- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- A5.-515-970/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00111-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- L. R.
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui N. L.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, netekėjusios, dirbančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. R., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, esant darbo sutarties požymiams ir atlygintinumui, pasirašiusi rašytinę darbo sutartį su darbuotoju V. Ž., įmonės darbuotojui V. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. 10 val. leido dirbti nelegaliai, t. y. nepranešusi apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. teismo posėdyje prisipažino padariusi nusižengimą. Paaiškino, kad nuo 2018 m. vasaros pabaigos dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Savaitę prieš 2019 m. balandžio 5 d. susitarė su V. Ž., jog jis nuo 2019 m. balandžio 8 d. pradės dirbti įmonėje pagalbiniu darbuotoju ir padės kloti terasoje lenteles, sutarė su V. Ž., jog jis dirbs savaitę laiko. Vėliau netikėtai susirgo, tačiau nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Įmonės buhalterė surašė darbo sutartį su V. Ž., kurią atsiuntė jai pasirašyti. Pasirašiusi darbo sutartį, ją nusiuntė direktoriaus pavaduotojai K. V., kuri darbo sutartį davė pasirašyti V. Ž.. Kiek jai žinoma V. Ž. įmonėje faktiškai pradėjo dirbti 2019 m. balandžio 9 d., apie šio asmens įdarbinimą įmonėje Sodrai turėjo pranešti buhalterė, tačiau ji tuo metu sirgo ir to nesukontroliavo. 2019 m. balandžio 10 d. direktoriaus pavaduotoja pranešė, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad apie V. Ž. įdarbinimą Sodrai nepranešta, pavaduotojai iš karto nurodė išsiaiškinti šias aplinkybes. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas N. L. nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. R. nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. atlikto patikrinimo leido nelegaliai dirbti V. Ž., apie jo priėmimą į darbą nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl prašo jai skirti nuobaudą sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. R. prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas (b. l. 3), V. Ž. 2019 m. balandžio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog dėl darbo įmonėje tarėsi su L. R., darbo sutartį pasirašė 2019 m. balandžio 9 d., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vykdo terasos medinių konstrukcijų montavimo ir tvirtinimo darbus (b. l. 5), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos K. V. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog V. Ž. su L. R. susitarė dėl konkrečios darbo veiklos, darbo atlyginimo ir darbo valandų, pasirašė darbo sutartį, V. Ž. dirbo 2019 m. balandžio 9 d. bei 2019 m. balandžio 10 d., kodėl apie jo įdarbinimą nebuvo laiku pranešta Sodrai, nurodyti negali (b. l. 7), darbo sutartimi, iš kurios matyti, kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės L. R., ir V. Ž. sudaryta darbo sutartis laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. (b. l. 10-14), VSDFV 2019 m. balandžio 15 d. raštu, patvirtinančiu, jog UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustojo V. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. balandžio 8 d. pateikė 2019 m. balandžio 10 d. 10.29 val. (b. l. 17), nuotraukomis, kita bylos medžiaga. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad byloje įrodyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo V. Ž. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurios pagrindu V. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. 10.00 val. dirbo pagalbiniu darbininku UAB (duomenys neskelbtini) naudai, už atliktą darbą jam nustatytas darbo užmokestis, tačiau darbas buvo dirbamas apie įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Valstybės įmonės registrų centro duomenimis nusižengimo padarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo ir šiuo metu yra L. R. (b. l. 16), kuri yra atsakinga už tinkamą įmonės darbo organizavimą ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, tačiau ji, pasirašiusi darbo sutartį su V. Ž. ir aptarusi visas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, minėtu laikotarpiu leido V. Ž. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju nelegaliai, t. y. nepranešusi apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tokie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad L. R. darbuotojui V. Ž. nelegaliai leido dirbti 2019 m. balandžio 10 d. nuo 9 val. iki 10 val., tačiau tesimo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog darbuotojas V. Ž. nelegaliai įmonėje dirbo 2019 m. balandžio 9 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. iki patikrinimo atlikimo (10 val.), šios aplinkybės neneigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R., ją patvirtina ir įmonės direktorės pavaduotojos K. V. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 7). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo padarymo laikotarpis tikslintinas, nurodant, jog L. R. įmonės darbuotojui V. Ž. leido dirbti nelegaliai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. 10.00 val.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą – baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. R. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). L. R. bylos duomenimis yra bausta už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, studijuoja, suprato savo elgesio neatsakingumą. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-510-508/2014). Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-315-485/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. R. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, su darbuotoju V. Ž. darbo sutartis sudaryta (b. l. 10-14), darbuotojas V. Ž. prieš darbo pradžią pasirašytinai instruktuotas (b. l. 8-9), tik apie tai nebuvo informuotas VSDFV atitinkamas teritorinis skyrius, L. R. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir gailėjosi, ji anksčiau už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nebausta (b. l. 24-28), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad L. R. nėra linkusi daryti šios rūšies administracinius nusižengimus, nusižengimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatytas tik vienas atvejis, kai apie asmenų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka L. R. nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, nes nelegalus darbas truko itin trumpą laiką, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis trunkamasis administracinis nusižengimas buvo nutrauktas iš karto po atlikto patikrinimo, t. y. 2019 m. balandžio 10 d., 10.29 val. VSDFV Alytaus skyriui per elektroninę draudėjų informavimo sistemą buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie V. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. balandžio 8 d. (b. l. 17). Be to, byloje nepaneigta L. R. versija, kad ji nesukontroliavo, jog laiku būtų pranešta Sodrai apie darbuotojo įdarbinimą, dėl ligos, ir nors tai neeliminuoja jos kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau šio aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ji neturėjo tikslo gauti materialinės naudos, padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju L. R. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta, neadekvati padarytam nusižengimui ir jo pavojingumui, o ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti L. R., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-360/2018, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-417/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-507-485/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-185/2017 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
L. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.