- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- A2-1366-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00704-2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- E. D.
- Trečiasis asmuo
- P. B., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.A2-2339-285/2014 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui E. D., tretiesiems asmenims P. B., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, institucijai, duodančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4343-773/2010 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo E. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo J. D. paliko santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę. Nepilnamečio sūnaus E. D. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina J. D.. Priteisti iš atsakovo E. D. sūnaus E. D. išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. E. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė J. D.. Priteisė iš atsakovo E. D. ieškovės J. D. naudai 4680 Lt nepilnamečio sūnaus E. D. išlaikymo įsiskolinimą. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei J. D.. Priteisė atsakovui E. D. iš ieškovės J. D. 667 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Taip pat teismas nustatė, šalių prievoles kreditoriams. Ieškovei J. D. iš atsakovo E. D. priteisė 711 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybės naudai iš atsakovo E. D. priteisė 92,63 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4343-773/2010; 2) įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais; 3) teismo sprendimą iš dalies pakeisti taip: priteisti atsakovui 1/2 dalį (pusę) 10,1300 ha ploto 10 200 Lt vertės žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti įmokas, sumokėtas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo, jungtinės santuokinės nuosavybės dalimi ir priteisti atsakovui 1/2 (pusės) šių įmokų dydžio piniginę kompensaciją; įpareigoti ieškovę pateikti įmokas už butą patvirtinančius dokumentus; pripažinti ieškovės 2007, 2008, 2009 metais gautas darbines pajamas jungtinės santuokinės nuosavybės dalimi ir priteisti atsakovui 1/2 (pusę) šių pajamų – 64 466 Lt; priteisti iš atsakovo 10 470,22 Lt įsiskolinimą, o taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad teismas, atsakovui pripažinus ieškinį, netyrė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, išklausė tik ieškovės atstovės ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės trumpų pasisakymų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-4343-773/2010 atnaujintinas dviem pagrindais – teismas nusprendė ir dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų, o taip pat sprendime padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Ieškinyje turėjo būti nurodyta žemės sklypo vertė 10 200 Lt pagal VĮ Registrų centras duomenis, o ne 2 000 Lt sutartinė sklypo pardavimo kaina. Taip pat nurodo, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjimai mažiausiai du metus penkis mėnesius turėjo būti vykdomi iš santuokinių lėšų, todėl atsakovui turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į atitinkamą piniginių lėšų, sumokėtų už šį butą, dalį įtraukiant visas už butą sumokėtas lėšas į dalintino santuokinio turto balansą. Pagal byloje ieškovės pateiktus duomenis 2007, 2008, 2009 metais ji, dirbdama Anglijoje, uždirbo 31 018 angliškų svarų (128 933 Lt), todėl ši suma taip pat turėjo būti įtraukta į dalijamo turto balansą. Pareiškėjui A. J., kaip nukentėjusiajam, teismas iš E. D. priteisė 5 010 Lt žalos atlyginimo ir 6 000 Lt už teisinę advokato pagalbą (bendrai 11 010 Lt), atlyginta tik 539,73 Lt, likusi neatlyginta priteistosios sumos dalis – 10 470,22 Lt. Todėl jis, kaip kreditorius, turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teigia, kad apie teismo sprendimą sužinojo antstolio M. P. kontoroje 2013-11-05
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remiantis dviem pagrindais: CPK 366 str. 1 d. 7 p. (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) ir 9 p. (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
Teismas pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 2 d. nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Nagrinėjamu atveju naikinamasis 5 metų terminas nėra suėjęs, tačiau pareiškėjas prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu negalėjo kreiptis, kadangi suėjęs vienerių metų naikinamasis terminas – teismo sprendimas priimtas 2010 m. liepos 2 d., jis nebuvo skųstas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2010 m. rugpjūčio 3 d., o prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2013 m. gruodžio 11 d., t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl teismas nenagrinėja proceso atnaujinimo galimybės pareiškėjo prašomu taikyti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad vertinant, ar pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu kreipėsi laiku, nepažeisdamas CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, būtina nustatyti, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą prašomoje atnaujinti byloje.
Pareiškėjas nurodė, kad apie prašomoje atnaujinti byloje priimtą sprendimą sužinojo tik 2013 m. lapkričio 5 d., kai sprendimas buvo gautas antstolio M. P. kontoroje. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo (CPK 368 str. 1 d.). Iš pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad antstolis M. P. buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2009-11-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IJ-5720 pagrindu, 1/2 dalį areštavo tik 2013-04-17 (2 t. b. l. 23). Pareiškėjas savo prašyme klaidingai nurodo, kad minėtas žemės sklypas areštuotas jam išduoto vykdomojo rašto pagrindu 2004-10-29. Minėtas žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas 2009-11-24, tačiau areštas jam uždėtas daugiau nei po trejų metų, byloje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios kliudė imtis aktyvių išieškojimo veiksmų ar pasidomėti E. D. turtine bei šeimynine padėtimi daugiau nei trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo 2009-11-24 iki arešto uždėjimo 2013-04-17. Išieškotojas, vadovaudamasis CPK 639 str. ir 640 str. numatytos teisėmis ir pareigomis vykdymo procese turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, turi teisę reikšti prašymus, o taip pat ir atsisakyti išieškojimo, jeigu jo atliekami veiksmai netenkina išieškotojo. Nuo 2000 m. E. D. neatsiskaitant su A. J., pareiškėjas turėjo pagrindo daryti pagrįstas išvadas, kad skolininko finansinė būklė yra sunki, o skolos išieškojimą yra tikslinga nukreipti į jo turtą ir tokiu būdu savalaikiai ginti pažeistas teises, tuo tikslu pareiškėjas bet kuriuo metu galėjo kreiptis į antstolį dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo ir įvertinimo, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip visų įmanomų teisinių priemonių siekiant išieškoti skolą išnaudojimu ir nepateisina pareiškėjo neveikimo bei nesidomėjimo skolos išieškojimo galimybėmis iš skolininko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu (2 t. b. l. 90 – 91) pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti pareiškėjo A. J. prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4343-773/2010.
Teismas visą kaltę dėl to, kad skola nebuvo išieškoma perkėlė pačiam pareiškėjui, nors nutartyje nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė savo kreditoriaus, tokiu būdu neįvykdė CPK 382 str. 5 d. nurodyto reikalavimo. Taip pat teismas neįžvelgė ieškovės J. D. kaltės, kuri bylos nagrinėjimo metu žinojo apie A. J. kaip jos sutuoktinio kreditorių, kadangi antstolis M. P. A. J. pateikto vykdomojo rašto pagrindu areštavo sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės objektą – žemės sklypą.
Nurodo, kad vykdomųjų raštų išdavimo datos įrodo, jog pareiškėjas aktyvių išieškojimo veiksmų pagal įstatymines galimybes ėmėsi nedelsiant t.y. tuos vykdomuosius raštus perduodamas antstoliui, kuriuo nepasitikėti neturėjo jokio pagrindo. Pareiškėjas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, nes imtis dar kažkokių kitokių veiksmų nebuvo nei jokių galimybių, nei prasmės, nes antstoliai turi itin plačias galimybes išieškojimo procese. Be to, teismas priimdamas sprendimą žinojo apie žemės sklypui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagal A. J. vykdomąjį raštą, todėl privalėjo savo iniciatyva įtraukti A. J. į bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (2 t. b. l. 99 – 102) ieškovės J. D. atstovė advokatė Z. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti galioti, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo ieškovei jos turėtas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas. Nurodo, kad visi pareiškėjo skunde išvardinti argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms.
Atsiliepime į skundą nurodomi šie argumentai:
Išieškotojas, veikdamas apdairiai, atidžiai, rūpestingai taip pat turėjo domėtis skolininko asmeniu ir jo turtine padėtimi, vykdymo eiga. Pareiškėjas pateikė įrodymus tik apie tai, kad vykdomuosius raštus perdavė antstoliui vykdymui 2002-02-19 ir 2000-07-13, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas buvo aktyvus vykdymo procese, kad jis bendradarbiavo su antstoliu dėl greitesnio teismo sprendimo įvykdymo, siekė padėti surasti skolininko turtą. Pareiškėjas iki šiol nėra reiškęs jokių priekaištų dėl vykdymo eigos. Pareiškėjo pretenzijos dėl ištuokos byloje padalinto santuokos metu įgyto turto, kurio valdymas, disponavimas nebuvo suvaržytas, į kurį nebuvo nukreiptas išieškojimas, nepagrįstos. Pareiškėjas veikdamas apdairiai ir rūpestingai turėjo galimybę sužinoti apie (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo bylą nedelsiant – antstoliui areštavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) vardu esantį žemės sklypą tuoj po jo įgijimo 2009-11-16, iš VĮ Registrų centro gautuose dokumentuose tai būtų atžymėta. Tai būtų buvusi informacija ir teismui, ir (duomenys neskelbtini) apie atsiradusį kreditorių.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neįžvelgė ieškovės J. D. kaltės dėl pareiškėjo neįtraukimo į bylą, kuri ištuokos bylos nagrinėjimo metu žinojo apie pareiškėją kaip jos sutuoktinio kreditorių. Ieškovė teikdama ieškinį kartu pateikė VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus, kuriuose nebuvo atžymų apie turto areštą. Areštas turtui buvo pritaikytas likus trims mėnesiams iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos eigoje pakartotinai dokumentai apie šalių turtą nebuvo teikiami, todėl nei teismas, nei ieškovė duomenų apie turto areštą neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis apie savo priimtus potvarkius turi informuoti suinteresuotus asmenis, tačiau ieškovė nebuvo informuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.).
Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014).
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesą (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas CPK 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą remiantis dviem pagrindais: CPK 366 str. 1 d. 7 p. (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) ir 9 p. (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4343-773/2010, kuriuo nutraukta ieškovės J. D. ir E. D. santuoka dėl sutuoktinio kaltės ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2010 m. rugpjūčio 2 d.. Apeliantas civilinėje byloje Nr. 2-4343-773/2010 nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu kaip atsakovo E. D. kreditorius.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, kuris yra naikinamasis, prašymui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo proceso atnaujinimo galimybės pareiškėjo prašomu taikyti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 365 straipsnio naujai redakcijai (2011 m. birželio 21 d. Įstatymo Nr. XI-1480), pagal CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatas neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas kaip neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo net neturi reikalavimo teisės dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, nes nuo 2010-07-02 objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie skolininko E. D. turtinę bei šeimyninę padėtį, tačiau savo teisėmis nesinaudojo ir nedėjo pastangų siekiant išsiaiškinti skolos išieškojimo galimybes iš skolininko.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje šalys nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjui A. J. kaip nukentėjusiajam, teismas 2000 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu iš E. D. priteisė 5 010 Lt žalos atlyginimą ir 6 000 Lt už teisinę advokato pagalbą (bendrai 11 010 Lt), kad atlyginta tik 539,73 Lt, kad yra neatlyginta priteistosios sumos dalis – 10 470,22 Lt. Be to, ieškovė teikdama ieškinį kartu pateikė VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus, kuriuose nebuvo atžymų apie antstolio M. P. uždėtą areštą ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., šalių įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2009-11-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IJ-5720 pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad 1/2 dalis šio sklypo anstolio M. P. areštuota tik 2013-04-17 (2 t. b. l. 23). Bylos eigoje pakartotinai dokumentai apie šalių turtą nebuvo teikiami, todėl nei teismas, nei ieškovė duomenų apie turto areštą, kuris buvo pritaikytas pareiškėjui A. J. pateikus antstoliui vykdomąjį raštą, neturėjo.
Apeliantas teigia, kad apie priimtą teismo 2010-07-02 sprendimą sužinojo tik 2013 m. lapkričio 5 d., gavęs jo kopiją iš antstolio M. P.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo (CPK 368 str. 1 d.). Išieškotojas, vadovaudamasis CPK 639 str. ir 640 str. nuostatomis, turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, turi teisę reikšti prašymus, o taip pat ir atsisakyti išieškojimo, jeigu jo atliekami veiksmai netenkina išieškotojo. Nuo 2000 m. E. D. neatsiskaitant su A. J., pareiškėjas turėjo pagrindo daryti pagrįstas išvadas, kad skolininko finansinė būklė yra sunki, o skolos išieškojimą yra tikslinga nukreipti į jo turtą ir tokiu būdu savalaikiai ginti pažeistas teises, tuo tikslu pareiškėjas bet kuriuo metu galėjo kreiptis į antstolį dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo ir įvertinimo, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip visų įmanomų teisinių priemonių siekiant išieškoti skolą išnaudojimu ir nepateisina pareiškėjo neveikimo bei nesidomėjimo skolos išieškojimo galimybėmis iš skolininko. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Prie pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą vykdomajame rašte (2 t.b.l.16-20), kuris išduotas 2000-07-10, yra atžymos apie jo pateikimą vykdyti ir jo grąžinimą išieškotojui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie pareiškėją kaip kreditorių.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, motyvams bei išvadai, kad apeliantas be svarbių priežasčių praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, neprašė šio termino atnaujinti, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad ieškovei J. D. bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie A. J. kaip jos sutuoktinio kreditorių, kadangi antstolis M. P. A. J. pateikto vykdomojo rašto pagrindu areštavo sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės objektą – žemės sklypą. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais. Kaip jau minėta, iš civilinėje byloje esančio 2009-12-15 Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t.b.l.17) matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., buvo įgytas šalių santuokos metu 2009-11-24, jame nėra jokių įrašų apie turto areštą, bylos eigoje pakartotinai dokumentai apie šalių turtą nebuvo teikiami, todėl nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė duomenų apie turto areštą neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismo išreikalautos vykdomosios bylos Nr. 0123/0401013 duomenimis nustatyta, kad nuo 2004-08-11 antstolio M. P. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr.1-29, kurį 2000 09 07 išdavė Kauno apygardos teismas dėl neišieškotos 4842, 38 Lt ( už advokato pagalbą) išieškojimo iš skolininko E. D. išieškotojui A. J.. Vykdomojoje byloje nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. laikotarpiu jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, taip pat vykdomosios bylos 1-ame lape nėra jokių įrašų apie vykdymo veiksmų atlikimą, nėra duomenų, kad antstolis būtų reikalavęs raštu iš skolininko pateikti duomenis apie turimą turtą (CPK 645 str.), kad apeliantas būtų kreipęsis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atlikimo, aktyviai domėjęsis vykdymo eiga ir pan., todėl atmestini apelianto teiginiai, kad jis buvo aktyvus vykdymo procese pagal CPK 640 straipsnio nuostatas, numatančias išieškotojo pareigas. A. M. P. patvarkymu areštas minėtam žemės sklypui, kuris atiteko ieškovės J. D. asmeninėn nuosavybėn pagal 2010 m. liepos 2 d. teismo sprendimą, uždėtas tik 2013 m. balandžio 17 d. Ieškovė J. D. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji nežinojo apie sutuoktinio kreditorių A. J., civilinės bylos medžiaga bei vykdymo proceso eiga vykdomojoje byloje Nr. 0123/0401013 nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. D. skola yra asmeninė, apeliantas yra trečios eilės išieškotojas, pagal 2010 m. liepos 2 d. teismo sprendimą iš atsakovo E. D. priteistas nepilnamečio sūnaus išlaikymas periodinėmis išmokomis, 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimas bei piniginės prievolės valstybei, kitiems kreditoriams. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, jog pagal 2010 m. liepos 2 d. teismo sprendimą sutuoktinių bendro turto padalijimas pažeidė apelianto kaip kreditoriaus interesus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma, nes neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis iš esmės yra teisinga, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, ieškovės J. D. prašomos priteisti 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2 t. b. l. 103-104), mažintinos, pripažintinos pagrįstomis - 500 Lt, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą
Iš A. J. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. D..