentuose esantį turinį, juose esančią informaciją. Ji vertino tik papildomai pateiktų dokumentų turinį, tačiau patys dokumentai nebuvo pasirašyti jį sudariusio asmens. Tačiau papildomam tyrimui ir šį kartą nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu koreguoti finansinių atskaitomybių 2009 ir 2010 m. pradžios duomenys, o už 2010 metus nebuvo nei pirminių dokumentų, nei apskaitos registrų. Papildomai pateikti dokumentai nepašalino ankstesnėje išvadoje nustatytų neatitikimų 2009 m. ir 2010 m. finansinėse atskaitomybėse, nes iš pateiktų dokumentų neaišku dėl ko buvo koreguoti balansų duomenys, nėra tų dokumentų, kurių pagrindu buvo koreguojami duomenys ir koregavimai neįrašyti į papildomai pateiktus apskaitos registrus. Papildomo tyrimo metu ji lygino priėmimo-perdavimo aktus, kuriais L. V. perdavė įmonės dokumentus bankroto administratoriui, su dokumentais, kuriuos ji gavo iš teismo šiai paskutinei išvadai surašyti, ir patvirtino, kad jai buvo pateikti visi tie patys dokumentai. Papildomo tyrimo metu ištyrusi papildomai pateiktas apskaitos registrų kopijas ji nustatė ir kitų apskaitos pažeidimų.
2011-01-05 Dokumentų perėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad vykdydamas 2010-06-02 Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo L. V. perdavė, o bankroto administratoriaus direktorius Č. G. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 t., b. l. 171-187).
Žemesnės instancijos teismas
L. V. rašytinis atsakymas į 2012-07-26 raštą Nr.52-72-S-5798 (4 t., b. l. 71) patvirtina, kad L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė negalįs tyrėjui pateikti prašomų papildomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nes įmonės dokumentus perdavė bankroto administratoriui (4 t. b. l. 72 ).
2013-04-15 kratos protokolas patvirtina, kad siekiant surasti ir paimti 2013-03-29 teismo nutartyje nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kompiuterinę įrangą ar laikmenas su minėtais dokumentais, L. V. gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata, tačiau nurodytų dokumentų nebuvo rasta (5 t., b. l. 87-88, 89-90).
2013-04-15 kratos protokolas patvirtina, kad siekiant surasti ir paimti 2013-03-29 teismo nutartyje nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kompiuterinę įrangą ar laikmenas su minėtais dokumentais, L. V. negyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata, tačiau nurodytų dokumentų nebuvo rasta (5 t., b. l. 93-94, 95-96).
2012-07-12 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimui iš ikiteisminio tyrimo institucijos buvo paprašyta pateikti papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 t., b. l. 189-190).
Bylų (dokumentų) perėmimo aktai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. A. 2012-07-10, 2012-08-31 ir 2012-09-05 aktais perdavė, o tyrėjas R. S. priėmė, dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų už 2007-2010 m. dokumentus (3 t., b. l. 196-200).
2012-07-30, 2012-09-10, 2012-09-14, 2012-10-02, Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato raštai patvirtina, kad specialistei B. V. buvo pateiki papildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (3 t., b. l. 191-195).
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-04-23 raštai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. A. buvo pareikalauta pateikti visus 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, kurie jam buvo pateikti L. V. pagal 2011-01-05 Dokumentų perėmimo-perdavimo aktus, bet nebuvo paimti ikiteisminio tyrimo metu pagal 2012-07-10, 2012-08-31, 2012-09-05 surašytus Bylų (dokumentų) perėmimo aktus ar pagal kitus dokumentus (6 t., b. l. 132), o iš Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato pareikalauta pateikti visus ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. A. paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (6 t., b. l. 133).
Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 201-04-24 raštas patvirtina, kad teismui buvo pateikti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. A. ikiteisminio tyrimo metu paimti dokumentai (3 dėžės) (6 t., b. l. 139), o 2014-04-29 ir 2014-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. A. perdavė teismui visus likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už 2008-2010 metus (6 t., b. l. 141-143).
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 raštas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu specialistei B. V. papildomam tyrimui atlikti buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. A. 2014-04-29 ir 2014-05-02 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktais teismui perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai už 2008-2010 metus, kurių specialistė netyrė surašydama pirmąją specialisto išvadą (6 t., b. l. 147).
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-26 raštas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu specialistei B. V. antram papildomam tyrimui atlikti buvo pateikti: 1) 2014-04-24 Lazdijų rajono apylinkės teismui iš Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentai (trejose dėžėse); 2) 2014-04-29 ir 2014-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. A. dokumentų perdavimo-priėmimo aktais teismui pateikti visi likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentai (dvejose dėžėse); 3) kaltinamojo gynėjo advokato Aleksander Višnevski papildomai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apyrašas už 2008 metus ir pagal šį apyrašą susiūtos bei užantspauduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų kopijos už 2008 metus, bei dokumentų apyrašas už 2009 metus ir pagal šį apyrašą susiūtos bei užantspauduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų kopijos už 2009 metus (7 t., b. l. 138).
Žemesnės instancijos teismas
Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi kaltinamasis L. V. nuo 2009-03-27, kuomet iš darbo išėjo buhalterė, iki 2011-01-05, kuomet įmonės dokumentus jis perdavė bankroto administratoriui, jis neišsaugojo prokurorės pakeistame kaltinime nurodytų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą 2009 metais, kai pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė 94 141,31 Lt darbo užmokesčio ir VSD sąnaudų mažiau negu paskaičiavo, ir dėl to, pagal pateiktus bendrovės dokumentus ir tvarkomą apskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 11 d. numato, kad ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys metų pabaigai (2008-12-31 dienai) skiriasi 1 637 795 Lt suma nuo 2009 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų metų pradžiai (2009-01-01 dienai), o 2009 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys metų pabaigai (2009-12-31 dienai) skiriasi 261 055 Lt suma nuo 2010 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų metų pradžiai (2010-01-01 dienai). Pažymėtina, kad šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos duomenų neatitikimai ne tik yra nustatyti pirmoje specialisto išvadoje, kurios nepaneigė ir nepakeitė ir dvi papildomos specialisto išvados, bet ir matomi paprasčiausiai palyginus pačias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. finansines ataskaitas (balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas).
Žemesnės instancijos teismas
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 9 d. numato, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, o 18 str. numato, kad po metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarką nustato apskaitos standartai.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, šio straipsnio 3 d. numatyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, o šio straipsnio 4 d. numatyta, kad apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis, tačiau apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, kurie pasibaigus finansiniams metams susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.
Minėtas reglamentavimas reiškia, kad šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu, iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turėjo būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal kiekvienos ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio pirminius apskaitos dokumentus, o pasibaigus finansiniams metams apskaitos registrai privalėjo būti atspausdinti, susiūti (įrišti) ir sunumeruoti. Tai reiškia, kad išsaugojus visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2008-2010 metus, įmonės 2009 m. ir 2010 m. finansinėse ataskaitose esantys ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumų nesutapimai su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis galėtų ir turėtų būti patikrinami pagal pirminius apskaitos dokumentus, įtrauktus į apskaitos registrus, o jeigu po metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusios klaidos būtų buvę taisomos pagal apskaitos standartus, jų taisymas būtų aprašytas finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. Tačiau pirmojoje 2012-10-04 specialisto išvadoje Nr. 5-2/177 konstatuota, ir pati specialistė teisme patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti finansinėse ataskaitose esančius neatitikimus pagrindžiantys pirminiai dokumentai ir suvestiniai apskaitos registrai. Iš finansinių ataskaitų už 2009 ir 2010 metus taip pat matyti, kad prie jų nebuvo pateikti ir bendrovės aiškinamieji raštai. Todėl akivaizdu, kad neatitikimai ar klaidų taisymas 2009 ir 2010 metų finansinėse ataskaitose nėra pagrįstas jokiais išsaugotais dokumentais.
Siekiant patikrinti kaltinamojo abejones, kad pirmoji specialisto išvada galėjo būti neteisinga, nes specialistei nebuvo pateikti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuos L. V. perdavė bankroto administratoriui, ir kad specialistė trūkstamus dokumentus savo išvadoje vadina kitaip nei jie buvo pavadinti pačios įmonės, todėl jie galėjo būti likę pas bankroto administratorių, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta papildoma užduotis specialistei, o ankščiau minėtais teismo raštais iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens buvo išreikalauti bei specialistei pateikti visi likę L. V. bankroto administratoriui perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie nebuvo pateikti specialistei pirmosios išvados surašymui. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo trūkumas, kai specialistei nebuvo perduoti visi tiriamos įmonės dokumentai, nagrinėjant bylą teisme buvo ištaisytas ir specialistė patvirtino, kad 2014-05-27 surašydama antrąją specialisto išvadą Nr. 5-2/64 ji buvo ištyrusi visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos L. V. perdavė bankroto administratoriui. Akivaizdu, kad nagrinėjant bylą teisme specialistei buvo perduota kita dalis dokumentų, kurių ji neturėjo atklikdama tyrimą pirmą kartą, o atlikdama tyrimą pirmą kartą ji jau buvo susipažinusi ir įvertinusi likusią dalį dokumentų. Tačiau ir atlikus papildomą tyrimą specialistė savo 2014-05-27 išvadoje Nr. 5-2/64 konstatavo, kad tarp papildomai tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentų nebuvo pirmoje 2012-10-04 specialisto išvadoje nurodytų trūkstamų buhalterinės apskaitos suvestinių registrų ir pirminių dokumentų už 2008 m., 2009 m., 2010 m., kad ir kaip jie būtų pavadinti pačios įmonės.
Liudytoja apklausta buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė D. G. patvirtino, kad 2008 m. pradėjus dirbti su kompiuterine buhalterine programa, finansines ataskaitas, registrus ji atspausdindavo pagal pirminius dokumentus, kad praėjus mėnesiui ji viską įsegdavo į bylas ir pasibaigus metams popierinės ataskaitos buvo saugomos jos kabinete, tačiau Didžiąją knygą už 2008 metus ji tik įrašė į kompaktinį diską, bet nepamena, ar šiuos registrus atsispausdino. Liudytoja patvirtino, kad išėjusi iš darbo jokių dokumentų neperdavė ir dokumentų perdavimo akto su įmonės atstovu nesurašė, o dokumentus paliko kabinete.
Pats kaltinamais taip pat teigia, kad visi pirminiai dokumentai įmonėje buvo ir jie buvo suvedami į atitinkamus apskaitos registrus.
Atsižvelgiant į tokius kaltinamojo ir liudytojos parodymu, ir nesant įrodymų, kad pirminiai dokumentai ir suvestiniai apskaitos registrai iš viso nebuvo surašomi, kaltinimas L. V. ir buvo pakeistas, nurodant, kad jis neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai reiškia, kad pagal pakeistą kaltinimą L. V. nėra kaltinamas nesudaręs atitinkamų dokumentų, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, o kaltinamas jų neišsaugojęs. Todėl jo argumentai, kad įmonės apskaita buvo vedama tinkamai ir buvo surašyti visi apskaitos dokumentai, neturi reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimąs dėl tų dokumentų neišsaugojimo.
Nors kaltinamasis L. V. teigia, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių buvo ir trūkstami suvestiniai registrai bei pirminiai dokumentai, jis perdavė bankroto administratoriui, tačiau iš liudytojos D. G. parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis negali žinoti ar bankroto administratoriui jis perdavė tiek pat dokumentų kiek jų paliko iš darbo išeidama buhalterė, kadangi nebuvo surašytas joks dokumentų perdavimo-perėmimo aktas iš buhalterės ir nėra įrodyta, kad kaltinamasis bankroto administratoriui perdavė visus buhalterės paliktus apskaitos dokumentus. Todėl L. V. teiginys, kad jis bankroto administratoriui perdavė visus įmonės dokumentus yra tik subjektyvus jo įsitikinimas, kuris nepagrįstas jokiais bylos duomenimis.
Tuo tarpu anksčiau minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo iš L. V. bankroto administratoriui aktai, šių dokumentų perdavimo iš bankroto administratoriaus tyrėjui, o vėliau ir teismui aktai, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimai ir jos surašytos išvados patvirtina, kad tarp L. V. bankroto administratoriui perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra pirmoje specialisto išvadoje nurodytų pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu koreguoti 2008 metų ir 2009 metų pabaigos duomenys, ir suvestinių registrų su buhalterinių sąskaitų likučiais ir apyvartomis, kurių duomenys perkeliami į finansines ataskaitas.
Nors kaltinamasis teigia, kad: iš bankroto administratoriaus nebuvo išreikalauti visi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam perduoti dokumentai ir nei vienu iš trijų atvejų specialistė nevertino visų L. V. pateiktų dokumentų visumos; kad Dokumentų perėmimo-perdavimo aktų kopijos net nėra patvirtintos kaip numato teisės aktų nuostatos; kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo savo nuožiūra teikė pavienius dokumentus ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui; kad laikmena su buhalterinės apskaitos dokumentais buvo perduota bankroto administratoriui kartu su visais dokumentais, todėl šie ikiteisminio tyrimo trūkumai neįrodo jam pareikštų kaltinimų, tačiau visi šie argumentai yra nepagrįsti ir paneigti kitais bylos įrodymais.
Kaip jau buvo minėta, 2014-05-27 surašydama antrąją specialisto išvadą Nr. 5-2/64 specialistė jau buvo ištyrusi visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos L. V. perdavė bankroto administratoriui, nes visi šie dokumentai iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens buvo paimti (dalis ikiteisminio tyrimo metu, kita dalis teisminio nagrinėjimo metu). Pabrėžtina, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo jokių dokumentų nepateikinėjo savo nuožiūra, kaip teigia kaltinamasis, o tik vykdė tyrėjo, kuris atitinkamai reikalavo specialistės prašomų papildomai pateikti dokumentų, arba teismo nurodymus pateikti atitinkamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kaltinamojo minimos Dokumentų perėmimo-perdavimo Č. G. aktų kopijos, skirtingai nei jis teigia, yra patvirtintos bankroto administratoriaus įgalioto asmens v. A. parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, nes visų šių aktų kopijos yra susiūtos, užantspauduotos ir patvirtintos paskutinio lapo kitoje pusėje (3 t. b. l. 171-187). Ir galiausiai, pateiktuose Dokumentų perėmimo-perdavimo aktuose nėra nurodytos jokios laikmenos su skaitmenine buhalterinės apskaitos informacija, o visus dokumentus priėmę Č. G. ir V. A. patvirtino, kad L. V. neperdavė jokių laikmenų su jose esančiais dokumentais.
Nors kaltinamasis nurodė, kad byloje nėra įrodymų kuo vadovaujantis bankroto administratoriaus įmonės vadovas Č. G. perdavė visus dokumentus įgaliotam asmeniui V. A. ir kaip šis prisiėmė dokumentus, tačiau tokių įrodymų ir neturi būti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi Kauno apygardos teismas paskyrė juridinį asmenį, todėl bankrutuojančios įmonės dokumentus pagal perdavimo aktus L. V. turėjo perduoti tik bankroto administratoriaus vadovui ar kitam atstovui. Tuo tarpu bankroto administratoriaus vadovas Č. G. pagal savo pareigas sprendžia kam iš įmonės darbuotojų perduoti dokumentus ir pavesti atlikti bankroto procedūras, o dokumentų perdavimas įmonės viduje iš vieno darbuotojo kitam neprivalo būti įforminamas atskirais aktais.
Taip pat nepagrįstai kaltinamasis teigia, kad trys specialisto išvados prieštarauja viena kitai ir nėra tarpusavyje susijusios, kad specialistė neatliko pirminių dokumentų vertinimo, o tik skaitė aktus, kuriais buvo perduoti dokumentai bankroto administratoriui ir bandė ieškoti pagal pavadinimus dokumentų, kuriais būtų pagrįsta įmonės veikla.
Priešingai nei teigia kaltinamasis, visos trys šioje byloje pateiktos specialisto išvados yra betarpiškai susijusios ir viena kitą papildančios, o ne prieštaraujančios viena kitai. Pirmojoje išvadoje buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurie nebuvo pateikti tyrimui, o antrojoje išvadoje buvo papildomai konstatuota, kad patikrinus visus likusius įmonės dokumentus, kurie betarpiškai nebuvo pateikti specialistei pirmo tyrimo metu, trūkstamų apskaitos dokumentų taip ir nebuvo rasta, nors specialistė buvo susipažinusi su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais už tiriamą laikotarpį. Galiausiai trečios specialisto išvados surašymui specialistei vienu metu buvo pateikti absoliučiai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuos L. V. perdavė bankroto administratoriui, ir papildomai pateiktos kaltinamojo advokato teismui pateiktų dokumentų už 2008 ir 2009 metus kopijos. Trečiojoje savo išvadoje specialistė dar kartą patvirtino, kad pirminiai dokumentai, kurių pagrindu koreguoti finansinių atskaitomybių 2009 ir 2010 m. pradžios duomenys nebuvo pateikti, o už 2010 metus nebuvo pateikti nei pirminiai dokumentai, nei apskaitos registrai. Tokiu būdu akivaizdu, kad specialistė betarpiškai patikrino absoliučiai visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už tikrinamąjį laikotarpį ir neapsiribojo tik ieškomų dokumentų pavadinimų paieška aktuose, kuriais L. V. perdavė dokumentus bankroto administratoriui.
Pabrėžtina, kad trečiosios specialisto išvados pateikimui kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų už 2008 ir 2009 metus kopijas (bylos priedas Nr. 1 – vokas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų kopijomis), o ne pačius apskaitos dokumentus. Šiose kopijose nėra juos sudariusio asmens parašų, todėl vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str., kuris numato privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, šios kopijos nėra apskaitos dokumentai, nes nesant dalies privalomų rekvizitų, tokie dokumentai juridinės galios neturi (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-426/2013). Tą pripažįsta ir pats kaltinamasis, kuris šias kopijas pateikė ir įvertino tik kaip „darbinius“, o ne oficialius įmonės apskaitos dokumentus. Tačiau vertinant šių kaltinamojo gynėjo pateiktų kopijų teisinę galią ir reikšmę šioje byloje būtina pabrėžti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienareikšmę praktiką, jog bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią ūkio subjekto veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013). Tai reiškia, kad specialisto trečiojoje išvadoje, net ir nustačius, jog kaltinamojo gynėjo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų kopijos už 2008 ir 2009 metus gali padėti nustatyti kai kuriuos įmonės veiklos rezultatus, šios kopijos negali būti leidžiamas įrodymas įmonės veiklai nustatyti, nes tą padaryti turi būti galima tik iš oficialių ir įstatymo reikalavimus atitinkančių įmonės apskaitos dokumentų. Be to, gynėjo papildomai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų už 2008 ir 2009 metus kopijų negalima laikyti net ir kopijomis, nes dokumento kopija yra tik viso dokumento, turinčio visus privalomus rekvizitus, kopija. Tuo tarpu šiuo atveju tai yra tik galimo dokumento ruošinys, kuris nepasirašytas jį sudariusio asmens, niekada neįgavo dokumento statuso, todėl negali būti laikomas ir jo kopija. Todėl trečioji specialisto išvada nepašalina pirmojoje specialisto išvadoje nustatyto pažeidimo, kad tokie apskaitos registrai neišsaugoti, nes kaltinamojo gynėjo pateiktos „darbinės kopijos“ negali būti nei pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir ūkinei, komercinei, finansinei būklei nustatyti, nei įtakoti pirmojoje specialisto išvadoje nurodytų išvadų dėl apskaitos registrų neišsaugojimo. Šiuo atveju, skirtingai nei teigia specialistė, trečioji specialisto išvada neįrodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsirado pirmojoje išvadoje nurodyti neišsaugoti 2008 ir 2009 metų apskaitos registrai ir kad dėl to dalis pirmojoje specialisto išvadoje nurodytų neaiškumų buvo nustatyta, o tik patvirtina, kad tokie apskaitos registrai įmonėje buvo sudaromi. Tačiau faktas, kad šių registrų originalų kaltinamasis neperdavė nei bankroto administratoriui, nei pateikė teismui, kaip tik ir įrodo, kad jis jų neišsaugojo. Kitaip tariant, trečioji specialisto išvada nuo pirmosios skiriasi tik tuo, kad surašydama trečiąją išvadą specialistė turėjo absoliučiai visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už tiriamą laikotarpį ir kaltinamojo gynėjo papildomai pateiktas „darbines kopijas“, kurios nėra nei apskaitos dokumentai, nei dokumentai iš viso, ir jomis negalima remtis nustatant įmonės veiklą ir jos būklę. Tačiau net ir po papildomai specialistės ištirtų kaltinamojo gynėjo pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų „darbinių kopijų“ už 2008 ir 2009 metus, trečiojoje išvadoje nurodytos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų už 2010 metus neišsaugojimo pasekmės vis tiek nepasikeitė, nes pirmojoje išvadoje nustatytų finansinių ataskaitų duomenų nesutapimai vienų metų pabaigoje su kitų metų pradžia išliko tie patys, o 2010 m. balanso duomenų nesutapimai su kreditorių sąrašo duomenimis taip pat išliko tie patys. Todėl net ir po trijų specialistės tyrimų L. V. perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai neleidžia iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ūkio subjekto veiklos ir jo būklės nustatinėjimo būdo (tik iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų), nepagrįstais laikytini ir kaltinamojo argumentai, kad jo veiksmai nesukėlė BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių, nes įmonės veiklą ir jos būklę galima nustatyti iš kompiuterinės programos ir buhalterės minėtos laikmenos, kurios tyrėjai neieškojo, arba iš teismo patvirtinto kreditorių sąrašo, o apskaitos dokumentų registrus ir finansines ataskaitas turėjo patikrinti ir sudaryti bankroto administratorius, kuris to nepadarė.
Visų pirma, nei kompiuterinės įrangos su buhalterinės apskaitos programa, nei laikmenos su apskaitos dokumentais kaltinamasis neperdavė nei bankroto administratoriui, nei tyrėjui kai buvo atliekamos kratos šiems objektams rasti, todėl šie duomenys niekaip negali padėti nustatyti įmonės veiklos ir jos būklės už tiriamą laikotarpį, nes jų nėra.
Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne kompiuterinę programą, skaitmenines laikmenas ar kreditorių reikalavimų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Šiuo atveju aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai kaip tik ir yra nustatyti trejose specialisto išvadose, kurios atspindi visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų įvertinimą ir dokumentų neišsaugojimo pasekmes.
Trečia, bankroto administratorius neturėjo pareigos patikslinti ir sudaryti apskaitos dokumentų registrų ir finansinių ataskaitų, kurias sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl bankroto administratoriaus veiksmai, po tokių dokumentų sudarymo niekaip nešalina kaltinamojo atsakomybės. Pagal kaltinamojo nurodomo Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 16 p., bankroto administratorius įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia tik metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas, bet ne atskirus suvestinius apskaitos registrus. Be to, šios pareigos bankroto administratoriui atsiranda tik nuo to momento kai bankroto byloje yra paskiriamas bankroto administratorius. Tuo tarpu pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d., įmonės vadovas, dar tik gavęs iš teismo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, o pagal 10 str. 4 d. 6 p., ne ilgiau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Tai reiškia, kad L. V. 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir 2010-10-21 dienai sudarytą finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo sudaryti, sudarė ir pateikė Kauno apygardos teismui ir bankroto administratoriui dar prieš tai, kai savo pareigas bankroto procese įgijo bankroto administratorius. Būtent dėl šių kaltinamojo sudarytų finansinių ataskaitų rinkinių ir yra pareikštas kaltinimas, todėl vėliau atlikti ar neatlikti bankroto administratoriaus įgalioto asmens veiksmai negali pašalinti kaltinamojo atsakomybės už prieš tai netinkamai organizuotą apskaitą, nulėmusią apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Be to, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, gavęs iš L. V. finansinių ataskaitų rinkinius su nesutampančiais vienų metų pabaigos ir kitų metų pradžios duomenimis, negalėjo sudaryti kitų finansinių ataskaitų rinkinių ir ištaisyti kaltinamojo padarytų pažeidimų organizuojant ir tvarkant įmonės apskaitą, būtent dėl to, kad L. V. jam neperdavė visų įmonės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šiuos neatitikimus.
Galiausiai atmestinas kaip nepagrįstas ir kaltinamojo argumentas, kad nei specialistė nei teismas neturi remtis 2009 m. balansu, kadangi jis nebuvo pateiktas VĮ Registrų centrui, galėjo būti tikslinamas dar keturis mėnesius, todėl nėra galutinis. Šie kaltinamojo nurodyti argumentai būtų teisingi įprastinės įmonės veiklos metu, tačiau iškėlus bankroto bylą finansinių ataskaitų rinkinių sudarymui ir jų pateikimui keliami kitokie pateikimo terminų reikalavimai. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d., numato, kad įmonės vadovas, gavęs iš teismo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Tai reiškia, kad 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinį kaltinamasis teismo reikalavimu turėjo pateikti ne įprastine tvarka VĮ Registrų centrui, o Kauno apygardos teismui bankroto byloje, siekiant nustatyti įmonės mokumą. Todėl tai, kad šis finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas ne VĮ Registrų centrui, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui visiškai nereiškia, kad šio dokumento turiniui keliami kitokie reikalavimai nei pateikiant jį VĮ Registrų centrui, ir kad toks dokumentas yra ne galutinis, neatspindintis įmonės veiklos rezultatų ir jos būklės. Tokio finansinių ataskaitų rinkinio teisinė galia ir reikšmė yra lygiai tokia pat kaip ir pateikiamo VĮ Registrų centrui, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad juo negalima remtis tiriant įmonės ūkinę finansinę veiklą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą. Tiek VĮ Registrų centrui, tiek teismui bankroto byloje teikiamos finansinės ataskaitos turi būti vienodai pagrįstos tokiomis pačiomis į įmonės apskaitą įtrauktomis ataskaitinio laikotarpio ūkinėmis operacijomis ir ūkiniais įvykiais, kurie atsispindi apskaitos registruose, todėl abiem atvejais finansinių ataskaitų rinkinio teisinė galia yra visiškai vienoda.
Apibendrinant ištirtus įrodymus ir išdėstytus argumentus teismas pripažįsta, kad visuma byloje ištirtų įrodymų patvirtina, jog nuo 2009-03-27 buhalterei D. G. išėjus iš darbo ir direktoriui L. V. likus paskutiniu dirbančiu darbuotoju, jis neišsaugojo pirmoje specialisto išvadoje ir pakeistame kaltinime nurodytų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų iki jų perdavimo bankroto administratoriui, t. y. iki 2011-01-05.
Neišsaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentų kaltinamasis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos Archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 patvirtintą bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kuri nustato minimalius dokumentų saugojimo terminus, ir kuria vadovaujantis pirminiai dokumentai ir suvestiniai registrai saugomi 10 metų.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21str. 2 d., už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, todėl buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. V. yra BK 223 str. numatyto nusikaltimo subjektas dėl apskaitos dokumentų neišsaugojimo.
Be to, pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2009 metus įrašęs 94 141,31 Lt sąnaudų mažiau negu paskaičiavo, L. V. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir yra už tai atsakingas kaip ūkio subjekto vadovas, nes 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo metu įmonėje buhalterė jau nedirbo, o nesant buhalterio vadovas atsako ne tik už apskaitos dokumentų išsaugojimą, bet ir už aplaidų apskaitos tvarkymą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad BK 223 straipsnyje numatytas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus apskaitos tvarkymas tik dėl neatsargumo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Kaltinamasis nėra kaltinamas tyčia neišsaugoję apskaitos dokumentų ar tyčia aplaidžiai tvarkęs apskaitą, todėl jo tyčios įrodinėti nereikia. Tuo tarpu neatsargi kaltės forma kaltinamojo veiksmuose yra įrodyta visuma ištirtų įrodymų.
Dėl neatsargumo padaroma veika gali būti padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis L. V. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nežinojo arba nepakankamai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas arba nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis buvo įsitikinęs, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tinkamai tvarkomi kompiuterinės apskaitos programos pagalba ir laikantis įstatymo reikalavimų, ir galvojo, kad visus įmonės dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Tačiau nuo 2009-03-27, kai iš darbo išėjo paskutinė įmonės buhalterė, L. V. apkaitą tvarkė pats, o iš išėjusios buhalterės apskaitos dokumentų net neperėmė pagal dokumentų perdavimo aktą. Todėl nebūdamas pakankamai įsigilinęs į darbą, kurį anksčiau dirbo buhalterė, ir nežinodamas kiek tiksliai ir kokių dokumentų nuo buhalterės išėjimo 2009-03-27 iš darbo jis perėmė, kaltinamasis netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, neužtikrino visų apskaitos dokumentų išsaugojimo ir aplaidžiai 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė mažiau darbo užmokesčio ir VSD sąnaudų negu paskaičiavo. Buhalterinės apskaitos įstatymas numato įmonės vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, kad ji būtų vedama laikantis įstatymo reikalavimų ir būtų išsaugoti apskaitos dokumentai, todėl L. V., nors ir nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, bet pagal savo pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamajam pakeistame kaltinime inkriminuoti ir įrodyti veiksmai užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, nes nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ir neišsaugoti dokumentai neleidžia nei pagal pateiktus bendrovės dokumentus, nei netgi pagal papildomai kaltinamojo gynėjo pateiktas „darbines kopijas“, iš dalies nustatyti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2008-01-01 iki 2010-10-21. Todėl esant šioms kaltinamojo veiksmų pasekmėms, kurias numato BK 223 straipsnis, jis trauktinas būtent baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 str. 1 d. Šiuo atveju kaltinamajam taikytina BK 223 str. 1 d. redakcija Nr. XI-1472, įsigaliojusi nuo 2011-07-05, nes į šio nusikaltimo sankciją įtraukus viešųjų darbų bausmę, kurios anksčiau nebuvo, ši įstatymo redakcija laikytina kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu (BK 3 str. 2 d.).
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, jei savo pobūdžiu jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinei atsakomybei pagal ATPK 173¹ str. 1 d. kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto, tačiau šių pažeidimų padarinių administracinė atsakomybė neapima. Todėl esant šioje byloje nustatytiems padariniams administracinė atsakomybė negalima.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad L. V. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra vedęs ir turi šeimą, dirba įmonės vadovu. Taip pat įvertinama tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, be to, sunkiu įmonei metu, kai dirbo tik vienas, be buhalterio, ir buvo atsakingas už visus įmonės veiklos aspektus. Byloje nėra įrodymų, kad jis tyčia aplaidžiai tvarkė apskaitą ir neišsaugojo dokumentų. Todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, L. V. skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – bauda. Skirti sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę nėra tikslinga, nes kaltinamasis ir taip dirba ir vadovauja įmonei, o skirti griežtesnes bausmes nėra pagrindo, nes jos neatitiktų padarytos veikos pavojingumo.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir nėra nustatyta, kad buhalterinė apskaita buvo aplaidžiai organizuota ir tvarkyta tyčia, L. V. skirtina mažesnio nei sankcijos vidurkis dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str.1 d. (įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 30 MGL (trisdešimties minimalių gyvenimo lygių arba 1 129,80 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų)) baudą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, paimtus iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens V. A., grąžinti bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.