Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant šiuos įpareigojimus:

- per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu;

- per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaitytas laikas, S. K. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 17 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėto daugiabučio namo, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pilietės J. N. atžvilgiu, t. y. vieną kartą suduodamas kumščiu jai į veidą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, t. y. kuprinę „Daniele Donati“, 25 eurų vertės, kurioje buvo jos vardu išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikos pasas, akiniai, 15 eurų vertės, 3 pakuotės vaistų „Theraflu ND“, bendros 6 eurų vertės, kremas „Loreal“, 6 eurų vertės, cigarečių „Winston“ pakelis, 4 eurų vertės, laidas su jungtimi, 20 eurų vertės, žiebtuvėlis, 1 euro vertės, 50 eurų, 10 Lenkijos grašių, o taip pat beverčiai daiktai - dovanų maišelis, segtuvas su nuotraukomis, taip padarydamas J. N. 127 eurų turtinę žalą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, S. K. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, už jo padarymą paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti S. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas S. K. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą taikyti S. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodė tik tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, bei tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įvertinus S. K. suėmime išbūtą laiką užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios žemesnės instancijos teismo paminėtos aplinkybės iš esmės yra deklaratyvios ir nesudarė bei negali sudaryti pagrindo taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jų nepakanka padaryti motyvuotai išvadai, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir neizoliavus S. K. nuo visuomenės. Nors apylinkės teismas nurodė, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, tačiau nekonkretizavo kokiais konkrečiai socialiniais ryšiais S. K. yra saistomas, o iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis niekur nedirbo, nesimokė, nebuvo vedęs, jis taip pat neturi vaikų ar kitų išlaikytinių (1 t., b. l. 85-93). Jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie kokius nors teigiamus S. K. ryšius, nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apylinkės teismo motyvu, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su žemesnės instancijos teismo pozicija, jog teisingo nubaudimo principą užtikrins ir bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, šiuo atveju padės įgyvendinti S. K. suėmime išbūtas laikas. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. šioje byloje buvo suimtas nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Toks nuteistojo kardomajame kalinime išbūtas laikas (nepilni trys mėnesiai), įvertinus tiek aplinkybes, susijusias su jo padaryta nusikalstama veika, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o ypač tai, kad iki šiol net ir realus bei daug ilgesnis nuteistojo laisvės suvaržymas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje jokios įtakos jo nusikalstamiems polinkiams nepadarė, apygardos teismo nuomone, buvo per trumpas, kad galėtų iš tiesų paveikti S. K. taip, kad šis, būdamas laisvėje, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei tinkamai nubaustų nuteistąjį ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad žemesnės instancijos teismas, ne tik nepagrįstai motyvavo BK 75 straipsnio nuostatų taikymą aukščiau aptartomis aplinkybėmis - S. K. suėmime išbūtu laiku bei socialiniais ryšiais, tačiau ir realiai neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kitus jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, neįvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika. Apylinkės teismas taip pat visiškai nevertino nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo elgesio po jos padarymo. Be to, tinkamai liko neatsižvelgta ir į S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, t. y. kad nenustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo priimti net šeši apkaltinamieji nuosprendžiai. Nors už plėšimą anksčiau S. K. nebuvo teistas, tačiau net penkis kartus jis buvo pripažintas kaltu už BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymą. Ta aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už sunkesnės nusikalstamos veikos padarymą – svetimo turto pagrobimą jau panaudojant fizinį smurtą prieš teisėtą turto savininkę, leidžia pagrįstai spręsti apie didėjantį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kadangi šį kartą buvo pasikėsinta ne tik į svetimą nuosavybę, tačiau ir į kito žmogaus sveikatą. Praeityje S. K. buvo paskirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir laisvės apribojimas, taip pat du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas bei kartą lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei praeityje jo atžvilgiu taikyta kitos rūšies bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, kurie buvo paskirti S. K. jo atžvilgiu taikant tiek BK 75 straipsnio nuostatas, tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – plėšimą nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai 2021 m. kovo 16 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, į kurį nuteistasis buvo įtrauktas, kuomet buvo paleistas lygtinai nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos neatliktos 6 mėnesių ir 7 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad vos išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro nuteistasis galėjo įvykdyti dar dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, kadangi 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-387-923/2022, kurioje S. K. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, jis apklausiamas teisme kaltę pripažino. Iš išdėstyto galima daryti neabejotiną išvadą, kad S. K. šiuo atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir, kaip matyti iš analizuojamo atvejo, savo nusikalstamiems tikslams – svetimo turto pasisavinimui – įgyvendinti gali kėsintis ir į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą.

11. Neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis turi priklausomybę narkotinėms ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, dėl ko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 8 d. bei nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., ir dėl ko jam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai. Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo leidimo jis taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn vien per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuteistasis patrauktas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį (pėsčiųjų ir kitų Kelių eismo dalyvių padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas), 506 straipsnio 4 dalį ir 4¹ dalį (statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas), 493 straipsnio 2 dalį (priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga), 417 straipsnio 7 dalį (ANK nenumatyto Kelių eismo taisyklių pažeidimas), 481 straipsnio 2 dalį (pakartotinis nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), 45 straipsnio 4 dalį (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas).

12. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis savo kaltės visiškai ir nuoširdžiai nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu jis parodė, kad tyčios pasisavinti nukentėjusiajai priklausančios kuprinės su joje buvusiais daiktais jis neturėjo, kuprinę nuo J. N. pečių nutraukė tik siekdamas atsikratyti jį persekiojusios ir pinigų prašiusios nukentėjusiosios, ją nutraukęs kuprinę už 10 metrų išmetė ant žemės, iš jos nieko nepaėmęs, taip pat neigė sudavęs J. N. smūgį kumščiu į veido sritį (1 t., b. l. 139-140). Antrosios apklausos metu jis apskritai atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 143-144). Teisme S. K. taip pat tvirtino iš pradžių neturėjęs tikslo pagrobti nukentėjusiosios kuprinės, pateikdamas tą pačią versiją, jog kuprinę tiesiog nutraukė nuo jos pečių, siekdamas, kad ji daugiau neitų prie jo ir neprašytų pinigų, iš pradžių teigė, jog nukentėjusioji pati netyčia nukrito ir tokiu būdu buvo sutrenkta jos nosis, tik vėliau pripažino, jog galėjo suduoti jai smūgį į veidą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu taip pat neišsakė jokio savo poelgio kritiško, neigiamo vertinimo ar apgailestavimo. Taip pat nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – nors daiktai, kurie buvo J. N. kuprinėje nukentėjusiajai buvo grąžinti, tačiau kuprinė plėšimo metu buvo suplėšyta, žalos, padarytos dėl sugadintos kuprinės, S. K. nukentėjusiajai neatlygino. Toks nuteistojo elgesys jau po nusikalstamos veikos padarymo akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę S. K. praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik S. K. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas praeityje net šešis kartus teistam, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, visiškai nepripažįstančiam savo kaltės dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigailinčiam asmeniui šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog praeityje S. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš S. K. to tikėtis negalima.

14. Apibendrinant visa konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam S. K. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 11 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-289 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 168,56 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, taip pat į tai, kad antrinė teisinė pagalba S. K. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio, 1 punktu, 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, S. K. paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, skiriant jam įpareigojimus per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, S. K. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš S. K. valstybės naudai 168,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 11 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-289.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.