- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- A2-26400-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17735-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- AB Luminor bank
- Trečiasis asmuo
- UAB „Intrum Lietuva“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (ieškovės) N. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui AB Luminor bank dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų nuginčijimo, išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus vienašalį Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08/07/33LS nutraukimą neteisėtu, pripažinti 2008 m. liepos 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. BK08/07/33LA sąlygas nesąžiningomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas paliko sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atsisakė priimti.
Pareiškėja mano, kad draudimas atnaujinti procesą tuo atveju, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pažeidžia teisinės valstybės principą, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, konstitucinį principą pacta sunt servanda, asmens teisę kreiptis 5 teismą dėl teisminės gynybos bei kitas svarbias vertybes, kurias garantuoja Konstitucija. Pažymėjo, kad aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir nutartį buvo padaryta abiejų teismų sprendimuose.
Pareiškėja nurodė, kad pagrindu prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti tapo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, apie kurios priėmimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė 2021 m. balandžio 27 d. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių apgaulės turinį, banko pareigą atskleisti visas svarbias aplinkybes klientui dėl paskolos Šveicarijos frankais ekonominio naudingumo, banko įmokų (neigiamų palūkanų) skaičiavimą, teismo pareigą savo iniciatyva vertinti vartojimo sutarčių sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nevykdydami jiems nustatytos pareigos ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu, šios pareigos nevykdė, dėl to priimant sprendimą ir nutartį buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtus sprendimą ir nutartį. Be to, teismas nutartyje pasisakė ir dėl kitų su sutarties sąlygomis susijusių aplinkybių, kurios buvo keliamos ir ieškovės ieškinyje, kurios nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertintos. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą tiek dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, tiek dėl nesąžiningų sutarties sąlygų pakeitimo ar panaikinimo, tačiau nei vienas iš šių klausimų nebuvo nagrinėjami ir vertinami taip, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tuo pažeidžiant materialines teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutartis, dėl to netinkamai taikant teisės normas buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ieškovės byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl sutarties sąlygų sąžiningumo nebuvo įvertintos teisės taikymo aspektu, be to, priimant sprendimą ir nutartį, nesivadovauta ESTT jurisprudencijos išaiškinimais, o visų šių aplinkybių visuma, kaip nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-87-611/2021, yra pagrindas priimtų žemesnių instancijų teismo sprendimų panaikinimui, siekiant teismui įvykdyti pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygas bei spręsti dėl nesąžiningomis pripažintų sąlygų pakeitimo ar panaikinimo bei iš to kylančių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovė Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėja yra pasinaudojusi žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, todėl ji neturėjo teisės pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Atsakovės teigimu, pareiškėja neįrodė jokios pirmosios instancijos teismo sprendime tariamai padarytos aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos. Iš pareiškėjos prašymo neįmanoma suprasti, kokių kredito sutarties sąlygų teismai nevertino, nors ex officio turėjo vertinti. Be to, teisės normos aiškinimo taisyklės neturi atgalinio veikimo, kas reiškia, jog net jeigu vėliau pasikeičia teismų praktika, naujos teisės normų aiškinimo taisyklės nėra ir negali būti pagrindu atnaujinti užsibaigusius teisminius procesus. Teismai neprivalo savo procesiniuose sprendimuose aprašyti ir aptarti apskritai visos esamos teismų praktikos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos teisėjų kolegija jau yra atsisakiusi priimti pareiškėjos kasacinį skundą, kadangi nematė jokių žemesnės instancijos teismų padarytų teisės normų taikymo pažeidimų. Pažymėjo, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nukopijavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties motyvuojamąją dalį ir joje pateiktas teisės aktų, teismų praktikos citatas, tačiau šios bylos aplinkybių kontekste nepagrindžia imperatyviosios teisės normos, kurią turėjo taikyti, bet netaikė teismas; nepagrindžia teisės normos, kurią teismas netinkamai išaiškino; nepagrindžia vertinamojo pobūdžio aplinkybių, kurių teismas tinkamai neįvertino. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, jog išnagrinėtoje byloje pagal ieškovės ieškinį tariamai nebuvo nagrinėtos teisės normos, kurios nustatė vartojimo sutarties sąlygų vertinimą sąžiningumo aspektu (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio, nuo 2014 m. birželio 13 d. galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio, reglamentuojančio vartojimo sutarčių ypatumus, normos) ir / ar kad jos tariamai buvo klaidingai pritaikytos. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime aiškiai ir išsamiai aptarė kredito sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimo kriterijus, taikomas teisės normas, ESTT praktiką, byloje esančias aplinkybes, ieškoves asmenines bei profesines savybes ir pan., ir padarė išvadas, kad kredito sutarties sąlygos ieškovės interesų nepažeidžia. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties matyti, kad visos ieškovės pageidaujamos sutarties sąlygos buvo įvertintos sąžiningumo aspektu ir apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje buvo nagrinėta situacija pagal kitų ir su pareiškėja nesusijusių fizinių asmenų sudarytas kreditavimo sutartis. Ši situacija iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos atžvilgiu nagrinėtos bylos vien dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino kitų asmenų (bet ne ieškovės) asmeninius gebėjimus ir išorines aplinkybes suvokti sutarties sąlygas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino aplinkybes, kuomet nei viena iš vertinamų kreditavimo sutarčių nebuvo nutraukta dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjos atveju Kreditavimo sutartis nutraukta dar nuo 2015 m. vasario 10 d. ir pareiškėja niekada nebuvo prašiusi atsakovės pakeisti kredito sutarties valiutą. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos nagrinėtos bylos ir šių situacijų negalima ydingai tapatinti ar lyginti. Iš esmės visa pareiškėjos pareiškime cituojama (nukopijuota iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties) teismų praktika ir teisės normų aiškinimo taisyklės yra suformuotos iki 2017-2018 metų ir buvo žinoma teismams nagrinėjant pareiškėjos reikalavimus, t. y. teismų praktika buvo aiški ir ją teismai tinkamai pritaikė. Bet kuriuo atveju, teisės normos aiškinimo taisyklė neturi atgalinio veikimo.
Šalies argumentai
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (šis terminas pasibaigė dar 2018 m. vasario 20 d.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo pritaria Luminor Bank AS atsiliepime išdėstytai pozicijai dėl pareiškėjos reikalavimų nepagrįstumo.
Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį. Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindą sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021 priėmimu. Pareiškėja prašyme nurodė, kad apie šią nutartį sužinojo 2021 m. balandžio 27 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto puslapyje buvo pranešta apie šią bylą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis).
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo
Pareiškėja procesą atnaujinti prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
Pareiškėjos teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevykdė jiems nustatytos pareigos ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu; ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, dėl nesąžiningų sutarties sąlygų pakeitimo ar panaikinimo nebuvo nagrinėjami ir vertinami taip, kaip nurodyta 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje; pirmos ir apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl sutarties sąlygų sąžiningumo nebuvo įvertintos teisės taikymo aspektu, be to, nesivadovauta ESTT jurisprudencijos išaiškinimais.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Pažymėtina, kad šalis šiuo pagrindu gali remtis tik tada, kai ji nėra išnaudojusi instancinės teismo sprendimo kontrolės galimybės, t. y. aiški teisės normos taikymo klaida yra padaryta apeliacine tvarka neapskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismui 2018 m. lapkričio 22 d. priėmus nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą, konstatavus, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos pažymėjo, kad kasacinio skundo argumentais pareiškėja nepagrindė, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėjo, kad kasaciniame skunde taip pat nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Taigi pareiškėja yra pasinaudojusi žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, todėl, priešingai nei teigiama pareiškime, vien dėl šios privalomos sąlygos nebuvimo (sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) proceso atnaujinimas tokiu teisiniu pagrindu nėra įmanomas.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atitinkami teisės taikymo išaiškinimai net ir tuo atveju, jeigu jais būtų keičiama anksčiau suformuota teismų praktika, sukelia padarinių tik į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to vien pasikeitusi teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, spręstina dėl suinteresuoto asmens Luminor Bank AS patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo byloje patyrė 1 022,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už prašymo ir bylos medžiagos analizę ir atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo parengimą).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (aptariamu atveju – 1 566,40 Eur).
Nors aptariamu atveju suinteresuotas asmuo atskirai įvardija patirtas išlaidas dėl susipažinimo su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo ir bylos medžiaga bei atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimo, tačiau šios paslaugos, atsižvelgiant į jų pobūdį, traktuotinos kaip viena bendra paslauga – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 dydžio koeficientas, todėl už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą priteistinas užmokestis negalėtų viršyti 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą teismas pagrįsta ir suinteresuotam asmeniui atlygintina pripažįsta 626,56 Eur sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365, 370-371 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos N. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017.
Priteisti iš pareiškėjos N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, naudai 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.